Filmų RSS RSS

Hi-fi tapkių e-šopas, arba kai devigner’iams nebūna ką veikti

- Lap. 19, 2009, Filed under: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Reikėjo čia kažkada paruošti keletą tinklapių dizaino pavyzdžių ir štai kas gavosi iš to, kai truputi užgroja fantazija (žolės tai lygtais nevartoju), ir kai atsiranda truputi laisvo laiko. Prisipažinsiu, bendras dizaino vaizdas nėra mano, bet  kosmetiniai pakeitimai, detalės ir turinys – mano, taip sakant, atsipalaidavusios fantazijos vaisius – truputi atsigavo, pailsėjo nuo darbų ir panašiai. :)

Е-supershop

P.S. devigners – people who can both develop and design (developer + designer).

, , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Smagūs uždavinukai vaikams

- Lap. 18, 2009, Filed under: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Smagus uždavinukai vaikams(pasididina)

Dabar dėmesio – klausimas: ką rūkė autorius? :)

VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Grupė DDT – Vilnius, 2009

- Lap. 12, 2009, Filed under: įvykiai, muzika
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

DDTVakar įvyko rusiško roko grupės DDT koncertas Vilniuje. Tai buvo trečias grupės koncertas Lietuvoje. Pirmasis įvyko dar prieš 12 metų, o paskutinieji du – 2007 ir šiais metais. Ši maža pertrauka tarp paskutinių koncertų negali nedžiuginti, net kažkaip nesitikėjau, kad taip greit vėl atvažiuos.

Reikia tikėtis, kad Lietuva ir ateityje bus įtraukta į grupės turus. Kaip minėjo Ševčiukas, tai jis šiuo atžvilgiu problemos nemato – jis yra visai patenkintas Lietuvos publika, ir po paskutinių koncertų suprato, kad grupė čia yra laukiama. Galima pabrėžti tai, kad buvo iš ties daug jaunimo. Kas byloja, kad grupė yra gan šiuolaikinė, ir potencialas rengti čia koncertus ateityje tikrai yra. Taip pat aplamai, srautas rimtesnių grupių iš Rusijos pasidarė gan intensyvus (visokie Akvarium, Splin ir kiti atvažiuoja vos ne kasmet) – matomai tokiems koncertams yra poreikis ir jie neblogai atsiperka.

Kas dėl manęs, tai jau buvo mano antras DDT koncertas. Galiu pasakyti, kad DDT visada išlieka ant lygio ir nusivilti būtų sunku – tiek garso kokybės atžvilgiu, tiek atlikimo kokybės atžvilgiu, tiek dėl originalumo. Grupė niekada nekartoja tos pačios programos – atvažiuoja visada su nauja. Šį kartą tai buvo eksperimentinė programa, kuri dar nėra susiformavusi iki galo ir kuri dar net neturi pavadinimo, tačiau braižas jautėsi.

Programa iš tikro įspūdinga – instrumentaliniai-lyriniai nukrypimai su video ir šviesos efektais, šiek tiek eilėraščių ir, žinoma, naujos dainos,  kurių buvo tikrai ne viena ir kuriuos dar nėra pasirodžiusios kuriam nors albume. Naujos dainos nebuvo lengvos, net pats Ševčiukas pagrojo elektrinė gitara, ką jis daro ne taip dažnai. Taip pat į programą įtrauktą ir viena sunkiausių (tikras heavy rock’as) grupės dainų „В бой“ iš jau išleisto albumo, kuri kiek galima suprasti, tikrai veža patį Ševčiuką.

Koncertas ir vėl buvo įvairiapusiškas (čia nešnekant apie naują programą – jį neužėmė visą koncerto laiką) – šiek tiek sunkaus roko (ir net truputi „repo“ :D), šiek tiek džiazo, eilėraščiai, senos gerai pažįstamos lengvesnės dainos. Vietomis atrodė, kad žiūri kažkokį spektaklį – eilėraščių deklamavimas, truputi vaidinimo, video-šviesos efektai, ir žinoma nepakartojami Ševčiuko šokiai.

Koncertą galima būtų suskirstyti į tris dalis plius bisas. Pirmoje dalyje, kaip sakė Ševčiukas, visų kietų grupių koncertų pradžioje publiką apšildo kokie nors atlikėjai. Tačiau prisipažino, kad jie nėra kieta grupė („крутые бывают лишь яйца“), todėl pasakė, kad publiką apšildys jie patys – atliekant senas, gerai žinomas dainas. Antra dalis prasidėjo instrumentaliniu gabaliuku su visokiais efektais – tikrai užvėžė.. ir prasidėjo ta naujoji grupės programa. Trečioje dalyje grupė atliko senas, gerai pažįstamas dainas.

Bisas eilinį kartą neapsiėjo be dainų „Родина“ ir tradiciškai paskutinės – „Это всё“. Taip pat Ševčiukas net sutiko sugroti „Что такое осень“ – daina, kuri tapo šlageriu (net ir tarp tų, kurie nežino kas yra DDT), ir kuri, kaip juokavo pats Ševčiukas, grupei jau seniausiai nusibodo, dėl ko jie privengia ją dainuoti.

Šį kartą ir vėl grupė neskubėjo nulipti nuo scenos – koncertas truko net 2.5 valandos. Turint omenyje atlikėjų amžių ir tai, kad tai jau buvo 28-tas koncertas ture – tai tikrai didelė pagarba grupei, kad neatrodė pavargę, buvo linksmi ir atgrojo išties netrumpą koncertą. Ševčiukas tikrai buvo geros nuotaikos – pokštavo, šypsojosi ir visai kitaip „draugavo“ su publika. Man šis koncertas pasirodė šviesesnis nei praeitas, su daugiau pozityvo. Aišku ir praeitas, ir šis koncertai buvo tiesiog nuostabūs, bet jie tikrai buvo skirtingi.

Atsisveikindamas Ševčiukas kaip visada palinkėjo daugintis („Размножайтесь, дорогие, размножайтесь!“), mylėti Tėvynę („Любите Родину, мать вашу!“) ir pasisakė už.. už Lietuvos ir Rusijos liaudžių draugystę, nepaisant visų tų pykčių tarp politikų. Taip pat pažadėjo, kad sugrįš pas mus dar po kokių dviejų metų – jau su išbaigtą programą.

Lauksim grįžtant. :)

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Sendaikčių turgus – mūsų vaikystės žaislai ir kitokie pričindalai

- Lap. 09, 2009, Filed under: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +9 (balsų: 11)

Nors ir nesu labai ilgai gyvenęs CCCP’e, bent jau tam amžiuje, kai kažką protu suvoki, bet vis gi atmintyje liko šiokios tokios nostalgijos – vaikiškiems žaislams ir visokiems apyvokos daiktams. Užmačiau viename tinklapyje įrašą apie Советские вещи, ir tikrai daug daiktų iš ten prisimenu, kai kuriuos net labai gerai. Dar šiek tiek iš savų prisiminimų radau ir kitų dalykų.

Blogi ar geri tai buvo laikai ir daiktai – ne esmė, ne apie tai šnekėsiu. Svarbu, kad viskas tai buvo ir tai buvo atskira epocha – nei pridėsi, nei atimsi. Nutariau pasidalinti savo nostalgijomis ir su jumis. Gal kai kur ir nusišnekėsiu truputi, ir galit pataisyti mane – aš vis gi tuomet buvau dar pakankamas „škietas„. ;)

1. Turbūt vienas žinomiausių tuo metu atributų. Dar kamšteliai buvo ne metaliniai, ne kieti – o iš folijos, panašiai kaip dabar grietinės indeliai būna užklijuoti. Dar buvo tuo metu ir alaus buteliai (atrodo, buvo pilstomas ir limonadas į tokius), kurie dar ilgiau išsilaikę – iki tol, kai atėjo naujo „formato“ buteliai su prailgintu kakleliu.Kefyro/pieno butelis

2. Irgi labai žinomas tų metų daiktas – (more…)

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +9 (balsų: 11)

7 Taskbar Tweaker – išsvajotas išsigelbėjimas

- Lap. 05, 2009, Filed under: naudinga, programos
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Pagaliau tai įvyko! Viską ko man truko Windows 7 užduočių juostoje (plius dar kelios ten neaprašytos smulkmenos) – dabar galima sukonfigūruoti su 7 Taskbar Tweaker programos pagalba. Vienareikšmiškai „musthave“ visiems Windows 7 vartotojams, kuriems reikia šiek tiek daugiau laisvės su ta naująja Windows užduočių juosta. Ir svarbu viskas tikrai gražiai veikia. Dabar jau tikriausiai jokių smulkių (bet įkyrių) priekaištų Windows 7 užduočių juostai nebeturėsiu. :)
7 Taskbar Tweaker

Gaila, kad pats Microsoft’as nepasirūpina tokiai dalykais. Aš to labiausiai nesuprantu – kodėl pats Microsoft’as nesugeba padaryti tokių smulkmenų. Juk kai kurie dalykai išties yra ne visiems patogūs – ilgalaikiai įpročiai, patirtis su kitomis operacinėmis sistemomis, ir panašiai. Sukuri nesudėtingą, bet lankstų parametrų konfigūravimo galimybe – ir visi patenkinti, visi gali sukonfigūruoti taip, kaip kiekvienam patogu.

P.S. Tiesa, vis dėlto prisiminiau apie dar vieną nesąmonę – darbas su Internet Explorer (kartais prireikia darbo reikalais) ir jo tabais – yra tikras vargas, nes kiekvienas tabas užduočių juostoje rodomas kaip atskiras langas. Kas mano akimis yra grįžimas atgal į praeitį, kai naršyklėje aplamai nebūdavo jokių tabų, o užduočių juostoje buvo gal koks 10 atidarytų Internet Explorer’ių. Ir kas baisiausiai, kaip aš suprantu, tai Microsoft’as tai padarė kaip pavyzdį kitoms programoms – t.y. taip turėtų veikti visos programos, kurių sąsajos yra su tabais. Todėl kažkaip prisibijau, kad kai kurie kūrėjai iš tikro pasieks šiuo pavyzdžiu.

Aš asmeniškai aplamai daugiau nei vieno naršyklės lango nelabai kada naudoju – kažkaip visi tabai dažniausiai telpa į vieną langą. Todėl man patogiausia yra, kai visi atidaryti naršyklėje puslapiai (tabai) atitinka viena užduotį užduočių juostoje (task’ą taskbar’e). Todėl atvejis su Internet Explorer’iu mano akimis atrodo išvis visišku marazmu.

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Žmogus kosmose be skafandro – ar įmanoma išgyventi?

- Lap. 04, 2009, Filed under: juokinga ir įdomu, kinas, pamąstymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 4)

Kosmosas

Vietoj įvado – serialų teigiama įtaka

Užnešė mane čia ant fantastinių-kosminių serialų-filmų po FireFly ir Serenity. Dabar bandau žiūrėti BattleStar Galactica (1978) reekranizaciją – Battlestar Galactica (2004). Serialas nėra tobulas, vietomis keistas ir absurdiškas, kad net su santabarbara norisi palyginti. Ir žiūriu jį daugmaž vien tam, kad pažiūrėti kuo gi ten viskas baigsis. Laimei serialas jau užbaigtas.

Žodžiu, serialas  iš serijos – „Nejuokinga? Užtat apie kosmosą.“, dėl ko fantastikos mėgėjams gali kažkiek net patikti. Tačiau fantastiniai dalykai ten ir baigiasi daugmaž ties to kosmosu – viskas kita ten panašu į įprastinį gyvenimą iš kokio nors amerikoniško filmo apie povandeninį laivą, kuriame полна-жопа-огурцов visokių tetų ir dėdžių rimtais veidais. Jokių ten lightsaber’ių, lazerių, technonanologijų, ir net ateivių nėra – praktiškai vien žmonės ir tosteriai. Dėl ko aš šį serialą taip ir vadinu – amerikonišku žiūralu, permerktu amerikoniškame patriotizme (mes visi šustriausi, visokiausi ir labiausiai mylim savo tėvynę), skirtu Techaso fermeriams, kuriame pasakojama apie povandeninį laivą kosmoso platybėse.

Nors serialas ir kreivokas, bet paskatino šiek tiek pamąstyti, pasidomėti ir paieškoti faktų. Už tokį paskatinimą – dar vienas pliusas tokiam laiko praleidimui, vis šioks toks švietimas ir akiračio praplėtimas. Į pilnai moksliškus paaiškinimus aš nepretenduoju, gal žemiau kai kur ir nusišnekėsiu – galėsite pataisyti. ;)

Tai va, pažiūrėjau vieną minėto serialo seriją, kurioje buvo atlikta žmonių evakuaciją iš dehermetezotos laivo dalies be skafandrų. Kitaip tariant, žmones kelioms sekundėms atsidūrė atvirame kosmose be skafandrų. Iš pradžių skeptiškai nusijuokiau, paskui susidomėjau ir nutariau paieškoti informacijos apie tai – nesu linkęs neigti net ir absurdiškiausius liapsusus be svarių argumentų. Pasirodo, teoriškai tai visai įmanomas dalykas – žmogus atvirame kosmose gali išbūti be skafandro apie 90 sekundžių be ypatingų tolimesnių organizmo sutrikimų. Aišku, tai yra labai pavojinga ir namuose to geriau nekartoti, ypač be tėvų priežiūros.

Hipotezės

Tai kaip gi ten yra iš tikro? Nors dėl to „iš tikro“, kiek supratau, vis gi 100% įrodymų nėra, bet kai kurios nesąmonės iš visokių holivudinių filmų – vis dėl to paneigiamos. Populiariausios iš tokių stereotipinių nesąmonių (arba dalinai nesąmonių) yra sekančios:

1. Žmogus sprogs į šipulius, be abejonės.

2. Dėl žemo slėgio užvirs žmogaus kraujas – sako išprusę fizikai, kurie žino, kad medžiagų agregatinių būsenų kitimo temperatūros priklauso nuo slėgio.

3. Žmogus akimirksniu taps ledo gabalu, kaip gi kitaip. (Prisimenam filmą „Red Planet„, kur bičas kosmose nusiėmė skafandrą – kuo jam viskas ir baigėsi).

4. Žmogus užsižiebs kaip degtukas nuo saulės spindulių, čia ir avinui aišku.

5. Žmogus momentaliai praras sąmone ir atsijungs amžinu miegu, kaip dabar pamenu.

Dėl 3 ir 4 – tai šie atvejai kartais nagrinėjami kaip du priešingi atvejai. Vienu atveju – galima atsidurti „pavėsyje“ (pavyzdžiui, kosminio laivo), dėl ko bus be galo šalta. Kitu atveju – užsižiebti nuo saulės spindulių. Kitaip tariant pavėsyje bus absoliutus nulis (-273 °C), o ant saulės – +500-600 °C. Kai kurie dar siūlo sukiotis kaip šašlykas ant iešmo, kad sviltume tolygiai. ;))

Pabrėžiu, kad čia tik kai kurių hipotezės ir nuomonės, kurios susiformavo visokių pseudo-mokslinių filmų dėka, kuriuose būna daug liapsusų (tyčinių dėl komercinių sumetimų arba netyčinių dėl pigių mokslinių konsultantų) – kaip minėtas „Red Planet“, „Mission to Mars„, „Sunshine“ ir panašiai.

Paneikim šias hipotezės?

1. Dėl viso kūno sprogimo – klausimas, bet plaučiai gali iš tikro sprogti dėl to, kad oras žmogaus organizme išsiplės dėl stipriai sumažėjusio išorinio slėgio. Viskas čia panašu į problemas su nardymu – azoto perteklius, dekompresija ir kita. Žodžiu daug niuansų, kurie yra šiek tiek kita istorija.

Esmė čia paprasta – reikia ko greičiau išleisti visą orą, kad neplyštų plaučiai. Tikėtina, kad tai bus padaryta refleksiškai, kai suprasit, kad jums galas – prarėksit „Žaliaaa rūtaaa, kad mane kur!!“ (tik su mažesne cenzūra). Tas rėksmas, su kuriuo išeis ir visas oras, bus išsigelbėjimas nuo neišvengiamos dekompresijos.

2. Slėgis gali nukristi iki tiek, kad kraujo virimo temperatūra prilygs žmogaus kūno temperatūrai. Tačiau vakuume (slėgis artimas nuliui) tokia riba nėra pasiekiama. Tam padeda ir „gerai pragalvota“ žmogaus kraujotakos sistema, kuri pakankamai gerai palaiko reikiama kraujo slėgį. Kol dirbs širdis – kraujas tikrai neužvirs.

3. Nors kosmose ir yra šalta, tačiau šiluma kosmose beveik nepersiduoda. Kosmosui aplamai nelabai pritaikoma temperatūros savoka. Vakuume ant tiek mažai dalelių, kad temperatūros efektas tiesiog neturi kaip pasireikšti. Kitaip tariant, kosmosas – tai labai geras termoizoliatorius. Jeigu žmogus atsidurs kosmose be skafandro, jis greičiausiai pajaus lengvą vėsumą, nes pradės garuoti vanduo nuo odos paviršiaus. Bet kokiu atveju į kietą ledinę būseną – žmogus nepavirs jokiu būdu. Beje, dėl gero šilumos izoliavimo patiko kontrargumentas – jeigu kosmosas geras termoizoliatorius, tai kaip tada Saulės šiluma pasiekia Žemės atmosferą? ;)

4. Nudegimai nuo tiesioginių saulės spindulių – tikrai įmanomi, bet ne iki tokio lygio, kad būtų galima sudegti akimirksniu.

5. Žmogus praranda sąmone tuo atveju, kai į smegenis patenka kraujas be deguonies. Tol kol išeis visas deguonis iš kraujo ir į smegenis papuls kraujas jau be deguonies – praeis apie 10-15 sekundžių. Nėra taip mažai. Be sąmones žmogus kosmose gali išgyventi dar apie minutę – t.y. po tiek laiko žmogų dar būtų galima atgaivinti be ypatingų pasekmių sveikatai.

Visa eiga

O dabar iš eilės – kas ir kokia tvarka viskas vyks, jei žmogus papuls į atvirą kosmosą be skafandro.

Visų pirmą ką patirs žmogus – tai oro išplėtimas plaučiuose ir virškinimo trakte dėl išorinio slėgio kritimo. Šansus išgyventi galima padidinti staigiai iškvėpus visą orą. Neiškvėpus oro, plaučiai gali plyšti, arba į kraujotaką tiesiog papuls oro burbulai – ir tas, ir anas reiškia greitą mirtį.

Nesant atmosferiniam slėgiui, pradės garuoti vanduo nuo akių ir burnos. Taip pat pradės kilti raumenų temperatūra, ko pasiekoje padidės kai kurių kūno dalių tūris. Dėl to pradės plyšti kapiliarai, tačiau tai bus nepakankama tam, kad pradėtų plyšti oda.

Po kelių sekundžių azotas kraujuje taip pat pradės sudaryti burbuliukus, kurie trukdys gerai kraujotakai, dėl ko kai kurios kūno dalys nebegaus reikiamo deguonies kiekio ir nustos funkcionuoti.

Ant kūno dalių, kurios bus atviros saulės spinduliams, atsiras ultravioletiniai nudegimai. Nepaisant stipraus šalčio – staigus sušaldymas negresia, nes šiluma nuo kūno sklis labai lėtai.

Apie 10-15 sekundžių žmogus bus sąmonėje, blaivaus proto ir galės aktyviai veikti, ko gali pakakti išsigelbėjimui. Po šių sekundžių smegenys pradės jausti deguonies nepakankamumą, žmogus praras regėjimo ir orientacijos pojūčius. Nepaisant to, smegenys vis dar išliks gyvos, o širdis vis dar dirbs. Jeigu po 90 sekundžių žmogus bus patalpintas į deguonies kamerą, jis pakankamai greitai atgaus sąmonę ir rimtų poveikių organizmui nebus. Tačiau regėjimas gali iškart ir neatsistatyti, o tik po kažkiek laiko.

Praėjus 90 sekundžių, jei žmogų išgelbėti nepavyks, slėgis kraujuotokoje nukris iki tiek, kad kraujas vis dėl to pradės stipriai kaisti ir gali net užvirti, o širdis sustos dirbti. Po šito momento, atgaivinti žmogaus bus nebeįmanoma.

Kas dėl ne pilno kūno kontakto su atviru kosmosu (pavyzdžiui, skylėta skafandro pirštinė ar prakiuręs batas) – tai čia aplamai ne toks baisus dalykas. Toje kūno dalyje gali kilti didelis skausmas ir ta dalis gali nustoti funkcionuoti dėl pablogėjusios kraujotakos, tačiau po savalaikio grįžimo į įprastą aplinką – viskas atsistato be ypatingų pasekmių.

Vietoj išvados

Svarbiausia išvada – papuolus į atvirą kosmosą, žmogus akimirksniu tikrai nemirs, nesprogs ir net kurį laiką nepraras blaivaus proto. Išgyventi be skafandro kosmose įmanoma iki 90 sekundžių. Šis įdomus faktas eilinį kartą patvirtina koks gyvybingas yra žmogaus organizmas.

Aš asmeniškai po šitų faktų pradėjau mažiau bijoti kosmoso. Aišku be skafandro pasivaikščiojimas kosmose nebūtų labai malonus, bet jei skafandre atsirastų kokia maža skylutė – tai ne taip ir baisu. ;)

Daugiau informacijos

Jei kam bus įdomu daugiau paskaityti:

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 4)

Pipec podkralsia nezametno, arba baimės akys diiidelės (n-14)

- Lap. 02, 2009, Filed under: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Žiūrėti su garsu. ;)

Jei kas neprisimena, tai šį filmuką „įgarsino“ летун Славик-незаменимый, tas kuris nuo stogo šoko. ;)

, ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Užsiroviau čia ant vieno mylimiausio vaikystės filmo (antras turbūt buvo apie Pingvinionka Lolo) – „Mio, min Mio“ („Мио, мой Мио„, Švedija-Tarybų Sąjunga-Norvegija, 1987). Režisierius irgi gan žinomas – Vladimiras Gramatikovas. Filmas kurtas pagal nemažai žinomos autorės Astridos Lindgren knygą tuo pačiu pavadinimu. Taip pat šios autorės ranka:i priklauso ir kūriniai apie Karlsoną, Pepę Ilgakojinę, Kalę Bliumkvistą ir kt.

Pats filmas yra pasaka (šiuolaikiniais terminais – fantasy) apie vargšą, nuskriaustą vaiką, kuris papuola į pasakos šalį ir padaro ten tvarką, kaip turi būti. Žodžiu, šioks toks Harry Potteris.

Tai va, dabar užsiroviau internete ant šio filmo ir mane gan stipriai nustebino kai kurie faktai apie jį. Tokie smulkus, bet apie kuriuos niekad ir galvot negalvojau.

Visų pirmą, tai yra vienas brangiausių filmų kurtų pagal Astridos Lindgren kūrinius. Jo biudžetas tais metais (tikriausiai, kad tais) siekė net 55 mln. Švedijos kronų. Kiek tuo metu „svėrė“ tos kronos nelabai radau, bet dabar gautųsi – apie 20 mln. litų. Gal ir mažai tiesos tokiame konvertavime, bet esmė, kad biudžetas, kaip tuometiniai pasakai vaikams, buvo tikrai ne menkas.

Antras įdomus faktas – žmones, kurie sudalyvavo šio filmo kūrime. Filmas yra tarptautinis, todėl mišrainė jame gavosi iš tikrųjų nebloga. Pradedant nuo knygos autorės Astridos Lindgren, ruso režisieriaus (Vladimiras Gramatikovas) ir baigiant visokiais kitokiais švedais, anglais. Vienas iš kurių buvo – didžiai gerbiamas fokusnikasbetmenas, o ne seniai dar ir Džonu Konoru tapęs – Christian Bale. Neįtikėtina, ane? Filme jis vaidina pagrindinio-nuskriaustojo-vaiko (kuris, beje, ir yra Mio) geriausią draugą. Štai tas jaunuolis:
Christian Bale - Benke

Bet ir tai dar ne viskas – dar šiame filme suvaidino Christopher Lee, Žiedų Valdovų mėgėjams labiau žinomas kaip Sarumanas. Suvaidino jis pagrindinį blogėtį – Kato, kuriam filmo pabaigoje nuskriaustasis-berniukas (tas, kuris Christian Bale’o draugas) atspardė užpakalį darydamas tvarką pasakos pasaulyje. Štai šis, jau ir tais metais gan pagyvenęs, jaunuolis:
Christopher Lee - Kato

Žodžiu, pasirodo neblogas blockbuster’is tais laikas buvo. Su dideliu biudžetu, krūvom žvaigždžių ir kitokiais spec-efektais. O ar dar kas nors pamena šį filmą?

, , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

YouTube komentarų apribojimas

- Spa. 28, 2009, Filed under: IT ir kompiuterija
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Užsimaniau čia palikti komentarą prie YouTube video – rusų kalba. Kad aš trumpai rašyti nemoku – pastebėti nesunku ;)). Bet YouTube-zaraza dar ir riboja komentarus iki 500 simbolių. Vos ne Twitteris kažkoks.

Šiaip tai gal ir užtektų tų 500 simbolių, bet pasirodo limitas yra dar mažesnis (unikodui). Gaunasi, kad ribojama ne pagal simbolius, o greičiau pagal baitus. Kaip žinia, unikodas „sveria“ daugiau, todėl rusiškai man išvis be šansų buvo tilpti. ;)) Kažin kaip tada visokie raštingieji japonai  komentuojasi. ;)
YouTube komentarai

VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Grupė Кино – „Перемен“ ir gestų kalbos šokis

- Spa. 27, 2009, Filed under: kinas, muzika
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Finalinis garso takelis iš filmo „Dulkės“ („Пыль„, Rusija, 2005) – grupės Кино daina „Перемен“. Kam patinka grupė Кино – šis klipas patiks dvigubai. :)

Мы не можем похвастаться мудростью глаз
И умелыми жестами рук. © Кино – „Перемен“

Pasirodo можем. Labai patiko atlikimas – atrodo paprasta, bet kartų ir labai efektingai žiūrisi. Niekad negalvojau, kad gestų kalba gali būti ant tiek ekspresyvi. Net šiurpas eina. :)

, , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Paieška

Archyvas

  • 2011 (7)
  • 2010 (40)
  • 2009 (97)