Žyma: pamąstymai
Viena istorija apie Jį ir Ją
Radau čia pas save vieną tokį neilgą apsakymą, deja nežinau kas autorius – o gal ir liaudiškas kūrinys. Istorija iš vienos pusės – banali, iš kitos pusės – apie tiesą.
*****
Vyras su žmona pragyveno kartu 30 metų. 30-mėčio rytą žmona, kaip visada, pusryčiams iškepė pyragą – ji kepdavo pyragus kiekvieną rytą, tai buvo tradicija. Žmona perpjovė pyragą išilgai per pusę, patepė sviestu abi puselės ir padavė vyrui viršutinę dalį. Bet staiga jos ranką sustingo ore.
Ji pagalvojo: “Mūsų 30-mėčio proga aš noriu pati suvalgyti šitą skaniausią dalį. Aš apie ją svajojau jau 30 metų, kiekvieną dieną. Galu gale aš 30 metų buvau gera žmona, aš išauklėjau nuostabius vaikus, buvau ištikima, tiek daug jėgų palikau mūsų šeimai”.
Tai apgalvojus, ji padavė vyrui apatinę pyrago dalį. Tai buvo 30-metės tradicijos pažeidimas. Tačiau vyras, paėmęs pyragą, pasakė savo žmonai: “Kokią nuostabią dovaną tu man padarei! 30 metų aš nevalgiau savo mėgstamiausios pyrago dalies, nes galvojau, kad jį teisėtai priklauso tau.”
*****
Šią istoriją vertinu dvejopai. Iš vienos pusės kantrumas ir tolerancija vienas kitam – tikriausiai, iš didelės meilės. Iš kitos pusės – vienas kito nesupratimas. Ko vertas toks gyvenimas, nesuprantant vienas kito? Ar iš didelės meilės galima perkentėti viską?
Mane visada žavėjo, žavi ir, tikriausiai, žavės visokios alternatyvios žmonijos atsiradimo ir egzistencijos teorijos, hipotezės, idėjos – net ir fantastinės. Nors ką gali žinoti – kur ta fantastikos ir realybės riba. Dar daug ką žmonija nežino apie save – vieni turi tikėjimus (religijas), kiti tiesiog nežino, nes moksliškai nieko nėra įrodyta, tretiems - gal išvis rupi tik tiek, kaip atgyventi ir palikti palikuonių, o ne žmonijos atsiradimas.
Taip, aukščiai minėtos teorijos kartais kertasi su krikščioniškais nuostatais, tačiau dažnai Dievo ir kitokie religiniai reikalai tokiose teorijose būna ir neliečiami. Todėl stenkimės religinės temos, bent jau tiesiogiai neliesti – nors vietom gali ir pasirodyti, kad čia bus prieštaravimai būtent religiniam pagrindui. Aplamai, religinės teorijos – truputi yra kas kita, nei tos įdomios fantastinės teorijos, apie kurias norėjau parašyti.
Puikiausias tokių teorijų pavyzdys, kuris mane sužavėjo – Matricą. Gyvenimas vien tik savo galvoje, gulint kažkokiam tai inkubatoriuje – gal ir iš tikro “nežinojimas yra palaima”. Vieni sako, kad Matricos idėja, ypač kas liečiasi Chosen One, nėra jau tokia visiškai nauja – tiesiog Larry ir Andy gražiai sulipdė viską į vieną kūrinį. Tačiau tai ne taip svarbu – kieno ten ta idėja, svarbu ji yra.
You know, I know this steak doesn’t exist. I know that when I put it in my mouth, the Matrix is telling my brain that it is juicy and delicious. After nine years, you know what I realize? Ignorance is bliss. [The Matrix]
Antras pavyzdys – Equilibrium. Po Matricos ir šiaip su savo mažesniu biudžetu šis filmas buvo šiek tiek nuvertintas, tačiau, bent jau mano akimis, jis tikrai yra originalus, su savom idėjom, su savo filosofija. Daugiausiai savo klaidų žmonės padaro vadovaujantis savo jausmais, o ne šaltu protu. Žinoma jausmai skatina ir kalnus versti siekiant savo laimės, meilės, arba tiesiog kažkam keršijant iš neapykantos. Tačiau kas būtų, jei šitų tikslų (iškeltų jausmais) išvis nebūtų kaip tokių – nereikėtų ir jokių kalnų versti. Ar vertas kažko mūsų gyvenimas be visų jausmų ir pojūčių? Ar tikrai pasaulis būtų tobulas, jei viskas būtų tvarkinga, gražu ir vyrautų taika – bet visi vaikščiotų kaip besmegeniai zombiai?
Its circular. You exist to continue your existence. What’s the point?
…without love, without anger, without sorrow, breath is just a clock ticking. [Equlibrium]
Paskutinis filmas, kurį mačiau, su kokia nors panašia novatoriška idėja – buvo Wanted. Pats filmas visumoje nėra visiškai vykęs, bet šiokia tokia idėja ten buvo. Netikite likimu? Jūsų to niekas ir neklaus – vieną gražią dieną “likimą mezgantys staklės” pasirinks jūs, o slaptieji vykdytojai pasirūpins, kad likimas pasuktų reikiama linkme. Ar galima “sumegzti” savo ir kitų likimą taip, kaip pats to nori? Kai kurie filmo herojai pagalvojo – galima. Tačiau ilgainiui likimo neapgausi.
Fate wanted you dead. And you couldn’t take it. [Wanted]
Tiek idėjų, kas liečiasi filmų. Kažkaip pagrinde tų teorijų pasisėmiau būtent iš filmų. Gal daugiau knygų reikėtų skaityti? ;) Filmų gal ir daug daugiau tokių yra, tačiau filmuose svarbu yra ne vien įdomios idėjos, bet ir viską tai sulipdantis plastilinas.
Bet va, visai neseniai kažkur buvau radęs dar vieną tokią alternatyvią teoriją, ne iš filmo. Pagrindinis šios teorijos klausimas yra – ”o kas jei Žemė yra kitos planetos pragaras?”. Ar visą tai ką girdėjote apie pragarą – amžinos kančios, “gyvenimas” (nežinau kaip vadinti tą procesą po mirties) ne dėl savo malonumo, nuodėmių atpirkimas ir panašiai. Ar tai neprimena jums, ką mums pasakoja apie gyvenimą Žemėje? Gyvybė – priklauso ne mums; gyvenam – ne dėl savęs, o dėl kitų; visos pramogos, malonumai – nuodėmė; daryk tą, nedaryk ano – tikras pragaras. Kas jei tie, kurie laimingi Žemėje – patyria tik mažyte dalelyte tos laimės, kuria galima patirti ten, iš kur mus atsiunčia, ir apie kurią mes net nenutuokiam. Viskas ką mes čia turime padaryti – atsikankinti ir atpirkti savo nuodėmes.
O kokių dar panašių įdomių teorijų girdėjote, matėte ar žinote jūs? Įrašyčiau į kolekciją savo smegeninėje. ;)
-
Mane galima rasti:
