Kalba eis apie vestuvių muzikantus – Grupė “Vakaras”. Tai yra grupė iš dviejų jaunų vaikinų iš Marijampolės. Šiuos muzikantus išrinko pagrinde mano draugė (tada dar draugė buvo – dabar jau prie.. t.y. žmona :D) – nes labai jau jų atliekamą daina jai patiko. Man tas “patiko” nebuvo labai objektyvus, nes jie turėjo vos kelis neaiškaus kilmės demo-įrašus ir šiaip nelabai kažką surasti apie juos pavyko. Net el. pašto adresą ne iškart pavyko rasti, o ir jų puslapis buvo ant tiek tragiškas webprogramotojo/dizainerio akimis, kad baisu. ;) Kitaip tariant, būtent dėl tokių subjektyvių, tiesiogiai nesusijusiu su muzika, priežasčių – grupė “Vakaras” man ne taip, kad nepatiko, bet tiesiog nepaliko kažkokio ypatingo įspūdžio.

Jų bendravimas elektroninėje erdvėje (o apklausti visą eilę muzikantų ir surinkti pasiūlymus joje yra patogiau, nei pavyzdžiui skambinėtis) tai pat nepaliko didelio įspūdžio. Jei pasirinktumėt šiuos muzikantus ir tektų su jais susirašyti – nenustebkit, jei teks skaityti one.lt rašymo stiliuje rašytą laišką (visokios “w” vietoj “v”, mandri sutrumpinimai ir panašiai). ;) Gal ir smulkmena, ypač šiais laikais, bet aš esu gan jautrus tokiems dalykams. Na, bet prarijau ir šitą jų piliulę.

Viskas tai yra akmuo į šių muzikantų bendravimo su klientais ir, kalbant madingais žodžiais, marketingo daržą. Jiems, kaip jie patys tvirtino, reklamos nereikia, užsakymų ir taip virš stogo. Tačiau aukščiau aprašyti dalykai greičiau yra antireklama jiems, nei reklama. Geriau jau jokio puslapio nebūtų, nei toks. Dėl tokių dalykų, į šiuos muzikantus kreipiausi vos ne į paskutinis iš, gal kokių 20, muzikantų sąrašo. (Beje, visą tą sąrašą su trumpom išvadom apie muzikantus, jų kainas ir panašiai – dar turiu, tik nežinau už kaip pigiai susitarsim. ;)) Taip gavosi būtent dėl visokių tų kreivų tinklapių, paslėpto el. pašto adreso ir panašiai. Jau žinojom apytiksles rinkos kainas ir kitus aspektus, tai ir šių muzikantų kaina pasirodė normali. Dar suviliojo, kad šie muzikantai dalyvauja dviese ir groja gitara. Dar prisidėjo žmonos nemažas noras girdėti būtėnt juos. Tai vis gi nutarėm, kad reikia juos jamti. Susirašėm, susiskambinom, susitikom ir sutarėm.

Per tas derybas, kaip tai įprasta, jie reklamavosi, kad groja vos ne penkiasdešimt instrumentų, atlieka dainas penkiomis kalbomis ir panašiai. Rezultate kažkiek sumelavo, kažkiek tiesos pasakė – viskas pakenčiamų normų ribose. Dėl instrumentų gal ir tvarkoj – visko užteko, tačiau kas dėl dainų įvairiomis kalbomis (kas mums, kaip ne visiškai lietuviškai kompanijai, buvo gan svarbu ir ką aš pabrėžiau muzikantams): su lietuviškom dainom – repertuaras pakankamas, su angliškom – kelios, įspūdingai atliktos dainos, su rusų – …net ir kai kurių “must-have” nepadainavo (iš viso sudainavo atrodo tik dvi rusiškas dainas).

Man tai buvo didžiausias jų minusų. Esmė ne vien tik tame, kad jiems su rusų kalba, kaip pasirodo, sekasi nelabai gerai, o tame, kad jie tai kažkaip net bandė nuslėpti, kad neišgąsdinti. Galiausiai jų repertuaras pasirodė skurdokas. Pilnai lietuviškai kompanijai gal ir užtektų, bet mūsų kompanijai – pritrūko. Nors jie ir minėjo, kad jiems galima siusti kilogramus visokiausių dainų – ir jie jas žūtbūt išmoks, parepetuos ir atliks vakaro bėgyje. Kvietė intensyviai su jais bendrauti ir palaikyti ryšį. Šioje vietoje ir vėl jie truputi pamelavo. Kaip jie ir prašė, kelis kartus siunčiau jiems laiškus, vieną kartą skambinau, bandydamas priminti, kad atsakytų į porą rupimų klausimų – atoveiksmio nebuvo jokio. Vis kalbėjo, kad viskas tvarkoje, dainas jau repetuojame, padėtis kontroliuojama ir panašiai. Rezultate iš pageidaujamų dainų girdėjau turbūt vos porą, ir tai tikriausiai tas, kurias ir taip mokėjo.

Taip pat jie ilgą laiką žadėjo suderinti vakaro programą su piršliais. Mūsų piršliai buvo nepatyrę, gan stipriai jaudinosi dėl vakaro eigos, todėl tikrai laukė žinių iš muzikantų. Pirmą kartą susiskambinus su muzikantais, išsiaiškino, kad su piršliais jie susisieks prieš dvi savaites iki šventės. Gal ir logiška. Tačiau galiausiai susisiekė tik šventės išvakarėse. To pasiekoje su piršliais gan blogai viską suderino, dėl ko buvo šiokių tokių nedidelių nesklandumų, dėl ko piršliai gaudavo palakstyt – ir šiaip truputi vieni kitiems (muzikantai ir piršliai) trukdė.

Muzikantai minėjo, kad vestuvėse jie pradėjo groti, atrodo, prieš du metus. Ir tai tikrai jautėsi, ir tai tikrai nėra daug.  Jautėsi pradedant bendra vakaro eiga ir kaip viskas buvo suderinta su piršliais, ir baigiant dainų parinkimu. Labiausiai užvedančias vakaro dainas (bent jau jos buvo sugrotos labiausiai užvedančiai) jie vis pradėdavo groti, kai svečiai tik dar atsisėdo prie stalo ar šiaip valgė, gėrė ar šiaip ką darė. Kitaip tariant nelabai pavyko suderinti priestalinės muzikos ir šokių muzikos, viskas kažkaip susimaišė, susidarė įspūdis, kad groja kas papuola (nesakau, kad grojo negražiai).

Pereinant prie gerosios grupės “Vakaras” pusės, ir šiaip prie svarbiausio dalyko, kas liečiasi muziką ir atlikimą – tai šitoje vietoje grupė tikrai nenuvylė. Tiesa pasakius, dėl to nelabai ir pergyvenau, tikrai tikėjau, kad groti ir dainuoti jie moka. Turi jie ten kažkokius muzikinius diplomus, kažkada grojo grupėje (ne vestuvinėje) ir panašiai – kitaip tariant, grynai muzikinėje srityje jie tikrai yra ne naujokai. Vokalisto balsas tikrai labai neblogas – ir pagal pradinius davinius, ir šiaip ištreniruotas. Dainas jie atlieka be fonogramos, t.y. paleidžiant tik kažkokią dalį taip vadinamos minusuotės (ritmo, mušamųjų partijas ir kiti abrikosai), o visą kitą (klavišiniai, gitara, balsas) – groja gyvai. Nors nesu čia didelis specialistas kaip ten kas leidžiama, galit ir pataisyt mane, bet tikrai tiek dar suvokiu, kad vien su sintezatoriumi ir gitara pilno instrumentų spektro be tam tikros dalies fonogramos neatkursi. Tačiau jie tikrai dirba gan intensyviai ir gyvai, o ne vien burnom vaizdą daro, kad tipo dainuoja. Palyginimui – dažnai būna ir tokių fruktų, kurie ateina į šventę, pasileidžia savo įrašytus mp3 per kokį nors winampą ir “duoda garo” intensyviai, atseit, dainuodami.

Nors ir išvardinau šios grupės nemažai minusų dėl mažos organizacinės patirties (bent jau man taip pasirodė), tačiau šie minusai svečiams nėra tokie aktualus, nes visokie organizaciniai klausimai svečius nelabai paliečia – svečiams svarbu klausyti ir šokti. Todėl, kas dėl grupės dainavimo ir grojimo įgūdžių, tai jie svečiams tikrai patiko, daug kas žavėjosi – nuo fotografo, kuris ne vieną vestuvių muzikantą matęs, iki tokių, kurie prisipažino, kad į muzikantus žiūrėjo daugiau, nei į jaunuosius. ;)

Reziumuojant: gal ir per daug blogų dalykų išvardinau lyginant su gerais. Taip gavosi pagrinde dėl to, kad tie blogi dalykai tikrai nesiejami vien su tiesioginiu vestuvinių muzikantų darbu. Šios grupės bėdos pagrinde yra organizacinės, ir jų vietoj nebūčiau toks tvirtas dėl reklamos ir bendravimo su klientais stiliaus įtakos. Gal tol, kol jie eina per draugus, draugų draugus ir kitokius pažįstamus – viskas yra puiku, bet jei norės toliau vystytis kaip vestuvių muzikantai, tai tikrai reikėtų pamąstyti apie tuos nemuzikinius dalykus. Kas dėl tiesioginio grupės “Vakaras” darbo – muzikos, dainų atlikimo ir panašiai – viskas buvo puikiai, ir šiuo atžvilgiu jie tikrai nenuvylė. Bendrai paėmus, tikrai nesigavo taip, kad jie sugadino šventę. Vakaro eigoje jie visgi labiau labai patiko, nei nepatiko.

Linkiu šiems muzikantams tobulėti ir visokeriopos kūrybinės sėkmės. ;)

Ir pabaigai, šių muzikantų pagrindinis arkliukas – Ronan Keating daina “When You Say Nothing At All”:

Grupė Vakaras – When you say nothing at all.mpg

Panašių įrašų nėra.