Žyma: firefox
WebM – naujoji HTML5 Video viltis
Apie WebM standartą
Kaip žinia, iki šiol HTML5 Video buvo gan ilgam laikui užstrigęs vietoje. Pagrindinė to priežastis – vis tie patys įvairių naršyklių karai ir nesuderinamumai. Vienos naršyklės (Firefox, Opera) palaikė seną, bet laisvą video standartą – OGG/Theorą, kitos (Chrome, Safari) labiau palaikė naujesnį, bet komercinį – H.264/MPEG-4 AVC standartą. Rezultate kilo poreikis vienam bendram standartui.
Taip atsirado atviras ir naujiems reikalavimams atitinkantis standartas – WebM. Šios standarto kūrimo iniciatorius, kaip ne būtų keista, buvo Google. Tačiau dabar prie jo vystymo prisideda vis daugiau šalininkų – tokių, kaip pavyzdžiui, AMD ir NVidia, kurie pažadėjo aparatinį pagreitinimą (angl. hardware acceleration). Tuo tarpu naršyklių gamintojai (Firefox, Opera, Chrome) pranešė, kad jau ne už ilgo bus išleistos naujos naršyklių versijos, kurios palaikys WebM standartą.
Bendrai paėmus, šio atviro standarto iniciatyva yra labai pagertina ir jos seniai reikėjo. Tai tikrai bus geras postūmis HTML5 vystymui. Gal tai išjudins ne tik HTML5 Video palaikimą, bet ir aplamai visą HTML5/CSS3 koncepciją, nes naršyklės vis dar kariauja tarpusavyje, ir kiekvieną iš esmės bando kurti vos ne savo atskirus standartus.
Bandymas ir įspūdžiai
Jau galima išbandyti kaip veikia WebM su bandomosiomis Opera, Firefox versijomis. Išbandyti galima su YouTube, įsijungus dalivavymą HTML5 betoje.
Štai taip atrodo HTML5/WebM YouTube grotuvo versija. Iš esmės nieko nesiskiria – tik tuo, kad yra HTML5/WebM ženkliukas.
Tiesa, norint pasibandyti kaip viskas tai veikia, dar reikės surasti video, kurie bus rodomi su HTML5 grotuvu, o tokių kol kas tikrai ne daug, nes video turėtų būti užkoduoti su WebM. Taip pat yra ir kitų apribojimų – pavyzdžiui video su reklamomis taip pat kol kas yra kraunamos tik su Flash grotuvu. Jei nepavyksta surasti tinkamo video, tai galite pabandyti šiuos: youtube.com/watch?v=4ERrvGIpffk, youtube.com/watch?v=EyDeKfVVNzo.
Kokie pas mane susidarė įspūdžiai apie visą tą reikalą? Visų pirma pastebėjau, kad su HTML5 grotuvu CPU išnaudojama tikrai daugiau nei žiūrint tuos pačius video su įprastu Flash grotuvu. Tai ypač pastebima grojant geresnio formato video (720 HD). Ant mano stacionaraus kompiuterio tai nesukėlė ypatingų problemų, tačiau grojant ant kokių nors silpnesnių kompiuterių (pavyzdžiui, netbookų) – tikėtina, kad paveš gan sunkiai. Tuo tarpu GPU lygtais kol kas nėra išnaudojamas, nors tai yra ir dėl kitų priežasčių – ypatingai nesigilinau.
Kas patiko, tai sukiojimas per video - spaudžiant ant bet kokios video vietos, persikeliama praktiškai momentaliai, be jokio uždelsimo. Žinoma tai tikriausiai kažkiek priklauso ir nuo internetinio ryšio, bet su tuo pačių ryšiu – tai vyksta tikrai greičiau nei su Flash grotuvu.
Keletas dabartinių trūkumų, prie kurių YouTube programuotojai dabar intensyviai darbuojasi:
- video negali būti grojami pilnu ekranu (angl. fullscreen);
- gan dažnai video pakimba ir nieko negroja (čia gali būti ir dėl YouTube HTML5 suderinamumo su naršyklėmis – aš bandžiau su Opera);
- kol kas yra mažai video, kurios gali būti grojamos su HTML5/WebM, t.y. kol kas yra reikalingas atskiras palaikimas;
- neradau būdo įterpti video su HTML5 grotuvu į kitą tinklapį (angl. embed video).

Įžanga
Seniai norėjau parašyti šitą įrašą, ir vis neprisiruošdavau, tačiau Džiugas paskatino truputi paskubėti.
Ne paslaptis, kad daugelis vartotojų dažniausiai neišnaudoja ir trečdalio naudojamų programų galimybių. Taip pat pažįstu ne vieną tokį ir Operos naudotoją. Tokie vartotojai dažnai šokinėja nuo programos prie programos, nuo naršyklės prie naršyklės – vedami arba mados vėjais, arba programų populiarumu, bet retai susimasto apie tikrąsias programų galimybes. Neišnaudojant ir trečdalio galimybių – savaime aišku, kad nelabai svarbu ką naudoti – Operą ar FireFox’ą, Microsoft Office’ą ar Open Office’ą, Cepelinus ar Balandėlius.
Noriu įnešti šiokį tokį objektyvumą kas liečiasi Operą – t.y. kalba šiame įraše bus grynai apie Operą. Remiantis faktais pabandysiu vaizdžiai ir aiškiai aprašyti pagrindines Operos funkcijas, dėl kurių būtent taip mėgstu Operą. Rezultate tikiuosi bent kiek nors pavyks parodyti, kad aš naudoju Operą ne iš mados, ne iš fanatizmo, o dėl realių funkcijų. Pasistengsiu nereklamuoti ir ypatingai nepropaguoti (bent jau neobjektyviai). Jei išeis, aišku. Bent jau tikiuosi ne visiškas fanatikas pasirodysiu. Sąžiningumo dėlei paminėsiu, kad dėl profesinių (iš dalies ir ne tik profesinių) sumetimų esu išbandęs praktiškai visas naršykles, ir stengiuosi stebėti naujienas susijusias su įvairiomis naršyklėmis.
Kas liečiasi Operą, tai su šia naršyklę draugauju jau nuo jos 4-tos versijos – tai buvo tas amžius, kai visos populiariausios naršyklės dirbtinai suvienodino versijų numerius (Internet Explorer 4, Netscape Communicator 4, Opera 4) tam, kad vartotojams būtų aišku kelintos kartos yra naršyklė. Šiuo metu tos kartos visiškai išsibalansavo. Opera pabėgo link 10-tos versijos. Internet Explorer per ilgai konservavuosi su 6-ta versija ir dabar vejasi tik 8-tu numeriu. Netscape Communicator – išmirė galutinai. Atsirado Mozilla, kuri vėliau numušė savo versijų skaitliuką ir patapo FireFox’u – dabar yra ties 3.5 versija. Žinoma tie versijų skaičiukai realiai nieko nelemia – paminėjau tik įdomumo dėlei.
Beje, rašant šį straipsnį, aptikau ir pats keletą naudingų naujų (gerai pamirštų) funkcijų.
Turinys
Trumpai apie Operos galimybes
1. Opera Link – bookmarkų sinchronizavimo tarnyba
2. Opera Unite
3. Uždarytų langų atstatymas (Closed tabs – Undo)
4. Slaptažodžių įsiminimas (Password Manager – anksčiau žinomas kaip Magic Wand)
5. Paskutinė atidaryta sesija ir sesijų saugojimas (Last opened session tabs, Save session)
6. RSS srautų prenumeravimas (RSS subscribing)
7. Nepageidaujamo turinio blokavimas (Blocked content)
8. Konfigūruojamos paieškos (Searches)
9. Dar vienas lengvas būdas įdėti savo paiešką
10. Kaip dar galima ieškoti
11. Užrašai, kopijavimas į užrašus (Notes, Copy to notes)
12. Tinklapio atidarymas kitoje naršyklėje (funkcija “Open With”)
13. Adresynas (Bookmarks)
14. Web-programuotojo irankiai (Developer tools) – Dragonfly
15. Temos (Skins)
16. Viršutinį menių galima paslėpti
17. Mygtukai ir kiti sąsajos elementai (viena mano mėgstamiausių funkcijų)
18. Tabų rakinimas (Lock tab)
19. Opera Turbo
20. Klaidų taisymas (Check spelling)
Apibendrinant – ko visgi trūksta?
Dalykai, kuriuos nepaminėjau
MS Office Web Applications Tech Preview apžvalga – 2 dalis
Vakar parašiau, kad pasiklydau Windows Live sąsajoje Office Web Applications beieškant, tačiau vis dėlto Tech Preview prieinamas visiems SkyDrive naudotojams, ir galimybė pamaigyti tą gėrį gyvai – yra. Bent jau kol kas. Beje, veikia tik su angliška sąsaja – lietuviškoje nepamatysite tos nuorodos prisijungti prie Preview programos.
Iškart viena maža pastabėlė – viskas, ką toliau aprašysiu yra Technical Preview versijos aprašymas – t.y. gan ankstyvi kūrimo stadija. Kelios funkcijos vis dar gali būti intensyviai kuriamos ir tobulinamos. Pavyzdžiui kol kas net nėra Word dokumentų redaktoriaus – dokumentus galima atidaryti tik peržiūros režime (read-only). Todėl su intensyvia kritika verta dar palaukti.
Taigi, pabandysiu apžvelgti šiek tiek detaliau kaip viskas tai atrodo. … (toliau)
Vista vs Windows 7 – mano penkios kopeikos, ir tas baltas-pūkuotas Microsoft’as [1 dalis]
Nesu labai didelis Windows Vista priešas – viskas man ten padoriai sukosi virš dviejų metų ir jokių bėdų nemačiau – Windows’ai kaip Windows’ai, ir tiek. Matyt PIBCAK‘as irgi nemaža įtaka turi – pradeda naudotis visokie neišprusę juseriai nuo ankstyvių alpha-beta versijų, dar su praeito amžiaus kontuperiais – ir viskas jiems stabdo, lūžinėja, ir visaip kitaip verčia keiktis. Kaip ten bebūtų, manau, kad Vista savo durną šlovę užtarnavo pagrinde ne dėl techninių dalykų, o dėl marketingo ir psichologinių faktorių.
Kaip gyvas pamenu, kad Windows XP pradžia buvo vos ne identiškai bloga, tačiau Windows Vista atsiradimo metu jau visa IT rinka buvo gan stipriai kitokia – viskas sparčiai socializavosi-demokratizavosi, webdunulizavosi, Google’zavosi, Macintoshavosi ir panašiai. Tačiau Microsft’as su savo Vista vis dar bandė atrodyti galingu, nepriklausomu monopolistu, kuriam viskas galima. Kas iš to gavosi? – Bill’as Gate’as paliko savo postą. Nu gerai, gal ne visai dėl to jis tą savo postą paliko. ;)
Bet kokiu atveju nieko gero iš to Microsoft’ui vis vien nebuvo, ir, manau, ta pamoka Microsoft’ui išėjo į naudą – buvo apie ką pamamastyti dėl savo įvaizdžio ir naujųjų IT rinkos tendencijų. Rezultate Vista gavosi tarsi lūžio taškas, tačiau plačiuoju mastu šie Windows’ai liko labiau už to lūžio taško – senoje atkarpoje, o ne naujos kartos pradžia.
Neseniai jau rašiau, kad pastaruoju metu Microsoft’o požiūris stipriai pasiketė. Jau jie pripažįsta ir net nebijo dalyvauti socialiniuose tinkluose (pavyzdžiui Facebook, Twitter). Nauji web-projektai webdunulizuojasi – pradžioje šiek tiek nevykęs, bet evoliuciškai svarbus, Live Search, dabar vis labiau apsukas didinantis Bing. Naujų projektų yra ir daugiau, ir ne tik internetiniai. Pavyzdžiui, dar vienas Microsoft’o lūžio taškas, prieštaraujantis seniems ir stipriems principams: tokiuose projektuose, kaip SharePoint 2010 oficialiai ir pilnai bus palaikomas Mozilla Firefox; atviro kodo (open source) Hyper-V integracijos komponentų išleidimas Linux sistemoms; Microsoft pripažino Linux sistemas kaip savo konkurentą ir panašiai.
Kalbant apie Microsoft’o demokratizaciją – įvykis, dėl Windows 7 E versijos – nesiskaito. ;) Microsoft’as parodė, kad vis dėl to, atsiprašant, turi kiaušus – viskam yra savo ribos. Nors iš pradžių ir buvau Euro sąjungos pusėje – galvojau, kad taip ir reikia tam pasipūtėliui Microsoft’ui. Tačiau likau sužavėtas paskutiniuoju Microsoft’o žingsniu, dėl kurio pajutau jam kažkokią tai naujovišką pagarbą. Nors, tiesa pasakius, ypatingai nesigilinau kuo ten viskas baigėsi ir ar jau iki galo baigėsi.
Na, daug apie Vistos nesėkmes nenoriu išsiplėsti – jau ir taip daug apie tai per visokiausius galus rašyta ir šnekėta. Sakau nenoriu, bet jau išsiplėčiau. Et, nemoku trumpai rašyti. ;)) Teks palikti kitam įrašui apie tai, ką norėjau parašyti, kas liečiasi Windows 7 naudojimą.
Skype 4.1, arba birthdayreminder’io sugrįžimas
Iškart po Firefox 3.5 išleidimo paskubėjo atsinaujinti ir Skype – nauja versija su numeriu 4.1.
Tik pasileidus naują versiją į akis iškart krito nauja labiau pamėlynavusi išvaizda. Bet ką dar naujo ar gerai pamiršto seno siūlo mums ši versija? Praeita Skype’o versija (4.0) atnešė nemažai naujovių, tačiau per kažkokį tai kūrėjų žioplumą buvo išimtos ir kelios senos, bet naudingos funkcijos. Todėl net kelios Skype 4.1 “naujovės” yra iš tikro gerai pamirštos senos.
Apžvelgsiu kelias svarbiausias naujas ir “naujas” funkcijas, kurios Skype kūrėjai pristato kaip “New” (visi kiti pakeitimai, kaip supratau, yra tiesiog patobulinimai ir klaidų taisymai).
1. Gimtadienių priminimai (birthday reminders)
Daugelis pasigedo gimtadienio priminimo funkcijos Skype 4.0 versijoje – ir štai, kūrėjai atsižvelgė į daugybę pageidavimų ir gražino šią funkciją.
Ši funkcija mano akimis yra iš tikro šioks toks mažas fenomenas. Atrodytų, kad tai yra iš tikro smulkmena, bet ji veikia. Ir iš daugelio girdėjau, kad žmones pasiryžę atnaujinti savo Skype’us vien dėl šios funkcijos. Man tik truputi nesuprantama kodėl priminimus (reminder’ius) negalėjo labiau praplėsti ir naudoti juos ne tik gimtadieniams. Matyt nenorėjo labai išsiplėsti “tvarkytuvų” (organizer’ių) srityje ir nedaryti dar vieno virtuvinio kombaino iš trumpųjų-žinučių-siuntimo-programos.
2. Kontaktų siuntimas (send contacts)
Ši funkcija taip pat per kažkokį tai žioplumą nepapuolė į 4.0 versiją. Tačiau dabar jau vėl galima “tampyti” ir kitaip patogiai dalintis kitų kontaktais su savo pašnekovais, kurti konverencijas ir panašiai. Šios funkcijos tikrai truko, nes kontaktais aplamai nebuvo galima normaliai dalintis.
3. Share screen
Nauja (bent jau pačio Skype’o) funkcija, kuri kol kas veikia gan skystai, bet tikrai turinti potencialą ir teisę gyventi, su salyga, kad bus patobulinta. Anksčiau panaši funkcija buvo prieinama per atskirus pluginus, o MSN Messanger’is, jei neklystų, turėjo tokią funkciją pagal nutylėjimą.
Matyt tai ir paskatino sukurti nuosavą funkciją, galinčią dalintis savo darbastaliu su pašnekovais. Kol kas ši funkcija veikia video-pokalbio (video chat) principu – t.y. visas vaizdas siunčiamas kaip video. Kas iš tikro yra nelabai logiška – vaizdo kokybė labai jau pusėtina, o vėlinimas jaučiasi gan nemažas, kad interaktyviai su pele kažką parodyti pašnekovui tikrai yra problematiška. Tikėkimės Skype kūrėjai dar sugalvos geresnių būdų ir ši funkcija bus patobulinta.
P.S. Ar čia man tik taip pasirodė, ar iš tikro pradėjo mirguliuoti daugiau reklamų?












