Žyma: muzika
![]()
Tradicinė priešistorė
Pirmą kartą su įvairiomis kompiuterinėmis muzikėmis programomis teko susidurti (ne profesionaliai, o šiaip griežtai mėgėjiškai) gana seniai. Vos ne nuo pat to laiko, kai nupirkome savo pirmąją garso kortą. Taip, taip, anksčiau PC’iukai būdavo tylūs-ramūs, o apie tokius dalykus kaip Mp3 plačioji visuomenė dar net nesvajojo.
Iš pradžių tai buvo vienas iš žinomiausių trackerinis redaktorius FastTracker 2. Jau kažkada anksčiau minėjau apie jį, kad šį “kompiuterinį žaidimą” žaisdavome tuo tarpu kai nusibosdavo visokios Civilizacijos, Transport Tycoon’ai, Master of Orion’ai ir panašiai. Et, smagus žaidimukas buvo. :)
Paskui susipažinome su MIDI ir su tokiais redaktoriais kaip Cakewalk (nors šiaip buvo ir paprastesnių, ne tokių profesionalių). MIDI išsiskyrė tuo, kad turėjo visą krūvą integruotų instrumentų – iš esmės kaip ir sintezatoriai (nors šitie gal skirtingi būna, nežinau, nesu specialistas).
… (toliau)
Šioks toks eilinis neeilinis kokteilis. Dainoja Surganova ir Orkestras, šoka Michailas Baryšnikovas, eilės Josifo Brodskio. Kažkas viską tai vis gi sieja..
Iš paskos praeitam įrašui…
Pasirodo ne visus įkalčius buvo surinkome. Pasitarėm mes čia ir radom dar. Šį kartą nagrinėjome šio piliečio darbą, kitaip žinomo kaip Fri-fri-fristailo:
Lolz.lt tikino, kad atrado iš ko InCulto “pasisavino” savo eurovizinės dainos idėją, tačiau aš manau, kad tai ne tiesa. Iš tikro InCulto “pavogė” ideją iš šito piliečio:
Веня Д’ркин – dar vienas neatskleistas talentas
Они уходят вдаль, но никогда не умирают. <Игорь Тальков>
Dar vienas šiek tiek neįprastas įrašas šiame tinklaraštyje – arba tiesiog pirmas iš tokių. Apie muziką – tiksliau apie alternatyvią muziką, bent jau Lietuvos platybėse. Nenustebkit, jei tokių įrašų bus ir daugiau.
Nekokia padėtis dabar darbe – jau antrą savaitę kaip iš darbinio kontuperio dėl tam tikrų priežasčių dingo visą mano muzika. Nėra ką klausyti – baisu, ane? Pasiūlytumėte įsijungti kokį nors radiją per internetus – bet, kad kažko trukčioja mano mėgstamiausios (arba tos, kurias įmanoma klausytis ilgiau nei 20 minučių) radijo stotys. Kažkokių apribojimų adminai ryškiai primėtė ant tokių dalykų. Toliau bandžiau ir visokius Last.fm, ir Spotify, su gudriomis registracijomis per nelietuviškus proxy serverius. Bandžiau net ir tokį ištvirkavimą, kaip prisijungti per Remote Desktop’ą prie naminio kompiuterio, paleisti ten winamp’ą, nukreipti garsą į lokalų kompiuterį (funkcija “Bring sound to this computer”) – ir taip klausyti. ;)) Ryšys iš darbo po Lietuvą yra neblogas, ir mažai apribojamas – todėl gan sėkmingai klausėsi, tik tiek, kad nepatogu valdyti, spaudinėti “next, next, next”. Žodžiu neradau nieko ypatingai tinkamo mano didelėms norams.
Na ne svarbu, įrašas ne apie tai. Pasirodo. ;) Tiesiog klausiau visokius last.fm’us, spotify’jus ir užsiroviau ant vieno rusiško atlikėjo – Venia D’rkin (Веня Д’ркин) arba kitaip – Aleksandr Litvinov (Александр Литвинов). Iš tikro, padariau sau atradimą. Stilius tarp roko ir šiuolaikiškos dainuojamosios poezijos (labiau pastaroji) , kažkuo panašus į roko-bardą Aleksandrą Bašlačiovą (Александр Башлачёв). Ir iš pirmo karto kažkaip užkabino, ir stipriai. Labai galingai dainuoja, ir atitinkamai akompanuoja gitara. Žodžiai taip pat gilus.
Paklausiau, ir iš pat pirmos dainos pasijautė kažkoks tragizmas. Pasirodo ne šiaip sau. 1999 metais Веня mirė būdamas 29-nierių po sunkios onkologinės lygos. Rugpjūčio 21d. bus 10 metų kaip jo netapo.
Šios asmenybės gyvenimas iš ties nebuvo labai ilgas, biografija jo irgi tilptų turbūt į puslapį, aš irgi ne daug galiu apie jį papasakoti (tik pradedu pažinimą) – tačiau jis išėjo tikrai ne tuščiom rankom, ir paliko pėdsaką – savo kūrybą. Manau šį altikėją galima drasiai statyti į vieną eilę su tokiomis asmenybėmis kaip Viktor Coj (Виктор Цой), Igor Talkov (Игорь Тальков), Janka Diagileva (Янка Дягилева), arba jau paminėtas Aleksandr Bašlačiov.
Per 1988-1999 metus jis parašė daugiau nei 300 dainų, tačiau tik pusė iš jų buvo išleista. Ironiška, kad 1997 metų kovą Веня įrašė albumą “Всё будет хорошо” (“Viskas bus gerai”), o rugsėjį atsirado pirmieji jo sunkiosios ligos simptomai.
Daugiau nuorodų: Памяти Вени Д’ркину, Фонд Вени Д’ркина, Веня Д’ркин. Аудио-Видео архив, įrašai iš youtube.com.
Nepretenduoju į naujausią šių dienų sensaciją. Šiaip įdomus faktas, kad sužinojau apie tai būtent iš mūsų blogosferos – nors naujienos apie tai jau pasklido per visus įmanomus šaltinius. Pratęsiu šiek tiek tą “akciją” ir pagerbsiu iškeliavusį.
Iš pradžių nelabai supratau – lygtais ne balandžio pirmoji, o dar neseniai girdėjau ir apie artėjančius Maiklo koncertus – ir va tai tau. Nebuvau didelis Michael Jackson’o gerbėjas, bet dideles antisimpatijos (kaip kokiam Kirkorovui) jam tikrai neturėjau – greičiau atvirkščiai žiūrėjau į jį su kažkokia tai pagarbą. Kaip ten bebūtų ir kokių kalbų savo laiku apie jį negirdėtume – Jis buvo savitas ir unikalus atlikėjas (ir ne tik atlikėjas) – kaip savo dainom ir jų atlikimu, taip ir savo pasirodymais. Kitaip tariant Asmenybė.
Maiklo brolio žodžiai:
“Mano brolis – legendinis pop-karalius mirė ketvirtadienį 2009 metų birželio 25 dieną 14 valandą 26 minutės. Manoma, kad jis mirė sustojus širdžiai.”
Amžina atilsis.












