Žyma: windows 7
Windows 7: kaip sukurti seną-gerą “Show Desktop” mygtuką (pataisymas)
Netyčia pastebėjau, kad ankstesniame įraše Windows 7: kaip sukurti seną-gerą Show Desktop mygtuką aprašytas dalykas nusimuša po Windows’ų persikrovimo. Kažkaip nelabai Windows’ams patiko, kad bandėme prikabinti tiesiai SCF failiuką. Dėl to sukurtas Show Desktop mygtukas dingdavo iš vaizdo po persikrovimo.
Tačiau su tuo taip pat galima nesunkiai susidoroti.
1. Po to, kai mūsų Show Desktop mygtukas paslaptingai dingo, prikabiname dar vieną kokią nors programą užduočių juostoje. Ir atidarome šios programos nustatymus (angl. properties):
2. Skiltyje Shortcut į Target laukelį įrašome kelią iki mūsų anksčiau sukurto Paint.scf, Desktop.scf ar kaip ten ta mygtuką pavadinote:
“%AppData%\Microsoft\Internet Explorer\Quick Launch\User Pinned\TaskBar\Desktop.scf”
3. Norint pakeisti ikonėlę, spaudžiame Change Icon mygtuką. Galite pasirinkti bet kokią patinkančią ikonėlę. Jei norite standartinės, tai ją galima rasti įvedus į langelį failą:
%windir%\system32\imageres.dll
Tame faile ir bus ta ikonėlė, daugmaž per vidurį:
Kaip lyg dabar jau tikrai viskas ir nedingsta po perkrovimo. Tiesa ikonėlė iškart gali ir nepasikeisti – reikia perkrauti Windows Explorer (per Task Manager, padaryti Log Off/Log In, arba tiesiog palaukti iki kito kompiuterio užkrovimo).
Windows 7: kaip sukurti seną-gerą “Show Desktop” mygtuką
Lytrinis nukrypimas (vietoj įžangos)
Kaip visada, mano nukrypimus nuo temos galima prasukti iki skyrelio “prie reikalo“. :))
Iš pradžių eilinį kartą panuogąstausiu, kad vietomis Microsoft’as persistengė tobulinant ir gražinant Windows 7 vartotojo sąsają. Kalbu persistengė, nes buvo pakeisti bent keletas tokių dalykų, prie kurių buvo pratinama jau nuo Windows 95-98 laikų (taip išeina, kad jau beveik 15 metų – “nieko sau!”, kaip pagalvoji). Neturiu omenyje visokių tikrai pasenusių dalykų, kurių seniai jau buvo laikas atsisakyti.
Taip, permainos yra gerai, sąsajos supaprastinimas ir paklusnumas – dar dvigubai geriau. Tačiau kam reikėjo viską taip stipriai “kietai užprogramuoti” (programiškai kalbant – “hardcode’inti“) ir nepalikti nustatymų laisvės. Tegu pagal nutylėjimą būtų naujoviškai – pagal kūrėjų vizijas, bet palikit gi ir vartotojams laisvę rinktis, nustatyti taip, kaip kiekvienam patogu.
Neverskit vartotojus naudotis 3-čios šalies programomis, kurios greitaveikos ir saugumo tikrai nepriduoda. Arba dar blogiau - redaguoti registrą, arba daryti paprastus dalykus tiesiai-per-aplinkui. Žinoma nėra viskas taip blogai, kaip aš čia verkiu, bet vietomis iš tikro trūksta vienos-kitos lengvai prieinamos varnelės Windows nustatymuose.
O norėjau aš papasakoti būtent apie vieną iš tokių paprastų-per-aplinkui patobulinimų.
Vasaros laikas ir Windows 7
Artėja amžinoji problema – kada ir į kurią pusę reikės sukti laikrodžio rodyklę atėjus vasaros/žiemos laikui (angl. daylight saving time). Ar žinote į kurią pusę reikės sukti šį kartą? :) Mane šiandien Windows’ai taip visai neįkyriai informavo - ką, kada ir kaip reikės padaryti.
Netyčia užvedus pelę ant laikroduko 7-uose Windows’uose pastebėjau tokį dalyką, kurio ankstesniuose Windows’uose matyti neteko:
Smulkmena, bet malonu. Iškart viskas aišku. Laikrodžio rodyklę suksime kovo 28 dieną 3val. nakties (naktis iš šeštadienio į sekmadienį) - viena valanda į priekį.
Patys Windows’ai, žinoma, persuks viską automatiškai kaip reikia. Mobiliakai irgi dabar dažniausiai protingi būna, tačiau vis vien – vienas kitas laikrodis artimiausias savaites liks neatsuktas. Taip kad tikrai pravers.
Kaip atstatyti sugadintą Windows Registry – retai naudojamas, bet veiksmingas būdas
Paimta iš ZenBuntu.com
Įžanga
Kaip žinia, Windows sistemos pagrindiniai nustatymai yra saugojami taip vadinamajame Windows Registre (angl. Windows Registry). Taip jau būna, kad kartais tas Registras ar tai dėl kitų programų įsikišimo, ar tai dėl vartotojų netiesių rankų, ar tai dėl kitokių gamtinių sąlygų – susigadina. Tuo pasekmės gali būti įvairios – nuo tam tikrų atskirų programų ir įrenginių neveikimo, iki visiško Windows sistemų išprotėjimo ir kitokių kernel-panik’ų.
Pataisyti tokį dalyką kartais paprastai gali nepavykti, jei Registras rimtai sugadintas, tai dažnai net Safe Mode režime bus tos pačios bėdos. Tikriausiai dauguma vartotojų iškart puls perinstaliuot Windows’us. Aišku, dar galima bandyti ir Windows Repair funkciją, bet ji ne visada gali suveikti, arba gali būti tiesiog nepasiekiama.
Priešistorė: Registro-gadintojas strikes back, arba kaip aš “pataisiau” Windows’us
(Šitą skyrių galima praleisti, jeigu domina tik kaip pataisyti.)
Šiandien tokios panašios mintis dėl sistemos perinstaliavimo aplankė ir mane, kai užkrovus kompiuterį pradėjo darytis nesąmonės – iš pradžių tinklo nerado, paskui pasirodo, kad ne tik tinklo, bet ir visą tinklo plokštę, o paskui išsiaiškino, kad jokių “periferinių” įrenginių nerado. Pradėjau apatiškai bandyti paleisti Taskamanger’į, Control Panel’į – nepasileido ir šitie. Žodžiu totalus Repino paveikslas – “Приплыли”.
Pirmos mintys buvo apie kiaulės gripą perduodamą interneto kanalais, bet paskui išanalizavus įvykius ir padarius logines išvadas – pasirodo visgi Registro uždegimas. Buvo taip, kad vakar intensyviai bandžiau paleisti MS Visual Studio, bet dėl neaiškių microsoft’inių klaidų Studija vis keikdavosi ir nenorėjo kurti naujų projektų.
Panaršius internete, radau nemažai bendraminčių su analogiškomis problemomis ir keiksmais Microsoft’o atžvilgiu. Visur siūlomas sprendimas buvo pakoreguoti priėjimo teises prie tam tikrų Registro įrašų. Žodžiu, kaip jau supratote, pakoregavau. Rezultate iš pradžių pusė Windowsų nebeveikė, o paskui ir kitą pusę paralizavo, kad nei vieną programą nebepasileisdavo. Skrodimas parodė, kad pacientas mirė nuo skrodimo, kitaip tariant.
Kaip pataisyti sugadintą Registrą, arba Registro sugrįžimas
Ką gi daryti, ar yra koks nors paprastesnis būdas sutaisyti Registrą, nesikreipiant į Windows’ų perinstaliavimo specialistus? Pasirodo yra. Ir iš tikro nelabai sudėtingas, nors šiokio tokio kontuperinio išprusimo visgi prireiks. Tačiau jei jau užsimojote perinstaliuoti Windows’us, tai vargu ar kažką daugiau dar sugebėsite sugadinti – todėl bet kokiu atveju bus verta pabandyti.
Šį būdą bandžiau ir jis tikrai man buvo padėjęs bandant pastatyti ant kojų Windows XP (su ankstesnėmis versijomis tiesiog neteko bandyti), o dabar išgelbėjo ir Windows 7 nuo neišvengiamo perinstaliavimo. Taip kad šis būdas veikia praktiškai su visais dabar gamtoje sutinkamomis operacinėmis sistemomis iš Windows šeimos, ir net nesvarbu ar sistema yra 32, ar 64 bitų.
Visas Registras yra saugojamas x:\Windows\System32\config\ kataloge, penkiuose failuose - DEFAULT, SAM, SECURITY, SYSTEM ir SOFTWARE. Šitoje vietoje galime tik pagerbti Microsoft’ą, kad padarė šių failų automatinį atsarginių kopijų darymą. Prie viso šito, tos kopijos yra daromos visada, nepriklausomai ar išjungti visokie System Restore’ai. Kopijos daromos daugmaž kas 3-5 dienas, ko dažniausiai pilnai užtenka – ypač jei paskutiniuoju metu nieko naujo neinstaliavote.
Kad atstatyti Registro versiją užtenka atstatyti anksčiau paminėtus failus panaudojus automatiškai padarytas kopijas. Priklausomai nuo Windows’ų versijos tos kopijos gali būti x:\windows\repair\ – Windows XP atveju, x:\Windows\System32\config\RegBack – Windows 7 atveju. Dar gali būti kur nors tarp šitų katalogų su *.bak plėtinių.
Registro failus atstatyti dirbant Windows’ams – nesigaus, nes tie failai yra naudojami ir paprastame režime, ir Safe Mode režime. Todėl prie jų galima prieiti tik esant nepaleistiems Windows’ams. Tai galima padaryti pasinaudojus arba Windows Recovery Console (būna Windows’ų instaliaciniuose kompaktuose), arba paleidus kokią nors kitą sistemą – Linux’ą su LiveCD, ar kokį nors specialų startinį diską – nesvarbu.
Windows Recovery Console komandinės eilutės atveju, Registro failų atstatymas atrodytų maždaug taip:
:: dėl visą ko padarom dabartinio Registro atstargines kopijas
md tmp
copy c:\windows\system32\config\system c:\windows\tmp\system.bak
copy c:\windows\system32\config\software c:\windows\tmp\software.bak
copy c:\windows\system32\config\sam c:\windows\tmp\sam.bak
copy c:\windows\system32\config\security c:\windows\tmp\security.bak
copy c:\windows\system32\config\default c:\windows\tmp\default.bak:: ištrinam dabartinio Registro failus
delete c:\windows\system32\config\system
delete c:\windows\system32\config\software
delete c:\windows\system32\config\sam
delete c:\windows\system32\config\security
delete c:\windows\system32\config\default:: nukopijuojame atsargai nukopijuotus failus
copy c:\windows\system32\regback\system c:\windows\system32\config\system
copy c:\windows\system32\regback\software c:\windows\system32\config\software
copy c:\windows\system32\regback\sam c:\windows\system32\config\sam
copy c:\windows\system32\regback\security c:\windows\system32\config\security
copy c:\windows\system32\regback\default c:\windows\system32\config\default
Toliau perkraunam sistemą, ir su džiaugsmu džiaugiamės, kad neprireikė perinstaliuoti visos sistemos.
Svarbu pastebėti, kad apie šį būdą dažnokai pamirštama, o daugelis gal net aplamai apie tokį nežino. Tuo tarpu, kai tai yra gan veiksmingas būdas atstatyti sistemą praktiškai nuo bet kokių netikėtai atsiradusių nestabilumų.
Pagaliau tai įvyko! Viską ko man truko Windows 7 užduočių juostoje (plius dar kelios ten neaprašytos smulkmenos) – dabar galima sukonfigūruoti su 7 Taskbar Tweaker programos pagalba. Vienareikšmiškai “musthave” visiems Windows 7 vartotojams, kuriems reikia šiek tiek daugiau laisvės su ta naująja Windows užduočių juosta. Ir svarbu viskas tikrai gražiai veikia. Dabar jau tikriausiai jokių smulkių (bet įkyrių) priekaištų Windows 7 užduočių juostai nebeturėsiu. :)
Gaila, kad pats Microsoft’as nepasirūpina tokiai dalykais. Aš to labiausiai nesuprantu – kodėl pats Microsoft’as nesugeba padaryti tokių smulkmenų. Juk kai kurie dalykai išties yra ne visiems patogūs – ilgalaikiai įpročiai, patirtis su kitomis operacinėmis sistemomis, ir panašiai. Sukuri nesudėtingą, bet lankstų parametrų konfigūravimo galimybe – ir visi patenkinti, visi gali sukonfigūruoti taip, kaip kiekvienam patogu.
P.S. Tiesa, vis dėlto prisiminiau apie dar vieną nesąmonę – darbas su Internet Explorer (kartais prireikia darbo reikalais) ir jo tabais – yra tikras vargas, nes kiekvienas tabas užduočių juostoje rodomas kaip atskiras langas. Kas mano akimis yra grįžimas atgal į praeitį, kai naršyklėje aplamai nebūdavo jokių tabų, o užduočių juostoje buvo gal koks 10 atidarytų Internet Explorer’ių. Ir kas baisiausiai, kaip aš suprantu, tai Microsoft’as tai padarė kaip pavyzdį kitoms programoms – t.y. taip turėtų veikti visos programos, kurių sąsajos yra su tabais. Todėl kažkaip prisibijau, kad kai kurie kūrėjai iš tikro pasieks šiuo pavyzdžiu.
Aš asmeniškai aplamai daugiau nei vieno naršyklės lango nelabai kada naudoju – kažkaip visi tabai dažniausiai telpa į vieną langą. Todėl man patogiausia yra, kai visi atidaryti naršyklėje puslapiai (tabai) atitinka viena užduotį užduočių juostoje (task’ą taskbar’e). Todėl atvejis su Internet Explorer’iu mano akimis atrodo išvis visišku marazmu.
Kaip ir žadėjau – įrašas apie Windows 7. Pabandysiu panagrinėti kai kuriuos naujoviškus ar šiaip naudingus dalykus, kuriuos sugeba Windows 7. Paimta pagrinde iš įrašo The Bumper List of Windows 7 Secrets, bet yra ir mano komentarai iš patirties. Taip pat kai kur gal per sudėtingai bus paaiškinta, bet pabandžius pačiam – viskas iškart paaiškėja. Tikiuosi kam nors pravers. :)
1. Langų valdymas
Vienas iš Windows 7 madingų (fancy) naujų dalykėlių – yra langų valdymas. Langų “prikabinimas” (dock) prie kraštų, viršaus, maksimizuojant ir bele kaip kitaip tampant juos. Mano akimis, nėra super naudinga funkcija, be kurios sunku būtų išgyventi – bet tikrai netrukdo, o kartais ir praverčia. Visi šie dalykai taip pat prieinami ir greitųjų klavišų kombinacijų pagalba (kas jau iš tikro ne tik grožio prideda, bet gali ir realiai pagreitinti darbą):
- Win+Left Arrow/Win+Right Arrow – kabinimas prie kraštų;
- Win+Up Arrow/Win+Down Arrow – langų maksimizavimas, minimizavimas;
- Win+Shift+Up Arrow/Win+Shift+Down Arrow – vertikalus maksimizavimas ir minimizavimas.
2. Neaktyvių (background) langų minimizavimas
Win+Home – minimizuoja visus neaktyvius langus, tuo tarpu, kai aktyvus langas lieka toje pačioje vietoje (nesimaksimizuoja). Pakartotinai paspaudus – atstato minimizuotus langus. Iš esmės tą patį daro smagi, bet nelabai praktiškai naudinga – Aero Shake funkcija:
3. Langų valdymas, dirbant su keliais monitoriais
Win+Shift+Left Arrow/Win+Shift+Right Arrow - langų perkėlimas į sekantį monitorių iš kairės/dešinės.
Praverčia dirbant su keliais monitoriais, arba kaip, pavyzdžiui, man - žiūrint filmus per antrą monitorių-televizorių. Ypač kai langas pasimeta kažkur tarp monitorių. Pavyzdžiui pažiūrėjus filmą aš išjungiu televizorių, o ten lieka koks nors langas (arba būna ir koks nors Skype’as ten netyčia nuvažiuoja). Tada, kad perkelt langą iš išjungto televizoriaus – aš turėčiau vėl jį jungti. Tačiau žinant šią klavišų kombinaciją – to dažniausiai daryti nebereikia.
4. Windows Explorer kontekstinis meniu
Pavyzdžiui, laikant klavišą Shift, atsiranda papildomos komandos – Open command window here (praverčia programuotojams), Open in new process ir panašiai. Be Shift klavišo kontekstiniame meniu taip pat yra keli naudingai punktai, pavyzdžiui – Pin to Taskbar, Pin to Start Menu. Taip pat yra gan naudinga funkcija – Include in library. Bibliotekų (libraries) funkcionalumas aplamai vertas atskiros temos, ir aš planuoju kada nors apie tai parašyti – normaliai išnaudojant šį funkcionalumą, jis iš ties palengvina gyvenimą.
Tiesa, tikriausiai dėl šių naujovių kažkur pasikeitė kontekstinio meniu darbo principas, nes nustojo normaliai veikti visokiuose Total Commander’iuose. Gal tai tik laikinas nepatogumas, o gal dėl 64bit’ų – dėl ko tiksliai, dar nesupratau.
5. Veiksmų eigos fiksavimo įrankis (Problem Steps Recorder)
Dar vienas dalykas galintis palengvinti programuotojų ir testuotojų gyvenimus. Iš pat pradžių šis įrankis buvo sukurtas tam, kad produktyviai ir aiškiai fiksuoti ir taisyti pačių Windows 7 klaidas, tačiau dabar niekas netrukdo naudotis šiuo įrankių ir savo tikslais. Šis įrankis nefilmuoja visą veiksmų eigą video formatu, bet tiesiog daro ekrano atvaizdus (“screenshots”), kuriuos galima lengvai ir patogiai komentuoti. Pabaigus veiksmų seką, visi paveiksliukai suspaudžiami į ZIP archyvą, kuriame atsiranda ir HTML puslapis patogiam veiksmų sekos peržiūrėjimui. Tikrai genialus ir paprastas įrankis.
Pasileidžia šis daiktas per komandinė eilutę suvedus psr.exe arba per Control Panel – Record steps to reproduce a problem.
6. Greitas langų paleidimas iš užduočių juostos
Programas iš užduočių juostos galima paleisti klavišų kombinacija – Win+1, Win+2, …, Win+9 ir t.t. Visas programas užduočių juostoje galima tampyti ir keisti vietomis. Keisti vietomis galima taip pat ir programas, kurių ikonėlės matosi kampe prie laikrodžio (system tray).
7. Senoji greitojo paleidimo juosta (quick launch toolbar)
Standartinio Windows XP/Vista stiliaus greitojo paleidimo juosta pagal nutylėjimą yra neprieinama – nesimato Toolbars kontekstiniame meniu. Tačiau iš esmės jį niekur nedingo. Visų pirmą, dauguma instaliuojamų programų vis dar deda savo nuorodas į quick launch katalogą, kuris randasi %userprofile%\AppData\Roaming\Microsoft\Internet Explorer\Quick Launch. O antrą, į užduočių juostą galima įdėti bet kokį katalogą – tame tarpe ir minėtąjį quick launch katalogą. Tai darosi labai paprastai:
- spaudžiame dešinį pelės mygtuką ant užduočių juostos ir renkames Toolbars -> New Toolbar;
- nukopijuojame minėtą kelią %userprofile%\AppData\Roaming\Microsoft\Internet Explorer\Quick Launch ir spaudžiame Select Folder;
- senoji greitojo paleidimo juosta jau atsirado – toliau galima išjungti Show text ir Show title, paspaudus ant juostos su dešiniu pelės mygtuku;
- kaip ir viskas – turime senąją greitojo paleidimo juosta, beliko tik perkelti į kitą vietą, kur mums patogiausia.
Dar kaip variantą – galima naudoti jau anksčiau manim išreklamuotą TrueLaunchBar, kuris turi ir kitų naudingų funkcijų.
8. Standartų palaikymas
Windows 7 pagalbinės programos (pavyzdžiui, Wordpad, Paint) naudoja Office 2007 Fluent UI (Ribbon) tipo sąsaja. Tačiau tai dar ne viskas, nes Wordpad palaiko ir Open Office XML standartą – gali atidarinėti *.docx, su visom iš to ištekančiomis pasekmėmis.
Tai gal visgi Open Office XML’o kelias bus šiek tiek trumpesnis? Nes sklinda kalbos, kad bananinėse respublikose šis standartas dar greit nepaplis, nes tikrai ne kiekvienas sau instaliuos Office 2007/2010 – kaip dėl naujoviškos, neįprastos sąsajos, taip ir šiaip dėl ekonominių priežasčių. Tam tikrus įskiepius prie Office 2003 parsisiųsti, kurie leistų atidaryti naujojo formato dokumentus – irgi ne visi sugeba. Bet va jei sekretorės turės bent jau Windows 7 (nors irgi klausimas kas greičiau plinta – naujos versijos Windows’ai, ar Office’as), tai galės atidaryti *.docx dokumentus (vis šis tas), ir nereiks siuntinėti laiškus, kad negali atidaryti dokumento.
9. Langų iš vienos grupės perjunginėjimas
Pagal nutylėjimą, jeigu yra atidarytos keletas vienos grupės programų (pavyzdžiui keli Microsoft Word dokumentai), spaudžiant ant užduoties juostos bus rodomas visų langų sąrašas. Tačiau laikant užspaustą Ctrl ir pakartotinai spaudžiant ant užduočių juostos – tos grupės langai bus aktyvuojami. Savotiškas Alt+Tab analogas, bet tik vienos grupės ribose.
Taip pat langus grupėje galima perjunginėti spaudžiant Ctrl+Win+1, Ctrl+Win+2, …, Ctrl+Win+9 ir t.t.
10. Navigavimas po užduočių juosta
Paspaudus Win+T, fokusas persikelia į užduočių juostą, t.y. toliau galima “vaikščioti” po užduočių juostą su rodyklėmis – kairė, dešinė, viršus, apačia – ir paleidinėti programas su klavišą Enter, arba suskleisti grupes su Esc. Pabandžius – viskas iškart aišku ir natūralu, o ar labai naudinga – tai pripratus, gal ir iš tikro patogu.
Spaudžiant Win+B, tą patį galima atlikti ir su ikonėlėmis prie laikrodžio (system tray).
11. Užduočių juostos grupių valdymas
Kol kas toks patogus valdymas pasireiškė pagrinde naudojantis Libraries ir Remote Desktop. Anksčiau ant darbastalio ar dar kur nors būdavo kokios penkios Remote Desktop prisijungimo ikonėlės. Dabar viską tai galima laikyti užduočių juostos grupėje. Dažniausiai naudojamus galima prikabinti (pin), ir taip pat yra matomi paskutiniai naudojami prisijungimai.
12. Windows 7 rodo kokia programa naudoja tam tikrą failą
Būna taip, kad kai kurios programos įkyriai naudoja ir nepaleidžia failus, kai juos bandai ištrinti arba perkelti. Anksčiau kartais tekdavo uždarinėti procesus po vieną, kol nepataikydavai, bet Windows 7 šiuo atveju šiek tiek padeda vargšams vartotojams. Iš pradžių sunku pastebėti, nes dialogas įprastas ir seniai matytas – toks, į kurį retai atkreipi dėmesį. Tačiau įsižiūrėjus, matosi kokia programa naudoja ir nepaleidžia failą.
13. Ekrano atvaizdo darymo įrankis (Snipping tool)
Prisiminiau dar vieną mažą ir paprastą standartinį Windows 7 įrankį – Snipping tool. Šis įrankis skirtas patogiam ekrano atvaizdo darymui – senąją techniką su PrintScreen + Paint galima pamiršti. Nėra šis įrankis labai stebuklingas, krūvos funkcijų jis neturi (kaip koks nors FastStone Capture), bet dažniausiai tokio funkcionalumo pilnai užtenka.
Nors Windows 7 RTM (iš esmės finalinė) versija buvo išleista dar rugpjūčio pradžioje, tačiau oficiali Windows 7 versija išeina tik dabar – spalio 22 dieną.
Jau ir anksčiau šiek tiek rašiau apie lūkesčius ir šiaip keletą įspūdžių apie šią naują Microsoft operacinę sistemą:
- Vista vs Windows 7 – mano penkios kopeikos, ir tas baltas-pūkuotas Microsoft’as [1 dalis]
- Windows 7 – ar iš tikrųjų naujasis taskbar’as toks geras? [2 dalis]
- Windows 7 užduočių juostos vidurinio mygtuko elgsėna (taskbar middle click) [3 dalis]
Ta proga, kad Windows 7 vartotojų turėtų padaugėti, tai greitu metu planuoju parašyti ir daugiau – kuom baigėsi ir kaip sekėsi susigyventi su ta naująja užduočių juosta (taskbar), koks visai patogus dalykas yra “Libraries” funkcionalumas, ir šiaip apie keletą “Windows 7″ naudingų paslapčių (yra tikrai specifinių ir tikrai naudingų).
Windows 7 užduočių juostos vidurinio mygtuko elgsėna (taskbar middle click) [3 dalis]
Čia yra iš esmės ištrauka iš anksčiau skelbto ilgo įrašo apie Windows 7 užduočių juostą. Tiesiog aš norėjau daugiau dėmesio į tai akcentuoti, bet šis patarimas truputi pasimėtė “ilgoje įžangoje”, todėl archyvavimo ir SEO tikslais šiek tiek pasikartosiu atskirame įraše.
Kaip ir minėjau, gan nuo seniai naudojau ir labai pripratau prie dviejų stipriai palengvinančių darbą programų – Taskbar Shuffle ir Taskix. Programos praktiškai atlieka analogišką darbą, tiesiog vienu metu Taskbar Shuffle nepalaikė 64bit operacinės sistemos, dėl ko teko ieškoti alternatyvos, ir radau – Taskix. Programos visiškai “lengvos”, minimalistinės ir beveik nerija resursų, o savo darbą atlieka puikiai. Šios programos suteikia galimybė stumdyti užduotis užduočių juostoje ir uždarinėti tas užduotis vienų viduriniu pelės mygtuko paspaudimu (kaip tai yra dabar įprasta naršyklėse) - ir viskas.
Deja, su Windows 7 šios programos kol kas dar neveikia. Ir nežinia ar veiks. Pagalvojus – gi smulkmena, bet aš be to nebegaliu. ;) Visi, ką prie to pripratinau – irgi žliumbia krokodilo ašaromis. Nors po Windows 7 išleidimo su nauja užduočių juosta jie turi ką žaisti – bando prisipratinti prie naujos elgsenos be visų tų senų middle-click’ų (su mintim, kad gal vis gi iš tikro patogu) – tačiau man vis vien trūksta seno gero Taskbar Shuffle’o ar Taskix’o. Ypač kai dabar vidurinis mygtukas elgėsi visiškai priešingai, nei pripratau – vietoj uždarymo – atsidaro. ;)
Šiaip ne taip radau vieną laikiną (tikiuosi, kad laikiną) sprendimą, kaip būtų galima apeiti vidurinio mygtuko standartinę elgseną ant Windows 7 – tai Taskbar Overlord. Šis dalykas veikia macro principu (parašytu AutoHotkey pagalba) – kas nėra nei patikimą, nei aplamai nieko gero. Kaip ten bebūtų – tai nors kažkiek veikia. Ne visada, bet veikia. Šiam momentui nieko geresnio surasti nepavyko.
Taip pat su įjungtu Taskbar Overlord, spaudžiant kairiuoju mygtuku ant sugrupuotų užduočių – atsidaro paskutinis naudojamas langas. Standartiškai Windows 7 šiuo atveju po pirmo paspaudimo atsiranda atidarytų langų thumbnail’ai (esant išjungtam Aero – matomas tik plikas sąrašas!), ir tik po antro paspaudimo galima atidaryti reikiamą langą – tikrai nelabai patogu. Tačiau su šiuo dalyku galima gyventi ir nekeičiant standartinės elgsenos, nes yra kita funkcija: laikant ctrl klavišą ir spaudžiant mygtuką (ctrl+click) – atsidaro paskutinis atidarytas langas, o jei spausti kelis kartus – langai keisis eilės tvarka. Nors aš padaryčiau atvirkščiai: be ctrl – atsidaro paskutinis atidarytas langas, su ctrl – tegul rodo tą sąrašą ar dar kam ko reikia.
P.S. šiame įraše nebekeliu diskusijų apie tai kokia bloga ar gera Windows 7 užduočių juosta. Tiesiog pasidalinau kaip man buvo patogu dirbti iki Windows 7, prie ko labai pripratau ir ko man trūksta naujoje užduočių juostoje. Ir kiek žinau, panašiai pripratusiu tikrai ne aš vienas. ;)
Windows 7 – ar iš tikrųjų naujasis taskbar’as toks geras? [2 dalis]
Po netikėtai užpuolusio lyrinio nukrypimo apie skandalingąją Windows Vista, grįžtu prie Windows 7 naudojimo. Windows 7 judėjimas po IT pasaulį vis labiau įsibėgėja – ir jau ne tik laukimo stadijoje, bet ir, po Windows 7 RTM išleidimo, vis plačiau praktiniame naudojime. Aišku ir be nemalonių atradimų neapsieina.
Kaip jau žinoma, ir kaip labiausiai išreklamuota, pagrindinė (bent jau iš vizualios pusės) Windows 7 naujovė ir išskirtinis braižas – yra naujasis taskbar’as (užduočių juosta?), kuri apjungė ir senosios užduočių juostos funkcijas, ir quicklaunch’o, ir dar nemažai ką bando pasiūlyti valdant paleistas (ir nepaleistas) programas. Ši naujovė iš pirmo žvilgsnio visiems patinka – tikriausiai dėl to, kad visiems seniai pabodo senasis užduočių juostos funkcionalumas ir norėjosi kažko naujo. Juk nieko ypatingai naujo užduočių juostoje neatsirado nuo pat Windows 95, gal tik tiek, kad Windows 98 atsirado “quick launch” funkcija – nors, kad būti tikslesniam, net ne su Windows 98, o su Internet Explorer 4.
Pradėjus naudotis naująja užduočių juosta – vienareikšmiškai man buvo sunku įvertinti naują siūlomą funkcionalumą. Šią naujovę galima būtų palyginti su prieštaringai iš pradžių vertinama Microsoft Office 2007 Fluent Ribbon (parinkčių juosta?) – naujoviška, graži ir iš pradžių labai neįprasta. Po kiek laiko, kai žmones apsiprato (ypač tie, kurie nėra labai konservatyviai nusiteikę IT srityje – kaip visokios valstybinių įstaigų “bobutės”, kurios vos ne per prievartą verčiamos dirbti kompiuteriais) – suprato ir pradėjo vertinti iš ties nemenka Ribbon’o funkcionalumą.
Kalbant apie “nemenką”, neturiu omeny didelį-perteklinį funkcionalumą, o kaip tik – patogų, “kontekstinį”, kai funkcijos yra siūlomos tokios, kokių reikia (pagal programos supratimą). Nors kai kurių, rečiau naudojamų, dalykų iki šiol tenka ieškoti vos ne su žiburiu. Čia iš serijos, kai kažkas viską gražiai sutvarko, sudeda į savo vietas – ir nebeeina nieko surasti ten kur buvo. Patys Microsoftininkai dabar labai didžiuojasi Ribbon’o atradimų, žada ir toliau jį tobulinti ir kitaip vystyti. Tuo tarpu tokio tipo meniu juostas jau galima pamatyti ir ne tik Microsoft’o produktuose.
Kas dėl Windows 7 užduočių juostos, iš kurios tiek daug laukiama – aš ją nevertinčiau taip teigiamai (nors irgi tikėjausi kažko daugiau). Gal ir čia tiesiog reikia laiko apsiprasti. Visų pirmą dėl to, kad yra keli nelogiški dalykai, prieštaraujantis senai praktikai. Pavyzdžiui, nuo kada pelės vidurinio mygtuko paspaudimas ant tabo atidaro dar vieną naują tabą? Jau net pačiam Internet Explorer’yje šis funkcionalumas padarytas analogiškai kaip ir visose normaliose naršyklėse – tabai užsidaro, paspaudus ant jų su viduriniu mygtuku. Man dažniau reikia uždarinėti programas ar atidarytus failus, nei atidarinėti naujus – nauji failai/tabai atidaromi dažniausiai kitais būdais (iš failinės sistemos, per “File -> Open”, ir panašiai).
Taip pat, jei atidarytos kelios vienodos programos, pagal nutylėjimą užduočių juostoje jos yra sugrupuojamos į vieną mygtuką. Toliau, kad pasirinkti vieną iš jų reikia paspausti du kartus – vieną, kad išsiskleistų grupė, ir antrą, kad pasirinkti norimą. Nuo kada tam, kad įjungti norimą programą iš užduočių juostos, reikia maigyti po dešimt kartų? Programų pavadinimų teksto slėpimas užduočių juostoje (rodomos tik ikonėlės) – taip pat ginčytinas privalumas. Gal MacOS’o mėgėjams tai atrodo labiau įprasta, bet man tai nėra labai patogu.
Kitas faktorius, kad prisipratinti prie naujosios užduočių juostos reikia ne tik vartotojams, bet ir programų kūrėjams. Nes naujoje užduočių juostoje yra kelios naujovės, kurias gali išnaudoti kitos programos – vidinių tabų programoje palaikymas (naršyklių, teksto redaktorių tabai), neseniai (recently) atidarytų failų istorijos palaikymas, patogesnis naujų tabų atidarymas ir panašiai. Šiam momentui tas naujoves palaiko beveik tik Microsoft produktai – Microsoft Office aplikacijos, Internet Explorer ir panašiai. Nors kažką girdėjau ir apie Firefox’o įskiepius, taip pat ir Google Chrome savo beta versijose kažką jau pradeda su tuo daryti.
Reikia truputi laiko – ir šis funkcionalumas bus prieinamas daugelyje programų. Integruoti jį – tikrai neturėtų kūrėjams užimti daug pastangų. Bet, kad naujosios užduočių juostos potencialas atsiskleistų pilnai – net ir tų kosmetinių prisiderinimų gali neužtekti. Čia jau reikia labiau visą valdymo ir programų junginėjimo vieningą koncepciją išmąstyti šiek tiek per naują, ir kad visos programos išnaudotų tą potencialą identiškais būdais. Nes kas buvo tobulinta nuo 95-tų Windows’ų čia ne visur tinka. Žodžiu, reikia laiko.
Viskas, ką aš aprašiau aukščiau, yra standartinis Windows 7 funkcionalumas pagal nutylėjimą. Laimei visokie standartiniai quicklaunch’ai niekur nedingo. Todėl, po visų eksperimentų, paėmiau aš ir išjungiau visus tuos grupavimo navarotus, parsisiunčiau mano mylimą TrueLaunchBar, be kurio jau velnias žino kiek metų gyvent nebegaliu – ir rezultate ne kažin kas ir liko nuo tų Windows 7. Vizualiai ta pati Windows Vista, tik kad su padidintomis (32×32) ikonėlėmis užduočių juostoje (galima naudoti ir mažas).
Kol kas normaliai nepavyko paleisti tik man priimtino “vidurinių pelės mygtuko poelgio” – kad programos užsidarinėtu, spaudžiant ant jų šį mygtuką. Anksčiau aš tam reikalui naudojau Taskbar Shuffle arba Taskix. Ir ant tiek pripratau prie to dalyko, kad be jų dabar jau labai sunku. Radau tik vienintelį dalyką, kaip būtų galima apeiti vidurinio mygtuko lygą ant Windows 7 – tai Taskbar Overlord. Šis dalykas veikia macro principu (parašytu AutoHotkey pagalba) – kas nėra nei patikimą, nei aplamai nieko gero. Kaip ten bebūtų – tai nors kažkiek veikia. Ne visada, bet veikia. Šiam momentui nieko geresnio surasti nepavyko.
Tai tiek pamąstymų apie vieną pagrindinių Windows 7 vartotojo sąsajos naujovių. Geras tas dalykas ar ne – spręsti ir naudotis jums. O aš vis dėl to lieku prie nuomonės, kad vystyti tą dalyką gal ir reiktų toliau, tačiau mano kasdieniniam darbui jis dar yra per žalias ir prieštaraujantis ilgainiui suformuotiems įpročiams.
Vista vs Windows 7 – mano penkios kopeikos, ir tas baltas-pūkuotas Microsoft’as [1 dalis]
Nesu labai didelis Windows Vista priešas – viskas man ten padoriai sukosi virš dviejų metų ir jokių bėdų nemačiau – Windows’ai kaip Windows’ai, ir tiek. Matyt PIBCAK‘as irgi nemaža įtaka turi – pradeda naudotis visokie neišprusę juseriai nuo ankstyvių alpha-beta versijų, dar su praeito amžiaus kontuperiais – ir viskas jiems stabdo, lūžinėja, ir visaip kitaip verčia keiktis. Kaip ten bebūtų, manau, kad Vista savo durną šlovę užtarnavo pagrinde ne dėl techninių dalykų, o dėl marketingo ir psichologinių faktorių.
Kaip gyvas pamenu, kad Windows XP pradžia buvo vos ne identiškai bloga, tačiau Windows Vista atsiradimo metu jau visa IT rinka buvo gan stipriai kitokia – viskas sparčiai socializavosi-demokratizavosi, webdunulizavosi, Google’zavosi, Macintoshavosi ir panašiai. Tačiau Microsft’as su savo Vista vis dar bandė atrodyti galingu, nepriklausomu monopolistu, kuriam viskas galima. Kas iš to gavosi? – Bill’as Gate’as paliko savo postą. Nu gerai, gal ne visai dėl to jis tą savo postą paliko. ;)
Bet kokiu atveju nieko gero iš to Microsoft’ui vis vien nebuvo, ir, manau, ta pamoka Microsoft’ui išėjo į naudą – buvo apie ką pamamastyti dėl savo įvaizdžio ir naujųjų IT rinkos tendencijų. Rezultate Vista gavosi tarsi lūžio taškas, tačiau plačiuoju mastu šie Windows’ai liko labiau už to lūžio taško – senoje atkarpoje, o ne naujos kartos pradžia.
Neseniai jau rašiau, kad pastaruoju metu Microsoft’o požiūris stipriai pasiketė. Jau jie pripažįsta ir net nebijo dalyvauti socialiniuose tinkluose (pavyzdžiui Facebook, Twitter). Nauji web-projektai webdunulizuojasi – pradžioje šiek tiek nevykęs, bet evoliuciškai svarbus, Live Search, dabar vis labiau apsukas didinantis Bing. Naujų projektų yra ir daugiau, ir ne tik internetiniai. Pavyzdžiui, dar vienas Microsoft’o lūžio taškas, prieštaraujantis seniems ir stipriems principams: tokiuose projektuose, kaip SharePoint 2010 oficialiai ir pilnai bus palaikomas Mozilla Firefox; atviro kodo (open source) Hyper-V integracijos komponentų išleidimas Linux sistemoms; Microsoft pripažino Linux sistemas kaip savo konkurentą ir panašiai.
Kalbant apie Microsoft’o demokratizaciją – įvykis, dėl Windows 7 E versijos – nesiskaito. ;) Microsoft’as parodė, kad vis dėl to, atsiprašant, turi kiaušus – viskam yra savo ribos. Nors iš pradžių ir buvau Euro sąjungos pusėje – galvojau, kad taip ir reikia tam pasipūtėliui Microsoft’ui. Tačiau likau sužavėtas paskutiniuoju Microsoft’o žingsniu, dėl kurio pajutau jam kažkokią tai naujovišką pagarbą. Nors, tiesa pasakius, ypatingai nesigilinau kuo ten viskas baigėsi ir ar jau iki galo baigėsi.
Na, daug apie Vistos nesėkmes nenoriu išsiplėsti – jau ir taip daug apie tai per visokiausius galus rašyta ir šnekėta. Sakau nenoriu, bet jau išsiplėčiau. Et, nemoku trumpai rašyti. ;)) Teks palikti kitam įrašui apie tai, ką norėjau parašyti, kas liečiasi Windows 7 naudojimą.
-
Mane galima rasti:
