callia – Понемножку about viską

Reikėjo čia kažkada paruošti keletą tinklapių dizaino pavyzdžių ir štai kas gavosi iš to, kai truputi užgroja fantazija (žolės tai lygtais nevartoju), ir kai atsiranda truputi laisvo laiko. Prisipažinsiu, bendras dizaino vaizdas nėra mano, bet  kosmetiniai pakeitimai, detalės ir turinys – mano, taip sakant, atsipalaidavusios fantazijos vaisius – truputi atsigavo, pailsėjo nuo darbų ir panašiai. :)

P.S. devigners – people who can both develop and design (developer + designer).

Žiūrėti su garsu. ;)

Jei kas neprisimena, tai šį filmuką “įgarsino” летун Славик-незаменимый, tas kuris nuo stogo šoko. ;)

xxx: Aš vakar buvau šoke… sužinojau, kad Sprite’as yra skaidrus. Visą gyvenimą galvojau, kad jis, blemba, yra žalias. Galima sakyti ir gėriau jį vien dėl to, kad jis žalias. Ir skonis jo yra žalias, nesuprantu – kaip jis gali būtų skaidrus..

*****

Komentaras kulinarijos tinklalapyje po straipsniu, kuriam pasakojama kaip reikia virti kiaušinius:

“Tai neįtikėtina! Aš taip seniai laukiau šito straipsnio! Visi pažįstami valgo virtus kiaušinius ir dar tuo giriasi, o aš per 30 savo gyvenimo metų jiems turėjau pavydėti ir niekur negalėjau surasti recepto.. Dabar perskaičiau, išsaugojau ir nuo šiol visada naudosiu!

*****

Krizė pasiekė ir mane: sūrį valgau apypelijusį, vyną geriu dažniausiai labai seną, automobilis – ir tas be stogo.

Tęsiant savaitės-pradžios-praskaidrinimo-rubriką – dar vienas iš absurdiškų-narkomaniškų anekdotų kolekcijos. ;)

Mama krauna savo sūnui kuprinę žygiui:

- Štai, sūneli, įdėjau tau sviesto, duonos ir kilogramą vinių.
- O kam?
- Kaip gi kam? Užtepsi sviestą ant duonos ir užvalgysi…
- O vinys?
- Nu štai gi, įdėjau jau!

Radau čia seną-gerą, dar mokyklos laikų, istoriją apie gyvūnų pasaulį. Kas skaitęs anksčiau – tai gal maloniai prisimins, kas ne – pasijuoks naujai. ;) (Autorius nežinomas, bet ne aš.)

*****

Meška buvo šleivas, nerangus ir netvarkingas  gyvūnas. Kaip ten bebūtų – geresnio ir draugiškesnio už jį daugiau miške nieko nebuvo. Tačiau kiti gyvūnai matė tik Meškos išvaizdą, dėl ko jis baisiai pykdavo,  gaudydavo tuos gyvūnus ir žiauriai juos suspardydavo kojomis. Dėl to gyvūnai jo nemėgo. Nors jis ir buvo labai geras ir draugiškas. Ir linksmas. Jis mėgdavo smagius pokštus. Už tuos pokštus gyvūnai ji ėmė neapkęsti ir pradėdavo mušti. Taip, sunku šiam pasaulyje būti geru, draugišku ir linksmu.

Vilkas irgi buvo negražus ir netvarkingas. Ir dar jis buvo labai blogas ir žiaurus. Tačiau žvėrys nejautė jam neapykantas ir jo nemušdavo. Todėl, kad Vilkas mirė dar ankstyvoje vaikystėje. Nes Meška gimė anksčiau nei Vilkas. Taip, gerai, kai Gėris nugali Blogį.

Zuikis irgi buvo blogas ir žiaurus. Ir netvarkingas. Ir dar jis buvo bailus. Šunybių Zuikis niekam niekad nekrėsdavo. Nes bijojo. Tačiau jį vis vien visi stipriai mušdavo. Todėl, kad Blogis visada turi būti nubaustas.

Genys irgi buvo blogas ir žiaurus. Kitų gyvūnų jis nemušdavo, nes neturėjo rankų. Dėl to jis savo pyktį išliedavo ant medžių. Genį nemušdavo. Todėl, kad negalėjo jį pasiekti. Vieną kartą jį mirtinai prispaudė nukritęs medis. Sklandė gandai, kad medis atkeršijo. Po šito įvykio gyvūnai visą mėnesį bijojo siusiuoti ant medžių. Jie susiuodavo ant Zuikio. Zuikis peršalo ir mirė. Visiems buvo aišku, kad kaltas buvo Genys. Tačiau jo dėl to nelietė. Nes negalėjo iškrapštyti iš po medžiio. Taip, Blogis kartais lieka ir nenubaustas.

Kurmis buvo mažas ir aklas. Jis nebuvo blogas. Jis tiesiog gerai darė savo darbą. Tai jis apvalgė šaknis medžio, kuris nukrito ant Genio. Apie tai nieks nesužinojo, ir dėl to Kurmio niekas neprimušė. Jį išvis retai mušdavo – dažniau gąsdindavo. Tačiau jį buvo labai sunku išgąsdinti, nes jis buvo aklas, ir nematydavo, kad jį gąsdina. Kai nepavykdavo išgąsdinti Kurmį, žvėrys labai nuliūsdavo. Ir mušdavo Mešką. Dėl to, kad buvo labai apmaudu. Vieną kartą Meška taip pat užsimanė išgąsdinti Kurmį. Bet Kurmis neišsigando. Dėl to, kad Meška jį užmušė. Netyčia. Tiesiog Meška buvo labai jau nerangus. Ir žvėrys jį labai stipriai sumušė.  Net nepaisant to, kad Meška pasakė, jog jis tik pokštavo.  Negerai, kai tavo pokštų niekas nesupranta.

Lapė buvo labai gudri. Ji galėjo apgauti praktiškai beleką. Kai jai tai pavykdavo, ją nemušdavo. Tačiau kartais jai ir nesisekdavo. Ir ją mušdavo. Mušdavo visu mišku. Ir ji nebegalėjo nieko apgauti. Todėl, kad labai sunku ką nors apgaudinėti, kai tave muša. Vieną kartą ją sumušė iki mirties. Taip, apgaulė visada išlenda į paviršių.

Šernas buvo didelis, stiprus ir baisus. Visi jo bijodavo. Ir todėl jį mušdavo tik visu mišku. Arba tiesiog mėtydavo akmenis į jį. Šernas šito labai nemėgo. Ir vieną kartą naktį jis paslėpė visus miško akmenis. Už tai jį labai stipriai sumušė. Daugiau Šernas akmenų neslėpdavo. Tiesą sako – laikas rinkti akmenis ir laikas jų niekad neliesti.

Ožys buvo nei blogas, nei geras. Jis buvo tiesiog Ožys. Jis dažnai ožindavo.  Ir jį bijodavo mušti. Ir jis visiems savo ožinimu seniai įgriso. Dėl ko vieną kartą jį sumušė iki mirties. Todėl, kad kitaip jis mirtų dėl senatvės. Kada nors. Kai Ožys mirė, Meška stipriai verkė. Todėl, kad Meška slaptai mylėjo Ožį. Taip, meilė pykta – pamilsi ir Ožį.

Ežys buvo mažas ir spygliuotas. Jis badėsi. Jis nebuvo blogas, jis badėsi dėl savo prigimties. Dėl to jį mušdavo tiktai į pilvą. Ežys to nemėgdavo ir pradėjo skustis plikai. Ir tada jį pradėjo mušti kaip ir visus. Taip, sunku būti ne tokiu kaip visi.

Skunkus buvo beveik toks pat kaip Zuikis. Bet labai jau smirdantis. Jis blogai kvepėjo. Jį mušdavo tik suvyniojus į polietileninį pakelį. Tada kvapas buvo ne toks stiprus. Vieną kartą buvo Skunko gimtadienis. Jis pakvietė visus gyvūnus, nes buvo godus ir mėgdavo gauti dovanas. Ir žvėrys jam padovanojo polietileninį pakelį. Ir stipriai sumušė iki sąmonės praradimo. Ir Skunkas užduso pakelyje. Jį taip ir palaidojo. Pakelyje. Labai Tolimajame Miške. Todėl, kad miręs Skunkas smirdėjo dar stipriau. Paskui atėjo Labai Tolimojo Miško gyvūnai ir visus stipriai sumušė. Jiems nepatiko mirusiojo Skunko kvapas. Taip, su kaimynais reikia gyventi taikiai.

Žiurkėnas taip pat buvo labai godus. Ir turtingas. Jeigu jis dalintųsi savo turtu, jį taip stipriai nemuštų. Tačiau jis buvo labai godus. Už tai jį mušė, stipriai. Ir jam vis vien tekdavo dalintis. Dėl ko jis stipriai verkdavo. Taip, turtingi irgi verkia.

Liūtas buvo karalius. Jis valdė mišku. Karalius mušti negalima. Tai Įstatymas. Tačiau žvėrys seniausiai padėjo ant Įstatymo. Žvėrys mušdavo Liūtą. Ne už ką. Todėl, kad taip jau čia priimta…

Truputi prajuokino. Šiaip tokio tipo absurdiški juokeliai mane visada “veždavo”. Nors čia dar gan švelnus absurdas. ;)

- Allo, tai gaisrinė?
- Taip.
- Čia gydytojas su policininku mušasi – aš kažkaip net ir nežinau kur daugiau paskambint..

(Reikalinga rusų kalba)

Už nuorodą dėkui zaborui Evgenijui. ;)

1. Tu gražus?

• Taip (1 balas)
• Ne (0 balų)

2. Tu protingas?

• Taip (1 balas)
• Ne (0 balų)

Rezultatai:
2 balai: Tu protingas ir gražus;
1 balas: Tu arba protingas arba gražus;
0 balų: Tu bjaurus debilas.

Ir kiek gi balų surinkote Jūs? ;)

Pats Rytinis Šeštadienio Pozityvas (arba Mochnatas zvierius su stiliova šukuosena NafigJūsManePažadinot)

Prie to pačio, iš nuo seniau, Šeštadieninio Rytinio Pozityvo Draugas (arba tiesiog Čiubaka su pričioske – AšPasMamaVietojŠluotos)