Žyma: video
Visų pirma pastaba dėl spoilerių – pasistengsiu labai nieko neatskleist, bet kita vertus, tai jei ir visą siužetą perpasakočiau, tai vargu ar ką nors suprastumėte nepamatę filmą. Šį filmą reikia ne tik pamatyti, bet ir suinterpretuoti, nes siužetas jame – yra ne viskas. Ir tam, kad tai padaryti, reikės pažiūrėti filmą ne vieną kartą.
Laukimas ir lūkėsčiai
Šį filmą laukiau jau seniai, nuo to laiko, kai dar prieš kokius metus ar pusmetį pirmą kartą pamačiau treilerį, ir kai sužinojau, kad tai Christophero Nolano filmas. Plius dar pridėkime, kad šiais metais, kaip jau rašiau anksčiau, nebuvo praktiškai nei vieno ypatingai verto dėmesio filmo – tai pamatyti ką nors šviežesnio ir įspūdingo norėjosi vis labiau ir labiau.
Cobb: Dreams feel real while we’re in them. It’s only when we wake up that we realize something was actually strange.
Pažiūrėjęs filmą, tai kažkokių siurprizų visgi nenutiko – nei gerų, nei blogų, gavau daugmaž tai, ko ir tikėjausi. Nei nuvylė, nei nustebino. Tačiau čia su ta sąlyga, kad iš filmo tikėjausi tikrai daug. Todėl, kad filmas nenuvylė, kai tai būna po didelių lūkesčių, galima sakyti yra gan nemažas pliusas.
Trumpai – kas tai per filmas?
Apibendrinant, “Inception” – yra mišinys “Matricos” (pagal sci-fi dedamąja, tik kad ne cyberpunk stiliaus), tokių filmų kaip “Italian Job” arba “Ocean ElevenThreeliktukas” (dėl “nusikaltimo” organizavimo, komandos subūrimo ir bendradarbiavimo), ir žinoma šiek tiek “Titaniko” (dėl to čiuvako su skysta barzdele). Žinoma DiKaprio jau subrendęs – vyras-kaip-pipiras, bet jo tipažas ir fizionomija vis vien kažkaip asocijuojasi su berniuku iš Titaniko, kuriam labiau tiktų vaidinti visokiuose Twillight’uose, nors tu ką.
Dėl to mišinio, tai čia šiek tiek juokais, šiek tiek rimtai. Dėl visokio veiksmo, gaudynių ir panašiai – Ch. Nolanas nieko naujo neišrado. Tačiau prie viso šito, kažin ar būtų galima apkaltinti režisierių dėl plagiato, nes filmas tikrai originalus ir vingiuotas. Vingiuotas iki tiek, kad norint suprasti visus niuansus, filmą reikės pažiūrėti mažiausiai kokius tris kartus. Kalbu ne apie tai, kad filmas tiesiog įdomus ir jį būtų galima žiūrėti ir peržiūrinėti. Kalbu apie tai, kad filme realiai viskas gražiai užpainiota ir prikimšta neįprastos informacijos. Žiūrint filmą pirmą kartą, vietomis tiesiog nelabai buvo laiko viską suvokti, nes filmas nestovėjo vietoje ir ištisai judėjo į priekį, sukant vis naujus vingius.
Filmo koncepcija ir idėja yra iš ties painios (neblogąja šio žodžio prasme). Įsivaizduokite save kokioje nors aukštosios matematikos paskaitoje viduryje semestro, kur jums ne iš to, ne iš šio bando sukišti visą šūsnį naujos ir neaiškios informacijos. Žiūrint šį filmą kartais susidarydavo panašus jausmas. Tačiau Ch. Nolanas yra tikrai neblogas dėstytojas, jam pavyko viską gan sklandžiai ir aiškiai sudėlioti, kad be visų sudėtingų niuansų ir vingių rezultate gavosi ir gan paviršutiniškų, aiškių dalykų.
Cobb: What’s the most resilient parasite? An Idea. A single idea from the human mind can build cities. An idea can transform the world and rewrite all the rules. Which is why I have to steal it.
Turiu omeny, kad filmas nebuvo vien grynas smegenų prievartavimas. Ch. Nolanas sugebėjo viską paaiškinti ir padaryti iš to daugiau-mažiau suprantamą filmą, o ne kažkokį pasąmonės srautą, kurį suprastu tik tikri snobai. Tačiau vis vien ta riba – tarp užpainiotų vingių ir visiems aiškaus reginio yra gana plona.
Apie Ch. Nolaną, ir kitus abrikosus
Pastebėjau vieną Ch. Nolano filmų bruožą – jis dažniausiai eina nuo realybės, nuo realių, paaiškinamų dalykų, o ne nuo fantastikos. Užtenka prisiminti ir tą patį Batmaną, kuris iki Ch. Nolano buvo eilinis superherojus iš komiksų (nors ir nežinau kaip tiksliai pagal komiksus buvo), tačiau režisierius įrodė, kad Batmanas – tai eilinis žmogus, praėjęs tam tikrus išgyvenimo kursus, ir kuris dėka Morgano Freemano ir savo finansinės imperijos yra apsiginklavęs naujausiomis technologijomis.
Tačiau prie visų tų realių dalykų, Ch. Nolano filmai visgi lieka fantastiniais, ir maža tuo, būna vienas-kitas dalykas, kuris yra grynai iš fantastikos srities, ir kurį režisierius tarsi nesugeba paaiškinti ir pagrįsti realiais dalykais. Ar tai Ch. Nolanas daro specialiai, ar jam iš tikro jam pritrūksta argumentų? Kas ten žino.
Pavyzdžiui, klonavimo mašina filme “Prestige” – viskas iki jos buvo paaiškinta ir jokių anomalijų filme nebuvo. Buvo tik broliai-dvyniai, kruopščiai suplanuoti ir sukurti iliuzionistų mechanizmai, rankų vikrumas ir jokios apgaulės.
Su filmų “Inception” tai gal tokio konkretaus fantastinio daikto ir nebuvo, nes visi tie sapnai, visą tą koncepciją lyg ir buvo mums paaiškinta ir pagrįsta. Tačiau kiek ten iš tikrųjų yra tiesos ir ar tikrai mūsų sapnuose laikas skaičiuojamas remiantis gryna matematika, kad kuo giliau žmogus miega, tuo greičiau dirba jo smegenys. O dar tas kelių žmonių sapnų sujungimo aparatas, kaip ten vienas atsiranda kito sapnuose, visokios projekcijos ir kiti dalykai…
Bet viskas tai ne esmė – gilintis į tai, kas yra realu, o kas visiškas absurdas Ch. Nolano filmuose – tikrai neverta. Nors tai ir yra šio režisieriaus stilius, tačiau jo filmus visgi reiktų žiūrėti per fantastikos prizmė, pasitelkus ir savo fantaziją, o ne vien fizikos dėsnius.
Susišaudymai “piuj-piuj – tu nušautas!”, arba “nemeluok, aš tanke!” ir kiti degutai meduje
Kas filme nelabai patiko (nors ypatingai ir netrukdė) – tai susišaudymai ir kitokios gaudynės. Pasakykit, kam ten jie buvo? Būtų tiek to, jei tie susišaudymai būtų gražūs ir efektingi, bet tokie, tai net nežinau.. Mane asmeniškai jie sugražino prie eilinio seno holivudiško blockbasterio, kur visi blogiukai šaudo ne tikromis kulkomis, o gėriečiai – visi iki vieno (išskyrus vieno samurajaus) nemirtingi snaiperiai. Stengiausi ypatingai į tai nesigilinti, filme yra į ką ir taip žiūrėti ir apie ką galvoti, tačiau šiek tiek kliuvo.
Tadashi: I bought the airline. It seemed neat.
Taip pat nesužavėjo ir pagrindinis filmo siužeto tikslas – praplauti smegenys kažkokiam vienam berniukui-mažorui, kad kitas turtingas dėdė atsikratytų pagrindinių konkurentų ir padarytų iš to dafiga babkių. Ar ne banalu? Taip, šį kart jokio pasaulio jokie Batmanai negelbės, viskas kur kas paprasčiau. Nors pagrindinis herojus turi ir kitą kilnų, emocinį tikslą, bet vis dėl to visas “zamesas” yra grynai dėl milijonų. Bet filmo pagrindinis tikslas – tai nėra tas dalykas, dėl kurio filmas žiūrisi. Šio filmo esmė yra tai – KAIP tas tikslas yra pasiekiamas. Visas filmas ir yra apie tą “KAIP”, kuris supainios jūsų smegenis.
Išvados
Pažiūrėjęs filmą, šiek tiek bandžiau pasigilinti, paskaitynėti forumus, surasti atsakymus į praleistus niuansus ir panašiai. Rezultate supratau, kad skaitau vos ne spoilerius, ir kad juos paskaičius, antrą kartą filmą bus žiūrėti nebe taip įdomu. Ta prasmė, kad po kelių peržiūrų filme galima surasti tikrai daug visokių įdomių per pirmą peržiūrą neatrastų niuansų. Jeigu šį filmą vertinti pagal “peržiūramumą” (tai – kaip filmas žiūrisi per antrą ir sekančius kartus), tai jam galima drąsiai rašyti labai aukštus balus.
Taip pat po filmo supratau, ką reiškia “gilus miegas” ir kad jis matuojamas lygiais. :)
Treileris
Įvertinimai
- IMDB: 9,3.
- Rotten Tomatoes: kritikai 78%, vartotojai 93%.
- Obuolys.lt: kritikai 89%, vartotojai 97%.
- Mano (callia.lt): 95.
Jau gan seniai susidomėjau šiuo filmu, net dar prieš jam pasirodant. “Elijaus Knyga” sudomino pagrinde dėl to paveiksliuko, kuris kaip ir viską paaiškina. Tačiau mintyse suvokiau, kad pats filmas tikriausiai bus nieko neišsiskiriantis – eilinis “ėkšionas”, nors ir su grėsminguoju Denzeliu.
Rezultate net taip ir nebuvau prisiruošęs nueiti į kino teatrą pažiūrėti šį žiūralą, o nutariau palaukti DVD ir vėliau ramiai pasižiūrėti namie. Štai tik dabar ir pažiūrėjau, nors ir DVD išėjo ne per seniausiai. Ir galiu pasakyti, kad filmas man visai patiko. Gal nemaža dalimi vien dėl to, kad daugmaž įsivaizdavau ko laukti ir per daug nesitikėjau. Dėl ko pamačiau geresnį daiktą nei tikėjausi. Taip pat šie metai aplamai yra labai skurdus gerų filmų atžvilgiu – per visą pusmetį mačiau turbūt tik vieną-kitą nors kiek vertą dėmesio filmą. … (toliau)
Rusiškame internete vis netyla kalbos apie naująją rusais išleistą revoliucinę operacinę sistemą. Net per naujienas rodė apie šį stebuklą ir apie jo, nemažiau stebuklingų gabumų, autorių – vienuoliktoką Denisą Popovą. Šiaip būtų gražu, jei ne būtų juokinga.
Kas gi yra tas BolgenOSis? Tai yra pačių paprasčiausias, vienas iš daugelių Linux distributyvų, o tiksliau – tiesiog apkarpytas Ubuntu. Ir maža to, gan įžūliai ir nesąžiningai apkarpytas, su bandymu pasisavinti kitų autorių nuopelnus. Beje šis “autorius” pasižymėjo ne tik šio žygdarbiu, bet taip pat jis yra neapsakomas virtuozas ir gitaros meistras. Sugrojo gražiai, beveik net šaltinį ir autorių nurodydamas, bet paanalizavus įrašus, pasirodė, kad grojo visai ne jis – video vaizdas jo, o garso takelis paimtas iš kito video. Genialu, tiesa? ;)
Realus naujienų reportažas apie BoglenOS sistemą (rusų kalba, bet galima bandyti žiūrėti ir į anglų išverstą variantą):
Išvadas galima padaryti lengvai: jei pabodo standartiniai Windows’ų darbastaliai – kuo skubiau installiuokite BolgenOS ir laukite ne už ilgo pasirodysiantį PopovOffice. Su šia sistema jūs tikrai neprapulsite, nes sistemoje veikia puikusis jokių analogų ir vartotojų sąsajos neturintis – PopovAntivirus. Bėja, minėtas antivirusas gali būti paleistas tik(!) BolgenOS – taip kad vien dėl jo verta pereiti prie BolgenOS. Operacinės sistemos privalumus gali patvirtinti ir puikusis Deniso Popovo informatikos mokytojas – antrojo pasaulinio karo veteranas su medaliu: “Deniso programa šiai dienai praktiškai neturi trukumų” – tvirtina Deniso mokytojas.
Žodžiu, po šito reportažo pasipylė – žmonės pradėjo linksmintis, kurti įvairų taip vadinamą “kreativą”. Kitaip tariant – tema buvo pagauta ir nuėjo į mases.
Paveksliukai paimti iš Луркоморье ir BolgenOS.net: … (toliau)
Atradau IMDb.com, kad jau yra šiokios tokios informacijos apie Džeimso Kamerono filmą – Avatar 2. Kitaip tariant pasitvirtino prognozės – Kameronas iš tikro planuoja filmuoti antrą savo filmo dalį. Kas iš to išeis – parodys laikas.
Informacijos apie filmą dar nėra daug, žinoma tik tiek, kad filmas turės pasirodyti 2014 metais – t.y. net po 4-5 metų po pirmtako. Nors iš tikrųjų Kameronui tai yra normalus laiko tarpas. Palyginimui Terminator-1 ir Terminator-2 išėjo 1984-ais ir 1991-ais metais – laiko tarpas net dar didesnis, nors, žinoma, ir laikai kitokie buvo.
Tarp Terminator’ių buvo sukurtas filmas Aliens (1984). Tarp Avatar’ų Kameronas taip pat žada išleisti dar vieną savo filmą – Battle Angel, kuris turėtų pasirodyti 2011 metais. Informacijos apie šį filmą irgi nėra daug, ir nieko ypatingai negirdėjau (nors atskirai nesidomėjau), tai ypatingai nieko gero apie jį nepareklamuosiu.
Grįžtant prie Avatar 2 – apie ką bus šis filmas, tai kol kas yra kelios versijos, bet tai yra tik spėlionės:
* veiksmas vėl vyks aplink Jack’ą Sully’į, kuris “gilinsis” toliau į Pandoros džiungles;
* veiksmas bus praktiškai visai nesusijęs su pirma dalimi ir viskas vyks kitoje planetoje ar net kosmose;
* pats Kameronas paminėjo, kad įmanomas dalykas, jog veiksmas išsišakos (t.y. filmas realiai bus kažkiek susijęs su pirma dalimi) ir persikels į gretimus mėnulius ir viskas vyks ten.
Kažkaip taip sakant – навеяло. Prisiminiau vieną tokį neįprastą, bet galingą “performansą” – šokį su baleto elementais (arba net nežinau kaip tai pavadinti) pagal “навзрыд” dainuojamą Vladimiro Vysockio dainą “Кони привередливые”. Atrodytų – nesuderinamo suderinimas. Žodžiu, daugiau be komentarų – žiūrėkit patys. :)
Iš paskos praeitam įrašui…
Pasirodo ne visus įkalčius buvo surinkome. Pasitarėm mes čia ir radom dar. Šį kartą nagrinėjome šio piliečio darbą, kitaip žinomo kaip Fri-fri-fristailo:
Lolz.lt tikino, kad atrado iš ko InCulto “pasisavino” savo eurovizinės dainos idėją, tačiau aš manau, kad tai ne tiesa. Iš tikro InCulto “pavogė” ideją iš šito piliečio:
“Kaip viskas blogai, aplink karas, mirtis, kvailumas… o mes čia geriam…”
© mult.ru
Šiais laikais populiarūs visokie žaliųjų ir kitokie gėjų anti-diskriminaciniai judėjimai. Visur tiek apie tai šnekama, kad po truputi jau pradeda atsirasti anti-anti-judėjimai – tie, kurie prieš tos, kurie prieš kitus. Iš serijos:
“Так как те, кто против тех, кто против нас, не справляются с ними без нас”
(“Nes tie, kurie prieš tuos, kurie prieš mus, nesusitvarko su jais be mūsų” – ar kažkas tokio)
Pastarieji pradeda tvirtinti, kad visi tie žalieji gerokai perlenkia lazdą ir kad vos ne tiek pat žalos padaro, patys įsikišdami į įvairaus plauko natūraliąsias atrankas. Panašiai šneka ir žinomas amerikiečių komikas-ir-socialinis-kritikas George Carlin. Žinoma jo kalbose yra nemaža dozė ironijos ir viską imti už gryną pinigą neverta, bet požiūris tikrai yra įdomus, ir kaip bet kokiame kitame juoke yra dalis tiesos.
Video yra nelabai trumpas (nors ir ne ilgas), bet tikrai patariu nepatingėti ir … (toliau)
Atnaujinta: įdėjau video-anonsą iš youtube.com (dėkui djdeivis15), nes iš vimeo.com kažkodėl nebekrovė.
1992-tųjų metų olimpiadoje Barselonoje svajonių komandą (angl. Dream Team) turėjo ne tik JAV, bet ir tik nepriklausomybę įgavusios Lietuvos pirmoji olimpinė komanda. Šioje komandoje dalyvavo – A. Sabonis, Š. Marčiulionis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, S. Jovaiša, A. Karnišovas, G. Krapikas, G. Einikis, A. Visockas, R. Brazdauskis, A. Pazdrazdis, D. Dimavičius.
Būtent apie šią komandą ir yra filmuojamas dokumentinis filmas – “Kita svajonių komanda” (angl. “The Other Dream Team”). Šio filmo anonsas: … (toliau)
Mažas pranešimas spaudai: net nežinau, kaip čia korektiškiau pateikti šį įrašą, kad (ne)būčiau (ne)teisingai suprastas ar apkaltintas kokios nors ten nesantaikos kurstyme. Pabandykit nepriimti viską už gryną pinigą – čia yra gera dozė ironijos, nieko įžeist nenoriu. :)
Lietuviškos dainos apie karą – taip taip, pasirodo yra ir tokių. Netyčia ėjau pro šalį (kartais užsuku į tuos kraštus) ir užmačiau per televizorių vienos lietuviškos dainos klipą – apie karius ir apie jų nelengvą kasdienybę. Pamatęs ir išgirdęs tokį krikaziablį, man kilo tokia logiška mintis – “nejuokinga? užtat apie karą!” Vėliau šiaip ne taip atradom, kad tai yra Rojaus Tuzų daina (kažkaip iškart apie juos ir pagalvojau, bet nebuvau tikras). Daina vadinasi – “Aš norėčiau žinot”, kurią šiaip drąsiai būtų galima pavadinti – “Visoms skylutėms – dedikuoju” (ypač neužlopytoms, ir linkiu joms užsilopyti).
Kažkaip Lietuvos kontekste keistokai skamba tokios dainos, ypač po karinės tematikos visokių rusiškų grupių (kaip ДДТ) – į kurių pusę, įtariu, Meškėla tikrai žiūrėjo neužsimerkęs. Gal dar ir kokios Metallic’os kažkiek įtakos yra. O gal ir nėra, o gal ir nusišneku, na bet nesvarbu. Tikriausiai Meškėla pagalvojo ir nutarė – “O ką mes? Mes irgi su kiaušiniai su plaukais!” Paėmė švarų lapą, tušinuką – ir atsisėdo prie Word’o viena ranka rašyti, o kita – braukyti per akordus, gimdant šedevrą.
Daina nėra tokia, kad būtų grynai patriotinė, kaip liaudiškos dainos kokių nors Thundertale’ų. Daina, apie kurią rašau – tiesiog baladė apie karius, ir net pasakyčiau, kad internacionalinė. Tad nacijų kontekste nieko neturėčiau įžeisti ir išjuokti. Bet vis vien lietuviškai dainos apie karą skamba tiesiog neįprastai – ke ke ke. Panašiai skambėtų japoniškos dainos apie neapsakomo grožio Afrikos džiungles begalinės Amazonės pakrantėse. Bet kas ten žino, gal Meškėla pramuš ledus ir daugiau tokių dainų atsiras.
Nors Meškėla po savo dalyvavimų visokiuose Valinsko žvaigždžių fabrikėlių – liko ne be minusų mano akyse, tačiau prieš Rojaus Tuzus nieko blogo neturiu. Kaip tik priešingai – stilius jų yra visai neblogas, galima sakyti, kad net mano skonio – nesigilinant į detales, dainų žodžius ir panašiai. Tiesiog ne tiek daug iš jų kažką girdėjęs esu, kad vienareikšmiškai vertinti, bet aplamai – tai vos ne aukso grynuolis šalia visokių Blondzvonkų ir kitokių Šemdevintų paDangų.
Šiaip neklausykit manęs, jei nesigilinti į tiesiogines asociacijas ir į kalambūrą apie “lietuviškos dainos apie karą” – tai daina yra nebloga, vokalas energingas, muzika su “draivu” ..ir apie skylutę šalme. :)
Mane galima rasti
