Žyma: windows
Vasaros laikas ir Windows 7
Artėja amžinoji problema – kada ir į kurią pusę reikės sukti laikrodžio rodyklę atėjus vasaros/žiemos laikui (angl. daylight saving time). Ar žinote į kurią pusę reikės sukti šį kartą? :) Mane šiandien Windows’ai taip visai neįkyriai informavo - ką, kada ir kaip reikės padaryti.
Netyčia užvedus pelę ant laikroduko 7-uose Windows’uose pastebėjau tokį dalyką, kurio ankstesniuose Windows’uose matyti neteko:
Smulkmena, bet malonu. Iškart viskas aišku. Laikrodžio rodyklę suksime kovo 28 dieną 3val. nakties (naktis iš šeštadienio į sekmadienį) - viena valanda į priekį.
Patys Windows’ai, žinoma, persuks viską automatiškai kaip reikia. Mobiliakai irgi dabar dažniausiai protingi būna, tačiau vis vien – vienas kitas laikrodis artimiausias savaites liks neatsuktas. Taip kad tikrai pravers.
Kaip atstatyti sugadintą Windows Registry – retai naudojamas, bet veiksmingas būdas
Paimta iš ZenBuntu.com
Įžanga
Kaip žinia, Windows sistemos pagrindiniai nustatymai yra saugojami taip vadinamajame Windows Registre (angl. Windows Registry). Taip jau būna, kad kartais tas Registras ar tai dėl kitų programų įsikišimo, ar tai dėl vartotojų netiesių rankų, ar tai dėl kitokių gamtinių sąlygų – susigadina. Tuo pasekmės gali būti įvairios – nuo tam tikrų atskirų programų ir įrenginių neveikimo, iki visiško Windows sistemų išprotėjimo ir kitokių kernel-panik’ų.
Pataisyti tokį dalyką kartais paprastai gali nepavykti, jei Registras rimtai sugadintas, tai dažnai net Safe Mode režime bus tos pačios bėdos. Tikriausiai dauguma vartotojų iškart puls perinstaliuot Windows’us. Aišku, dar galima bandyti ir Windows Repair funkciją, bet ji ne visada gali suveikti, arba gali būti tiesiog nepasiekiama.
Priešistorė: Registro-gadintojas strikes back, arba kaip aš “pataisiau” Windows’us
(Šitą skyrių galima praleisti, jeigu domina tik kaip pataisyti.)
Šiandien tokios panašios mintis dėl sistemos perinstaliavimo aplankė ir mane, kai užkrovus kompiuterį pradėjo darytis nesąmonės – iš pradžių tinklo nerado, paskui pasirodo, kad ne tik tinklo, bet ir visą tinklo plokštę, o paskui išsiaiškino, kad jokių “periferinių” įrenginių nerado. Pradėjau apatiškai bandyti paleisti Taskamanger’į, Control Panel’į – nepasileido ir šitie. Žodžiu totalus Repino paveikslas – “Приплыли”.
Pirmos mintys buvo apie kiaulės gripą perduodamą interneto kanalais, bet paskui išanalizavus įvykius ir padarius logines išvadas – pasirodo visgi Registro uždegimas. Buvo taip, kad vakar intensyviai bandžiau paleisti MS Visual Studio, bet dėl neaiškių microsoft’inių klaidų Studija vis keikdavosi ir nenorėjo kurti naujų projektų.
Panaršius internete, radau nemažai bendraminčių su analogiškomis problemomis ir keiksmais Microsoft’o atžvilgiu. Visur siūlomas sprendimas buvo pakoreguoti priėjimo teises prie tam tikrų Registro įrašų. Žodžiu, kaip jau supratote, pakoregavau. Rezultate iš pradžių pusė Windowsų nebeveikė, o paskui ir kitą pusę paralizavo, kad nei vieną programą nebepasileisdavo. Skrodimas parodė, kad pacientas mirė nuo skrodimo, kitaip tariant.
Kaip pataisyti sugadintą Registrą, arba Registro sugrįžimas
Ką gi daryti, ar yra koks nors paprastesnis būdas sutaisyti Registrą, nesikreipiant į Windows’ų perinstaliavimo specialistus? Pasirodo yra. Ir iš tikro nelabai sudėtingas, nors šiokio tokio kontuperinio išprusimo visgi prireiks. Tačiau jei jau užsimojote perinstaliuoti Windows’us, tai vargu ar kažką daugiau dar sugebėsite sugadinti – todėl bet kokiu atveju bus verta pabandyti.
Šį būdą bandžiau ir jis tikrai man buvo padėjęs bandant pastatyti ant kojų Windows XP (su ankstesnėmis versijomis tiesiog neteko bandyti), o dabar išgelbėjo ir Windows 7 nuo neišvengiamo perinstaliavimo. Taip kad šis būdas veikia praktiškai su visais dabar gamtoje sutinkamomis operacinėmis sistemomis iš Windows šeimos, ir net nesvarbu ar sistema yra 32, ar 64 bitų.
Visas Registras yra saugojamas x:\Windows\System32\config\ kataloge, penkiuose failuose - DEFAULT, SAM, SECURITY, SYSTEM ir SOFTWARE. Šitoje vietoje galime tik pagerbti Microsoft’ą, kad padarė šių failų automatinį atsarginių kopijų darymą. Prie viso šito, tos kopijos yra daromos visada, nepriklausomai ar išjungti visokie System Restore’ai. Kopijos daromos daugmaž kas 3-5 dienas, ko dažniausiai pilnai užtenka – ypač jei paskutiniuoju metu nieko naujo neinstaliavote.
Kad atstatyti Registro versiją užtenka atstatyti anksčiau paminėtus failus panaudojus automatiškai padarytas kopijas. Priklausomai nuo Windows’ų versijos tos kopijos gali būti x:\windows\repair\ – Windows XP atveju, x:\Windows\System32\config\RegBack – Windows 7 atveju. Dar gali būti kur nors tarp šitų katalogų su *.bak plėtinių.
Registro failus atstatyti dirbant Windows’ams – nesigaus, nes tie failai yra naudojami ir paprastame režime, ir Safe Mode režime. Todėl prie jų galima prieiti tik esant nepaleistiems Windows’ams. Tai galima padaryti pasinaudojus arba Windows Recovery Console (būna Windows’ų instaliaciniuose kompaktuose), arba paleidus kokią nors kitą sistemą – Linux’ą su LiveCD, ar kokį nors specialų startinį diską – nesvarbu.
Windows Recovery Console komandinės eilutės atveju, Registro failų atstatymas atrodytų maždaug taip:
:: dėl visą ko padarom dabartinio Registro atstargines kopijas
md tmp
copy c:\windows\system32\config\system c:\windows\tmp\system.bak
copy c:\windows\system32\config\software c:\windows\tmp\software.bak
copy c:\windows\system32\config\sam c:\windows\tmp\sam.bak
copy c:\windows\system32\config\security c:\windows\tmp\security.bak
copy c:\windows\system32\config\default c:\windows\tmp\default.bak:: ištrinam dabartinio Registro failus
delete c:\windows\system32\config\system
delete c:\windows\system32\config\software
delete c:\windows\system32\config\sam
delete c:\windows\system32\config\security
delete c:\windows\system32\config\default:: nukopijuojame atsargai nukopijuotus failus
copy c:\windows\system32\regback\system c:\windows\system32\config\system
copy c:\windows\system32\regback\software c:\windows\system32\config\software
copy c:\windows\system32\regback\sam c:\windows\system32\config\sam
copy c:\windows\system32\regback\security c:\windows\system32\config\security
copy c:\windows\system32\regback\default c:\windows\system32\config\default
Toliau perkraunam sistemą, ir su džiaugsmu džiaugiamės, kad neprireikė perinstaliuoti visos sistemos.
Svarbu pastebėti, kad apie šį būdą dažnokai pamirštama, o daugelis gal net aplamai apie tokį nežino. Tuo tarpu, kai tai yra gan veiksmingas būdas atstatyti sistemą praktiškai nuo bet kokių netikėtai atsiradusių nestabilumų.
Windows 7 – ar iš tikrųjų naujasis taskbar’as toks geras? [2 dalis]
Po netikėtai užpuolusio lyrinio nukrypimo apie skandalingąją Windows Vista, grįžtu prie Windows 7 naudojimo. Windows 7 judėjimas po IT pasaulį vis labiau įsibėgėja – ir jau ne tik laukimo stadijoje, bet ir, po Windows 7 RTM išleidimo, vis plačiau praktiniame naudojime. Aišku ir be nemalonių atradimų neapsieina.
Kaip jau žinoma, ir kaip labiausiai išreklamuota, pagrindinė (bent jau iš vizualios pusės) Windows 7 naujovė ir išskirtinis braižas – yra naujasis taskbar’as (užduočių juosta?), kuri apjungė ir senosios užduočių juostos funkcijas, ir quicklaunch’o, ir dar nemažai ką bando pasiūlyti valdant paleistas (ir nepaleistas) programas. Ši naujovė iš pirmo žvilgsnio visiems patinka – tikriausiai dėl to, kad visiems seniai pabodo senasis užduočių juostos funkcionalumas ir norėjosi kažko naujo. Juk nieko ypatingai naujo užduočių juostoje neatsirado nuo pat Windows 95, gal tik tiek, kad Windows 98 atsirado “quick launch” funkcija – nors, kad būti tikslesniam, net ne su Windows 98, o su Internet Explorer 4.
Pradėjus naudotis naująja užduočių juosta – vienareikšmiškai man buvo sunku įvertinti naują siūlomą funkcionalumą. Šią naujovę galima būtų palyginti su prieštaringai iš pradžių vertinama Microsoft Office 2007 Fluent Ribbon (parinkčių juosta?) – naujoviška, graži ir iš pradžių labai neįprasta. Po kiek laiko, kai žmones apsiprato (ypač tie, kurie nėra labai konservatyviai nusiteikę IT srityje – kaip visokios valstybinių įstaigų “bobutės”, kurios vos ne per prievartą verčiamos dirbti kompiuteriais) – suprato ir pradėjo vertinti iš ties nemenka Ribbon’o funkcionalumą.
Kalbant apie “nemenką”, neturiu omeny didelį-perteklinį funkcionalumą, o kaip tik – patogų, “kontekstinį”, kai funkcijos yra siūlomos tokios, kokių reikia (pagal programos supratimą). Nors kai kurių, rečiau naudojamų, dalykų iki šiol tenka ieškoti vos ne su žiburiu. Čia iš serijos, kai kažkas viską gražiai sutvarko, sudeda į savo vietas – ir nebeeina nieko surasti ten kur buvo. Patys Microsoftininkai dabar labai didžiuojasi Ribbon’o atradimų, žada ir toliau jį tobulinti ir kitaip vystyti. Tuo tarpu tokio tipo meniu juostas jau galima pamatyti ir ne tik Microsoft’o produktuose.
Kas dėl Windows 7 užduočių juostos, iš kurios tiek daug laukiama – aš ją nevertinčiau taip teigiamai (nors irgi tikėjausi kažko daugiau). Gal ir čia tiesiog reikia laiko apsiprasti. Visų pirmą dėl to, kad yra keli nelogiški dalykai, prieštaraujantis senai praktikai. Pavyzdžiui, nuo kada pelės vidurinio mygtuko paspaudimas ant tabo atidaro dar vieną naują tabą? Jau net pačiam Internet Explorer’yje šis funkcionalumas padarytas analogiškai kaip ir visose normaliose naršyklėse – tabai užsidaro, paspaudus ant jų su viduriniu mygtuku. Man dažniau reikia uždarinėti programas ar atidarytus failus, nei atidarinėti naujus – nauji failai/tabai atidaromi dažniausiai kitais būdais (iš failinės sistemos, per “File -> Open”, ir panašiai).
Taip pat, jei atidarytos kelios vienodos programos, pagal nutylėjimą užduočių juostoje jos yra sugrupuojamos į vieną mygtuką. Toliau, kad pasirinkti vieną iš jų reikia paspausti du kartus – vieną, kad išsiskleistų grupė, ir antrą, kad pasirinkti norimą. Nuo kada tam, kad įjungti norimą programą iš užduočių juostos, reikia maigyti po dešimt kartų? Programų pavadinimų teksto slėpimas užduočių juostoje (rodomos tik ikonėlės) – taip pat ginčytinas privalumas. Gal MacOS’o mėgėjams tai atrodo labiau įprasta, bet man tai nėra labai patogu.
Kitas faktorius, kad prisipratinti prie naujosios užduočių juostos reikia ne tik vartotojams, bet ir programų kūrėjams. Nes naujoje užduočių juostoje yra kelios naujovės, kurias gali išnaudoti kitos programos – vidinių tabų programoje palaikymas (naršyklių, teksto redaktorių tabai), neseniai (recently) atidarytų failų istorijos palaikymas, patogesnis naujų tabų atidarymas ir panašiai. Šiam momentui tas naujoves palaiko beveik tik Microsoft produktai – Microsoft Office aplikacijos, Internet Explorer ir panašiai. Nors kažką girdėjau ir apie Firefox’o įskiepius, taip pat ir Google Chrome savo beta versijose kažką jau pradeda su tuo daryti.
Reikia truputi laiko – ir šis funkcionalumas bus prieinamas daugelyje programų. Integruoti jį – tikrai neturėtų kūrėjams užimti daug pastangų. Bet, kad naujosios užduočių juostos potencialas atsiskleistų pilnai – net ir tų kosmetinių prisiderinimų gali neužtekti. Čia jau reikia labiau visą valdymo ir programų junginėjimo vieningą koncepciją išmąstyti šiek tiek per naują, ir kad visos programos išnaudotų tą potencialą identiškais būdais. Nes kas buvo tobulinta nuo 95-tų Windows’ų čia ne visur tinka. Žodžiu, reikia laiko.
Viskas, ką aš aprašiau aukščiau, yra standartinis Windows 7 funkcionalumas pagal nutylėjimą. Laimei visokie standartiniai quicklaunch’ai niekur nedingo. Todėl, po visų eksperimentų, paėmiau aš ir išjungiau visus tuos grupavimo navarotus, parsisiunčiau mano mylimą TrueLaunchBar, be kurio jau velnias žino kiek metų gyvent nebegaliu – ir rezultate ne kažin kas ir liko nuo tų Windows 7. Vizualiai ta pati Windows Vista, tik kad su padidintomis (32×32) ikonėlėmis užduočių juostoje (galima naudoti ir mažas).
Kol kas normaliai nepavyko paleisti tik man priimtino “vidurinių pelės mygtuko poelgio” – kad programos užsidarinėtu, spaudžiant ant jų šį mygtuką. Anksčiau aš tam reikalui naudojau Taskbar Shuffle arba Taskix. Ir ant tiek pripratau prie to dalyko, kad be jų dabar jau labai sunku. Radau tik vienintelį dalyką, kaip būtų galima apeiti vidurinio mygtuko lygą ant Windows 7 – tai Taskbar Overlord. Šis dalykas veikia macro principu (parašytu AutoHotkey pagalba) – kas nėra nei patikimą, nei aplamai nieko gero. Kaip ten bebūtų – tai nors kažkiek veikia. Ne visada, bet veikia. Šiam momentui nieko geresnio surasti nepavyko.
Tai tiek pamąstymų apie vieną pagrindinių Windows 7 vartotojo sąsajos naujovių. Geras tas dalykas ar ne – spręsti ir naudotis jums. O aš vis dėl to lieku prie nuomonės, kad vystyti tą dalyką gal ir reiktų toliau, tačiau mano kasdieniniam darbui jis dar yra per žalias ir prieštaraujantis ilgainiui suformuotiems įpročiams.
-
Mane galima rasti:
