callia – Понемножку about viską

Trumpai, iš paskos praeitam įrašui.

Radau gražų, truputi modifikuotą standartinį Operos skiną – Opera 10.5 Clean. Skinas yra ir pats patrauklus, bet pagrindinė šio skino ypatybė – prikabinti (angl. pinned) tabai atrodo panašiai kaip Chrome naršyklėje (sutraukti iki ikonėlės). Žinoma tai yra tik laikinas ir nelabai gražus sprendimas, bet kol šis funkcionalumas bus įgyvendintas “oficialiai” – visai pravers. Kad bus įgyvendintas, praktiškai neabejoju, nes daug kas zyzia forumuose. :)

Pasirodė labai laukta finalinė Opera 10.50 versija. Parsisiųsti galima iš www.opera.com/download. Nemeluosiu, kad Opera 10.50 versija mane nustebino ir patiko turbūt labiausiai lyginant su visomis prieš tai išleistomis versijomis.

Pastaruoju metu, kaip jau minėjau ir anksčiau, kūrėjai dirbo labai intensyviai prie naujausios ir labai laukiamos Opera 10.50 versijos. Eilinį kartą nuo penktadienio iki pirmadienio buvo išleistos net kelios RC (angl. Release Candidate) versijos su tikrai nemažais pakeitimų/pataisymų (angl. changelog) sąrašais. Tiesa, nuo alpha versijų naujų funkcijų praktiškai neatsirado – pagrinde buvo tobulinamos jau įdiegtos ir taisomos klaidos. Kitaip tariant buvo atliekami “showstopper” problemų šalinimo darbai.

Kokio gi “show” laukė ir kur skubėjo Operos kūrėjai? Jau daugeliui ir taip ne paslaptis, kad nuo kovo startuoja Europos Sąjungos taip vadinama antimonopolinė kampanija nukreipta prieš Internet Explorer, kurį daugelis vartotojų privalo naudoti pagal nutylėjimą. Windows XP, Windows Vista ir Windows 7 vartotojams po tam tikrų Windows atnaujinimų (angl. Windows Update) bus suteikta galimybė pasirinkti naršyklę vietoje vos ne per prievartą sugrustos Internet Explorer naršyklės.

Panašu, kad Opera tam neblogai ir tikslingai pasiruošė. Keista, kad kitų naršyklių kūrėjai taip intensyviai tam nesiruošė. Bent jau aš negirdėjau jokių ypatingų ir stebinančių naujienų iš kitų naršyklių fronto.

Manau, kad po šios stabilios versijos užglaistymo ir poliravimo darbų Operos kūrėjai vėl kibs prie “šoninių” darbų, ir po kiek laiko turės ko ir vėl mus nustebinti. Tiesa pasakius dar klausimas ar mums vis dar kažko trūksta, tačiau dar tikrai yra ką tobulinti – ir iš vartotojo sąsajos pusės, ir iš web technologijų bei standartų pusės (HTML 5, CSS3). O gal dar ir naujų staigmenėlių Operos kūrėjai padovanos, kaip jau buvo ne kartą.

Apie pagrindines naujoves galima paskaityti mano ankstesniame įraše apie Opera 10.50 beta, o apie Operos galimybes galima paskaityti įraše - Paslėpti Operos lobiai – arba Nežinau geresnės… už Opera.

P.S. ar jau kas nors matė tą mistinį naršyklės pasirinkimo lango vaizdą? :)

Ne taip seniai dar rašiau apie Opera 10.50 pre-alpha versiją, kuri buvo labai ankstyvoje stadijoje ir labai nestabili, nors ir labai nustebinusi savo naujomis funkcijomis bei išvaizda. Po šios versijos Operos kūrėjai dirbo tikrai iš peties, naujos alpha versijos išeidinėjo neįprastai dažnai – pastarąją savaitę vos ne kasdien. Toks greitas tempas buvo pasiektas pagrinde dėl to, kad šį kartą versijos skirtingoms platformoms (Windows, MacOs, Linux) buvo leidžiamos atskirai, t.y. visos naujovės pradžioje buvo kuriamos Windows platformai, paskui pusiau lygiagrečiai – kitoms platformoms.

Ir štai pasirodė jau gan stabili Opera 10.50 beta versija (kol kas tik Windows platformai) su, sakyčiau, nekukliai pretenzija, tačiau tiesos tame tikrai yra:

Opera 10.50 beta – The fastest browser on Earth
Experience powerful features with a minimalistic design, and speed like you’ve never seen.

Apie svarbiausias naujoves galima kaip visada pasiskaityti Opera Next puslapyje. Pagrindinės naujovės, nors apie jas jau iš esmės rašiau, bet trumpai priminsiu.

1. Naujas, labai greitas JavaScript varikliukas (patvirtinta keturiais nepriklausomais testais):

2. Nauja minimalistinė išvaizda (nemeluojant – nukopijuota iš Google Chrome naršyklės):

3. Integracija su Windows 7 (“jump list”, parsisiuntimo indekatorius užduočių juostoje ir panašiai);

4. Geresnis HTML5 ir CSS3 palaikymas;

5. Adresų įvedimo ir paieškų langelio patobulinimai;

6. Patobulinti iššokantys dialogai (dialogai neblokuoja visos naršyklės, o tik atidaryta tabą):

7. Privataus naršymo režimas;

8. Patogesnė paieška puslapyje (puslapis patemsta, dėl ko paieškos rezultatai matosi labai aiškiai):

…Ir tai dar ne viskas, o tik beta versija – laukite tolimesniu naujienų.

Žinoma, kol kas yra ir įvairių blogesnių dalykų. Pavyzdžiui, su atminties naudojimu vis dar kažkas negerai – nelabai intensyviai naršant Opera gali suryti apie 300-500Mb (gal ir proto ribose šiais laikais). Tačiau lyginant su alpha versijomis – atminties išnaudojimas tikrai pagerėjo. Su alpha versijomis buvo kartais, kad surydavo net iki apie 1.5Gb atminties (su 2-3 atidarytais tabais). Taip kad, jau tikrai ne taip blogai ir gyventi galima.

Taip pat yra ir kitų smulkių nesuderinamumų su kai kuriomis svetainėmis – tai stilius koks nors kreivokas, tai JavaScript’as ne visai korektiškai suveikia. Tačiau bent jau man visi kiti patobulinimai viską atperka su kaupu, o tos bėdelės tikiuosi bus pataisytos.

Neseniai Opera savo forumuose paskelbė svetainių apie Opera sąrašo atnaujinimo akciją. Nutariau padalyvauti ir aš. Ir štai, ant dienų Opera fan sites puslapis pagaliau buvo atnaujintas. Ir ką gi mes turime.. – atsirado viena Lithuanian nuoroda.

Su tuo aš jūs visus ir sveikinu. :)

Praėjusiame įraše jau rodžiau šitą grafiką, ir, kaip žadėjau, parašysiu šiek tiek daugiau detalių apie ką viskas tai yra.

Šis grafikas skirtas Opera 10.50 pre-alpha versijai, kuri ant dienų pasirodė internete viešam testavimui. Ši versija yra labai ankstyvoje stadijoje ir, kaip tikina kūrėjai, yra labai nestabili. Tačiau kūrėjai buvo patys ant tiek patenkinti savo darbo pasiekimais, kad nutarė šiek tiek suintriguoti prieš Kalėdas ir Operos vartotojus. Aš ant šitos naujienos užsiroviau būtent tuo metu, kai intensyviai rašiau įrašą apie Opera funkcijas – gavosi šioks toks sutapimas, ir du įrašai iš eilės apie Operą. … (toliau)

Įžanga

Seniai norėjau parašyti šitą įrašą, ir vis neprisiruošdavau, tačiau Džiugas paskatino truputi paskubėti.

Ne paslaptis, kad daugelis vartotojų dažniausiai neišnaudoja ir trečdalio naudojamų programų galimybių. Taip pat pažįstu ne vieną tokį ir Operos naudotoją. Tokie vartotojai dažnai šokinėja nuo programos prie programos, nuo naršyklės prie naršyklės – vedami arba mados vėjais, arba programų populiarumu, bet retai susimasto apie tikrąsias programų galimybes. Neišnaudojant ir trečdalio galimybių – savaime aišku, kad nelabai svarbu ką naudoti – Operą ar FireFox’ą, Microsoft Office’ą ar Open Office’ą, Cepelinus ar Balandėlius.

Noriu įnešti šiokį tokį objektyvumą kas liečiasi Operą – t.y. kalba šiame įraše bus grynai apie Operą. Remiantis faktais pabandysiu vaizdžiai ir aiškiai aprašyti pagrindines Operos funkcijas, dėl kurių būtent taip mėgstu Operą. Rezultate tikiuosi bent kiek nors pavyks parodyti, kad aš naudoju Operą ne iš mados, ne iš fanatizmo, o dėl realių funkcijų. Pasistengsiu nereklamuoti ir ypatingai nepropaguoti (bent jau neobjektyviai). Jei išeis, aišku. Bent jau tikiuosi ne visiškas fanatikas pasirodysiu. Sąžiningumo dėlei paminėsiu, kad dėl profesinių (iš dalies ir ne tik profesinių) sumetimų esu išbandęs praktiškai visas naršykles, ir stengiuosi stebėti naujienas susijusias su įvairiomis naršyklėmis.

Kas liečiasi Operą, tai su šia naršyklę draugauju jau nuo jos 4-tos versijos – tai buvo tas amžius, kai visos populiariausios naršyklės dirbtinai suvienodino versijų numerius (Internet Explorer 4, Netscape Communicator 4, Opera 4) tam, kad vartotojams būtų aišku kelintos kartos yra naršyklė. Šiuo metu tos kartos visiškai išsibalansavo. Opera pabėgo link 10-tos versijos. Internet Explorer per ilgai konservavuosi su 6-ta versija ir dabar vejasi tik 8-tu numeriu. Netscape Communicator – išmirė galutinai. Atsirado Mozilla, kuri vėliau numušė savo versijų skaitliuką ir patapo FireFox’u – dabar yra ties 3.5 versija. Žinoma tie versijų skaičiukai realiai nieko nelemia – paminėjau tik įdomumo dėlei.

Beje, rašant šį straipsnį, aptikau ir pats keletą naudingų naujų (gerai pamirštų) funkcijų.

Turinys

Trumpai apie Operos galimybes
1. Opera Link – bookmarkų sinchronizavimo tarnyba
2. Opera Unite
3. Uždarytų langų atstatymas (Closed tabs – Undo)
4. Slaptažodžių įsiminimas (Password Manager – anksčiau žinomas kaip Magic Wand)
5. Paskutinė atidaryta sesija ir sesijų saugojimas (Last opened session tabs, Save session)
6. RSS srautų prenumeravimas (RSS subscribing)
7. Nepageidaujamo turinio blokavimas (Blocked content)
8. Konfigūruojamos paieškos (Searches)
9. Dar vienas lengvas būdas įdėti savo paiešką
10. Kaip dar galima ieškoti
11. Užrašai, kopijavimas į užrašus (Notes, Copy to notes)
12. Tinklapio atidarymas kitoje naršyklėje (funkcija “Open With”)
13. Adresynas (Bookmarks)
14. Web-programuotojo irankiai (Developer tools) – Dragonfly
15. Temos (Skins)
16. Viršutinį menių galima paslėpti
17. Mygtukai ir kiti sąsajos elementai (viena mano mėgstamiausių funkcijų)
18. Tabų rakinimas (Lock tab)
19. Opera Turbo
20. Klaidų taisymas (Check spelling)
Apibendrinant – ko visgi trūksta?
Dalykai, kuriuos nepaminėjau

Ta proga, kad Opera pasiekė 90 milijoną vartotojų.

Paimta iš The Art Of Obama

Štai ir pasirodė naršyklės Google Chrome Extensions beta versija – su daugiau nei 400 įskiepiais. Tiksliau beta versija ne pačių įskiepių, bet jų palaikymo, kuris veikia tik su Google Chrome Beta versijomis. Todėl norint išbandyti įskiepius, reikia parsisiųsti naršyklės beta versija.

Patys įskiepiai veikia padoriai – jaučiasi toks pat minimalistinis, patrauklus stilius, kaip ir pačio Google Chrome. Jų naršymas ir diegimas taip pat patogus – ir, kas svarbu, juos sudiegus net nereikia perkrauti naršyklės (FireFox’as tyliai ruko kampe iki ~4.0 versijos). Tačiau iš pirmo įspūdžio man pritrūko funkcionalumo, lyginant su FireFox priedais (angl. add-ons), gal tai tiesiog dėl jų daug didesnio skaičiaus.

Pritrūko, nes kol kas pagrindinis Google Chrome įskiepių funkcionalumas susiveda į visokių perspėjimų (angl. notifications) rodymą – ar tai, kad yra naujų įrašų Google Reader’yje, ar tai, kad naujas laiškas atėjo į Gmail’ą ir panašiai. Arba kitas funkcionalumas – pagalbinės “greitos” funkcijos, pavyzdžiui intensyvaus dalinimosi įskiepis (angl. sharing), su kurio galima dalintis viskuo ką randate internete per visokius FaceBook’us, Gmail’us, Twitter’ius ir per panašias kitas įmanomas ir neįmanomas tarnybas.

Ir nieko panašaus neradau (prisipažinsiu, nelabai daug ir ieškojau) apie tab’ų funkcionalumo praplėtimą/pakeitimą arba pačios sąsajos ar kitų standartinių dalykų praplėtimą/pakeitimą. Gal tai tik laiko klausimas, o gal nieko panašaus ir nesulauksim, jei įskiepių kūrimas yra iš tikrųjų taip apribotas, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pagrinde viskas veikia tik tiek, kad atsiranda kažkoks mygtukas prie adreso įvedimo lauko, kurį spaudžiant atsiranda koks nors mažas langiukas, kur galima žiūrėti tos naujus įrašus iš Google Reader’io (tikrai nepatogu) arba kur surašytos įskiepio funkcijos.

Šiaip ar taip, po truputi Google Chrome pradeda panašėti į naršyklę, ypač po neseniai pridėtos bookmark’ų sinchronizavimo galimybės. Tačiau tikiuosi ateityje iš įskiepių bus daugiau naudos. Gyvenimą palengvins jie kažkiek ir dabar, ypač kas liečiasi “gyvenimą” socialiniuose tinkluose ir panašaus plauko šiuolaikinėse tarnybose. Tačiau ne visada to užtenka, ypač, kai pati naršyklė vadovaujasi principu “kuo mažiau nustatymo ir konfigūravimo langų”.

Kas nori išbandyti Google Chrome įskiepius, galima bandyti pradėti nuo 18 įskiepių, kuriuos verta išbandyti.

Pasirodė nauja naršyklės versija – Opera 10.10. Ši versija pasižymi ne tik klaidų pataisymų ir funkcionalumo patobulinimais, bet ir Opera Unite finalinė versija – kas ir yra pagrindinė šios versijos naujovė.

Nors Opera Unite jau gan seniai prieinama, ir kai kurie jau bando išnaudoti šią technologiją (o šį dalyką galima drąsiai vadinti nauja technologija), sukurti naujas tarnybas ir panašiai, tačiau po finalinės versijos išleidimo tikėtina, kad apsukos dabar dar labiau padidės. Nes Opera Unite pasidarė stabilesnė ir atsirado papildomų funkcijų (pavyzdžiui, Opera Unite proxy, kuris turėtų padėti išspręsti problemas su ugniasienėmis arba neturint “tiesioginio išėjimo” į internetą). Taip pat atsirado daugiau informacijos eiliniams vartotojams ir dokumentacijos programuotojams apie Opera Unite tarnybų kūrimą.

Opera Unite: nuo ko pradėti (smagiu sekretorės-bobutės balsu)

Daugiau nuorodu

• Pilnas pakeitimų ir naujovių sąrašas;
• Opera Unite tinklaraštis;
• Opera Unite FAQ;
• Opera Unite vartotojo gidas;
• Opera Unite pavyzdžiai programuotojams;
• Opera Next – informacija apie tai, kas laukiama sekančioje versijoje.

P.S. O Operos Update funkcionalumas kaip visada neveikia taip kaip turėtų. Laiku dar nei karto negavau pranešimo apie atnaujinimą. Gal dar kas pražiopsojo. :)

Google šią savaitę paviešino Google Chrome OS išeities kodus, kas reiškia, kad kiekvienas gali parsisiųsti ir išbandyti ankstyvą šios operacinės sistemos versija. Nutariau ir aš parsisiųsti virtualios mašinos jau sukompiliuotos sistemos atvaizdą, ir išbandyti ją.

Pasileidus Google Chrome OS, pamačiau daugmaž tai, ko ir tikėjausi. Ir tai tikrai nėra panašu į kažkokį tai Google Linux (Google vėliau patvirtino, kad tai nėra tikroji Chrome OS), kuris buvo eilinis “lengvas Linux’as” su įprasta GNOME sąsaja. Tai kas gi yra tikroji ta Google Chrome OS? Galimas šios operacines tendencijas ir koncepcijas buvau aprašęs anksčiau. Ir dabar tuo dar karta įsitikinau -- naujoji operacinė sistema praktiškai yra ne daug daugiau nei vien tik naršyklė.

Viduje, žinoma, gal ir yra pilnavertė operacinė sistema, bet tai nelabai ką bendro turi su standartiniu funkcionalumu (bent jau kol kas). Sistemos pagrindinė koncepcija būtent ir yra -- “viskas, ko jums reikia, pasiekiama per naršyklę”, kitaip tariant -- online operacinė sistema.

Prisijungimo prie sistemos langas atrodo taip:

Kaip gi prisijungti prie sistemos? Pabandžiau visokius standartinius “root” prisijungimus ir kitokius abrikosus -- neprijungė. Paskui pastebėjau, kad prie prisijungimo vardo automatiškai prilipdoma galunė “gmail.com”. Ir pasidarė viskas aišku -- suvedam Gmail sąskaitos duomenis, ir mes viduje. Gan įdomus sprendimas (ateities planamas -- užskaitau), bet aišku tas sprendimas nėra netikėtas.

Štai kaip atrodo pradinis (ir turbūt beveik vienintelis -- skirtis gali nebent tik viduje užkrauti tinklapiai) sistemos langas:

Naršyklė su laikrodukų kampe ir tiek. Ir dar su vienu neaiškiu pirmu tab’u, kuriame spėju ir yra vienas svarbiausiu sistemos funkcionalumu. Tikriausiai ten turėtų būti kažkas panašaus į “Start menu”. Tačiau prie to daikto man pasijungti nepavyko. Prašo jungtis prie kažkokios tai “@google.com” sąskaitos, bet su mano Gmail’o duomenimis įleisti nelabai norėjo. Gal kažkur atskirai reikia registruotis, gal kokio kvietimo reikia -- labai nesigilinau.

Kyla klausimas dėl offline prisijungimo. Kiek pavyko išsiaiškinti, tai toks dalykas realizuotas sekančiai. Pirmą kartą, kai jungiatės -- yra reikalingas internetas. Prisijungus pirmą kartą prie Google paskiros, prisijungimo duomenis yra išsaugojami ir padaromas lokalus vartotojo įrašas. Po šito pirmo karto jau galima jungtis ir be interneto, offline režimu. Vėliau, tikriausiai lokalus ir internetiniai vartotojo įrašai yra sinchronizuojami, bet tikriausiai ne daug ką ir sinchronizuoti reikia (neskaitant Google Gears). Aišku kiek naudos iš darbo offline režimu -- yra klausimas. Žinoma yra Google Gears ir prie kokių Google Docs gal bus galima padirbėti, bet apskritai -- nelabai bus ką veikti. Nors iš esmės be interneto šiaip ar taip šiais laikais nebūna ką veikti.

Normaliai išbandyti sistemos nepavyko, nes dėl neaiškiu priežasčių jį pas mane periodiškai pakibdavo. Gal būt dėl virtualios mašinos, ar dar dėl kažko. Iš esmės ką reikėjo viską spėjau pamatyti. Ir aplamai nėra ką ten ypatingai žiūrėti -- viskas kaip ir aišku, ir viską ką galima ten pamatyti, galima pamatyti ir dabar per naršyklės langą.

[Papildyta ]

Gan išsamus ir įdomus Google Chrome OS pristatymas. Parodomi keli galimi praktiniai pavyzdžiai -- ką ir kaip galima daryti su šia operacine sistema. Taip pat parodoma, kad vis gi tai yra truputi daugiau nei naršyklė -- failų naršymas, paveiksliukų/video peržiūra atskiruose langeliuose (kurie, kiek supratau, vadinasi “panels”), pokalbių programa (Google Talk) taip pat atskirame langelyje ir su savo tab’ais. Taip pat patiko, kad .xls failai atsidarė ne per Google Docs, o kažkodėl per Office Live (Microsoft Office Web Applications) -- auditorija net truputi nusijuokė. :)