“Šią dieną įvairių šalių programuotojai rengia vakarėlius, krečia kompiuterinius pokštus, rašo juokingas programas, varžosi kompiuteriniais žaidimais, dirba senais kompiuteriais ir kt.” – day.lt

Gavosi taip, kad aš “padirbau senu kompiuteriu”, nors nieko ypatingo šią dieną veikti ir nežadėjau, bet taip jau netyčia išėjo, kad šiek tiek tvarkėmės pas mama namie (ten, kur ir aš anksčiau gyvenau) ir suradom vieną tokį senovinį daiktą:

Atkreipkite dėmesį į tų metų stebuklingiausią mygtuką – “Turbo button“, kuris šiame aparate tikrai veikė. ;)

Tvarkėmės ir nutarėm šitą aparatą mesti lauk, nes tokio gėrio per daug ir taip jau susikaupė: nuo 14”-15” monitorių iki senovinių tinklo plokščių (kur dar UDP jungtimi nė nekvepia) ir tokių vat kompiuterių. Tačiau staiga užplūdo nostalgijos ir kitokie prisiminimai, todėl nutarėm su broliu visą tai užfiksuoti ir padaryti mini reportažą iš įvykių vietos, kad bent atmintis liktų. Toliau seks šiek tiek istorijos ir įdomių nuotraukų (visos nuotraukos spaudžiamos-didinamos).

*****

Tai gi, kas ypatingo šitame aparate, ir kodėl būtent jis sukėlė man tas nostalgijas? Paprasčiausiai tai yra mano pirmasis kompiuteris. Aišku prieš tai dar buvo visokie ZX-Spectrum’ai, bet šis buvo pirmasis tikras Personalinis Kompiuteris (PC).

Šitas aparatas buvo pirktas gūdžiais 1995 metais. Pirktas buvo iš kažkokio tai bičo, kuris prekiavo padėvėta kompiuterine technika. Kainavo 650$, t.y. net apie 2600 Lt (tuo metu valiutos kursas buvo apie 1$ = 4 Lt). Kompiuterio konfigūracija buvo daugmaž tokia, jei gerai pamenu: 486DX 66MHz, 1-2Mb Ram, 420Mb diskas (pagal tuos metus gan didelės talpos). Tais metais už tokią kainą tai buvo toli gražu kompiuteris ne iš galingiausių (berods jau ir Pentium’ai pas mus pradėjo rodytis). Jau ne kalbant apie tai, kad nebuvo nei garso plokštės, nei CD-rom’o, nei kitų dabar įprastų dalykų.

Motininė plokštė su krūva ISA jungčių

Kišami pinigai į šį daiktą buvo praktiškai pastoviai. Kažkada pirkome 4Mb ar tai 6Mb papildomos RAM atminties (kad iš viso būtų 8Mb, nes Warcraft’ui 2 tai buvo minimumas), vėliau keitėm procesorių iš 40Mhz į 100Mhz (!). Dabar skamba juokingai, bet taip buvo. ;) Ir visi tokie pakeitimai tikrai kainavo. Aplamai tais pirmais metais visos dalys atrodė brangios ir praktiškai nepakeičiamos. Nuo klaviatūrų, kurios buvo keičiamos nebent tik tada, kai jau kokia pusė klavišų nebeveikdavo, iki 14” monitorių, kurie kartais išvis įsijungdavo tik švenčių dienomis, o gauti naują buvo problema.

CD-rom’ą įpirkome po kokių metų-dviejų. Tai buvo 8x greičio Sony aparatas, kainavęs 120$ (480Lt). Dar po kažkiek laiko įsigijome 1.7Gb kietąjį diską, kuris išvis atrodė vos ne guminis ir užpildyti jį atrodė praktiškai nebus įmanoma. Tiesa tada nebuvo nei jokių Divx’ų (tuometinis sinonimas filmų, kuriuos galima buvo žiūrėti kompiuteryje), ir MP3 tik tik pradėjo rodytis (bent jau plačiai). Todėl iš tikro nelabai buvo kuo pildyti tokius diskus.

Diskų (ir dar kažko) kontreleris (tuo metu jie dar nebuvo integruoti į motininę plokštę)

Legendinio Cirrus Logic vaizdo plokštė

Kažkada dar nusipirkom garso plokštė, lygtais už 35$ (o gal net ir litų tiek, nes, kiek pamenu, kainavo palyginus nebrangiai). Tai buvo berods Creative Soundblaster Pro, 16 kanalų. Ir tada prasidėjo Fasttracker laikai – muzikos kūrimo programa, skirta kurti taip vadinamą tracker’inę muziką. Tai buvo vienas pagrindinių užsiėmimų prie kompiuterio. ;)) Taip pat pagaliau išgirdome kaip skamba Doom 2. Tiesa jau ir anksčiau girdėjome, nes pereinant jį kokį penktą kartą kažkaip įsigudrinome įjungti garsą per PC Speaker’į (1 kanalas), tačiau su tikrąja garso plokšte nebuvo ko ir lyginti.

486DX procesorius (Microsoft Windows Compatible!)

168 kojelių, jei gerai suskaičiavau ;)

Daugmaž tiek kas liečiasi būtent šį aparatą. Tiesa kai jau turėjome naujesnį kompiuterį, tai šitas vis dar ilgą laiką stovėjo kaip antrinis kompiuteris, pilnai veikiantis. Su kokia Opera 5 dar buvo galima ir internete panaršyti. ;)

O šiaip tai užplūdus nostalgijai, tai tokiom temom galėčiau šnekėti ir šnekėti – Windows 3.11 instaliavimas iš ~30 diskiečių (floppy disk), Windows 95-98, o paskui dar prisidėjo ir internetas, su “lūžinėjančiu” kas 10 minučių ryšiu, prie kurio buvo galima jungtis tik po 18:00 valandos vakaro, visokie IRC ir t.t., ir t.t.

Na ir žinoma, sveikinimai kitiems kolegoms. Gal irgi ką nors nestandartinio šiandien nuveikėt, ar kokie prisiminimai užplūdo apie tai, kaip iki to nusiritote, kad tokias dienas tenka atžymėti? ;)

Panašių įrašų nėra.