Žyma: software
Microsoft Office 2010 Web Applications grėsmingai artėja – 1 dalis
Pridėta 2009-09-22: detalesnė apžvalga aprašiau šio įrašo antroje dalyje.
Prieš porą mėnesių rašiau apie Microsoft Office 2010 Technical Preview, tuo metu dėl Office Web Applications dar daug kas buvo neaišku – ir štai, pagaliau pasirodė Microsoft Office 2010 Web Applications Tech Preview. Ši versija vėl gi yra prieinama tik tam tikram skaičiui vartotojų (šį kartą tai bus išrinktieji SkyDrive vartotojai), o finalinė versija bus prieinama visiems Windows Live naudotojams.
Deja pakvietimo išbandyti šią versiją aš šįkart negavau – bent jau neradau per kur galima prisikasti iki tų aplikacijų. Windows Live sąsajoje, ypač lietuviškoje versijoje, ir velnias kojas išsinarins – pastovūs, nesuprantami peradresavimai (redirect’ai) jungiantis su Live ID (galiausiai ne visada ir prijungia). Taip pat vertimas vietomis arba neaiškus, arba šiaip netelpantis (dėl ilgesnių žodžių) į nustatys rėmus – dėl ko susidaro bardako, chaoso įspūdis. Žodžiu yra dar ką tobulinti, bet čia tik šiaip nukrypimas ir akmuo į Windows Live sąsajos daržą. ;)
Kitaip tariant, gyvai pačiupinėti Office Web Applications nepavyko, tačiau šiaip ne taip atradau prezentacinį puslapį, kurį pažiūrėjus, šioks toks įspūdis susidaro. Paveiksliukuose atrodo gerai, jei ir funkcionalumas bus analogiškas įprastam (offline) Office programoms – nėra kuo daugiau ir norėt. Rimtas atsakas Google Docs – Microsoft’ui nebuvo ir kur trauktis, dėl ko visas tas gėris bus nemokamas. Aišku, Microsoft’as nebūtų Microsoft’as – tam tikros komercinės versijos bus mokamos. Tačiau komercinės versijas pardavinėja ir Google, ir Zoho, tad Microsoft’as šitoje vietoje ypatingai nenusikalsto.
Šiaip ar taip įprasto Office’o pardavimai turėtų kažkiek kristi, o jis kainoja tikrai nemažus pinigus (“Home and Students” versija – pigesnė), gal net Windows’ai pigiau kainuoja. Žinoma Microsoft’o pasitikėjimas ir populiarumas prieš visokius Google’us šiuo atveju kils, juolab, kad posizijų iki galo Microsoft ir nebuvo praradęs – net ir dabar toli gražu ne visos sekretorės žino apie Google Docs galimybes, nekalbant apie tokias tarnybas kaip Zoho. Kitaip tariant, šis žingsnis dar kartą įrodo, kad Microsoft politika pasikeitė – kad jie žiūri į vartotojus ir į ateitį, o ne vien, kad sugraibyti kuo daugiau pinigų tučtuojau.
Google Docs naudojau nebent tik tam, kad dokumentai būtų sinchronizuoti ir prieinami iš bet kur. Su docx, xlsx failais dirbti buvo išvis nepatogu – kiekvieną tokį failą Google turėjo konvertuoti, kas užtrukdavo ir aplamai ne visada suveikdavo. Su Office Web Applications tokie nepatogumai dingtų, ir namie, gal net neinstaliuočiau įprasto Office’o. Esu nebe studentas – tai naminiais-asmeniniais tikslais retai ir prireikia Office programų.
Vienas svarbiausių Office Web Applications funkcionalumų yra tas, kad bus išnaudojamas SkyDrive – kas pagal nutylėjimą yra 25Gb vietos (beje yra galimybė prijungti tokį diską, kaip tinklo diską – network drive). Dabar galėsit ne tik saugoti dokumentus internete, bet ir iškart juos peržiūrėti, redaguoti. Power Point pristatymams nereikės nešioti visokiu flash’iukų ar specialiai pristatymams skirtų nešiojamųjų kompiuterių – užteks prisijungti prie SkyDrive iš bet kokio kompiuterio, ir paleisti pristatymą iš ten. Buvo alternatyvų ir iki šiol, tačiau mažai kas nesutiks, kad pagrinde pristatymai nuo neatmenamų laikų daromos būtent su Power Point.
Kitaip tariant – viskas tai yra dar vienas žingsnis online operacinės sistemos link, apie kurią kalbėti Microsoft tiesiogiai dar neskuba, tačiau tarnybų tam prikūrė jau nemažai.
Kas dėl techninės realizacijos, kaip tai viskas veiks – kiek supratau, tai Office Web Applications kažkiek priklausys nuo Silverlight – ar tai tam tikros funkcijos, ar tai visa sąsaja pilnai (teksto redagavimas, skaidres ir panašiai) sukurtos būtent Silverlight pagrindu. Kol kas tik rašoma, kad Silverlight padarys darbą su Office Web Applications patogesniu ir lankstesniu.
Dar vienas įdomus, vis dar neįprastas Microsoft’ui dalykas – visas tas gėris pilnai veiks ne tik Internet Explorer naršyklėje (žr. paveiksliuką). Laukiu nesulaukiu, nes pakankamai jau su tuo prisikankinau ir visada svajojau pamatyti bent vieną MS web-produktą, kuris tobulai veiks ne vien Internet Explorer’yje. Ir iki galo vis vien nepatikėsiu, kad taip bus, kol pats nepamatysiu ir neįsitikinsiu. ;)
MS Office 2010 Technical Preview – I’m in
Kažkada pamačiau pranešimą, kad Microsoft’as priima paraiškas MS Office 2010 Technical Preview programoje dalyvauti, ir nutariau užpildyti, įdomumo dėlei.
Vakar tik aprašiau, kad pasirodė MS Office 2010 Technical Preview ir apie kitus Microsoft’o abrikosus, o šiandien truputi netikėtai gavau laišką su tema “Welcome to the Microsoft® Office Technical Preview!”, kuriame mane kviečia prisijungti ir parsisiųsti Office’o Preview versija. Jau net ir pamiršęs buvau, kad dalyvauju. ;)
Tai gi, Office’o Preview versija jau siunčiasi, bus galima gyvai pamaigyti kas ten gražaus pridarė. Gal kada ir kokia apžvalgą parašysiu tą progą. Tik tiek, kad atostogų metas ateina, tai greitu laiku tikriausiai nelabai bus laiko tuo rimčiau užsiimti. Na, bet gal ir po atostogų (po 2-3 savaičių) tai bus dar aktuali informacija – bus matyt.
Microsoft Office, SharePoint 2010 ir kitų Microsoft naujienų belaukiant
Pagalvojau, kad visai laikas duoti duoklę tam, su kuo tenka dirbti, ir padaryti pirmą įrašą daugiau-mažiau susietą su profesine veikla ir įgūdžiais. Labai gilintis į technologinius aspektus nesistengsiu – pabandysiu glaustai apžvelgti situaciją Microsoft produktų fronte. O naujienų laukia išties nemažai.
Ant dienų pagaliau pasirodė Microsoft Office 2010 Technical Preview. Nekalbant apie visokius torrentus, tai ši versija prieinama ne kiekvienam, tačiau dabar jau prieinami krūvos screenshot’ų ir video kaip viskas realiai veikia ir sukasi naujame Office’e. Atskirus filmukus apie Microsoft Office 2010 produktus galima pažiūrėti Microsofto svetainėje (Silverlight versija) arba Youtube kanale (flash versija).
Kas liečiasi visokius Word’us, Excel’ius ir kitus seniai pažįstamus Office produktus – tai viskas kažkiek pagrožės, pasidarys labiau patogu net ir “bukam vartotojui”, bet labai novatoriškų sprendimų (kaip tai pavyzdžiui buvo su Office 2007 Fluent Ribbon meniu) kažin ar pamatysime. Mano akimis, viena svarbiausių Office naujovių bus Office Web Applications, kas turėtų būti atsaku į Google Docs. Tiesa kol kas nelabai supratau – ar šis sprendimas bus internetinis, ar skirtas intranetiniams sprendimams.
Taip pat buvo pristatyta Microsoft SharePoint 2010 Sneak Peek svetainė. Šioje svetainėje taip pat pateikta video medžiaga skirta administratoriams ir iš programuotojams. Ką galiu pasakyti – iš video pasirodė, kad programuotojams gyvenimas tikrai palengvės. Ypač kas liečiasi AJAX ir Silverlight integraciją, web-standartus, skirtingų naršyklių palaikimą – žadamas pilnas ir oficialus (!) Mozilla Firefox palaikymas, o gal net ir Safari (o tai reiškia ir Google Chrome’o) .
Tiems, kam neteko susidurti,tai Microsoft SharePoint – yra Microsoft’o produktas, apimantis tokius dalykus kaip dokumentų valdymo sistema, turinio valdymo sistema, darbo kolaboravimas, ir panašiai – kitaip tariant gan globalus ir daug apimamantis produktas, jei kalba eina apie biznio poreikius. Kažkada teko girdėti (galbūt net ne iš “vienos bobutės”), kad SharePoint yra vienas iš pelningiausių ir plačiausiai plėtojamų Microsoft produktų. SharePoint’as kuriamas daugmaž nuo Microsoft .NET Framework 1-os versijos laikų (2002-2003 metai), SharePoint 2007 – bazuotas ant .Net Framework 2.0 versijos. SharePoint 2010 – tai bus trečioji šio produkto versija.
Taigi, vis labiau artėjame prie visos krūvos naujų Microsofto produktų bumo – Windows 7, Microsoft Windows Server 2008 R2, Microsoft Hyper-V 2, Microsoft Visual Studio 2010 ir .NET Framework 4.0, Microsoft Office 2010, Microsoft SharePoint 2010, Microsoft CRM 5. Čia produktai tik apie kuriuos aš esu girdėjęs, realiai gal ir daugiau atnaujinimų mūsų laukia. Ir viskas tai turėtų išeiti daugmaž vienu metu, su nedidelėmis pertraukomis – kaip prognozuojama iki 2009-tų metų galo. Gal Microsoft’as siekia to ne šiaip sau, ir tame slypi rimtas strateginis ir marketinginis žingsnis – išleisti visa eilę naujos kartos produktų, siekiant kuo labiau sumažinti produktų kartų (generations) nesuderinamumus.
Gal panašiai buvo stengdamasi daryti ir anksčiau, bet tokio globalaus bumo tikrai nelabai pamenu iš Microsoft’o pusės. Panašu, kad Steve Ballmer tikrai ne šiaip sau užėmė Microsoft korporacijos vadovo postą, ir tikrai nesėdi rankų sudėjęs – dabartinė Microsofto judėjimo kryptis pradeda atrodyti vis patraukliau, ir mažiau konservatyvi. Tikrai pasikeitė nemažai šio giganto bruožų, apie kuriuos anksčiau buvo galima pasakyti, kad Microsoft’as taip niekad nesielgs. Aišku, nesakau, kad čia vien Steve Ballmer’io nuopelnas, bet vistiek naujų Microsoft produktų serija, manau, tikrai bus įspūdinga, ir yra ko laukti – kaip paprastiems vartotojams, taip ir administratoriams, bei programuotojams.
Skype 4.1, arba birthdayreminder’io sugrįžimas
Iškart po Firefox 3.5 išleidimo paskubėjo atsinaujinti ir Skype – nauja versija su numeriu 4.1.
Tik pasileidus naują versiją į akis iškart krito nauja labiau pamėlynavusi išvaizda. Bet ką dar naujo ar gerai pamiršto seno siūlo mums ši versija? Praeita Skype’o versija (4.0) atnešė nemažai naujovių, tačiau per kažkokį tai kūrėjų žioplumą buvo išimtos ir kelios senos, bet naudingos funkcijos. Todėl net kelios Skype 4.1 “naujovės” yra iš tikro gerai pamirštos senos.
Apžvelgsiu kelias svarbiausias naujas ir “naujas” funkcijas, kurios Skype kūrėjai pristato kaip “New” (visi kiti pakeitimai, kaip supratau, yra tiesiog patobulinimai ir klaidų taisymai).
1. Gimtadienių priminimai (birthday reminders)
Daugelis pasigedo gimtadienio priminimo funkcijos Skype 4.0 versijoje – ir štai, kūrėjai atsižvelgė į daugybę pageidavimų ir gražino šią funkciją.
Ši funkcija mano akimis yra iš tikro šioks toks mažas fenomenas. Atrodytų, kad tai yra iš tikro smulkmena, bet ji veikia. Ir iš daugelio girdėjau, kad žmones pasiryžę atnaujinti savo Skype’us vien dėl šios funkcijos. Man tik truputi nesuprantama kodėl priminimus (reminder’ius) negalėjo labiau praplėsti ir naudoti juos ne tik gimtadieniams. Matyt nenorėjo labai išsiplėsti “tvarkytuvų” (organizer’ių) srityje ir nedaryti dar vieno virtuvinio kombaino iš trumpųjų-žinučių-siuntimo-programos.
2. Kontaktų siuntimas (send contacts)
Ši funkcija taip pat per kažkokį tai žioplumą nepapuolė į 4.0 versiją. Tačiau dabar jau vėl galima “tampyti” ir kitaip patogiai dalintis kitų kontaktais su savo pašnekovais, kurti konverencijas ir panašiai. Šios funkcijos tikrai truko, nes kontaktais aplamai nebuvo galima normaliai dalintis.
3. Share screen
Nauja (bent jau pačio Skype’o) funkcija, kuri kol kas veikia gan skystai, bet tikrai turinti potencialą ir teisę gyventi, su salyga, kad bus patobulinta. Anksčiau panaši funkcija buvo prieinama per atskirus pluginus, o MSN Messanger’is, jei neklystų, turėjo tokią funkciją pagal nutylėjimą.
Matyt tai ir paskatino sukurti nuosavą funkciją, galinčią dalintis savo darbastaliu su pašnekovais. Kol kas ši funkcija veikia video-pokalbio (video chat) principu – t.y. visas vaizdas siunčiamas kaip video. Kas iš tikro yra nelabai logiška – vaizdo kokybė labai jau pusėtina, o vėlinimas jaučiasi gan nemažas, kad interaktyviai su pele kažką parodyti pašnekovui tikrai yra problematiška. Tikėkimės Skype kūrėjai dar sugalvos geresnių būdų ir ši funkcija bus patobulinta.
P.S. Ar čia man tik taip pasirodė, ar iš tikro pradėjo mirguliuoti daugiau reklamų?
Opera 10 kalbos tikrinimas (redaguota: 2010-01-22)
Opera nuo 10-tos beta versijos palaiko kalbos tikrinimą (angl. spellchecking). Nors gan seniai naudoju Opera 10 (dar nuo ankstyvų alpha versijų), bet kalbos tikrinimo malonumus pradėjau patirt tik nuo tada, kai pradėjau rašyti blogą. Dabar šis funkcionalumas man tikrai labai praverčia, ir jau nebegaliu suprasti, kaip galėjau be to gyventi anksčiau. ;)
Taigi, kaip sudiegti norimos kalbos žodynus kalbos tikrinimui į Operą?
Pirmas būdas
Papildomas kalbas galima sudiegti iš pačios Operos. Spaudžiame bet kokio puslapio formoje (mums reikiamą kontekstinį menių pamatysit tik kokiam nors teksto įvedimo lauke) dešinį mygtuką ir surandame ką nors panašaus į Dictionaries -> Add/Remove dictionaries. Jei Dictionaries nėra – tai reikia pažymėti varnelę Check spelling, iš to paties kontekstinio meniu. Surandame mums reikiamas kalbas, spaudžiame OK ir vykdome tolimesnes visiems aiškias instrukcijas.
Jeigu nerandame norimų kalbų, tai jums reikia atnaujinti dictionaries.xml failą, kurį reikia įdėti į tą patį katalogą, kur ir kalbos žodynus (diegiant žodynus antruoju būdu, žr. žemiau). Pagal idėją, šis failas turi ir taip būti po švaraus Operos įdiegimo, bet jei neturit – tai galit parsiųsti iš čia.
Antras būdas
Jei nepavyko pirmas būdas, arba neradote reikiamos kalbos, arba norite įdėti kokios nors specifinės kalbos žodyną, tada bandome taip:
- Opera kalbos tikrinimui naudoja OpenOffice žodynus – nueiname ir parsisiunčiame mums reikiamų kalbų žodynus;
- išpakuojam parsiųstus žodynus į “Dictionary” katalogą Operos “Profile” kataloge (bus kažkas panašaus į “C:\Users\UserName\AppData\Roaming\Opera\Opera\dictionaries” arba “C:\Documents And Settings\UserName\Application Data\Opera\Opera\profile\dictionaries”, kokiam nors Linux’e kažkur irgi turėtų būti toks katalogas);
- perkraunam Opera.
Sudiegus kalbų žodynus (nesvarbu kokiu būdų), dar kartą spaudžiame bet kokio puslapio formoje, einame į Dictionaries ir turėtume pamatyti mūsų sudiegtas kalbas. Pasižymime norimą, ir vualia – Opera pradeda braukti piktai raudona linija mūsų žioplas klaidas. Nepergyvenkite – po tokio tikrinimo klaidų tikrai liks pakankamai, kaip gramatinių, taip ir loginių. Todėl perskaityti, ką parašėte vis vien reikės.
Safari 4 Final (naršyklių holywar tęsiasi)
Neilgai laukiant po Opera 10 Beta, pasirodė ir Safari 4 finalinė versija. Kalbėsiu apie Windows versiją, dėl Mac’ų nežinau – ten ir taip visuomet Safari buvo.
Iki šiol kažkada, jau gan seniai, bandžiau vieną iš pirmųjų bugovų betų (jau gal kokie metai nuo to praėjo?) – kuri tikrai jokio gero įspūdžio, apart bugų ir lužinėjimų, nepaliko. Ši versija buvo išėjusi, kai dar nebuvo netikėtai išėjęs Google Chrome (kurio išėjimas vėliau, kaip išsiaiškins, tikrai turės savo įtakos ne tik Safariui, bet ir kitoms naršyklėms).
Po gan ilgo laiko (prieš keletą mėnesių) tarpo buvo išėjus jau daug stabilesnė Safario Beta versija, kuri jau iš tikro turėjo kuo pasigirti. Visų pirma ir veikė stabiliai, ir šiaip naujoviškų pribumbasų turėjo, o kas svarbiausia – žiauriai greitai veikė (bent jau kas liečiasi puslapių vartimą, ypač su kruvom javascripto ir kitokiais Ajax’ais). Viskas tai naujojo Nitro varikliuko dėka. Ir tai yra tikrai ne tušti žodžiai (testavimai buvo atlikti dar su Safari 4 Beta versija).
Būtent po šios Safario Betos mano pradėjo atrodyti, kad Chrome’as tikrai padarė gan stiprią įtaką Safariui (o gal čia atvirkščiai buvo, tik chronologiškai kitaip gavosi, o gal čia taip ir turėjo gautis). Tačiau mano akimis Safari 4 man paliko didesnį įspūdį nei Chrome’as. Taip, Safari šiek tiek “sunkesnė” naršyklė, bet greičio atžvilgiu – tai ne tik nenusileidžia, bet vietomis gal net ir pranoksta Chrome’ą. Chrome’as – vietomis yra per daug minimalistinis. Na, tuo Google’as iš esmes ir siekia.
Kaip ten bebūtų, nors Opera 10 jau gan seniai surenka 100/100 taškų Acid3Теst’e, palaiko HTML5 ir naujus CSS effectus (nerašo ar griežtai pagal standartus) ir kitus abrikosus - tačiau Safaris 4 yra tai padaranti pirmoji stabilios versijos naršyklė. Kas konkrečiai pasikeitė po paskutinės Beta versijos, nelabai pastebėjau, pagrinde tie patys pagrindiniai navarotai – Top Site, Cover Flow, pašustrinta History, bet ir ta Beta jau buvo gan stabili. Tik ir tereikėjo laukti kol bus pataisyti keli stabilumo bugai ir kol užsifinalins. Pilnas Safari4 navarotų ir pribumbasų sąrašas yra net iš 150 featere’ų – matyt Apple’as nori paimti kiekiu.
Manau situacija dar pasikeis po FireFox 3.5 išėjimo, kuris irgi žada naują ir greitą varikliuką, po ko visokiems Chrome’ams ir Safari’ams gali vėl tekti tenkintis antroju planu. Tačiau kaip dabar bebūtų, FireFox’as 3.5 ar tai prasmingai, ar tai natūraliai – bet vėluoja. O aš, kaip senas ir lojalus Operšikas, vis vien lauksiu (ir tikiu – sulauksiu) paspartintos pagal paskutinius naršyklių holywar’o mados klyksmą – Operos, kodiniu pavadinimu Carakan. ;) Lygtais kažkada buvo šnekėta, kad tai ir bus Opera 10, tačiau kol kas didelės spartos pakitimo nepasijautė (lyginant su Chrome, Safari 4) – todėl tikėkimės vėliau dar sulauksime ko trokštame. ;)
Šiokia tokia išvada: jei Google Chrome yra konkurencinga naršyklė, tai Safari 4 – manau dar labiau konkurencinga, ypač kai dar turi Mac’ų segmentą.
-
Mane galima rasti:
