Šiek tiek istorijos

Anksčiau  (maždaug iki 2005-tųjų) rimčiausiu Manager’iu buvo laikomas būtent Championship Manager. Aplamai Championship Manager savo raida pradėjo dar nuo 1993 metų – gan garbus amžius, tiesa? Football Manager atsirado palyginus neseniai, o iš žinomesnių dar buvo FA Premier League Football Manager serija (vėliau pervadinta į Total Club Manager, o dabar žinoma kaip FIFA Manager).

Football Manager – tai yra Championship Manager palikuonis, arba gal tiksliau atsišakojimas. Kažkada kūrėjai (Sports Interactive) atsiskyrė nuo ilgamečių Championship Manager leidėjų (Eidos Interactive). Sports Interactive pradėjo kurti Football Manager, kuris ir perėmė visas gerąsias savybes, o leidėjų tapo Sega Enterprises.

Eidos liko tik su teisėmis į pavadinimą “Championship Manager”, pasamdė ne itin patyrusius kūrėjus iš Beautiful Game Studios, ir pradėjo kurti iš esmės naują žaidimą su senu pavadinimu. Iki šiol dar nieko ypatingo šis žaidimas nepasiekė, bet kasmet vis tobulėja – ir Championship Manager 2010 jau yra gan žaidžiamas, bet vis dar yra blogiausiai vertinamas iš pagrindinės trijulės.

Šiaip ar taip – dažniausiai yra lyginami Football Manager ir FIFA Manager. Abu šie žaidimai turi savo stilių ir gan gilias tradicijas.

FIFA Manager

FIFA Manager yra labiau “popsovas” ir “arkadinis”, skirtas lengvesnei pramogai. Daugiau dėmesio yra skiriama visokiems aplinkiniams veiksniams nei pačiam futbolui, kas truputi pagyvina “menedžerio gyvenimą”. Tai ir pokalbiai su žaidėjais, tai ir nekilnojamojo turto pirkimas už savo asmeninį atlyginimą, tai ir santykiai su žmona bei vaikų auginimas (vaikus net galima imti į savo komandą). O galiausiai net ir savo komandą galima nusipirkti ir tapti jos dievu – kas leis jums daryti bet ką ir bet kada, be baimės būti išmestam valdybos sprendimu.

Ilgą laiką šios serijos privalumas (nors kai kuriems ir ginčytinas) buvo galimybė žiūrėti rungtynes 3D formatu. Šiai peržiūrai buvo naudojamas FIFA žaidimo varikliukas, tad viskas rungtynės atrodė išties gražiai, ko vienareikšmiškai nepasakysi apie dirbtinių žaidėjų intelektą. Šiaip ar taip paskutinės pagrindinių menedžerių versijos jau turi panašias peržiūros galimybes, jei nevertinti vien pagal grafikos kokybę – taip kad šis privalumas jau neesminis.

Minėti nefutboliniai dalykai iš tikrųjų vietomis pagyvina žaidimą, vietomis – atrodo ne vietoje. Bet grįžtant prie paties futbolo, tai tikslus šiame menedžeryje siekti nėra taip sunku – net ir su silpnomis komandomis galima įrodyti koks esate “geras menedžeris”. Žinoma ne be “load/save” taktikos. :)

Taip pat šitame menedžeryje galima ir už rinktinių vairų pastovėti – žinoma, jei tik sudominsite kurios nors šalies federaciją. Nors dabar jau atrodo ir kituose menedžeriuose  galima tai pasiekti.

Football Manager

Football Manager, kas liečiasi ilgalaikių strategijų vystant komandą, taktikų ir panašiai – yra labiau apie “gryną futbolą”, labiau realus (vietomis gal per daug) ir skirtas didesniems specialistams.  Čia jums sunkiai pasiseks išvesti kokią nors 2-3 diviziono komandą į Čempionų Lygos finalus, net ir su “load/save” taktikom. Bent jau ne per 2-3 sezonus.

Championship Manager

Championship Manager yra daugmaž tarpinis variantas tarp dviejų aukščiau išvardintų. Visokiomis lentelėmis, statistika, vartotojo sąsaja primena Football Manager, bet pagal galingumą ir realistiškumą yra daugmaž FIFA Manager lygio, tačiau be to apiefutbolinio šurmulio. Dėl ko rezultate gaunasi šiek tiek per sausas žaidimas, bet kartu ir ne tokio lygio kaip Football Manager, kad atpirktų tą “sausumą”.

Taip pat tikriausiai verta pažymėti, kad FIFA Manager ir Football Manager turi labiau išvystytas bendruomenės – kas reiškia daugiau visokių papildymų, pataisymų ir kitų įdomių dalykėlių. Kalbant apie papildymus – tai čia turimi tokie dalykai, kaip įvairios papildomos lygos (lietuviška lyga, rusiška ir panašiai), kurių nėra “gamykliniuose” žaidimų variantuose. Taip pat atnaujinimai su paskutiniais transferų rezultatais, žaidėjų statistinių rodyklių koregavimas ir panašiai. Championship Manager iki šiol šitoje vietoje gan smarkiai atsilikinėjo.

Others

Be paminėtų grandų retkarčiais pasirodo (šiais laikais jau rečiau) visokie vienos-dviejų versijų tokio tipo žaidimai, kurie neišauga iki ilgamečių serijų. Nors be paminėtų grandų vis gi dar yra viena daugiau-mažiau žinoma futbolo menedžerių serija – Premier Manager. Ši serija taip pat yra gan sena ir maža tuo, savo laiku buvo gan įdomiu ir rimtu konkurentu visiems menedžeriams. Pats esu žaidęs Premier Manager 97 ir Premier Manager Ninety-Nine, kurie savo laiku patiko iki tiek, kad po kelerių metų net peržaisdavau kaip kokį Fallout’ą. Tik tiek, kad futbolas vis gi greičiau sensta, nei fallout’ai. :)

Ilgainiui Premier Manager serija susilaukė daug permainų kūrėjų/leidėjų štabe, kas jai buvo tikrai ne į gerą. Dabar ši serija futbolo mėgėjais vertinama itin nepalankiai. Arba tiksliau išvis beveik nevertinama, bent jau aš daug kalbų apie ją negirdėjau.

Asmeninė patirtis menedžerio kėdėje

Iš paskutinių visų paminėtų menedžerių versijų, žaidžiau FIFA Manager 08, Football Manager 2009 ir Championship Manager 2010. Taip kad, galima sakyti – išbandžiau visus variantus. Tačiau ilgiausiai iš visų žaidžiau FIFA Manager, nors ir jį perpratau tik iš kokio trečio karto, dar pradedant nuo Total Club Manager laikų.

FIFA Manager’yje sudėjau Lietuvos A lygos papildymus ir žaidžiau už FBK Kauno komandą, su kuria tapau visokių Čempionų Lygų daugkartinių nugalėtojų (aišku, su dauuug “load/save” taktikos :D). Galiausiai nusipirkau FBK Kauno komandą, atrodo, už 40 tūkstančių eurų (finansiniai aspektai A lygos papildyme nebuvo subalansuoti Lietuvos realijoms – kitaip ir negalėjo būti).

Vėliau supratau, kad A lygoje jau nebėra ką veikti su žvaigždžių rinktine (ne, tikrų žvaigždžių, kaip pavyzdžiui Ronaldo ir Rooney, ten nebuvo – nesutiko važiuoti į kaimą nepaisant laimėtos Čempionų Lygos taurės ;)), gavau pasiūlymą iš Anglijos Premier lygos – sutikau su tuo pasiūlymu… ir atidėjau savo karjerą šiame žaidime kitam kartui.

Daugmaž po metų nutariau išbandyti Football Manager – pagalvojau, kad reikia pasistengti perprasti ir šį menedžerį. Pasirinkau iškart rimtesnio diviziono komandą – atrodo Tottenhamą. Tačiau taip nieko ir nesugebėjau iš jos išgauti su savo ribotom trenerio galimybėm. Eilinį kartą neužsikabliavau – ir atidėjau šį menedžerį. Ir net atrodo vėl parsisiunčiau FIFA Manager 08 – nors jau ir naujesnis buvo, bet labai jau pasiilgau savo FBK Kauno. Tačiau vis dėl to taip ir nesuinstaliavau.

Dar po kažkiek laiko nutariau, kad vėl noriu pasifutboliuoti, pradėjau žiūrėti kokie yra naujausi menedžeriai. Sustojau ties Championship Manager 2010, nors labiau norėjau Football Manager 2010, tačiau šis dar nebuvo išėjęs.

Šį kartą vėl pasirinkau aukštesnio diviziono komandą – Sunderlandą (su kuriuo kažkaip dabar vis dažniau susiduriu). Irgi ne iškart, bet vis dėl to truputi užsikabliavau, beveik sužaidžiau vieną sezoną, bet taip jo ir nepabaigiau iki galo – kažkaip staigiai pradėjo nusibosti tos pilkos lentelės. Tačiau šis menedžeris vis dar guli suinstaliuotas, ir tikriausiai tą sezoną užbaigsiu – gal ir vėl užsikabliuosiu. :)

Mano išvados

Pats esu labiau mėgėjas nei futbolo profesionalas, man svarbiau yra visgi žaidžiamumas (angl. gameplay), nei penkis ilgus sezonus spoksoti vien į statistikos lenteles, kad užimti pirmąsias vietas bent jau savo divizione – nekalbant apie perėjimą į aukštesnį divizioną ir apie įvairių taurių laimėjimą.

Todėl su visa pagarba “tikrąjam” menedžeriui – Football Manager, aš vis dėl to labiau pamilau FIFA Manager seriją. Tačiau šią seriją verta bandyti turbūt tik kartą per 3-5 metus, nes užsikabliavus ant vienos versijos – sekančioje nieko naujo neberasite, tik tuos pačius, jau spėjusius nusibosti, dalykus.

Football Manager neužkabindavo kiek nebandžiau – per daug ten gilintis reikia, o gal net ir futbolo teorijos žinoti.

Championship Manager nors 2010-ųjų metų jau gan neblogas, tačiau vis dar atsilieka nuo savo pagrindinių konkurentų ir žaidžiamumu, ir realistiškumu. Kol kas, manau, geriau rinktis kitus menedžerius.

Panašių įrašų nėra.

Ką gi daro tas aladinas iš arbatinuko? Esmė šio žaidimo tokia – jūs mintyse sumastote kokį nors personažą, o buriakas jį atspėja. Personažas gali būti tikras, realiai egzistuojantis arba nors ir animacinis Liūtas Karalius, šiuo atžvilgiu tai yra nesvarbu. Pora dalykų, kurie yra svarbus – personažas turi būti gan žinomas (jūsų kaimynas Petras arba pirmos klasės mokytoja – tikriausiai buriako duomenų bazėje nebus surasti). Taip pat jūs turite pakankamai gerai pažinoti tą personažą, kurį sugalvojote. Tiek, kad galėtumėte teisingai atsakyti į klausimus apibūdinančius jūsų personažą.

Būtent tokius apibūdinančius klausimus jums ir uždavinės tas tardytojas-buriakas –  ”ar jūsų sugalvotas personažas yra vyras”, “ar jis ilgais plaukais”, “ar jis yra realiai egzistuojantis”, “ar jis yra animacinis personažas” ir panašiai. Į šiuos klausimus jūs galite atsakyti – “taip”, “turbūt taip”, “nežinau”, “turbūt ne” ir “ne”. Po 10-20 tokių klausimų buriakas parodys jums atspėta personažą. Atsakinėjant, jūs turite būti sąžiningi, nes priešingu atveju Akinatoriui jus nustebinti nelabai pavyks.

Netikite? Išbandykite patys. Mano praktiškai visus personažus ir veikėjus atspėjo. Žinoma, kai kurie klausimai būna labai konkretūs, kurie vos ne iškart apibūdina tam tikrą žinomą žmogų. Pavyzdžiui, “žmogus, kuris yra žinomas informatikas, yra labai turtingas ir nėra siejamas su obuoliu?” – žinoma, kad Billas Geitsas. Taip kad, pagalvojus, gal ir nieko čia ypatingai gudraus nėra – didelė duomenų bazė ir stereotipiniai klausimai, atsakymai į kuriuos apibūdina konkretų personažą ar žmonių grupę.

Kaip ten bebūtų vien tas faktas, kad jūsų sugalvotas personažas yra randamas duomenų bazėje – yra stebėtinas. Kartais būna tikrai netikėtai teisingų spėjimų – atrodo klausimai visiškai nieko nepasakantys apie personažą, ir jūs dar atsakinėjate vien “turbūt ne” arba “turbūt taip”, o buriakas ant galo paima ir teisingai atspėja.

Kalbant apie duomenų bazė yra iš tikro ne mažą. Galite drąsiai ieškoti visokius Sabonius, Grybauskaites, Kubilius ir panašiai. Daug šansų, kad Akinator atspės net ir tokį jūsų sugalvotą personažą. O jeigu po trijų bandymų personažas nebus surastas, arba bus surastas neteisingai – tada jums bus suteikta galimybė suvesti tą personažą į duomenų bazę. Štai taip ir vyksta buriako apmokymai – o kartu ir duomenų bazės pildymas. Taip kad, teoriškai net ir savo kaimyną galite įdėti, nors tikriausiai duomenų bazės įrašai yra kaip nors moderuojami.

Vienas įdomiausių dalykų, kurį buvo atspėjęs buriakas – buvo tada, kai mano sugalvotas personažas buvo Kauno meras Kupčinskas. Spėkit ar atspėjo? Galima pasakyti, kad atspėjo. Po klausimų apie tai, kad sugalvotas personažas yra žinomas, bet vietinės reikšmės politikas (ne “world popular”), nėra ir niekad nebuvo prezidentu arba ministru – buriakas greit susivokė ir parašė “Мэр вашего города” (“Jūsų miesto meras”). Taip kad, Akinator yra ne tik protingas padaras, bet dar ir gudrus – moka išsisukti ir iš keblių situacijų.

Ką  dar galima nuveikti su Akinator? Pavyzdžiui galima dar sugudrauti ir negalvoti apie jokį personažą. Tiesiog duoti laisvę fantazijai ir sukurti savo personažą – atsakinėti į klausimus taip, kaip jums norėtųsi. Man kažkodėl taip “susikūrė” Mona Lisa aka Džakonda. ;))

Kaip visgi ne daug reikia žinoti apie žmogų, kad jį būtų galima išskirti iš viso pasaulio – užtenka praktiškai kelių klausimų. Dar truputi priminė šešių rankos paspaudimų teoriją, apie kurią rašiau anksčiau – panašios loginės grandinės gaunasi.

Žodžių bandykite patys – tikrai patiks ir praleisite nemažai laiko bandydami apgauti Akinatoriaus sugebėjimus. Apie įdomiausius atvejus – galite ir komentaruose pasigirti. :)

Panašių įrašų nėra.

Ir štai, šis žaidimas jau beveik išėjo. Sakau “beveik išėjo”, nes oficialios išleidimo datos buvo tokios: rusiška lokalizuota versija – spalio 1d., pasaulinė versija – spalio 2d. Tačiau žaidimą buvo galima pamatyti pardavime jau nuo vakar, todėl kilo neaiškumai – ar išėjo, ar tik “beveik išėjo”.

Redaguota: šiandien jau pamačiau ir oficialų pranešimą, kad išleidimas vis gi įvyko jau vakar – rugsėjo 29 d. Taip kad pirmyn į naująjį-kol-kas-dar-nežinau-kaip-vadinasi pasaulį!

Truputi priešistorės ir nostalgijos

Iš viso yra tris Gothic’os dalis. Gothic I bei Gothic II – labai panašūs savo atlikimu ir techniniu realizavimu, sukurti panašiu metu – su 1-2 metų skirtumu.

Gothic III – pasirodęs prieš ~3 metus, kai jau ir reikalavimai grafikai ir kitiems dalykams buvo daug aukštesni, dėl ko viskas jau gan ženkliai skyrėsi nuo pirmųjų Gothic’os dalių. Čia jau buvo ir visiškai atviras pasaulis (linkėjimai amžinajam konkurentui – Elders Scrolls), ir daug resursų ryjanti grafika (nors techninis realizavimas sulaukė daugybė priekaištų), ir labiau dinaminis kovų mechanizmas (vietomis primenantis kokią nors Matricą, leidžiantis išdaužyti vienam visą Orkų tvirtovę).

Kitaip tariant priekaištų Gothic III tikrai sulaukė daug – ir dėl bendros atmosferos, ir dėl sisteminių klaidų (bugų). Tačiau tai vis gi buvo Gothic’a. Ir skyrėsi tikrai mažiau nuo pirmųjų dalių, nei Fallout 3 nuo savo pirmtakių.

Bendrai paėmus, Gothic’a laikoma vienu visų laikų geriausių RPG žaidimu – bent jau viduramžių-fantasy pakraipos, t.y. su Fallout’u nereikia lyginti. Susipažinau su šiuo žaidimu gan pavėluotai, kai grafika ir kiti techniniai šio žaidimo dalykai – atrodė galutinai pasenusiais, bet tai tikrai nesutrukdė įsitraukti į žaidimo atmosferą.

Iš pirmo žvilgsnio Gothic’os RPG sistema yra gan paprasta ir gal net primityvi, o valdymas ir kovų mechanika vietomis primena arkadinį žaidimą. Tačiau tikrojo RPG bruožas yra ne visokių gebėjimų, statistinių rodyklių (STATS) sistemos – o atmosfera. Juk būtent atmosfera ir suteikia galimybe role-play’inti, o tos per daug protingos sistemos su krūvom skaičiavimų (pavyzdžiui, Dungeons & Dragons/d20 System) – kartais iš žaidimo padaro sausą ir griežtai apibrėžtą matematinį-statistinį modelį. Aišku, viskas dar priklauso nuo realizavimo, o stalinių RPG žaidimų mėgėjams gal būtent tokie matematiniai-statistiniai modeliai ir patinka labiausiai.

Grįžtant prie vidinės atmosferos – tai Gothic’a būtent tuo visada ir pasižymėjo, o primityvi RPG sistema tam gal net kažkiek padėdavo. Vien ką reiškia In Extremo gastrolės po Gothic’os pasaulį. Vieną kartą grįžau į miestą ir man praneša, kad atvyko nereali grupė ir kad šį vakarą vyks jos koncertas. Taip vat pirmą kartą žaidime sudalyvavau koncerte. Pati daina – Herr Mannelig – taip pat hitas, užveža.

Be galo originaliai sugalvota ir gražiai įterpta į žaidimą. Aplamai pavadinčiau tai vienu smagiausių epizodu, kurį mačiau žaidimuose. Su tuo pagal originalumą galima palyginti nebent tik Fallout 3 personažo vaikystę.

…Grįžtam prie mūsų baranų.

Tiek rašiau apie Gothic’ą, bet dabar teks šiek tiek nuvilti – Risen nėra Gothic’os pratęsimas, nes Gothic’os pratęsimas (Arcania: A Gothic Tale) taip pat yra kuriamas. Dėl tokių nesamonių vėl kaltos visokios politikos, kompanijų konfliktai ir panašiai. Rezultate leidėjas JoWooD Productions liko su “Gothic” prekės ženklu, o kūrėjai Pluto 13 – teoriškai su niekuo neliko, o praktiškai – su dideliu žinių ir praktikos bagažu, kuris susikaupė kuriant pirmąsias Gothic’os dalis. Kas ten žino, gal žaidėjams tas kompanijų konfliktas bus tik į naudą – vietoje dviejų žaidimų, gausime du. Tiesa planuojama, kad Arcania išeis tik kitais metais, o ten turėtų (jeigu spės) pasirodyti ir kitas konkurentas RPG metų žaidimų fronte – Witcher 2.

Tai gi, Pluto 13 negalėjo kurti tęsinį, bet niekas netrukdė sukurti naują pasaulį. Kas ir buvo padaryta – pasaulis visiškai naujas, su Gothic’a niekaip nesusijęs. Personažai, blogiečiai – taip pat nauji. Bet va gyvūnijos pasaulis – tai jau ne vieną gerai pažįstamą zveriugą mačiau.

Vis dėl to Gothic’os braižas ir stilius tikrai jaučiasi – tai ir mėsos kepinimas ant ugnies, tai ir valdymas, tai ir gebėjimų (skills) treniravimas pas NPC – ir bendrai visa RPG sistema (tiesa labiau praplėsta), viskas primena Gothic’ą. Ji grįžo! Tiesa pasakius, iš pirmo žvilgsnio, Risen net labiau panaši į tikrąją Gothic’ą (pirmos dvi dalis), nei trečioji Gothic dalis. Turiu omeny stilių ir pateikimą.

Kol kas dar ne daug teko malonumo pažaisti, bet kiek teko – tai jau įtraukė. Patogus, nemandras valdymas. Load/Save funkcionuoja gerai ir greitai – o po Witcher tai yra aktualus klausimas. Dialogai taip pat įdomūs ir nenuobodūs, nes jie visi susidaro iš neilgų replikų – 1-2 sakinių (nereikės po pusę ekrano teksto skaityti, kaip kokiam Planescape: Torment).

Grafinis žaidimo varikliukas irgi neblogame lygyje ir atrodo pakankamai optimizuotas – su normaliu (su pakankamai galingu) kompiuteriu ypatingų stabdymų nelabai jaučiasi. Nustebino aplinkinio pasaulio detalizavimas. Dar neteko braidyti (žaidimuose) tokiuose tankiuose miškuose, kurie iš šalies atrodo nepraeinami, bet iš tikrųjų per juos gali vos ne išilgai pirmyn-atgal lakstyti. Tiesa, tokia augalija gan dažnai ir trukdo matomumui – kartais sunku susiorientuoti.

Kol kas kliuvo tik kovų mechanizmas. Kovos pradžioje atrodo išties labai sudėtingos, net lengviausiame sunkumo lygyje – saugotis (“seivintis”) tenka prieš kiekvieną sparnuotą musytę. Kiek pamenu ir pirmose Gothic’ose tokie sunkumai buvo – patirties (tiek personažo, tiek žaidėjo) reikalas, tad dėl to nosies nukabinti neverta – reikia susitaikyti, kad personažas kol kas yra skystas prasčiokas, ir visi pasiekimai dar prieš akis.

Pabaigai oficialus treileris ir gameplay video:

Panašių įrašų nėra.

A man has a choice. I chose… the impossible.

Kas gi tokio ypatingo šiame žaidime, ir ar apie žaidimus aš čia susiruošiau parašyti? O išsiskiria šis žaidimas savo atmosfera, ne iš piršto laužtais siužetu ir idėja – kurie gali būti drąsiai statomi šalia Žiulio Verno fantastikos kūrinių. Tikriesiems sci-fi mėgėjams – pats tas, o ir Žiulį Verną paminėjau ne šiaip sau – nes bent jau man Bioshock atmosfera primena, tarkim, Kapitaną Nemo (iš “20 000 mylių po vandeniu“). Taip pat Bioshock fantastinis-utopinis-povandeninis pasaulis yra kurtas ne tolimoje ateityje, o praeityje – pasakojimas vyksta 1960 metais, kas po visokių Matricų ir Žvaigždžių Karų yra truputi neįprasta. Todėl jūs čia nerasit robotų iš superlengvojo metalų lydinio, superkompiuterių, kitų planetų atstovų (nors savotiški humonoidai-mutanodai ir yra) ar viską sugebančio supermen’o su “šiknosparnio” ausimis. Kas prideda visai tai žaidimo atmosferai savotišką ir “skanų” koloritą.

Look, Mr. Bubbles – it’s an Angel!

Taigi prieiname prie esmės – kažkam žaidimo atmosfera pasirodė ant tiek ypatinga, kad nutarė nufilmuoti apie tai FILMĄ. Tiesa, apie filmą faktų dar tikrai yra ne daug, nors jis buvo anonsuotas beveik prieš metus, bet vien faktas, kad kažkas tą idėja pradėjo vistyti – negali nedžiuginti. Viename treileryje (neoficialiame) sakoma, kad filmas išeis vasarą 2009 (kas jau nelabai tikėtina), o IMDb skelbiama – 2010, ir net be statuso “rumored”, kas suteikia vilties. Informacijos iš ties ne daug, bet tikiuosi projektas anksčiau ar vėliau bus įgyvendintas.

Kas plačiau nori paskaityti apie filmo kūrimo eiga – tai yra kažkoks tam skirtas blogas. Kol kas ypatingai gerų žinių ten nėra. :(

Planuojama, kad režisieriumi bus gana rimtas percas – Gore Verbinski, kuriam priklauso Karibų Jūros Piratų trilogija. Nors ir nesu labai didelis šios trilogijos gerbėjas, tačiau tie filmai tikrai turėjo savo žiūrovą, todėl tikiu šiuo režisieriumi. Kaip skelbia anksčiau minėtas blogas, tai šis režisierius net atmetė ketinimus daryti ketvirtuosius Karibų Piratus vardan Bioshock filmo. Tačiau ten pat rašoma, kad po biški pradeda kilti abejones, jog G. Verbinski liks prie šio filmo.

In what country is there a place for people like me?

Pagal IMDb į pagrindinio herojaus, Jack’o, vaidmenį yra siūlomas ne kas kitas, kaip mums gerai žinomas iš-įvairiausių-kalėjimų-pabėgikas ir šiaip neeilinių sugebėjimų abrikosas – Michael Scofield, gyvenime žinomas kaip Wentworth Miller. Reik tikėtis, kad bent jo brolio su raumeninga galva ir viską-gadinančios-begalvės-seselės čia nebus. :)

Ant galo du neoficialūs treileriai. Nežinau kiek juose tiesos konkrečiai susietos su filmu, bet atmosferą šiek tiek perduoda. :)

http://www.youtube.com/watch?v=oIl0AvuYQNU

http://www.youtube.com/watch?v=J9iNfIwEro8

Panašūs įrašai:

1. Filmas “The Book Eli” – pagaliau pažiūrėjau
2. Filmas “Avatar” (“Įsikūnijimas”) – subtitrus skaityti nebuvo kada
3. Filmas “Basomis per grindinį” (“Barefoot”) – ir dar šiek tiek apie vokiškus filmus
4. Žinios iš filmo “Bioshock” fronto
5. Filmas “9-asis rajonas” (“District 9″), arba krevetės – irgi žmonės