Žyma: taskbar shuffle
Windows 7 užduočių juostos vidurinio mygtuko elgsėna (taskbar middle click) [3 dalis]
Čia yra iš esmės ištrauka iš anksčiau skelbto ilgo įrašo apie Windows 7 užduočių juostą. Tiesiog aš norėjau daugiau dėmesio į tai akcentuoti, bet šis patarimas truputi pasimėtė “ilgoje įžangoje”, todėl archyvavimo ir SEO tikslais šiek tiek pasikartosiu atskirame įraše.
Kaip ir minėjau, gan nuo seniai naudojau ir labai pripratau prie dviejų stipriai palengvinančių darbą programų – Taskbar Shuffle ir Taskix. Programos praktiškai atlieka analogišką darbą, tiesiog vienu metu Taskbar Shuffle nepalaikė 64bit operacinės sistemos, dėl ko teko ieškoti alternatyvos, ir radau – Taskix. Programos visiškai “lengvos”, minimalistinės ir beveik nerija resursų, o savo darbą atlieka puikiai. Šios programos suteikia galimybė stumdyti užduotis užduočių juostoje ir uždarinėti tas užduotis vienų viduriniu pelės mygtuko paspaudimu (kaip tai yra dabar įprasta naršyklėse) - ir viskas.
Deja, su Windows 7 šios programos kol kas dar neveikia. Ir nežinia ar veiks. Pagalvojus – gi smulkmena, bet aš be to nebegaliu. ;) Visi, ką prie to pripratinau – irgi žliumbia krokodilo ašaromis. Nors po Windows 7 išleidimo su nauja užduočių juosta jie turi ką žaisti – bando prisipratinti prie naujos elgsenos be visų tų senų middle-click’ų (su mintim, kad gal vis gi iš tikro patogu) – tačiau man vis vien trūksta seno gero Taskbar Shuffle’o ar Taskix’o. Ypač kai dabar vidurinis mygtukas elgėsi visiškai priešingai, nei pripratau – vietoj uždarymo – atsidaro. ;)
Šiaip ne taip radau vieną laikiną (tikiuosi, kad laikiną) sprendimą, kaip būtų galima apeiti vidurinio mygtuko standartinę elgseną ant Windows 7 – tai Taskbar Overlord. Šis dalykas veikia macro principu (parašytu AutoHotkey pagalba) – kas nėra nei patikimą, nei aplamai nieko gero. Kaip ten bebūtų – tai nors kažkiek veikia. Ne visada, bet veikia. Šiam momentui nieko geresnio surasti nepavyko.
Taip pat su įjungtu Taskbar Overlord, spaudžiant kairiuoju mygtuku ant sugrupuotų užduočių – atsidaro paskutinis naudojamas langas. Standartiškai Windows 7 šiuo atveju po pirmo paspaudimo atsiranda atidarytų langų thumbnail’ai (esant išjungtam Aero – matomas tik plikas sąrašas!), ir tik po antro paspaudimo galima atidaryti reikiamą langą – tikrai nelabai patogu. Tačiau su šiuo dalyku galima gyventi ir nekeičiant standartinės elgsenos, nes yra kita funkcija: laikant ctrl klavišą ir spaudžiant mygtuką (ctrl+click) – atsidaro paskutinis atidarytas langas, o jei spausti kelis kartus – langai keisis eilės tvarka. Nors aš padaryčiau atvirkščiai: be ctrl – atsidaro paskutinis atidarytas langas, su ctrl – tegul rodo tą sąrašą ar dar kam ko reikia.
P.S. šiame įraše nebekeliu diskusijų apie tai kokia bloga ar gera Windows 7 užduočių juosta. Tiesiog pasidalinau kaip man buvo patogu dirbti iki Windows 7, prie ko labai pripratau ir ko man trūksta naujoje užduočių juostoje. Ir kiek žinau, panašiai pripratusiu tikrai ne aš vienas. ;)
Windows 7 – ar iš tikrųjų naujasis taskbar’as toks geras? [2 dalis]
Po netikėtai užpuolusio lyrinio nukrypimo apie skandalingąją Windows Vista, grįžtu prie Windows 7 naudojimo. Windows 7 judėjimas po IT pasaulį vis labiau įsibėgėja – ir jau ne tik laukimo stadijoje, bet ir, po Windows 7 RTM išleidimo, vis plačiau praktiniame naudojime. Aišku ir be nemalonių atradimų neapsieina.
Kaip jau žinoma, ir kaip labiausiai išreklamuota, pagrindinė (bent jau iš vizualios pusės) Windows 7 naujovė ir išskirtinis braižas – yra naujasis taskbar’as (užduočių juosta?), kuri apjungė ir senosios užduočių juostos funkcijas, ir quicklaunch’o, ir dar nemažai ką bando pasiūlyti valdant paleistas (ir nepaleistas) programas. Ši naujovė iš pirmo žvilgsnio visiems patinka – tikriausiai dėl to, kad visiems seniai pabodo senasis užduočių juostos funkcionalumas ir norėjosi kažko naujo. Juk nieko ypatingai naujo užduočių juostoje neatsirado nuo pat Windows 95, gal tik tiek, kad Windows 98 atsirado “quick launch” funkcija – nors, kad būti tikslesniam, net ne su Windows 98, o su Internet Explorer 4.
Pradėjus naudotis naująja užduočių juosta – vienareikšmiškai man buvo sunku įvertinti naują siūlomą funkcionalumą. Šią naujovę galima būtų palyginti su prieštaringai iš pradžių vertinama Microsoft Office 2007 Fluent Ribbon (parinkčių juosta?) – naujoviška, graži ir iš pradžių labai neįprasta. Po kiek laiko, kai žmones apsiprato (ypač tie, kurie nėra labai konservatyviai nusiteikę IT srityje – kaip visokios valstybinių įstaigų “bobutės”, kurios vos ne per prievartą verčiamos dirbti kompiuteriais) – suprato ir pradėjo vertinti iš ties nemenka Ribbon’o funkcionalumą.
Kalbant apie “nemenką”, neturiu omeny didelį-perteklinį funkcionalumą, o kaip tik – patogų, “kontekstinį”, kai funkcijos yra siūlomos tokios, kokių reikia (pagal programos supratimą). Nors kai kurių, rečiau naudojamų, dalykų iki šiol tenka ieškoti vos ne su žiburiu. Čia iš serijos, kai kažkas viską gražiai sutvarko, sudeda į savo vietas – ir nebeeina nieko surasti ten kur buvo. Patys Microsoftininkai dabar labai didžiuojasi Ribbon’o atradimų, žada ir toliau jį tobulinti ir kitaip vystyti. Tuo tarpu tokio tipo meniu juostas jau galima pamatyti ir ne tik Microsoft’o produktuose.
Kas dėl Windows 7 užduočių juostos, iš kurios tiek daug laukiama – aš ją nevertinčiau taip teigiamai (nors irgi tikėjausi kažko daugiau). Gal ir čia tiesiog reikia laiko apsiprasti. Visų pirmą dėl to, kad yra keli nelogiški dalykai, prieštaraujantis senai praktikai. Pavyzdžiui, nuo kada pelės vidurinio mygtuko paspaudimas ant tabo atidaro dar vieną naują tabą? Jau net pačiam Internet Explorer’yje šis funkcionalumas padarytas analogiškai kaip ir visose normaliose naršyklėse – tabai užsidaro, paspaudus ant jų su viduriniu mygtuku. Man dažniau reikia uždarinėti programas ar atidarytus failus, nei atidarinėti naujus – nauji failai/tabai atidaromi dažniausiai kitais būdais (iš failinės sistemos, per “File -> Open”, ir panašiai).
Taip pat, jei atidarytos kelios vienodos programos, pagal nutylėjimą užduočių juostoje jos yra sugrupuojamos į vieną mygtuką. Toliau, kad pasirinkti vieną iš jų reikia paspausti du kartus – vieną, kad išsiskleistų grupė, ir antrą, kad pasirinkti norimą. Nuo kada tam, kad įjungti norimą programą iš užduočių juostos, reikia maigyti po dešimt kartų? Programų pavadinimų teksto slėpimas užduočių juostoje (rodomos tik ikonėlės) – taip pat ginčytinas privalumas. Gal MacOS’o mėgėjams tai atrodo labiau įprasta, bet man tai nėra labai patogu.
Kitas faktorius, kad prisipratinti prie naujosios užduočių juostos reikia ne tik vartotojams, bet ir programų kūrėjams. Nes naujoje užduočių juostoje yra kelios naujovės, kurias gali išnaudoti kitos programos – vidinių tabų programoje palaikymas (naršyklių, teksto redaktorių tabai), neseniai (recently) atidarytų failų istorijos palaikymas, patogesnis naujų tabų atidarymas ir panašiai. Šiam momentui tas naujoves palaiko beveik tik Microsoft produktai – Microsoft Office aplikacijos, Internet Explorer ir panašiai. Nors kažką girdėjau ir apie Firefox’o įskiepius, taip pat ir Google Chrome savo beta versijose kažką jau pradeda su tuo daryti.
Reikia truputi laiko – ir šis funkcionalumas bus prieinamas daugelyje programų. Integruoti jį – tikrai neturėtų kūrėjams užimti daug pastangų. Bet, kad naujosios užduočių juostos potencialas atsiskleistų pilnai – net ir tų kosmetinių prisiderinimų gali neužtekti. Čia jau reikia labiau visą valdymo ir programų junginėjimo vieningą koncepciją išmąstyti šiek tiek per naują, ir kad visos programos išnaudotų tą potencialą identiškais būdais. Nes kas buvo tobulinta nuo 95-tų Windows’ų čia ne visur tinka. Žodžiu, reikia laiko.
Viskas, ką aš aprašiau aukščiau, yra standartinis Windows 7 funkcionalumas pagal nutylėjimą. Laimei visokie standartiniai quicklaunch’ai niekur nedingo. Todėl, po visų eksperimentų, paėmiau aš ir išjungiau visus tuos grupavimo navarotus, parsisiunčiau mano mylimą TrueLaunchBar, be kurio jau velnias žino kiek metų gyvent nebegaliu – ir rezultate ne kažin kas ir liko nuo tų Windows 7. Vizualiai ta pati Windows Vista, tik kad su padidintomis (32×32) ikonėlėmis užduočių juostoje (galima naudoti ir mažas).
Kol kas normaliai nepavyko paleisti tik man priimtino “vidurinių pelės mygtuko poelgio” – kad programos užsidarinėtu, spaudžiant ant jų šį mygtuką. Anksčiau aš tam reikalui naudojau Taskbar Shuffle arba Taskix. Ir ant tiek pripratau prie to dalyko, kad be jų dabar jau labai sunku. Radau tik vienintelį dalyką, kaip būtų galima apeiti vidurinio mygtuko lygą ant Windows 7 – tai Taskbar Overlord. Šis dalykas veikia macro principu (parašytu AutoHotkey pagalba) – kas nėra nei patikimą, nei aplamai nieko gero. Kaip ten bebūtų – tai nors kažkiek veikia. Ne visada, bet veikia. Šiam momentui nieko geresnio surasti nepavyko.
Tai tiek pamąstymų apie vieną pagrindinių Windows 7 vartotojo sąsajos naujovių. Geras tas dalykas ar ne – spręsti ir naudotis jums. O aš vis dėl to lieku prie nuomonės, kad vystyti tą dalyką gal ir reiktų toliau, tačiau mano kasdieniniam darbui jis dar yra per žalias ir prieštaraujantis ilgainiui suformuotiems įpročiams.










