Žyma: chrome
WebM – naujoji HTML5 Video viltis
Apie WebM standartą
Kaip žinia, iki šiol HTML5 Video buvo gan ilgam laikui užstrigęs vietoje. Pagrindinė to priežastis – vis tie patys įvairių naršyklių karai ir nesuderinamumai. Vienos naršyklės (Firefox, Opera) palaikė seną, bet laisvą video standartą – OGG/Theorą, kitos (Chrome, Safari) labiau palaikė naujesnį, bet komercinį – H.264/MPEG-4 AVC standartą. Rezultate kilo poreikis vienam bendram standartui.
Taip atsirado atviras ir naujiems reikalavimams atitinkantis standartas – WebM. Šios standarto kūrimo iniciatorius, kaip ne būtų keista, buvo Google. Tačiau dabar prie jo vystymo prisideda vis daugiau šalininkų – tokių, kaip pavyzdžiui, AMD ir NVidia, kurie pažadėjo aparatinį pagreitinimą (angl. hardware acceleration). Tuo tarpu naršyklių gamintojai (Firefox, Opera, Chrome) pranešė, kad jau ne už ilgo bus išleistos naujos naršyklių versijos, kurios palaikys WebM standartą.
Bendrai paėmus, šio atviro standarto iniciatyva yra labai pagertina ir jos seniai reikėjo. Tai tikrai bus geras postūmis HTML5 vystymui. Gal tai išjudins ne tik HTML5 Video palaikimą, bet ir aplamai visą HTML5/CSS3 koncepciją, nes naršyklės vis dar kariauja tarpusavyje, ir kiekvieną iš esmės bando kurti vos ne savo atskirus standartus.
Bandymas ir įspūdžiai
Jau galima išbandyti kaip veikia WebM su bandomosiomis Opera, Firefox versijomis. Išbandyti galima su YouTube, įsijungus dalivavymą HTML5 betoje.
Štai taip atrodo HTML5/WebM YouTube grotuvo versija. Iš esmės nieko nesiskiria – tik tuo, kad yra HTML5/WebM ženkliukas.
Tiesa, norint pasibandyti kaip viskas tai veikia, dar reikės surasti video, kurie bus rodomi su HTML5 grotuvu, o tokių kol kas tikrai ne daug, nes video turėtų būti užkoduoti su WebM. Taip pat yra ir kitų apribojimų – pavyzdžiui video su reklamomis taip pat kol kas yra kraunamos tik su Flash grotuvu. Jei nepavyksta surasti tinkamo video, tai galite pabandyti šiuos: youtube.com/watch?v=4ERrvGIpffk, youtube.com/watch?v=EyDeKfVVNzo.
Kokie pas mane susidarė įspūdžiai apie visą tą reikalą? Visų pirma pastebėjau, kad su HTML5 grotuvu CPU išnaudojama tikrai daugiau nei žiūrint tuos pačius video su įprastu Flash grotuvu. Tai ypač pastebima grojant geresnio formato video (720 HD). Ant mano stacionaraus kompiuterio tai nesukėlė ypatingų problemų, tačiau grojant ant kokių nors silpnesnių kompiuterių (pavyzdžiui, netbookų) – tikėtina, kad paveš gan sunkiai. Tuo tarpu GPU lygtais kol kas nėra išnaudojamas, nors tai yra ir dėl kitų priežasčių – ypatingai nesigilinau.
Kas patiko, tai sukiojimas per video - spaudžiant ant bet kokios video vietos, persikeliama praktiškai momentaliai, be jokio uždelsimo. Žinoma tai tikriausiai kažkiek priklauso ir nuo internetinio ryšio, bet su tuo pačių ryšiu – tai vyksta tikrai greičiau nei su Flash grotuvu.
Keletas dabartinių trūkumų, prie kurių YouTube programuotojai dabar intensyviai darbuojasi:
- video negali būti grojami pilnu ekranu (angl. fullscreen);
- gan dažnai video pakimba ir nieko negroja (čia gali būti ir dėl YouTube HTML5 suderinamumo su naršyklėmis – aš bandžiau su Opera);
- kol kas yra mažai video, kurios gali būti grojamos su HTML5/WebM, t.y. kol kas yra reikalingas atskiras palaikimas;
- neradau būdo įterpti video su HTML5 grotuvu į kitą tinklapį (angl. embed video).
Įžanga
Seniai norėjau parašyti šitą įrašą, ir vis neprisiruošdavau, tačiau Džiugas paskatino truputi paskubėti.
Ne paslaptis, kad daugelis vartotojų dažniausiai neišnaudoja ir trečdalio naudojamų programų galimybių. Taip pat pažįstu ne vieną tokį ir Operos naudotoją. Tokie vartotojai dažnai šokinėja nuo programos prie programos, nuo naršyklės prie naršyklės – vedami arba mados vėjais, arba programų populiarumu, bet retai susimasto apie tikrąsias programų galimybes. Neišnaudojant ir trečdalio galimybių – savaime aišku, kad nelabai svarbu ką naudoti – Operą ar FireFox’ą, Microsoft Office’ą ar Open Office’ą, Cepelinus ar Balandėlius.
Noriu įnešti šiokį tokį objektyvumą kas liečiasi Operą – t.y. kalba šiame įraše bus grynai apie Operą. Remiantis faktais pabandysiu vaizdžiai ir aiškiai aprašyti pagrindines Operos funkcijas, dėl kurių būtent taip mėgstu Operą. Rezultate tikiuosi bent kiek nors pavyks parodyti, kad aš naudoju Operą ne iš mados, ne iš fanatizmo, o dėl realių funkcijų. Pasistengsiu nereklamuoti ir ypatingai nepropaguoti (bent jau neobjektyviai). Jei išeis, aišku. Bent jau tikiuosi ne visiškas fanatikas pasirodysiu. Sąžiningumo dėlei paminėsiu, kad dėl profesinių (iš dalies ir ne tik profesinių) sumetimų esu išbandęs praktiškai visas naršykles, ir stengiuosi stebėti naujienas susijusias su įvairiomis naršyklėmis.
Kas liečiasi Operą, tai su šia naršyklę draugauju jau nuo jos 4-tos versijos – tai buvo tas amžius, kai visos populiariausios naršyklės dirbtinai suvienodino versijų numerius (Internet Explorer 4, Netscape Communicator 4, Opera 4) tam, kad vartotojams būtų aišku kelintos kartos yra naršyklė. Šiuo metu tos kartos visiškai išsibalansavo. Opera pabėgo link 10-tos versijos. Internet Explorer per ilgai konservavuosi su 6-ta versija ir dabar vejasi tik 8-tu numeriu. Netscape Communicator – išmirė galutinai. Atsirado Mozilla, kuri vėliau numušė savo versijų skaitliuką ir patapo FireFox’u – dabar yra ties 3.5 versija. Žinoma tie versijų skaičiukai realiai nieko nelemia – paminėjau tik įdomumo dėlei.
Beje, rašant šį straipsnį, aptikau ir pats keletą naudingų naujų (gerai pamirštų) funkcijų.
Turinys
Trumpai apie Operos galimybes
1. Opera Link – bookmarkų sinchronizavimo tarnyba
2. Opera Unite
3. Uždarytų langų atstatymas (Closed tabs – Undo)
4. Slaptažodžių įsiminimas (Password Manager – anksčiau žinomas kaip Magic Wand)
5. Paskutinė atidaryta sesija ir sesijų saugojimas (Last opened session tabs, Save session)
6. RSS srautų prenumeravimas (RSS subscribing)
7. Nepageidaujamo turinio blokavimas (Blocked content)
8. Konfigūruojamos paieškos (Searches)
9. Dar vienas lengvas būdas įdėti savo paiešką
10. Kaip dar galima ieškoti
11. Užrašai, kopijavimas į užrašus (Notes, Copy to notes)
12. Tinklapio atidarymas kitoje naršyklėje (funkcija “Open With”)
13. Adresynas (Bookmarks)
14. Web-programuotojo irankiai (Developer tools) – Dragonfly
15. Temos (Skins)
16. Viršutinį menių galima paslėpti
17. Mygtukai ir kiti sąsajos elementai (viena mano mėgstamiausių funkcijų)
18. Tabų rakinimas (Lock tab)
19. Opera Turbo
20. Klaidų taisymas (Check spelling)
Apibendrinant – ko visgi trūksta?
Dalykai, kuriuos nepaminėjau
Google Chrome Extensions jau prekyboje – t.y. jau galima išbandyti
Štai ir pasirodė naršyklės Google Chrome Extensions beta versija – su daugiau nei 400 įskiepiais. Tiksliau beta versija ne pačių įskiepių, bet jų palaikymo, kuris veikia tik su Google Chrome Beta versijomis. Todėl norint išbandyti įskiepius, reikia parsisiųsti naršyklės beta versija.
Patys įskiepiai veikia padoriai – jaučiasi toks pat minimalistinis, patrauklus stilius, kaip ir pačio Google Chrome. Jų naršymas ir diegimas taip pat patogus – ir, kas svarbu, juos sudiegus net nereikia perkrauti naršyklės (FireFox’as tyliai ruko kampe iki ~4.0 versijos). Tačiau iš pirmo įspūdžio man pritrūko funkcionalumo, lyginant su FireFox priedais (angl. add-ons), gal tai tiesiog dėl jų daug didesnio skaičiaus.
Pritrūko, nes kol kas pagrindinis Google Chrome įskiepių funkcionalumas susiveda į visokių perspėjimų (angl. notifications) rodymą – ar tai, kad yra naujų įrašų Google Reader’yje, ar tai, kad naujas laiškas atėjo į Gmail’ą ir panašiai. Arba kitas funkcionalumas – pagalbinės “greitos” funkcijos, pavyzdžiui intensyvaus dalinimosi įskiepis (angl. sharing), su kurio galima dalintis viskuo ką randate internete per visokius FaceBook’us, Gmail’us, Twitter’ius ir per panašias kitas įmanomas ir neįmanomas tarnybas.
Ir nieko panašaus neradau (prisipažinsiu, nelabai daug ir ieškojau) apie tab’ų funkcionalumo praplėtimą/pakeitimą arba pačios sąsajos ar kitų standartinių dalykų praplėtimą/pakeitimą. Gal tai tik laiko klausimas, o gal nieko panašaus ir nesulauksim, jei įskiepių kūrimas yra iš tikrųjų taip apribotas, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pagrinde viskas veikia tik tiek, kad atsiranda kažkoks mygtukas prie adreso įvedimo lauko, kurį spaudžiant atsiranda koks nors mažas langiukas, kur galima žiūrėti tos naujus įrašus iš Google Reader’io (tikrai nepatogu) arba kur surašytos įskiepio funkcijos.
Šiaip ar taip, po truputi Google Chrome pradeda panašėti į naršyklę, ypač po neseniai pridėtos bookmark’ų sinchronizavimo galimybės. Tačiau tikiuosi ateityje iš įskiepių bus daugiau naudos. Gyvenimą palengvins jie kažkiek ir dabar, ypač kas liečiasi “gyvenimą” socialiniuose tinkluose ir panašaus plauko šiuolaikinėse tarnybose. Tačiau ne visada to užtenka, ypač, kai pati naršyklė vadovaujasi principu “kuo mažiau nustatymo ir konfigūravimo langų”.
Kas nori išbandyti Google Chrome įskiepius, galima bandyti pradėti nuo 18 įskiepių, kuriuos verta išbandyti.
Google Chrome OS – pirmi vaizdai
Google šią savaitę paviešino Google Chrome OS išeities kodus, kas reiškia, kad kiekvienas gali parsisiųsti ir išbandyti ankstyvą šios operacinės sistemos versija. Nutariau ir aš parsisiųsti virtualios mašinos jau sukompiliuotos sistemos atvaizdą, ir išbandyti ją.
Pasileidus Google Chrome OS, pamačiau daugmaž tai, ko ir tikėjausi. Ir tai tikrai nėra panašu į kažkokį tai Google Linux (Google vėliau patvirtino, kad tai nėra tikroji Chrome OS), kuris buvo eilinis “lengvas Linux’as” su įprasta GNOME sąsaja. Tai kas gi yra tikroji ta Google Chrome OS? Galimas šios operacines tendencijas ir koncepcijas buvau aprašęs anksčiau. Ir dabar tuo dar karta įsitikinau – naujoji operacinė sistema praktiškai yra ne daug daugiau nei vien tik naršyklė.
Viduje, žinoma, gal ir yra pilnavertė operacinė sistema, bet tai nelabai ką bendro turi su standartiniu funkcionalumu (bent jau kol kas). Sistemos pagrindinė koncepcija būtent ir yra – “viskas, ko jums reikia, pasiekiama per naršyklę”, kitaip tariant – online operacinė sistema.
Prisijungimo prie sistemos langas atrodo taip:
Kaip gi prisijungti prie sistemos? Pabandžiau visokius standartinius “root” prisijungimus ir kitokius abrikosus – neprijungė. Paskui pastebėjau, kad prie prisijungimo vardo automatiškai prilipdoma galunė “gmail.com”. Ir pasidarė viskas aišku – suvedam Gmail sąskaitos duomenis, ir mes viduje. Gan įdomus sprendimas (ateities planamas – užskaitau), bet aišku tas sprendimas nėra netikėtas.
Štai kaip atrodo pradinis (ir turbūt beveik vienintelis – skirtis gali nebent tik viduje užkrauti tinklapiai) sistemos langas:
Naršyklė su laikrodukų kampe ir tiek. Ir dar su vienu neaiškiu pirmu tab’u, kuriame spėju ir yra vienas svarbiausiu sistemos funkcionalumu. Tikriausiai ten turėtų būti kažkas panašaus į “Start menu”. Tačiau prie to daikto man pasijungti nepavyko. Prašo jungtis prie kažkokios tai “@google.com” sąskaitos, bet su mano Gmail’o duomenimis įleisti nelabai norėjo. Gal kažkur atskirai reikia registruotis, gal kokio kvietimo reikia – labai nesigilinau.
Kyla klausimas dėl offline prisijungimo. Kiek pavyko išsiaiškinti, tai toks dalykas realizuotas sekančiai. Pirmą kartą, kai jungiatės – yra reikalingas internetas. Prisijungus pirmą kartą prie Google paskiros, prisijungimo duomenis yra išsaugojami ir padaromas lokalus vartotojo įrašas. Po šito pirmo karto jau galima jungtis ir be interneto, offline režimu. Vėliau, tikriausiai lokalus ir internetiniai vartotojo įrašai yra sinchronizuojami, bet tikriausiai ne daug ką ir sinchronizuoti reikia (neskaitant Google Gears). Aišku kiek naudos iš darbo offline režimu – yra klausimas. Žinoma yra Google Gears ir prie kokių Google Docs gal bus galima padirbėti, bet apskritai – nelabai bus ką veikti. Nors iš esmės be interneto šiaip ar taip šiais laikais nebūna ką veikti.
Normaliai išbandyti sistemos nepavyko, nes dėl neaiškiu priežasčių jį pas mane periodiškai pakibdavo. Gal būt dėl virtualios mašinos, ar dar dėl kažko. Iš esmės ką reikėjo viską spėjau pamatyti. Ir aplamai nėra ką ten ypatingai žiūrėti – viskas kaip ir aišku, ir viską ką galima ten pamatyti, galima pamatyti ir dabar per naršyklės langą.
[Papildyta ]
Gan išsamus ir įdomus Google Chrome OS pristatymas. Parodomi keli galimi praktiniai pavyzdžiai – ką ir kaip galima daryti su šia operacine sistema. Taip pat parodoma, kad vis gi tai yra truputi daugiau nei naršyklė – failų naršymas, paveiksliukų/video peržiūra atskiruose langeliuose (kurie, kiek supratau, vadinasi “panels”), pokalbių programa (Google Talk) taip pat atskirame langelyje ir su savo tab’ais. Taip pat patiko, kad .xls failai atsidarė ne per Google Docs, o kažkodėl per Office Live (Microsoft Office Web Applications) – auditorija net truputi nusijuokė. :)
MS Office Web Applications Tech Preview apžvalga – 2 dalis
Vakar parašiau, kad pasiklydau Windows Live sąsajoje Office Web Applications beieškant, tačiau vis dėlto Tech Preview prieinamas visiems SkyDrive naudotojams, ir galimybė pamaigyti tą gėrį gyvai – yra. Bent jau kol kas. Beje, veikia tik su angliška sąsaja – lietuviškoje nepamatysite tos nuorodos prisijungti prie Preview programos.
Iškart viena maža pastabėlė – viskas, ką toliau aprašysiu yra Technical Preview versijos aprašymas – t.y. gan ankstyvi kūrimo stadija. Kelios funkcijos vis dar gali būti intensyviai kuriamos ir tobulinamos. Pavyzdžiui kol kas net nėra Word dokumentų redaktoriaus – dokumentus galima atidaryti tik peržiūros režime (read-only). Todėl su intensyvia kritika verta dar palaukti.
Taigi, pabandysiu apžvelgti šiek tiek detaliau kaip viskas tai atrodo. … (toliau)
Google OS – Online OS eros pradžia (pradžios pabaiga)?
Kaip ir reikėjo tikėtis – tie, kas naudojasi Google Chrome naršykle, jau naudojasi ir Google OS. “Tiesiog išdidinkite pilnai (maximize) Google Chrome langą ir įsivaizduokite, kad kiekvienas tab’as – tai atskira aplikacija.” Google Mail, Google Calendar, Google Docs. Kuo daugiau reikia, na bent jau darbui ofise? Grafinių redaktorių? Jau yra ir online grafinių redaktorių. Tiesa pasakius, net buvau nustebęs juos išbandęs – ne daug ir Photoshop’ui nusileidžia, bent jau bazinėmis funkcijomis. Vienintelė silpna vieta, kurią kol kas įžvelgiau – darbas su dideliais failais (nuotraukomis).
3D aplikacijos? Žadama, kad 3D palaikymas taip pat bus, tikriausiai įskiepių pavidalu. Apie televiziją, filmus, muziką – jau nelabai ir verta kažką kalbėti. Žaidimai? Quake Live, pasileidžiantis iš naršyklės, jau taip pat yra. Nors kol kas gal vis dėl to ir yra priklausomas nuo operacinės sistemos (kiek žinau iš Google Chrome taip pat neveikia), tačiau pagrindas susimastyti yra.
Aišku, visų šių aplikacijų funkcionalumas – kol kas yra diskusijų klausimas, tos funkcijos dar toli nuo idealo, bet galbūt tai tik laiko klausimas. Taip pat kiltų klausimas – ką daryti, kai dingsta internetas, ar neliksim visiškai be darbingo kompiuterio dingus ryšiui? Daugelis iš minėtų online aplikacijų gali dirbti ir saugoti informacij offline režimu, pavyzdžiui su Google Gears.
Turbūt daugeliui, kas nors kiek domisi technologijom, visa tai nėra staigmena – viskas prie to ėjo ir eina toliau. Nors dar prieš 1-2 metus – tai atrodė iš fantastikos srities, tačiau kuo toliau, tuo labiau nusitrina tuos ribos – tarp online ir offline. Tik tiek, kad pačios operacinės vis dar sukasi mūsų diskuose. Taip pat vis labiau populiarėja terminas “cloud computing” (lietuviško oficialaus vertimo lyg dar ir nesugalvota). Belieka tik sukurti kažkokį tai klientą, kuriuo būtų galima naudotis aplikacijomis “iš dangaus”, o tam puikiai tinka naršykle.
Kalbant plačiai, apie bendrą padėtį – online operacinės sistemos ne labai tolimoje ateityje turėtų pilnai pakeisti mums įprastas operacines sistemas. Ir kalba ne vien apie Google inovacijas – šios tendencijos yra bendros visai IT rinkai. Microsoft’as šiuo atžvilgiu taip pat nestovi vietoje, nors kol kas dar yra ir tylesnis šiuo atžvilgiu. Kaip ten bebūtų, kol kas dar yra nemažai skeptikų, kurie nemano, kad greitu laiku ateis Online operacinių sistemų laikas. Aš taip pat realiai nematau pagrindo jau dabar pereiti prie kažkokių tai gan kreivų Google Docs’ų. Bet viskas vis dėl to prie to juda, ir manau – tai tik laiko klausimas.
Galu gale, ateis laikas, tai gal net ir priverstinai turėsime pereiti prie Online operacinių sistemų – kelias piratavimui (plačiąją tuo žodžio prasme) būtų praktiškai užkirstas nuo pat šaknų. Ką gero nulaužtumėte, jei vos ne su kiekvienu paspaudimu interaktyviai bus tikrinamas jūsų operacinės sistemos legalumas? Taip, teisinio pagrindo visam šiam reikalui, kad sekti tokius dalykus, tikriausiai taip pat reikės.
Safari 4 Final (naršyklių holywar tęsiasi)
Neilgai laukiant po Opera 10 Beta, pasirodė ir Safari 4 finalinė versija. Kalbėsiu apie Windows versiją, dėl Mac’ų nežinau – ten ir taip visuomet Safari buvo.
Iki šiol kažkada, jau gan seniai, bandžiau vieną iš pirmųjų bugovų betų (jau gal kokie metai nuo to praėjo?) – kuri tikrai jokio gero įspūdžio, apart bugų ir lužinėjimų, nepaliko. Ši versija buvo išėjusi, kai dar nebuvo netikėtai išėjęs Google Chrome (kurio išėjimas vėliau, kaip išsiaiškins, tikrai turės savo įtakos ne tik Safariui, bet ir kitoms naršyklėms).
Po gan ilgo laiko (prieš keletą mėnesių) tarpo buvo išėjus jau daug stabilesnė Safario Beta versija, kuri jau iš tikro turėjo kuo pasigirti. Visų pirma ir veikė stabiliai, ir šiaip naujoviškų pribumbasų turėjo, o kas svarbiausia – žiauriai greitai veikė (bent jau kas liečiasi puslapių vartimą, ypač su kruvom javascripto ir kitokiais Ajax’ais). Viskas tai naujojo Nitro varikliuko dėka. Ir tai yra tikrai ne tušti žodžiai (testavimai buvo atlikti dar su Safari 4 Beta versija).
Būtent po šios Safario Betos mano pradėjo atrodyti, kad Chrome’as tikrai padarė gan stiprią įtaką Safariui (o gal čia atvirkščiai buvo, tik chronologiškai kitaip gavosi, o gal čia taip ir turėjo gautis). Tačiau mano akimis Safari 4 man paliko didesnį įspūdį nei Chrome’as. Taip, Safari šiek tiek “sunkesnė” naršyklė, bet greičio atžvilgiu – tai ne tik nenusileidžia, bet vietomis gal net ir pranoksta Chrome’ą. Chrome’as – vietomis yra per daug minimalistinis. Na, tuo Google’as iš esmes ir siekia.
Kaip ten bebūtų, nors Opera 10 jau gan seniai surenka 100/100 taškų Acid3Теst’e, palaiko HTML5 ir naujus CSS effectus (nerašo ar griežtai pagal standartus) ir kitus abrikosus - tačiau Safaris 4 yra tai padaranti pirmoji stabilios versijos naršyklė. Kas konkrečiai pasikeitė po paskutinės Beta versijos, nelabai pastebėjau, pagrinde tie patys pagrindiniai navarotai – Top Site, Cover Flow, pašustrinta History, bet ir ta Beta jau buvo gan stabili. Tik ir tereikėjo laukti kol bus pataisyti keli stabilumo bugai ir kol užsifinalins. Pilnas Safari4 navarotų ir pribumbasų sąrašas yra net iš 150 featere’ų – matyt Apple’as nori paimti kiekiu.
Manau situacija dar pasikeis po FireFox 3.5 išėjimo, kuris irgi žada naują ir greitą varikliuką, po ko visokiems Chrome’ams ir Safari’ams gali vėl tekti tenkintis antroju planu. Tačiau kaip dabar bebūtų, FireFox’as 3.5 ar tai prasmingai, ar tai natūraliai – bet vėluoja. O aš, kaip senas ir lojalus Operšikas, vis vien lauksiu (ir tikiu – sulauksiu) paspartintos pagal paskutinius naršyklių holywar’o mados klyksmą – Operos, kodiniu pavadinimu Carakan. ;) Lygtais kažkada buvo šnekėta, kad tai ir bus Opera 10, tačiau kol kas didelės spartos pakitimo nepasijautė (lyginant su Chrome, Safari 4) – todėl tikėkimės vėliau dar sulauksime ko trokštame. ;)
Šiokia tokia išvada: jei Google Chrome yra konkurencinga naršyklė, tai Safari 4 – manau dar labiau konkurencinga, ypač kai dar turi Mac’ų segmentą.
-
Mane galima rasti:
