Filmų RSS RSS Google Reader

Žyma: filmų apžvalgos

Back to the Future – tolimoji “dabartis”

- Bal. 20, 2011, Tema: kinas, pamąstymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Vakar, šiandien, rytoj…

Prisiruošiau pagaliau peržiūrėti seną gerą vaikystės trilogiją – Back to the Future (1985-1990). Gan smagiai susižiūrėjo, ir neatrodė, kad toks jau senas tas filmas (aišku, ypatingai nesižvelgiant į retro-specefektus).

Pirmą kartą visą tą reikalą žiūrėjau, kaip ir Žvaigžių Wars’us, gilioje jaunystės vaikystėje per mažiuką juoda-baltą Šilelį, per tuometinę “linkomaniją” – Videokauką. Praėjo kažkiek laiko, ir dabar jau galiu tai matyti FullHD kokybėje, 1920 ant 1080 rezoliucijos. Štai jums ir kelionės laiku.

Pirmam trilogijos filmui, kuris pasirodė 1985 metais, ne už ilgo gresia jubiliejus – 30 metų. Iš vienos pusės lyg ir nieko tokio, ne pirmas ir nepaskutinis kultinis filmas perkopęs tokį barjerą. Tačiau iš kitos pusės filmas yra apie keliones laiku, ir čia prasideda įdomesnioji dalis, nes būtent į 2015-uosius metus (t.y. praktiškai į mūsų laiką) ir buvo kuriam laikui papuolę trilogijos herojai.

Tikrai buvo smagu pažiūrėti į mūsų dabartį žmonių akimis, kurie gyveno prieš 25-30 metų, ir kuriems tai buvo tolimoji ateitis. Iš vienos pusės, kai kur jie persistengė su skraidančiais dalykais, robotais ir nanotechnologiškais rūbais, tačiau iš kitos pusės – nei kontuperių ant kiekvieno kampo, nei mobiliųjų telefonų (nekalbant apie išmanosius). O vat su plokščiaekraniais telikais ant sienų – tai tikrai pataikė. Nors kaip namams gal kiek ir didoki vietomis buvo. … (toliau)

, , , , , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Filmas “Pradžia” (“Inception”) – nukrito ar nenukrito? štai kur klausimas

- Lie. 23, 2010, Tema: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +8 (balsų: 8)

Inception

Visų pirma pastaba dėl spoilerių – pasistengsiu labai nieko neatskleist, bet kita vertus, tai jei ir visą siužetą perpasakočiau, tai vargu ar ką nors suprastumėte nepamatę filmą. Šį filmą reikia ne tik pamatyti, bet ir suinterpretuoti, nes siužetas jame – yra ne viskas. Ir tam, kad tai padaryti, reikės pažiūrėti filmą ne vieną kartą.

Laukimas ir lūkėsčiai

Šį filmą laukiau jau seniai, nuo to laiko, kai dar prieš kokius metus ar pusmetį pirmą kartą pamačiau treilerį, ir kai sužinojau, kad tai Christophero Nolano filmas. Plius dar pridėkime, kad šiais metais, kaip jau rašiau anksčiau, nebuvo praktiškai nei vieno ypatingai verto dėmesio filmo – tai pamatyti ką nors šviežesnio ir įspūdingo norėjosi vis labiau ir labiau.

Cobb: Dreams feel real while we’re in them. It’s only when we wake up that we realize something was actually strange.

Pažiūrėjęs filmą, tai kažkokių siurprizų visgi nenutiko – nei gerų, nei blogų, gavau daugmaž tai, ko ir tikėjausi. Nei nuvylė, nei nustebino. Tačiau čia su ta sąlyga, kad iš filmo tikėjausi tikrai daug. Todėl, kad filmas nenuvylė, kai tai būna po didelių lūkesčių, galima sakyti yra gan nemažas pliusas.

Trumpai – kas tai per filmas?

Apibendrinant, “Inception” – yra mišinys “Matricos” (pagal sci-fi dedamąja, tik kad ne cyberpunk stiliaus), tokių filmų kaip “Italian Job” arba “Ocean ElevenThreeliktukas” (dėl “nusikaltimo” organizavimo, komandos subūrimo ir bendradarbiavimo), ir žinoma šiek tiek “Titaniko” (dėl to čiuvako su skysta barzdele). Žinoma DiKaprio jau subrendęs – vyras-kaip-pipiras, bet jo tipažas ir fizionomija vis vien kažkaip asocijuojasi su berniuku iš Titaniko, kuriam labiau tiktų vaidinti visokiuose Twillight’uose, nors tu ką.

Inception

Dėl to mišinio, tai čia šiek tiek juokais, šiek tiek rimtai. Dėl visokio veiksmo, gaudynių ir panašiai – Ch. Nolanas nieko naujo neišrado. Tačiau prie viso šito, kažin ar būtų galima apkaltinti režisierių dėl plagiato, nes filmas tikrai originalus ir vingiuotas. Vingiuotas iki tiek, kad norint suprasti visus niuansus, filmą reikės pažiūrėti mažiausiai kokius tris kartus. Kalbu ne apie tai, kad filmas tiesiog įdomus ir jį būtų galima žiūrėti ir peržiūrinėti. Kalbu apie tai, kad filme realiai viskas gražiai užpainiota ir prikimšta neįprastos informacijos. Žiūrint filmą pirmą kartą, vietomis tiesiog nelabai buvo laiko viską suvokti, nes filmas nestovėjo vietoje ir ištisai judėjo į priekį, sukant vis naujus vingius. … (toliau)

, , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +8 (balsų: 8)

Filmas “The Book Eli” – pagaliau pažiūrėjau

- Bir. 20, 2010, Tema: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Jau gan seniai susidomėjau šiuo filmu, net dar prieš jam pasirodant. “Elijaus Knyga” sudomino pagrinde dėl to paveiksliuko, kuris kaip ir viską paaiškina. Tačiau mintyse suvokiau, kad pats filmas tikriausiai bus nieko neišsiskiriantis – eilinis “ėkšionas”, nors ir su grėsminguoju Denzeliu.

Rezultate net taip ir nebuvau prisiruošęs nueiti į kino teatrą pažiūrėti šį žiūralą, o nutariau palaukti DVD ir vėliau ramiai pasižiūrėti namie. Štai tik dabar ir pažiūrėjau, nors ir DVD išėjo ne per seniausiai. Ir galiu pasakyti, kad filmas man visai patiko. Gal nemaža dalimi vien dėl to, kad daugmaž įsivaizdavau ko laukti ir per daug nesitikėjau. Dėl ko pamačiau geresnį daiktą nei tikėjausi. Taip pat šie metai aplamai yra labai skurdus gerų filmų atžvilgiu – per visą pusmetį mačiau turbūt tik vieną-kitą nors kiek vertą dėmesio filmą. … (toliau)

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Filmas “Aušros kariai” (“Daybreakers”) – yra filmai apie zombius, ir yra apie vampyrus

- Sau. 13, 2010, Tema: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Pradžiai maža pastabėlė, kad nelikčiau neteisingai suprastas – nieko bendro aš su vampyrais neturiu (su zombiais irgi), Drakulos klanui nepriklausau. Tiesiog aprašomas filmas, jei žiūrėti objektyviai, turi šiokių tokių novatoriškų idėjų, į kurias aš visada žiūriu su tam tikra doze romantikos ir fantazijos. Nesvarbu – ar tai yra apie vampyrus, ar apie Matricas, ar apie kitus abrikosus.

Yra du konkuruojantys panašaus tipo filmai – apie zombius, ir apie vampyrus. Šios žanrus sieja žmogaus-kraujui neatsparus padarai, taškomi į visas septynias puses smegenys ir visokie kitokie dalykai, kurie susyja su mariomis kraujo. Nepasakyčiau, kad šie du žanrai man yra artimi, bet kaip ten bebūtų, filmai apie vampyrus yra labiau rafinuoti – vis gi vampyrams yra ne svetimas intelektas, o kartais jie aplamai yra pranašesni už žmones.

Filmas “Aušros kariai” – yra apie vampyrus, bet ištaškytų smegenų kiekis ir kitokie bjauriems-nebaisiems-siaubo filmams būdingi bruožai – atitinka filmus apie zombius. Skaityk, intelektualūs vampyrai – virsta bukiais galvijais-zombiais. Ir tai filmą, su gan įdomia idėja – tik pagadino, šie elementai, mano akimis – tik trukdė. Nei ten baisu buvo, nei ten ypatingai bjauru (šiais laikais niekuo nenustebinsi) – tiesiog truputi “ne į temą”. Taip pat, kad jei į teletabius įdėtų erotines scenas. … (toliau)

, , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Filmas “The Book of Eli”, arba Fallout’o mėgėjams посвящается

- Gruo. 25, 2009, Tema: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Praėjo mano (ir ne tik mano) vieno laukiamiausio filmo Avatar premjera. Toliau liko The Road – tikriausiai bus gan sunkus ir rimtas filmas. Taip pat gal reikės dar naujovišką Sherlock’ą pažiūrėti, nors iš jo labai daug nesitikiu – kažkaip labai jau spidermenus visokius priminė savo treileriais.

Tačiau radau dar vieną neblogą variantą, kurį galima įrašyti į intensyviai laukiamųjų sąrašą. Nors priežastis yra šiek tiek subjektyvi ir suprantama turbūt tik tiems, kas yra žaidęs žaidimą Fallout ir ypač trečia šio žaidimo dalį. Visumoje dar neaišku kas gausis iš to filmo – gal tai bus eilinis holivudiškas lakstyk-žudyk šlamštelis, gal iš tikrųjų bus galima lyginti su Fallout’u, o gal filmas net ir Fallout’o akyse nemačiusiems žiūrovams patiks.

Hm, aš vis dar neįvardinau apie ką aš čia šneku?  Nieko keisto – gi senas intrigantas aš. Dar pora trūūūmpų pastraipų mano stiliuje – ir prasitarsiu. :)

Na gerai, šneku aš apie naują filmą su gan gerai žinomu šiltuose kraštuose afro-negru – Denzel Washingtonu. Filmo pavadinimas – “The Book of Eli“. Filmas yra post-apokaliptinis veiksmo vesternas, ar kažkoks panašus kokteilis. Galima sakyti post-2012. Vieniems patinka žiūrėti/filmuoti pačias apokalipses, kitiems – kas būna po tų visokių spec-efektų ir pasaulio-pabaigų. Filmą “The Book of Eli” būtų galima priskirti prie antro tipo, ir jis yra ne šiaip sau post-apokaliptinis, bet iš tikrųjų primena Fallout’ą. Pažiūrėkit patys:

Paveiksliukas paimtas iš Kotaku.com

Gan įspūdingas panašumas, tiesa?

Šiaip ar taip, iš filmo vis dar nieko ypatingo nesitikiu – gal geriau tikėtis per mažai ir paskui būti maloniai nustebintam, nei nusivilti. Režisieriai – The Hughes Brothers – savo vardais ir portfolio irgi nieko įspūdingo nežada, bet nespręskim iš anksto. Fallout’o mėgėjams šiaip ar taip teks pasižiūrėti.

Laukti filmo liko ne daug, ir, bent jau Amerikoje, premjera įvyks iškart po Naujųjų – sausio 15d. Tikiuosi ir pas mus labai neužvėluos.

Treileriai:

http://www.youtube.com/watch?v=JKfZrbS79To

, , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Filmas “Avatar” (“Įsikūnijimas”) – subtitrus skaityti nebuvo kada

- Gruo. 18, 2009, Tema: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +3 (balsų: 3)

Avatar
Štai ir sudalyvavau taip laukiamojo filmo premjeroje – Avatar (liet. Įsikūnijimas). Koks bendras įspūdis? Žiūralas iš tikrųjų yra istorinis, efektingas, didingas ir visaip kitaip-ingas. Bet aš nebūčiau aš, jei nepažvelgčiau į tai iš objektyvesnio kampo su tam tikros kritikos doze. Pasistengsiu parašyti be ypatingo turinio atskleidimo (be “spoilerių“).

Labai priekabiauti nesinorėtų, nes filmas iš tikrųjų yra išskirtinis ir turi savo nepakartojamą atmosferą, kurį perduodama fantastinio ir begalinio grožio pasaulio (vardu Pandora) dėka. Būtent tas pasaulis ir įtraukia į filmą. Vietomis žiūrint filmą ir matant neapsakomo grožio vaizdus susidaro įspūdis, kad žiūri ne veiksmo filmą, o kokią nors laidą “В мире животных” arba “Aplink pasaulį”. Arba dar pagal rodomus vaizdus filmą galima lyginti su OceanWorld 3D – grožėtis iš tikrųjų yra kuo, pliusas tai ar minusas fantastiniam veiksmo filmui – kiekvienam pagal skonį. Tačiau vieną galima pasakyti tvirtai – žiūrint filmą subtitrus skaityti nebus kada, visas dėmesys bus sutelktas kitur.

Svarbus faktorius yra ir tas, kad Pandoros pasaulis yra ne tik gražus, bet ir nuodugniai išdirbtas, apgalvotas. Visi filme rodomi vaizdai – tai nėra kažkokia tai maža pastatyta, gražiai nupiešta dekoracija. Žiūrint į gražias panoramas ir peizažus susidaro įspūdis, kad visas pasaulis nuo pat visų egzotinių augalų šaknų ir iki pat dangaus yra kruopščiai kurtas po kiekvieną atskirą gabaliuką. Kitas dalykas, kuris prideda Pandoros pasauliui žavesio ir didingumo – tai specialiai filmui sukurta vietinių gyventojų kalba. Kitaip tariant – filme yra ir tokių smulkių, bet svarbių detalių, kurios buvo kurtos krapštaus darbo dėka, tačiau kurias ne visi pamatys ir ne visi susimastys. Vien už tokį pasaulio detalumą galima lenkti galvą prieš James’ą Cameron’ą. … (toliau)

, , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +3 (balsų: 3)

Filmas “Basomis per grindinį” (“Barefoot”) – ir dar šiek tiek apie vokiškus filmus

- Spa. 05, 2009, Tema: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +4 (balsų: 4)

BarfussFilmas “Basomis per grindinį” (angl. “Barefoot“, vok. “Barfuss”) – yra neholivudinis, vokiškas filmas, kurį būtų galima priskirti prie nekomercinio kino – tokio, kuris neseka tiesioginio pelno, kuriame nėra krūvos reklamos, ir kurie aplamai nėra skirti “masiniam vartojimui”. Tokie filmai dažnai būna skirti snobams arba šiaip iš kategorijos “kinas ne visiems”. Aš ir pats nesu didelis tokio tipo kino mėgėjas, bet “Basomis per grindinį” nėra labai sunkus filmas – kaip tik lengvas, smagus, bet turintis ir gilesnę “emocinę mintį”. Todėl gali patikti ir lengvo-pramoginio (nors ir nelabai apsiverčia šį filmą taip vadinti) kino mėgėjams.

Kam patiko tokie filmai, kaip “Besibeldžiant į dangaus vartus” (“Knockin’ on Heaven’s Door“, 1997) ar “Ameli” (“Amelie“, 2001) – patiks ir šis. “Basomis per grindinį” yra šviesus ir geraširdiškas – jame nėra pošlų juokelių, žudynių, kraujo. Dar man patiko toks bruožas, kad filme nėra nieko perdėto, toks jausmas, kad viskas su saiku – dėl ko žiūrint šį filmą niekas įkyriai nelenda į akis, nenukreipia dėmesio, viskas vyksta lengvai ir natūraliai. Žinoma, reikia ir pačiam įsitaisyti į reikiamą dažnį, nes kitaip galite arba užmigti, arba šiaip gali likti įspūdis, kad filmas yra apie nieką.

Aplamai dėl panašumo į “Besibeldžiant į dangaus vartus” verta pašnekėti daugiau – iš tikro šie filmai labai panašūs, nors kartu ir saviti. Visų pirmą šiuos filmus jungia Til Schweiger, kuris ne tik puikiai suvaidino “Basomis per grindinį”, bet yra ir šio filmo režisierius. Panašūs šie du filmai ir savo atmosfera, juos abu galima priskirti prie tipo – filmas-kelionė, avantiūra, bėgimas nuo tikrovės. Ir ta kelionė ne paprasta, o kupina įspūdžiais iki tiek, kad gali pakeisti visą iki tol išgyventą filmo herojais gyvenimą.

Taip pat čia nėra protoganistų ir antagonistų – yra tik žmonės, su savo geromis ir blogomis pusėmis. Ant galo nori, nenori prisimeni “įtakingiausio pikto boso” žodžius iš “Besibeldžiant į dangaus vartus”, kuris rezultate yra tik žmogus:

- Girdėjau pas jūs mano pinigai, tiesa? Neturite? Taip ir galvojau. Tai kokie jūsų dabar planai? Jūs niekada nematėt jūros?.. Tai paskubėkite! Danguje tik apie jūrą ir šnekama. Ir apie saulėledį. Ten šneka kaip be galo įspūdinga jūra, kaip gera stebėti didžiulį ugnies ratą, tirpstantį jūroje. Ir vos matoma šviesa, tarsi žvakė, dega kažkur gilumoje.” ["Knockin' on Heaven's Door"]

Panašus likimas laukia herojus ir filme “Basomis per grindinį”, piktojo boso vaidmenyje – psichiatrinės ligoninės vyr. gydytoja.

- Niki, dėl ko jūs čia?
- Jūs gi gydytoja.
- Jūs simuliuojate. Tiesa, jūs esate idiotas. Tačiau visiškai sveikas.
- …Aš girdžiu balsus.
- Tikrai? Ir ką jie jums sako? ["Barefoot"]

Kuo man dar patinka vokiški filmai? O patinka man jie tuo, kad jie turi grupę Reamonn su Rea Garvey. Pirmą kartą man tai krito į akį, kai netikėtai per teliką pamačiau vokišką filmą “Mėnesienos tarifas” (?) (angl. “Moonlight Tariff”, vok. “Mondscheintarif“, 2001). Iš esmės tai yra filmo “Ameli” vokiška versija, tik veiksmas labiau “nuleistas ant žemės”. Reamonn šiame filme pasirodė su daina “Weep”. Aplamai filmą “Moonlight Tariff” galima pažiūrėti vien dėl to, kad pamatyti Reamonn ir kaip gražiai daina yra įterpta į filmą ir susilieja su jo atmosfera:

- Kora myli Reamonn’ą.. Aš dabar pravirksiu, Jūs neišsigaskit. ["Moonlight Tariff"]

Nors filme “Basomis per grindinį” Reamonn ir nesudalyvavo taip efektingai, bet šiame filme galima išgirsti gražiai Reamonn perdainuotą ne mažai žinomą dainą “Hallelujah“:

Apibendrinant mintis apie filmą, viskas paprasta:

- Mes šokome, pirkome bilietus, valgėme vanilinius ledus ir laistėme gėles, grožėjomės mėnuliu. ["Barefoot"]

Įvertinimai:

, , , , , , , , , , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +4 (balsų: 4)

Filmas “9-asis rajonas” (“District 9″), arba krevetės – irgi žmonės

- Rugp. 24, 2009, Tema: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 2)

District 9Į filmą ėjau daugmaž suvokiant kas laukia, ir kažko per daug nesitikėjau – ir, tikriausiai, pavyko tinkamai nusistatyti, nes filmas tikrai patiko.

Tačiau įspūdžiai po filmo vis gi buvo dvejopi. Iš vienos pusės – kažkas originalaus, įtraukiančio ir verto dėmesio, bet iš kitos pusės – filmas sausokas, ir ne grynai pramogai. Kažkokių tai kontraversiškų idėjų jame ypatingai nėra, todėl aš pasakyčiau, kad filmas skatina ne protinį, o labiau emocinį suvokimą – gebėjimą pergyventi, užjausti. Iš fantastinių veiksmo (sci-fi action) filmų, kaip jį poziocionoja IMDB (plius dar drama ir trileris), dauguma pripratę laukti arba gryną veiksmą, arba būtent intelektualinius vingius, o ne spaudimą ant sąžines – “kokie žmonės žiaurus”. Gal dėl to šiek tiek ir yra tas nusivylimas.

Kitaip tariant, nors šį filmą ir pradėjo vadinti, kad jis taps būtent sci-fi klasika, bet aš išskirčiau labiau ne sci-fi dedamąją, bet dramos ar bent jau trilerio. Sci-fi dalykėliai – ateiviai, energetiniai ginklai, erdvėlaiviai ir kita – tai tik naujoviškos priemonės papasakoti apie tokius dalykus, kaip žmonių netolerancija, eilinio žmogaus nereikšmingumas, meilė galu gale ir panašiai. Nieko nesakau – tos priemonės puikiai tiko ir padėjo perduoti tinkamą atmosferą, tačiau tai nekeičia filmo esmės – “apie seną naujai ir kitu kampu”.

Filmą pagal tematiką būtų galima lyginti su Diena, kai sustojo Žemė. Tačiau filmo originalumas yra ne pačioje idėjoje ar siužete, bet pateikimo technikoje. Nelabai įprasta yra sėdėti kino teatre ir žiūrėti naujienų reportažą (iš kokio nors karšto taško Irake), kuris remtas realiais-fantastiniais įvykiais, kurių dar negalėjo būti, tačiau jie pateikiami kaip faktai. Tas pateikimas atrodo tikrai įtikinamai, ir rezultate tarsi įsilieji į tų įvykių atmosferą. Būtent tai ir yra stiprioji filmo dalis.

Filmo aktoriai taip pat nėra “žvaigždėti” – daugmaž Lūšnynų Milijonieriaus lygio, pririnkti vos ne iš identiškų lūšnynų. Toks filmo kūrėjų žingsnis dėl aktorių yra pagerbtinas. Gal tai ir nesuteiks filmui papildomo reitingo ir “žiūromumo”, tačiau tai dar kartą pabrėžia, kad filmo esmė yra gilesnė, nei įprasta, kai tenka išpūtus akis žiūrėti į Brad’o Pitt’o fizionomiją, ar į Angelina Jolie formas. Mažai žinomi aktoriai suteikia filmui daugiau realistiškumo, “dokumentalisticizmo” – kas ir yra režisieriaus Neill Blomkamp pagrindinis arkliukas.

Ir vis gi aš nepatarčiau prieš einant į filmą tikėtis kažko labai įspūdingo – filmas tikrai vertas dėmesio, bet gali nuvilti, jei tikėsitės per daug. Jis tiesiog šiek tiek kitoks, iš serijos “filmai ne visiems”. Tačiau ko ko, o veiksmo mano akimis buvo tikrai pakankama – antra filmo dalį pagal veiksmo kiekį galima nors ir su Transformeriais lyginti. Pradėjus žiūrėti šį filmą, geriau atmesti kažkokias pašalines mintis, atsipalaiduoti ir bandyti įsilieti į filmo įvykių atmosferą – ką padaryti, filmo pateikimo technikos dėka, turėtų būti nesunku. Tuomet filmas pasibaigs nespėjus ir įkvėpti.

Įvertinimai:


(Beje, įdomu kodėl ateivių veidai “užcenzuruoti”) ;)

, , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 2)

Kinas nuo nebyliojo iki 4D (II dalis) – “Ledinmetys 3D” (“Ice Age 3D”)

- Lie. 08, 2009, Tema: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Kitos dalys:

Ice Age 3DTęsiant I-ą dalį ir grįžtant prie dabar aktualaus kino industrijos raidos etapo, tai sekmadienį buvom Ledinmečio 3D naktiniame seanse. Vėliau truputi pasigailėjau, kad buvome naktiniame seanse – nes link filmo vidurio pradėjo traukti prie miego – sunki, ilga diena buvo, ir visą kitą. ;)

Pats multikas buvo kaip multikas – smagus, lengvas, bet iš esmės nieko ypatingai naujo, kaip ir viskas aišku. Ėjau žiūrėti praktiškai vien dėl 3D, kurį pagaliau pradėjo rodyti ir Kaune. Iki šiol buvau U2 3D koncerte Vilniuje. Ypatingo įspūdžio irgi nepaliko. Iš 3D pagrindinis efektas buvo toks, kad kildavo visokios fanų rankos, ir tu buvai tarsi tarp tų fanų. Taip pat žiūrint koncertą kinoteatre, tai garso kaip koncertui, tai šiek tiek truko, arba šiaip jis buvo nelabai tinkamas (vis gi kino teatrai ne tam pritaikyti). Ir šiaip pats nesu didelis U2 gerbėjas.

Į Ledinmetį ėjau kaip į pirmą savo matytą 3D filmą/multiką – t.y. norėjau įvertint 3D technologiją pažiūrėjus pilnavertį filmą (nors ir animacinį) su siužetu ir visais kitais abrikosais. Tiesa pasakius ir vėl tas 3D labai jau didelio įspūdžio nepaliko. Vietomis iš tikrųjų vaizdas buvo gilus ir visokios snaigės įskrisdavo iš ekrano į salę. Tačiau pagrindinį laiką jokio ypatingo efekto nesijautė, arba tiesiog užmiršdavai, kad matai 3D vaizdą – ir žiūrėjai tiesiog kaip paprasta filmą. O gal dar ir kiekvienas savaip mato tą 3D – vienam vienaip atrodo, kitam kitaip?

Galbūt įspūdžiai buvo ne tokie dideli, nes sėdėjome gan aukštai, o žiūrint iš arčiau įmanoma, kad 3D efektas jaustųsi labiau, nei sėdint tolimoje eilėje. Tačiau labai arti pirkti bilietų nesurizikavom – bijojome, kad labai kirs per akis ir bus sunku žiūrėti, pradės skaudėt akis ir galvą. Kas ypač pasireikšdavo su senesne 3D technologija, tačiau, kaip tvirtinama, dabartinės 3D technologijos jau labiau ergonomiškos.

Kitas aspektas, dėl ko 3D kol kas gali palikti ne tokius didelius įspūdžius – dėl to, kad gal kūrėjai dar tiesiog neišnaudoja pilnojo 3D potencialo – arba šiaip dar neperkando visų fintų, arba dar ir dėl to, kad dar stengiasi palaikyti ir įprastas (ne 3D) versijas, dėl ko gal tenka kažką aukoti dėl suderinamumo. Aišku, jei įkyriai išnaudotų 3D efektus – pastoviai mėtydami į tave daiktus ar šokdami ant tavęs (kaip, pavyzdžiui, My Bloody Valentine) – tarsi demonstruojant 3D galimybes, tai irgi būtų ne išeitis. Reikėtų suderinti ir filmų eigą, ir 3D galimybes.

Kiek žinau, tai  Forum Cinemas kino teatruose naudojama XpanD 3D technologiją. Nežinau ar tai pažangiausia, ar kaip tik kokia nors pigiausia technologija, bet lygtais viena iš paskutiniųjų ir einamiausių. XpanD technologija ypatinga tuo, kad naudojami aktyvus akiniai (maitinimas eina iš paslėptų akiniuose elementų). Dar įdomu, kad akinių priekyje (ant nosies) yra kažkoks optinis daviklis, kurį uždengus akiniai nebefunkcionuoja – matomas toks pat vaizdas kaip ir be akinių.

Kas įdomu, kad Karolis minėjo, jog Anglijoje Ledinmetį žiūrėjo kino teatre, kuriame naudojama RealD technologiją. Įdomu ar labai skiriasi šių technologijų galutinis produktas. Tiesa, man kažkaip pasirodė keista, kad tas pats filmas gali būti rodomas  naudojant skirtingas technologijas. Nes, kiek žinau, tai nusprendžiama dar ankstyvose kūrimo stadijose – kokiai technologijai pritaikyti. Tačiau gal animaciniams filmams tai nėra labai aktualu ir juos galima nesunkiai “surenderinti” skirtingoms technologijoms be ypatingų išlaidų. Bet dėl vaidybinių filmų – tai tikrai abejočiau, nebent jie iškart būtų filmuojami su penkiasdešimt skirtingų technologijų kameromis.

..Kadangi truputi vėl išsiplėčiau, tai apie 3D ir kitokius kino abrikosus paliksiu papasakoti dar ir III daliai. ;)

Įvertinimai:

, , , , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Filmas “Taken” (2008), arba Slaptiagentai Irgi Verkia (ir laužo kaulus)

- Bir. 10, 2009, Tema: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Filmas tikrai paliko įspūdį ir šiaip tikrai yra vertas dėmesio veiksmo filmas, bent jau vieną kartą pažiūrėti, tai tikrai verta. Pavadinčiau šį filmą geriausiu 2008 metų veiksmo (gryno veiksmo) filmu. Aišku, ir be kabliukų neapsiėjo. Ko šitam filmui iš tikro trūksta, tai idėjos ir siužeto. Pats siužetas iš esmės nėra nei naujas, nei kažkuo aplamai ypatingas. Pavogė dukrą – tėtis puola gelbėti – happyendas. Štai ir visas siužetas. Kas vaikystėje matė, pavyzdžiui, kokį nors “Commandos” su terminatoriumi-Švarcu, statyta prieš ~20 metų – tai tikrai pamatys analogijas.

Rezultate filmas iš siužeto pusės net šiek tiek prailgo – kelis kartus jau beveik buvo pasiektas tikslas, bet vis truputi pavėluojama ar šiaip nepasiseka – ir vėl veiksmas persikelia į kitą vietą toliau, pagal gan linijinę ir numatomą grandinę. Susidaro šioks toks įspūdis, kad filmas vietomis nenatūraliai prailgintas, nors ir taip yra palyginus ne ilgas (kas net su jo linijiniu siužetu yra greičiau pliusas). Ant galo susidarė įspūdis, kad filmo “įdomumo/įtampos kreivė” vystosi ne iš apačios į viršų, o atvirkščiai – pradžioje sudomina tas kietas bičas savo kietais veiksmais, o kuo toliau į mišką, tuo labiau partizanai valgyt nori.

Yra žmonių kam siužetas net patiko – … (toliau)

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)
  • Puslapis 1 iš 2
  • 1
  • 2
  • >

Paieška

Archyvas

  • 2012 (1)
  • 2011 (9)
  • 2010 (43)
  • 2009 (97)