Filmų RSS RSS Google Reader

Žyma: moonlight tariff

Filmas “Basomis per grindinį” (“Barefoot”) – ir dar šiek tiek apie vokiškus filmus

- Spa. 05, 2009, Tema: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +5 (balsų: 5)

BarfussFilmas “Basomis per grindinį” (angl. “Barefoot“, vok. “Barfuss”) – yra neholivudinis, vokiškas filmas, kurį būtų galima priskirti prie nekomercinio kino – tokio, kuris neseka tiesioginio pelno, kuriame nėra krūvos reklamos, ir kurie aplamai nėra skirti “masiniam vartojimui”. Tokie filmai dažnai būna skirti snobams arba šiaip iš kategorijos “kinas ne visiems”. Aš ir pats nesu didelis tokio tipo kino mėgėjas, bet “Basomis per grindinį” nėra labai sunkus filmas – kaip tik lengvas, smagus, bet turintis ir gilesnę “emocinę mintį”. Todėl gali patikti ir lengvo-pramoginio (nors ir nelabai apsiverčia šį filmą taip vadinti) kino mėgėjams.

Kam patiko tokie filmai, kaip “Besibeldžiant į dangaus vartus” (“Knockin’ on Heaven’s Door“, 1997) ar “Ameli” (“Amelie“, 2001) – patiks ir šis. “Basomis per grindinį” yra šviesus ir geraširdiškas – jame nėra pošlų juokelių, žudynių, kraujo. Dar man patiko toks bruožas, kad filme nėra nieko perdėto, toks jausmas, kad viskas su saiku – dėl ko žiūrint šį filmą niekas įkyriai nelenda į akis, nenukreipia dėmesio, viskas vyksta lengvai ir natūraliai. Žinoma, reikia ir pačiam įsitaisyti į reikiamą dažnį, nes kitaip galite arba užmigti, arba šiaip gali likti įspūdis, kad filmas yra apie nieką.

Aplamai dėl panašumo į “Besibeldžiant į dangaus vartus” verta pašnekėti daugiau – iš tikro šie filmai labai panašūs, nors kartu ir saviti. Visų pirmą šiuos filmus jungia Til Schweiger, kuris ne tik puikiai suvaidino “Basomis per grindinį”, bet yra ir šio filmo režisierius. Panašūs šie du filmai ir savo atmosfera, juos abu galima priskirti prie tipo – filmas-kelionė, avantiūra, bėgimas nuo tikrovės. Ir ta kelionė ne paprasta, o kupina įspūdžiais iki tiek, kad gali pakeisti visą iki tol išgyventą filmo herojais gyvenimą.

Taip pat čia nėra protoganistų ir antagonistų – yra tik žmonės, su savo geromis ir blogomis pusėmis. Ant galo nori, nenori prisimeni “įtakingiausio pikto boso” žodžius iš “Besibeldžiant į dangaus vartus”, kuris rezultate yra tik žmogus:

- Girdėjau pas jūs mano pinigai, tiesa? Neturite? Taip ir galvojau. Tai kokie jūsų dabar planai? Jūs niekada nematėt jūros?.. Tai paskubėkite! Danguje tik apie jūrą ir šnekama. Ir apie saulėledį. Ten šneka kaip be galo įspūdinga jūra, kaip gera stebėti didžiulį ugnies ratą, tirpstantį jūroje. Ir vos matoma šviesa, tarsi žvakė, dega kažkur gilumoje.” [“Knockin’ on Heaven’s Door”]

Panašus likimas laukia herojus ir filme “Basomis per grindinį”, piktojo boso vaidmenyje – psichiatrinės ligoninės vyr. gydytoja.

- Niki, dėl ko jūs čia?
– Jūs gi gydytoja.
– Jūs simuliuojate. Tiesa, jūs esate idiotas. Tačiau visiškai sveikas.
– …Aš girdžiu balsus.
– Tikrai? Ir ką jie jums sako? [“Barefoot”]

Kuo man dar patinka vokiški filmai? O patinka man jie tuo, kad jie turi grupę Reamonn su Rea Garvey. Pirmą kartą man tai krito į akį, kai netikėtai per teliką pamačiau vokišką filmą “Mėnesienos tarifas” (?) (angl. “Moonlight Tariff”, vok. “Mondscheintarif“, 2001). Iš esmės tai yra filmo “Ameli” vokiška versija, tik veiksmas labiau “nuleistas ant žemės”. Reamonn šiame filme pasirodė su daina “Weep”. Aplamai filmą “Moonlight Tariff” galima pažiūrėti vien dėl to, kad pamatyti Reamonn ir kaip gražiai daina yra įterpta į filmą ir susilieja su jo atmosfera:

- Kora myli Reamonn’ą.. Aš dabar pravirksiu, Jūs neišsigaskit. [“Moonlight Tariff”]

Nors filme “Basomis per grindinį” Reamonn ir nesudalyvavo taip efektingai, bet šiame filme galima išgirsti gražiai Reamonn perdainuotą ne mažai žinomą dainą “Hallelujah“:

Apibendrinant mintis apie filmą, viskas paprasta:

- Mes šokome, pirkome bilietus, valgėme vanilinius ledus ir laistėme gėles, grožėjomės mėnuliu. [“Barefoot”]

Įvertinimai:

, , , , , , , , , , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +5 (balsų: 5)

Paieška

Archyvas

  • 2012 (1)
  • 2011 (9)
  • 2010 (43)
  • 2009 (97)