Žyma: naršyklės
Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite
Pasirodė nauja naršyklės versija – Opera 10.10. Ši versija pasižymi ne tik klaidų pataisymų ir funkcionalumo patobulinimais, bet ir Opera Unite finalinė versija – kas ir yra pagrindinė šios versijos naujovė.
Nors Opera Unite jau gan seniai prieinama, ir kai kurie jau bando išnaudoti šią technologiją (o šį dalyką galima drąsiai vadinti nauja technologija), sukurti naujas tarnybas ir panašiai, tačiau po finalinės versijos išleidimo tikėtina, kad apsukos dabar dar labiau padidės. Nes Opera Unite pasidarė stabilesnė ir atsirado papildomų funkcijų (pavyzdžiui, Opera Unite proxy, kuris turėtų padėti išspręsti problemas su ugniasienėmis arba neturint “tiesioginio išėjimo” į internetą). Taip pat atsirado daugiau informacijos eiliniams vartotojams ir dokumentacijos programuotojams apie Opera Unite tarnybų kūrimą.
Opera Unite: nuo ko pradėti (smagiu sekretorės-bobutės balsu)
Daugiau nuorodu
- Pilnas pakeitimų ir naujovių sąrašas;
- Opera Unite tinklaraštis;
- Opera Unite FAQ;
- Opera Unite vartotojo gidas;
- Opera Unite pavyzdžiai programuotojams;
- Opera Next – informacija apie tai, kas laukiama sekančioje versijoje.
P.S. O Operos Update funkcionalumas kaip visada neveikia taip kaip turėtų. Laiku dar nei karto negavau pranešimo apie atnaujinimą. Gal dar kas pražiopsojo. :)
Google Chrome OS – pirmi vaizdai
Google šią savaitę paviešino Google Chrome OS išeities kodus, kas reiškia, kad kiekvienas gali parsisiųsti ir išbandyti ankstyvą šios operacinės sistemos versija. Nutariau ir aš parsisiųsti virtualios mašinos jau sukompiliuotos sistemos atvaizdą, ir išbandyti ją.
Pasileidus Google Chrome OS, pamačiau daugmaž tai, ko ir tikėjausi. Ir tai tikrai nėra panašu į kažkokį tai Google Linux (Google vėliau patvirtino, kad tai nėra tikroji Chrome OS), kuris buvo eilinis “lengvas Linux’as” su įprasta GNOME sąsaja. Tai kas gi yra tikroji ta Google Chrome OS? Galimas šios operacines tendencijas ir koncepcijas buvau aprašęs anksčiau. Ir dabar tuo dar karta įsitikinau – naujoji operacinė sistema praktiškai yra ne daug daugiau nei vien tik naršyklė.
Viduje, žinoma, gal ir yra pilnavertė operacinė sistema, bet tai nelabai ką bendro turi su standartiniu funkcionalumu (bent jau kol kas). Sistemos pagrindinė koncepcija būtent ir yra – “viskas, ko jums reikia, pasiekiama per naršyklę”, kitaip tariant – online operacinė sistema.
Prisijungimo prie sistemos langas atrodo taip:
Kaip gi prisijungti prie sistemos? Pabandžiau visokius standartinius “root” prisijungimus ir kitokius abrikosus – neprijungė. Paskui pastebėjau, kad prie prisijungimo vardo automatiškai prilipdoma galunė “gmail.com”. Ir pasidarė viskas aišku – suvedam Gmail sąskaitos duomenis, ir mes viduje. Gan įdomus sprendimas (ateities planamas – užskaitau), bet aišku tas sprendimas nėra netikėtas.
Štai kaip atrodo pradinis (ir turbūt beveik vienintelis – skirtis gali nebent tik viduje užkrauti tinklapiai) sistemos langas:
Naršyklė su laikrodukų kampe ir tiek. Ir dar su vienu neaiškiu pirmu tab’u, kuriame spėju ir yra vienas svarbiausiu sistemos funkcionalumu. Tikriausiai ten turėtų būti kažkas panašaus į “Start menu”. Tačiau prie to daikto man pasijungti nepavyko. Prašo jungtis prie kažkokios tai “@google.com” sąskaitos, bet su mano Gmail’o duomenimis įleisti nelabai norėjo. Gal kažkur atskirai reikia registruotis, gal kokio kvietimo reikia – labai nesigilinau.
Kyla klausimas dėl offline prisijungimo. Kiek pavyko išsiaiškinti, tai toks dalykas realizuotas sekančiai. Pirmą kartą, kai jungiatės – yra reikalingas internetas. Prisijungus pirmą kartą prie Google paskiros, prisijungimo duomenis yra išsaugojami ir padaromas lokalus vartotojo įrašas. Po šito pirmo karto jau galima jungtis ir be interneto, offline režimu. Vėliau, tikriausiai lokalus ir internetiniai vartotojo įrašai yra sinchronizuojami, bet tikriausiai ne daug ką ir sinchronizuoti reikia (neskaitant Google Gears). Aišku kiek naudos iš darbo offline režimu – yra klausimas. Žinoma yra Google Gears ir prie kokių Google Docs gal bus galima padirbėti, bet apskritai – nelabai bus ką veikti. Nors iš esmės be interneto šiaip ar taip šiais laikais nebūna ką veikti.
Normaliai išbandyti sistemos nepavyko, nes dėl neaiškiu priežasčių jį pas mane periodiškai pakibdavo. Gal būt dėl virtualios mašinos, ar dar dėl kažko. Iš esmės ką reikėjo viską spėjau pamatyti. Ir aplamai nėra ką ten ypatingai žiūrėti – viskas kaip ir aišku, ir viską ką galima ten pamatyti, galima pamatyti ir dabar per naršyklės langą.
[Papildyta ]
Gan išsamus ir įdomus Google Chrome OS pristatymas. Parodomi keli galimi praktiniai pavyzdžiai – ką ir kaip galima daryti su šia operacine sistema. Taip pat parodoma, kad vis gi tai yra truputi daugiau nei naršyklė – failų naršymas, paveiksliukų/video peržiūra atskiruose langeliuose (kurie, kiek supratau, vadinasi “panels”), pokalbių programa (Google Talk) taip pat atskirame langelyje ir su savo tab’ais. Taip pat patiko, kad .xls failai atsidarė ne per Google Docs, o kažkodėl per Office Live (Microsoft Office Web Applications) – auditorija net truputi nusijuokė. :)
Minimalistinis Opera skinas
Naujas Operos skinas (apvalkas, sąsajos tema – ar kas bebūtų) man iškart patiko (dar nuo alpha versijų), bet ant galo jis pasidarė visiškai nekompaktiškas – ilgi, kilometriniai tabai, dideli padding’ai/margin’ai ir kitokie negražus atstumai, netaupantys vietą ekrane. Ilgai nemastant, paėmiau napilniką ir pabandžiau ištaisyti šį reikalą – juk Opera visada buvo draugiška vartotojui ir konfigūruojama iš visų galų, todėl neturėtų būtų sunku ir skiną pamodifikuoti. Savo reikmėms kažką pavyko padaryti ir to pakako, bet kitiems buvo gėda rodyti – šleivai, kreivai vis gi gavosi. ;) Vėliau radau vieną panašų kolegos žygdarbį ir jo rezultatus. Irgi patiko, bet nebuvo taip kompaktiška kaip pas mane, todėl pakartotinai paėmus anksčiau minėtą įrankį ir pakoregavus jau minėto kolegos darbą – gavosi gan neblogas rezultatas, kuriuo ir pasidalinti ne gėda. ;) Žemiau pateiktuose pavyzdžiuose – atidarytas vienodas kiekis tabų. Darbastalio rezoliucija – 1680 x 1050. … (toliau)
MS Office Web Applications Tech Preview apžvalga – 2 dalis
Vakar parašiau, kad pasiklydau Windows Live sąsajoje Office Web Applications beieškant, tačiau vis dėlto Tech Preview prieinamas visiems SkyDrive naudotojams, ir galimybė pamaigyti tą gėrį gyvai – yra. Bent jau kol kas. Beje, veikia tik su angliška sąsaja – lietuviškoje nepamatysite tos nuorodos prisijungti prie Preview programos.
Iškart viena maža pastabėlė – viskas, ką toliau aprašysiu yra Technical Preview versijos aprašymas – t.y. gan ankstyvi kūrimo stadija. Kelios funkcijos vis dar gali būti intensyviai kuriamos ir tobulinamos. Pavyzdžiui kol kas net nėra Word dokumentų redaktoriaus – dokumentus galima atidaryti tik peržiūros režime (read-only). Todėl su intensyvia kritika verta dar palaukti.
Taigi, pabandysiu apžvelgti šiek tiek detaliau kaip viskas tai atrodo. … (toliau)
Opera 10 su Opera Unite
Pasirodė Opera 10 versija su Opera Unite. Ši versija nėra ta pati finalinė Opera 10 versija, bet jos pratęsimas – Opera 10.10. Be įtrauktos Opera Unite šioje versijoje yra pataisytos ir keletas klaidų. Dėl Opera Unite ši versija nėra oficialiai stabili, tačiau minėtas klaidų pataisymas daro šią versiją kažkiek net stabilesnė už finalinę versiją.
Paini matematika, bet spręsti jums – jei reikia Opera Unite, tai teks siųstis šią versiją. Kas dėl manęs, tai aš Unite ypatingai neišnaudojau, todėl gal šį kartą taip greit nebesivelsiu į alpha-beta testavimus ant savo kailio, ir nors kažkiek pasidžiaugsiu finaline versija. Finalinė Opera 10.10 su Opera Unite versija turėtų pasirodyti ne už ilgo.
Google OS – Online OS eros pradžia (pradžios pabaiga)?
Kaip ir reikėjo tikėtis – tie, kas naudojasi Google Chrome naršykle, jau naudojasi ir Google OS. “Tiesiog išdidinkite pilnai (maximize) Google Chrome langą ir įsivaizduokite, kad kiekvienas tab’as – tai atskira aplikacija.” Google Mail, Google Calendar, Google Docs. Kuo daugiau reikia, na bent jau darbui ofise? Grafinių redaktorių? Jau yra ir online grafinių redaktorių. Tiesa pasakius, net buvau nustebęs juos išbandęs – ne daug ir Photoshop’ui nusileidžia, bent jau bazinėmis funkcijomis. Vienintelė silpna vieta, kurią kol kas įžvelgiau – darbas su dideliais failais (nuotraukomis).
3D aplikacijos? Žadama, kad 3D palaikymas taip pat bus, tikriausiai įskiepių pavidalu. Apie televiziją, filmus, muziką – jau nelabai ir verta kažką kalbėti. Žaidimai? Quake Live, pasileidžiantis iš naršyklės, jau taip pat yra. Nors kol kas gal vis dėl to ir yra priklausomas nuo operacinės sistemos (kiek žinau iš Google Chrome taip pat neveikia), tačiau pagrindas susimastyti yra.
Aišku, visų šių aplikacijų funkcionalumas – kol kas yra diskusijų klausimas, tos funkcijos dar toli nuo idealo, bet galbūt tai tik laiko klausimas. Taip pat kiltų klausimas – ką daryti, kai dingsta internetas, ar neliksim visiškai be darbingo kompiuterio dingus ryšiui? Daugelis iš minėtų online aplikacijų gali dirbti ir saugoti informacij offline režimu, pavyzdžiui su Google Gears.
Turbūt daugeliui, kas nors kiek domisi technologijom, visa tai nėra staigmena – viskas prie to ėjo ir eina toliau. Nors dar prieš 1-2 metus – tai atrodė iš fantastikos srities, tačiau kuo toliau, tuo labiau nusitrina tuos ribos – tarp online ir offline. Tik tiek, kad pačios operacinės vis dar sukasi mūsų diskuose. Taip pat vis labiau populiarėja terminas “cloud computing” (lietuviško oficialaus vertimo lyg dar ir nesugalvota). Belieka tik sukurti kažkokį tai klientą, kuriuo būtų galima naudotis aplikacijomis “iš dangaus”, o tam puikiai tinka naršykle.
Kalbant plačiai, apie bendrą padėtį – online operacinės sistemos ne labai tolimoje ateityje turėtų pilnai pakeisti mums įprastas operacines sistemas. Ir kalba ne vien apie Google inovacijas – šios tendencijos yra bendros visai IT rinkai. Microsoft’as šiuo atžvilgiu taip pat nestovi vietoje, nors kol kas dar yra ir tylesnis šiuo atžvilgiu. Kaip ten bebūtų, kol kas dar yra nemažai skeptikų, kurie nemano, kad greitu laiku ateis Online operacinių sistemų laikas. Aš taip pat realiai nematau pagrindo jau dabar pereiti prie kažkokių tai gan kreivų Google Docs’ų. Bet viskas vis dėl to prie to juda, ir manau – tai tik laiko klausimas.
Galu gale, ateis laikas, tai gal net ir priverstinai turėsime pereiti prie Online operacinių sistemų – kelias piratavimui (plačiąją tuo žodžio prasme) būtų praktiškai užkirstas nuo pat šaknų. Ką gero nulaužtumėte, jei vos ne su kiekvienu paspaudimu interaktyviai bus tikrinamas jūsų operacinės sistemos legalumas? Taip, teisinio pagrindo visam šiam reikalui, kad sekti tokius dalykus, tikriausiai taip pat reikės.
Opera vis intensyviau štampuoja Release Candidate’us (RC) – šią savaitę išėjo jau antrasis . Tokie tempai ne šiaip sau – rugsėjo 1d. Opera, kaip ir daugelis visokiausių kitų sričių atstovų, planuoja pradėti naują sezoną, išleisdama Opera 10 finalinė versija.
Kelias iki finalinės versijos nebuvo trumpas – Opera 10 Alpha 1 versija buvo išėjusi 2008-ų metų gruodį, o tam tikrų funkcijų kelias prasidėjo dar nuo Opera 9.5+. Praktiškai nuo to laiko ir tenka naudoti šią versiją – iš pradžių šiaip pabandžiau, o paskui atgal atsistatyti būtų buvę problematiška. Dėl ko taip ir laukiu kol išeis finalinė versija. ;) Tiesa, versijos nuo gan seniai stabiliai veikė ir lūžinėdavo ne dažniau nei įprastos stabilios (stable) versijos.
Kas naujo bus pristatyta Opera 10 – jei lyginti su Opera 9.5+, tai tiesa pasakius, man asmeniškai, kaip tikriausiai ir daug kam kitam, jau būtų sunku įvardinti. Nes visos tos naujovės jau kaip lyg ir ne naujovės – daugelis Operos vartotojų seniausiai išbandę ir sėkmingai naudoja gana stabilias Beta versijas (o kai kurie tas naujovės ir nuo Alpha versijų bandosi). Kaip pati Opera pristatinėja naujausias ir svarbiausias funkcijas galima susipažinti Opera 10 RC puslapyje.
Kaip nebūtų gaila, į Opera 10 finalinę versiją kol kas neįeis funkcija, kuri laikoma išties revoliucine – Opera Unite. Tiesa ši funkcija nebuvo įtraukiama ir į Beta versijas (buvo prieinama tik specialiose versijose). Todėl galima būtų numatyti, kad neįeis ir į finalinę. Labai jau netikėtai buvo pasirodžiusi ši funkcija – tai įvyko visai neseniai, ir kai Opera 10 buvo jau Beta stadijoje. Akivaizdu, kad reikia daugiau laiko, kad ištobulinti šią revoliucinę technologiją – ir, manau, čia Operai reikėtų paskubėti, nes iš to “revoliucingumo” gali nieko ir neišdegti (konkurentai nemiega).
Opera 10 kalbos tikrinimas (redaguota: 2010-01-22)
Opera nuo 10-tos beta versijos palaiko kalbos tikrinimą (angl. spellchecking). Nors gan seniai naudoju Opera 10 (dar nuo ankstyvų alpha versijų), bet kalbos tikrinimo malonumus pradėjau patirt tik nuo tada, kai pradėjau rašyti blogą. Dabar šis funkcionalumas man tikrai labai praverčia, ir jau nebegaliu suprasti, kaip galėjau be to gyventi anksčiau. ;)
Taigi, kaip sudiegti norimos kalbos žodynus kalbos tikrinimui į Operą?
Pirmas būdas
Papildomas kalbas galima sudiegti iš pačios Operos. Spaudžiame bet kokio puslapio formoje (mums reikiamą kontekstinį menių pamatysit tik kokiam nors teksto įvedimo lauke) dešinį mygtuką ir surandame ką nors panašaus į Dictionaries -> Add/Remove dictionaries. Jei Dictionaries nėra – tai reikia pažymėti varnelę Check spelling, iš to paties kontekstinio meniu. Surandame mums reikiamas kalbas, spaudžiame OK ir vykdome tolimesnes visiems aiškias instrukcijas.
Jeigu nerandame norimų kalbų, tai jums reikia atnaujinti dictionaries.xml failą, kurį reikia įdėti į tą patį katalogą, kur ir kalbos žodynus (diegiant žodynus antruoju būdu, žr. žemiau). Pagal idėją, šis failas turi ir taip būti po švaraus Operos įdiegimo, bet jei neturit – tai galit parsiųsti iš čia.
Antras būdas
Jei nepavyko pirmas būdas, arba neradote reikiamos kalbos, arba norite įdėti kokios nors specifinės kalbos žodyną, tada bandome taip:
- Opera kalbos tikrinimui naudoja OpenOffice žodynus – nueiname ir parsisiunčiame mums reikiamų kalbų žodynus;
- išpakuojam parsiųstus žodynus į “Dictionary” katalogą Operos “Profile” kataloge (bus kažkas panašaus į “C:\Users\UserName\AppData\Roaming\Opera\Opera\dictionaries” arba “C:\Documents And Settings\UserName\Application Data\Opera\Opera\profile\dictionaries”, kokiam nors Linux’e kažkur irgi turėtų būti toks katalogas);
- perkraunam Opera.
Sudiegus kalbų žodynus (nesvarbu kokiu būdų), dar kartą spaudžiame bet kokio puslapio formoje, einame į Dictionaries ir turėtume pamatyti mūsų sudiegtas kalbas. Pasižymime norimą, ir vualia – Opera pradeda braukti piktai raudona linija mūsų žioplas klaidas. Nepergyvenkite – po tokio tikrinimo klaidų tikrai liks pakankamai, kaip gramatinių, taip ir loginių. Todėl perskaityti, ką parašėte vis vien reikės.
Safari 4 Final (naršyklių holywar tęsiasi)
Neilgai laukiant po Opera 10 Beta, pasirodė ir Safari 4 finalinė versija. Kalbėsiu apie Windows versiją, dėl Mac’ų nežinau – ten ir taip visuomet Safari buvo.
Iki šiol kažkada, jau gan seniai, bandžiau vieną iš pirmųjų bugovų betų (jau gal kokie metai nuo to praėjo?) – kuri tikrai jokio gero įspūdžio, apart bugų ir lužinėjimų, nepaliko. Ši versija buvo išėjusi, kai dar nebuvo netikėtai išėjęs Google Chrome (kurio išėjimas vėliau, kaip išsiaiškins, tikrai turės savo įtakos ne tik Safariui, bet ir kitoms naršyklėms).
Po gan ilgo laiko (prieš keletą mėnesių) tarpo buvo išėjus jau daug stabilesnė Safario Beta versija, kuri jau iš tikro turėjo kuo pasigirti. Visų pirma ir veikė stabiliai, ir šiaip naujoviškų pribumbasų turėjo, o kas svarbiausia – žiauriai greitai veikė (bent jau kas liečiasi puslapių vartimą, ypač su kruvom javascripto ir kitokiais Ajax’ais). Viskas tai naujojo Nitro varikliuko dėka. Ir tai yra tikrai ne tušti žodžiai (testavimai buvo atlikti dar su Safari 4 Beta versija).
Būtent po šios Safario Betos mano pradėjo atrodyti, kad Chrome’as tikrai padarė gan stiprią įtaką Safariui (o gal čia atvirkščiai buvo, tik chronologiškai kitaip gavosi, o gal čia taip ir turėjo gautis). Tačiau mano akimis Safari 4 man paliko didesnį įspūdį nei Chrome’as. Taip, Safari šiek tiek “sunkesnė” naršyklė, bet greičio atžvilgiu – tai ne tik nenusileidžia, bet vietomis gal net ir pranoksta Chrome’ą. Chrome’as – vietomis yra per daug minimalistinis. Na, tuo Google’as iš esmes ir siekia.
Kaip ten bebūtų, nors Opera 10 jau gan seniai surenka 100/100 taškų Acid3Теst’e, palaiko HTML5 ir naujus CSS effectus (nerašo ar griežtai pagal standartus) ir kitus abrikosus - tačiau Safaris 4 yra tai padaranti pirmoji stabilios versijos naršyklė. Kas konkrečiai pasikeitė po paskutinės Beta versijos, nelabai pastebėjau, pagrinde tie patys pagrindiniai navarotai – Top Site, Cover Flow, pašustrinta History, bet ir ta Beta jau buvo gan stabili. Tik ir tereikėjo laukti kol bus pataisyti keli stabilumo bugai ir kol užsifinalins. Pilnas Safari4 navarotų ir pribumbasų sąrašas yra net iš 150 featere’ų – matyt Apple’as nori paimti kiekiu.
Manau situacija dar pasikeis po FireFox 3.5 išėjimo, kuris irgi žada naują ir greitą varikliuką, po ko visokiems Chrome’ams ir Safari’ams gali vėl tekti tenkintis antroju planu. Tačiau kaip dabar bebūtų, FireFox’as 3.5 ar tai prasmingai, ar tai natūraliai – bet vėluoja. O aš, kaip senas ir lojalus Operšikas, vis vien lauksiu (ir tikiu – sulauksiu) paspartintos pagal paskutinius naršyklių holywar’o mados klyksmą – Operos, kodiniu pavadinimu Carakan. ;) Lygtais kažkada buvo šnekėta, kad tai ir bus Opera 10, tačiau kol kas didelės spartos pakitimo nepasijautė (lyginant su Chrome, Safari 4) – todėl tikėkimės vėliau dar sulauksime ko trokštame. ;)
Šiokia tokia išvada: jei Google Chrome yra konkurencinga naršyklė, tai Safari 4 – manau dar labiau konkurencinga, ypač kai dar turi Mac’ų segmentą.
-
Mane galima rasti:
