Žyma: google
Ką apie jūs žino Google – gal daugiau nei jūs patys žinot apie save?
Google’as daug žino apie interneto platybių tyrinėtojus-naršytojus – tai jau visi žino ir tai yra vieša paslaptis. Bet ką konkrečiai žino Google’as apie jūsų pomėgius? Ant dienų netyčia atsidūriau Google Ads nustatymų puslapyje ir pamačiau ką konkrečiai Google’as žino apie mane. Pasirodo visai puikiai mūsų didysis brolis žino kuo aš domiuosi, taip pat, tikriausiai žinos kuo domitės ir jūs.
Kaip ir kam renkama tokia informacija? Nieko ypatingai gudraus ir stebuklingo čia nėra – sausainiukų (angl. cookies) pagalba yra fiksuojami visi jūsų apsilankymai tinklapiuose, kur yra sudėtos tekstinės Google Ads reklamos (gal dar ir kitų Google “paslaugų” pagalba). O reikia to tam, kad tos pačios Google reklamos būtų parenkamos ir rodomos remiantis apie jus surinkta informacija. Rezultate, jei domitės ir lankotės šuniukų ir kitokių naminių papūgų auginimo tinklapiuose, tai jums nebus siūlomi greitieji karate apmokymo kursai.
Į privatumo klausimus susijusius su Google’u – nesigilinsiu. Į šiuos klausimus jau daugelis ir dėmesio beveik nekreipia, o kartais ir aplamai žiūri į tai su gera doze ironijos. Blogiausiu atveju vis vien niekur nepasislėpsime – pribrendus terorizmo aktui iš jūsų pusės, net ir telefono skambučius kažkas gali paklausyti. Todėl kartais geriau nepasiduoti paranojai ir negalvoti kiekvieną minutę, kad esi stebimas. Nežinojimas – tai palaima.
Kaip ten bebūtų, tikrai įdomu pamatyti kokius duomenis Google’as tyliai renka ir ką žino apie jūsų pomėgius bei jūs dominančias temas – gal jis tai žino net geriau už jūs? :)
Google Chrome Extensions jau prekyboje – t.y. jau galima išbandyti
Štai ir pasirodė naršyklės Google Chrome Extensions beta versija – su daugiau nei 400 įskiepiais. Tiksliau beta versija ne pačių įskiepių, bet jų palaikymo, kuris veikia tik su Google Chrome Beta versijomis. Todėl norint išbandyti įskiepius, reikia parsisiųsti naršyklės beta versija.
Patys įskiepiai veikia padoriai – jaučiasi toks pat minimalistinis, patrauklus stilius, kaip ir pačio Google Chrome. Jų naršymas ir diegimas taip pat patogus – ir, kas svarbu, juos sudiegus net nereikia perkrauti naršyklės (FireFox’as tyliai ruko kampe iki ~4.0 versijos). Tačiau iš pirmo įspūdžio man pritrūko funkcionalumo, lyginant su FireFox priedais (angl. add-ons), gal tai tiesiog dėl jų daug didesnio skaičiaus.
Pritrūko, nes kol kas pagrindinis Google Chrome įskiepių funkcionalumas susiveda į visokių perspėjimų (angl. notifications) rodymą – ar tai, kad yra naujų įrašų Google Reader’yje, ar tai, kad naujas laiškas atėjo į Gmail’ą ir panašiai. Arba kitas funkcionalumas – pagalbinės “greitos” funkcijos, pavyzdžiui intensyvaus dalinimosi įskiepis (angl. sharing), su kurio galima dalintis viskuo ką randate internete per visokius FaceBook’us, Gmail’us, Twitter’ius ir per panašias kitas įmanomas ir neįmanomas tarnybas.
Ir nieko panašaus neradau (prisipažinsiu, nelabai daug ir ieškojau) apie tab’ų funkcionalumo praplėtimą/pakeitimą arba pačios sąsajos ar kitų standartinių dalykų praplėtimą/pakeitimą. Gal tai tik laiko klausimas, o gal nieko panašaus ir nesulauksim, jei įskiepių kūrimas yra iš tikrųjų taip apribotas, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pagrinde viskas veikia tik tiek, kad atsiranda kažkoks mygtukas prie adreso įvedimo lauko, kurį spaudžiant atsiranda koks nors mažas langiukas, kur galima žiūrėti tos naujus įrašus iš Google Reader’io (tikrai nepatogu) arba kur surašytos įskiepio funkcijos.
Šiaip ar taip, po truputi Google Chrome pradeda panašėti į naršyklę, ypač po neseniai pridėtos bookmark’ų sinchronizavimo galimybės. Tačiau tikiuosi ateityje iš įskiepių bus daugiau naudos. Gyvenimą palengvins jie kažkiek ir dabar, ypač kas liečiasi “gyvenimą” socialiniuose tinkluose ir panašaus plauko šiuolaikinėse tarnybose. Tačiau ne visada to užtenka, ypač, kai pati naršyklė vadovaujasi principu “kuo mažiau nustatymo ir konfigūravimo langų”.
Kas nori išbandyti Google Chrome įskiepius, galima bandyti pradėti nuo 18 įskiepių, kuriuos verta išbandyti.
Google Chrome OS – pirmi vaizdai
Google šią savaitę paviešino Google Chrome OS išeities kodus, kas reiškia, kad kiekvienas gali parsisiųsti ir išbandyti ankstyvą šios operacinės sistemos versija. Nutariau ir aš parsisiųsti virtualios mašinos jau sukompiliuotos sistemos atvaizdą, ir išbandyti ją.
Pasileidus Google Chrome OS, pamačiau daugmaž tai, ko ir tikėjausi. Ir tai tikrai nėra panašu į kažkokį tai Google Linux (Google vėliau patvirtino, kad tai nėra tikroji Chrome OS), kuris buvo eilinis “lengvas Linux’as” su įprasta GNOME sąsaja. Tai kas gi yra tikroji ta Google Chrome OS? Galimas šios operacines tendencijas ir koncepcijas buvau aprašęs anksčiau. Ir dabar tuo dar karta įsitikinau – naujoji operacinė sistema praktiškai yra ne daug daugiau nei vien tik naršyklė.
Viduje, žinoma, gal ir yra pilnavertė operacinė sistema, bet tai nelabai ką bendro turi su standartiniu funkcionalumu (bent jau kol kas). Sistemos pagrindinė koncepcija būtent ir yra – “viskas, ko jums reikia, pasiekiama per naršyklę”, kitaip tariant – online operacinė sistema.
Prisijungimo prie sistemos langas atrodo taip:
Kaip gi prisijungti prie sistemos? Pabandžiau visokius standartinius “root” prisijungimus ir kitokius abrikosus – neprijungė. Paskui pastebėjau, kad prie prisijungimo vardo automatiškai prilipdoma galunė “gmail.com”. Ir pasidarė viskas aišku – suvedam Gmail sąskaitos duomenis, ir mes viduje. Gan įdomus sprendimas (ateities planamas – užskaitau), bet aišku tas sprendimas nėra netikėtas.
Štai kaip atrodo pradinis (ir turbūt beveik vienintelis – skirtis gali nebent tik viduje užkrauti tinklapiai) sistemos langas:
Naršyklė su laikrodukų kampe ir tiek. Ir dar su vienu neaiškiu pirmu tab’u, kuriame spėju ir yra vienas svarbiausiu sistemos funkcionalumu. Tikriausiai ten turėtų būti kažkas panašaus į “Start menu”. Tačiau prie to daikto man pasijungti nepavyko. Prašo jungtis prie kažkokios tai “@google.com” sąskaitos, bet su mano Gmail’o duomenimis įleisti nelabai norėjo. Gal kažkur atskirai reikia registruotis, gal kokio kvietimo reikia – labai nesigilinau.
Kyla klausimas dėl offline prisijungimo. Kiek pavyko išsiaiškinti, tai toks dalykas realizuotas sekančiai. Pirmą kartą, kai jungiatės – yra reikalingas internetas. Prisijungus pirmą kartą prie Google paskiros, prisijungimo duomenis yra išsaugojami ir padaromas lokalus vartotojo įrašas. Po šito pirmo karto jau galima jungtis ir be interneto, offline režimu. Vėliau, tikriausiai lokalus ir internetiniai vartotojo įrašai yra sinchronizuojami, bet tikriausiai ne daug ką ir sinchronizuoti reikia (neskaitant Google Gears). Aišku kiek naudos iš darbo offline režimu – yra klausimas. Žinoma yra Google Gears ir prie kokių Google Docs gal bus galima padirbėti, bet apskritai – nelabai bus ką veikti. Nors iš esmės be interneto šiaip ar taip šiais laikais nebūna ką veikti.
Normaliai išbandyti sistemos nepavyko, nes dėl neaiškiu priežasčių jį pas mane periodiškai pakibdavo. Gal būt dėl virtualios mašinos, ar dar dėl kažko. Iš esmės ką reikėjo viską spėjau pamatyti. Ir aplamai nėra ką ten ypatingai žiūrėti – viskas kaip ir aišku, ir viską ką galima ten pamatyti, galima pamatyti ir dabar per naršyklės langą.
[Papildyta ]
Gan išsamus ir įdomus Google Chrome OS pristatymas. Parodomi keli galimi praktiniai pavyzdžiai – ką ir kaip galima daryti su šia operacine sistema. Taip pat parodoma, kad vis gi tai yra truputi daugiau nei naršyklė – failų naršymas, paveiksliukų/video peržiūra atskiruose langeliuose (kurie, kiek supratau, vadinasi “panels”), pokalbių programa (Google Talk) taip pat atskirame langelyje ir su savo tab’ais. Taip pat patiko, kad .xls failai atsidarė ne per Google Docs, o kažkodėl per Office Live (Microsoft Office Web Applications) – auditorija net truputi nusijuokė. :)
Google OS – Online OS eros pradžia (pradžios pabaiga)?
Kaip ir reikėjo tikėtis – tie, kas naudojasi Google Chrome naršykle, jau naudojasi ir Google OS. “Tiesiog išdidinkite pilnai (maximize) Google Chrome langą ir įsivaizduokite, kad kiekvienas tab’as – tai atskira aplikacija.” Google Mail, Google Calendar, Google Docs. Kuo daugiau reikia, na bent jau darbui ofise? Grafinių redaktorių? Jau yra ir online grafinių redaktorių. Tiesa pasakius, net buvau nustebęs juos išbandęs – ne daug ir Photoshop’ui nusileidžia, bent jau bazinėmis funkcijomis. Vienintelė silpna vieta, kurią kol kas įžvelgiau – darbas su dideliais failais (nuotraukomis).
3D aplikacijos? Žadama, kad 3D palaikymas taip pat bus, tikriausiai įskiepių pavidalu. Apie televiziją, filmus, muziką – jau nelabai ir verta kažką kalbėti. Žaidimai? Quake Live, pasileidžiantis iš naršyklės, jau taip pat yra. Nors kol kas gal vis dėl to ir yra priklausomas nuo operacinės sistemos (kiek žinau iš Google Chrome taip pat neveikia), tačiau pagrindas susimastyti yra.
Aišku, visų šių aplikacijų funkcionalumas – kol kas yra diskusijų klausimas, tos funkcijos dar toli nuo idealo, bet galbūt tai tik laiko klausimas. Taip pat kiltų klausimas – ką daryti, kai dingsta internetas, ar neliksim visiškai be darbingo kompiuterio dingus ryšiui? Daugelis iš minėtų online aplikacijų gali dirbti ir saugoti informacij offline režimu, pavyzdžiui su Google Gears.
Turbūt daugeliui, kas nors kiek domisi technologijom, visa tai nėra staigmena – viskas prie to ėjo ir eina toliau. Nors dar prieš 1-2 metus – tai atrodė iš fantastikos srities, tačiau kuo toliau, tuo labiau nusitrina tuos ribos – tarp online ir offline. Tik tiek, kad pačios operacinės vis dar sukasi mūsų diskuose. Taip pat vis labiau populiarėja terminas “cloud computing” (lietuviško oficialaus vertimo lyg dar ir nesugalvota). Belieka tik sukurti kažkokį tai klientą, kuriuo būtų galima naudotis aplikacijomis “iš dangaus”, o tam puikiai tinka naršykle.
Kalbant plačiai, apie bendrą padėtį – online operacinės sistemos ne labai tolimoje ateityje turėtų pilnai pakeisti mums įprastas operacines sistemas. Ir kalba ne vien apie Google inovacijas – šios tendencijos yra bendros visai IT rinkai. Microsoft’as šiuo atžvilgiu taip pat nestovi vietoje, nors kol kas dar yra ir tylesnis šiuo atžvilgiu. Kaip ten bebūtų, kol kas dar yra nemažai skeptikų, kurie nemano, kad greitu laiku ateis Online operacinių sistemų laikas. Aš taip pat realiai nematau pagrindo jau dabar pereiti prie kažkokių tai gan kreivų Google Docs’ų. Bet viskas vis dėl to prie to juda, ir manau – tai tik laiko klausimas.
Galu gale, ateis laikas, tai gal net ir priverstinai turėsime pereiti prie Online operacinių sistemų – kelias piratavimui (plačiąją tuo žodžio prasme) būtų praktiškai užkirstas nuo pat šaknų. Ką gero nulaužtumėte, jei vos ne su kiekvienu paspaudimu interaktyviai bus tikrinamas jūsų operacinės sistemos legalumas? Taip, teisinio pagrindo visam šiam reikalui, kad sekti tokius dalykus, tikriausiai taip pat reikės.
Pradžiai trumpai: pakeičiau tinklaraščio domeną iš http://callia.user.lt į http://www.callia.lt. Perkėlimo darbai praėjo lygtais sklandžiai, automatinis peradresavimas lygtais irgi veikia normaliai. Jei pastebėsit kokias nors bėdas – būtų malonu, jei praneštumėte. Toliau aprašysiu smulkiau kaip vyko perkėlimo darbai ir kokie su tuo susiję klausimai man rūpėjo.
Seniai planavau, dabar pagaliau prisiruošiau ir pakeičiau tinklaraščio domeną bei virtualius namus (hostingą). Pakeičiau pagrinde dėl to, kad vietinio hostingo (kurį teikė mano interneto tiekėjas) sąlygos pasidarė šiek tiek ankštokos. Pats hostingas veikė kaip lyg ir be ypatingų problemų – patikimumo/kokybės atžvilgiu visko užtekdavo, tačiau ~100Mb vietos po kiek laiko pradėjo trukti net ir kelioms nuotraukoms įkrauti. Ant galo net ir atnaujinti WordPressą ar jo įskiepius nebesigaudavo, nes trukdavo vietos. Na ir šiaip asmeninio, prie nieko nepririšto domeno, jau gan senokai reikėjo.
Nutarta – padaryta. Nors ir tenka dirbti šitoje srityje, bet anksčiau asmeniniais reikalais neteko susidurti su domenų/hostingų įsigijimų (vis kažkaip kitokių išteklių turėdavau). Todėl buvau net šiek tiek maloniai nustebintas – kaip viskas greitai ir sklandžiai tai dabar daroma. Jokio popierizmo, jokių ilgų aiškinimosi – viskas elektroninių būdų ir kelių minučių bėgyje.
Tai gi, vietą perkėlimui buvo paruošta, reikėjo pereiti prie pačių perkėlimo darbų. Pats failų perkėlimas iš vieno FTP į kitą FTP, bei duombazės atsarginės kopijos darymas ir perkėlimas į kitą serverį – kaip ir buvo tikėtasi, jokių problemų nesukėlė. Viskas tai jau daryta n kartų. Jei kam kils klausimų kaip tai daroma – galėsiu ir detaliau aprašyti.
Liko kiti svarbūs klausimai ir pakeitimai:
- Pakeisti nuorodą į RSS srautą FeedBurner tarnyboje – darbas nesunkus, kaip ir “как два бита переслать”.
- Pakeisti/persiregistruoti kitose tarnybose (pvz. blogeriai.net, blogologas.lt, blogis.lt ir panašiai):
- su atsinaujintais blogeriai.net viskas gan paprasta, nors ir teko trinti anksčiau užregistruotą tinklaraštį ir registruotis per naują;
- blogologas.lt ir blogis.lt tokiems atnaujinimams išvis nelabai pritaikyti, kad net nutariau į juos pažiūrėti pro pirštus ir palikti automatinio peradresavimo valiai.
- Vienas svarbiausių dalykų – SEO klausimai. T.y. kas liečiasi santykių su Google’ais ir kitais Bing’ais. Apie tai parašysiu šiek tiek detaliau.
Puiku, jei senas adresas lieka jums prieinamas, ir dar puikiau, jei jis bus prieinamas dar neribotą laiko tarpą. Kam to reikia? Tam, kad tinklaraščio lankytojai ir įvairios tarnybos (tame tarpe ir Google’as) spėtų persiorientuoti ir prisipratinti prie naujojo tinklaraščio adreso.
Kas dėl RSS srautų (jūk dažniausiai tinklaraščiai yra žinomi ne savo tiesioginiu adresu, o būtent RSS srautu), tai naudojant FeedBurner’į (arba panašią tarnybą) bent jau vienas galvos skausmas atkrenta. Jums nereikės reklamuoti naujojo RSS srauto adreso ir šimta kartų kiekvienam priminėt apie adreso pakeitimus, nes FeedBurner suteikia kiekvienam RSS srautui savo unikalų adresą – prie kurio ir yra jungiami skaitytojai. Dažniausiai, kas liečiasi pastoviųjų lankytojų/skaitytojų, tuo net gali ir užtekti – visi tie pastovieji ir liks toje pačioje vietoje.
Dėl pačio tinklaraščio adreso, tai artimiausiems draugams galima tiesiog pasakyti – “Ты туда не хады, ты сюда хады”, ir visi draugai atnaujina savo bookmarkus, ir visi laimingi. Tačiau lieka Google’as su visa kruva indeksuotų įrašų, kuri nukreipti senuoju adresu; taip pat visame plačiame internete lieka ir kruva atsitiktinių senų nuorodų, kurias buvot palikę jūs patys ar kas nors kitas, ir panašiai.
Tam tikslui senuoju adresu reikia įdėti automatinį peradresavimą (redirect) į naują tinklaraščio adresą. Tam ir reikia, kad senas adresas būtų prieinamas jums, o ne kam nors kitam, kad galėtumėte tai padaryti. Šiuo atveju kalba eina apie 301 redirect’ą (Permanent redirect). Tokius redirektus Google’as pats automatiškai įvertina ir perindeksuoja rezultatus imant naują adresą. Tokiu būdu yra išvengiamas rezultatų dubliavimas, kuris Google’ui gan stipriai nepatinka, ir dėl ko paieškos reitingai gali gan stipriai nukristi.
Iš pradžių 301 peradresavimui radau gan neblogą WordPress įskiepį – Redirection. Šis įskiepis gan patogiai ir lanksčiai konfigūruojasi. Iš esmės man jo pilnai užteko, viskas veikė sklandžiai. Tačiau trukumas čia lieka tas, kad senoju adresu turi likti ir pats tinklaraštis, arba bent jau tuščias WordPress’as su įjungtu Redirection įskiepiu. Pagalvojau, kad galėtų būti ir paprastesniu būdu. Ilgai neieškant radau paprasčiausią būdą, su paprasčiausiu .htaccess failu:
<IfModule mod_rewrite.c>
RewriteEngine On
RewriteRule ^(.*)$ http://www.callia.lt/$1 [R=301,L]
</IfModule>
Peradresavimai veikia puikiai, o kaip į tai sureaguos Google’as – reikės pastebėti. Tačiau, manau, kad turėtų sureaguoti teisingai.
Kaip ten bebūtų, tokiais peradresavimais labai pasitikėti nereikėtų, nes gal vis gi kažkada nebeteksite priėjimo prie senojo domeno. Todėl reikia stengtis ir padaryti taip, kad lankytojai ir įvairiausios tarnybos kuo greičiau persiorientuotų prie naujojo tinklaraščio adreso. Pavyzdžiui, vienas iš tokių dalykų, kurį iš pirmo karto galima pamiršti ir praleisti – yra nuorodos tinklaraščio įrašuose į resursus iš pačio tinklaraščio (nuorodos į ankstesnius įrašus, nuorodos į paveiksliukus, kitus failus ir panašiai). Kol senuoju adresu yra peradresavimas į naują – tol jokių problemų galite ir nepastebėti, priešingu atveju – galite su pastarosiomis susidurti.
Būtų galima pereiti per visus savo tinklaraščio įrašus ir pakeisti visas senas nuorodas naujomis. Tačiau net ir tam reikalui yra sukurtas puikiai veikiantis įskiepis – Search and Replace. Su šiuo įskiepio pagalba nesunkiai, per kelias sekundes, pakeičiau visas senas nuorodas naujomis. Žinoma, šį įskiepį galima pritaikyti ir kitais atvejais. Tereikia žinoti, kad toks yra.
Štai lyg ir susidorojau su perkėlimo problemomis. Liko pastebėti kelias dienas ar tikrai viskas veikia taip kaip norėtųsi, ir ar tikrai matomas naujas tinklaraščio adresas, kur to reikia.
Vienintelis dalykas, kurio nepavyko perkelti (forumuose rašoma, kad aplamai neįmanoma) – tai WordPress.com Stats sukauptos statistikos. Tai nėra labai didelė netektis, ypač kai yra Google Analytics, tačiau retkarčiais pažiūrėdavau šią statistiką – lengvai ir patogiai prieinama, o taip pat ir greitai atsinaujina (pavyzdžiui, lyginant su Google Analytics). Kita vertus, ne tiek ilgai dar “tinklaraščiauju”, kad ten būtų sukaupta labai daug naudingos statistikos – bet kaip ten bebūtų, ten yra pradžia, į kurią ateityje gal būtų įdomu pasižiūrėti.
-
Mane galima rasti:
