Filmų RSS RSS

Opera 10.50 pre-alpha versija – eilinis Operos spyris kitoms naršyklėms

- Gru. 23, 2009, Filed under: apžvalgos, pamastymai, programos
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Praėjusiame įraše jau rodžiau šitą grafiką, ir, kaip žadėjau, parašysiu šiek tiek daugiau detalių apie ką viskas tai yra.

Šis grafikas skirtas Opera 10.50 pre-alpha versijai, kuri ant dienų pasirodė internete viešam testavimui. Ši versija yra labai ankstyvoje stadijoje ir, kaip tikina kūrėjai, yra labai nestabili. Tačiau kūrėjai buvo patys ant tiek patenkinti savo darbo pasiekimais, kad nutarė šiek tiek suintriguoti prieš Kalėdas ir Operos vartotojus. Aš ant šitos naujienos užsiroviau būtent tuo metu, kai intensyviai rašiau įrašą apie Opera funkcijas – gavosi šioks toks sutapimas, ir du įrašai iš eilės apie Operą. (more…)

, , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Paslėpti Operos lobiai – arba Nežinau geresnės… už Opera

- Gru. 23, 2009, Filed under: naudinga, programos
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Įžanga

Seniai norėjau parašyti šitą įrašą, ir vis neprisiruošdavau, tačiau Džiugas paskatino truputi paskubėti.

Ne paslaptis, kad daugelis vartotojų dažniausiai neišnaudoja ir trečdalio naudojamų programų galimybių. Taip pat pažįstu ne vieną tokį ir Operos naudotoją. Tokie vartotojai dažnai šokinėja nuo programos prie programos, nuo naršyklės prie naršyklės – vedami arba mados vėjais, arba programų populiarumu, bet retai susimasto apie tikrąsias programų galimybes. Neišnaudojant ir trečdalio galimybių – savaime aišku, kad nelabai svarbu ką naudoti – Operą ar FireFox’ą, Microsoft Office’ą ar Open Office’ą, Cepelinus ar Balandėlius.

Noriu įnešti šiokį tokį objektyvumą kas liečiasi Operą – t.y. kalba šiame įraše bus grynai apie Operą. Remiantis faktais pabandysiu vaizdžiai ir aiškiai aprašyti pagrindines Operos funkcijas, dėl kurių būtent taip mėgstu Operą. Rezultate tikiuosi bent kiek nors pavyks parodyti, kad aš naudoju Operą ne iš mados, ne iš fanatizmo, o dėl realių funkcijų. Pasistengsiu nereklamuoti ir ypatingai nepropaguoti (bent jau neobjektyviai). Jei išeis, aišku. Bent jau tikiuosi ne visiškas fanatikas pasirodysiu. Sąžiningumo dėlei paminėsiu, kad dėl profesinių (iš dalies ir ne tik profesinių) sumetimų esu išbandęs praktiškai visas naršykles, ir stengiuosi stebėti naujienas susijusias su įvairiomis naršyklėmis.

Kas liečiasi Operą, tai su šia naršyklę draugauju jau nuo jos 4-tos versijos – tai buvo tas amžius, kai visos populiariausios naršyklės dirbtinai suvienodino versijų numerius (Internet Explorer 4, Netscape Communicator 4, Opera 4) tam, kad vartotojams būtų aišku kelintos kartos yra naršyklė. Šiuo metu tos kartos visiškai išsibalansavo. Opera pabėgo link 10-tos versijos. Internet Explorer per ilgai konservavuosi su 6-ta versija ir dabar vejasi tik 8-tu numeriu. Netscape Communicator – išmirė galutinai. Atsirado Mozilla, kuri vėliau numušė savo versijų skaitliuką ir patapo FireFox’u – dabar yra ties 3.5 versija. Žinoma tie versijų skaičiukai realiai nieko nelemia – paminėjau tik įdomumo dėlei.

Beje, rašant šį straipsnį, aptikau ir pats keletą naudingų naujų (gerai pamirštų) funkcijų.

Turinys

Trumpai apie Operos galimybes
1. Opera Link – bookmarkų sinchronizavimo tarnyba
2. Opera Unite
3. Uždarytų langų atstatymas (Closed tabs – Undo)
4. Slaptažodžių įsiminimas (Password Manager – anksčiau žinomas kaip Magic Wand)
5. Paskutinė atidaryta sesija ir sesijų saugojimas (Last opened session tabs, Save session)
6. RSS srautų prenumeravimas (RSS subscribing)
7. Nepageidaujamo turinio blokavimas (Blocked content)
8. Konfigūruojamos paieškos (Searches)
9. Dar vienas lengvas būdas įdėti savo paiešką
10. Kaip dar galima ieškoti
11. Užrašai, kopijavimas į užrašus (Notes, Copy to notes)
12. Tinklapio atidarymas kitoje naršyklėje (funkcija „Open With“)
13. Adresynas (Bookmarks)
14. Web-programuotojo irankiai (Developer tools) – Dragonfly
15. Temos (Skins)
16. Viršutinį menių galima paslėpti
17. Mygtukai ir kiti sąsajos elementai (viena mano mėgstamiausių funkcijų)
18. Tabų rakinimas (Lock tab)
19. Opera Turbo
20. Klaidų taisymas (Check spelling)
Apibendrinant – ko visgi trūksta?
Dalykai, kuriuos nepaminėjau

, , , , , , , , , , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Keli įdomūs faktai apie filmą „Avatar“

- Gru. 19, 2009, Filed under: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Avatar
Praeitam įrašui iš paskos, radau keletą įdomių faktų apie filmo kūrimą ir ateities planus, su kuriais ir skubu pasidalinti.

  • Filmas buvo sugalvotas, tame tarpe parašytas ir filmo scenarijus, dar prieš 10-15 metų, tačiau projektas buvo ilgainiui užšaldytas. Pagrindinės priežastys tokios, kad James’ui Cameron’ui neužteko tuometinių technologinių pasiekimų tam, kad sukurti viską taip, kaip jis norėjo. Dėl to buvo nutarta palaukti. Darbas prie filmo atsinaujino tik 2005-ais metais, o projektas buvo pavadintas „Projektas 880“.
  • James’as Cameron’as skyrė daug laiko detaliai apgalvoto pasaulio sukūrimui, nes jo įsitikinimu Pandora jokiais būdais negalėjo pavirsti į nupieštų dekoracijų galeriją. Kūriant scenarijų, režisierius bendradarbiaudamas su profesionaliais lingvistais sukūrė Pandoros vietinių gyventojų kalbą. Tuo tarpu visa eilė kitų specialistų detaliai apgalvojo ir atidirbo Pandoros pasaulio ekosistemą.
  • Įvykiai filme vyksta Pandoroje, kuri yra palydovas – panašiai kaip mūsų mėnulis, tačiau su atmosfera panašia į Žemės. Šis palydovas sukasi aplink planetą-gigantą Polifemiusą, sistemoje Alfa Centaura-A, kuri yra 4,4 šviesos metų atstumu nuo mūsų sistemos ir yra artimiausia mums žvaigždžių sistema.
  • Filmo premjera buvo pernešta iš vasaros į 2009-jų metų gruodį. Atidėjimas buvo ne dėl filmo kūrėjų kaltės, bet dėl to, kad kūrėjai nutarė suteikti daugiau laiko tam, kad kino-teatrai suspėtų tinkamai pasiruošti pilnaverčiam filmo rodymui.
  • James’as Cameron’as prasitarė, jeigu filmas bus komerciškai sėkmingas, tai jis planuoja sukurti trilogija – t.y. mes pamatytume dar dvi serijas.

Paskutinis punktas kažkaip labiausiai nudžiugino, nors kažkaip ir buvo tokios slaptos mintys, kad tuo gali pakvipti. O filmo komercinė sėkmė aš kažkaip net ir neabejoju. Tikriausiai ne visi pritars mano džiaugsmui ir ne visi norės to pratęsimo. Tačiau šiam momentui svarbiausia yra tai, kad Cameron’as nepabandė užsidirbti ant planuojamų sekančių serijų jau dabar, „неотходя от кассы“. Pirmas Avataras (jei jį galima dabar jau taip pavadinti) gavosi kaip ir pilnai išbaigtas, su normalia logine pabaiga, be jokių konkrečių užuominų apie sekančias dalis. Ir už tai režisieriui tikrai pagarba, nes pratęsimas gali būti, gali ir ne būti – pirmoji filmo dalis nuo to nenukentės. Nebent tik tuo atveju, jei sekančios serijos bus daug kartų geresnės.

Iš kitos pusės pagrindiniai personažai filme išgyveno, pasaulis išliko – kas reiškia, kad pratęsimui vietos tikrai yra. O kadangi pasaulis yra iš tikrųjų kruopščiai išmastytas, tai aš sekančioms dalims duočiau (jei nuo manęs kažkas priklausytų) tvirtą ir ryškią žalią šviesą. Laikausi tokios nuomonės, kad tokio filmo turi būti daug, nes rezultate gali gautis gan rimta ir padori epopėja, kurią bus galima ir su Žvaigždžių Karais palyginti. Paėmus vieną kokią nors Žvaigždžių Karų seriją – tokio didelio efekto tikrai nėra. O jei paimti iškart tris, o vėliau net ir visus šešis epizodus – visai kitas jausmas. Taip galėtų gautis ir su Avataru.

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Filmas „Avatar“ („Įsikūnijimas“) – subtitrus skaityti nebuvo kada

- Gru. 18, 2009, Filed under: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +3 (balsų: 3)

Avatar
Štai ir sudalyvavau taip laukiamojo filmo premjeroje – Avatar (liet. Įsikūnijimas). Koks bendras įspūdis? Žiūralas iš tikrųjų yra istorinis, efektingas, didingas ir visaip kitaip-ingas. Bet aš nebūčiau aš, jei nepažvelgčiau į tai iš objektyvesnio kampo su tam tikros kritikos doze. Pasistengsiu parašyti be ypatingo turinio atskleidimo (be „spoilerių„).

Labai priekabiauti nesinorėtų, nes filmas iš tikrųjų yra išskirtinis ir turi savo nepakartojamą atmosferą, kurį perduodama fantastinio ir begalinio grožio pasaulio (vardu Pandora) dėka. Būtent tas pasaulis ir įtraukia į filmą. Vietomis žiūrint filmą ir matant neapsakomo grožio vaizdus susidaro įspūdis, kad žiūri ne veiksmo filmą, o kokią nors laidą „В мире животных“ arba „Aplink pasaulį“. Arba dar pagal rodomus vaizdus filmą galima lyginti su OceanWorld 3D – grožėtis iš tikrųjų yra kuo, pliusas tai ar minusas fantastiniam veiksmo filmui – kiekvienam pagal skonį. Tačiau vieną galima pasakyti tvirtai – žiūrint filmą subtitrus skaityti nebus kada, visas dėmesys bus sutelktas kitur.

Svarbus faktorius yra ir tas, kad Pandoros pasaulis yra ne tik gražus, bet ir nuodugniai išdirbtas, apgalvotas. Visi filme rodomi vaizdai – tai nėra kažkokia tai maža pastatyta, gražiai nupiešta dekoracija. Žiūrint į gražias panoramas ir peizažus susidaro įspūdis, kad visas pasaulis nuo pat visų egzotinių augalų šaknų ir iki pat dangaus yra kruopščiai kurtas po kiekvieną atskirą gabaliuką. Kitas dalykas, kuris prideda Pandoros pasauliui žavesio ir didingumo – tai specialiai filmui sukurta vietinių gyventojų kalba. Kitaip tariant – filme yra ir tokių smulkių, bet svarbių detalių, kurios buvo kurtos krapštaus darbo dėka, tačiau kurias ne visi pamatys ir ne visi susimastys. Vien už tokį pasaulio detalumą galima lenkti galvą prieš James’ą Cameron’ą. (more…)

, , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +3 (balsų: 3)

Gyveno pas mane LCD monitorius (LG, 19“) – gyveno jau virš trijų metų, t.y. garantijos jau seniai pasibaigusios. Iš pat pradžių jame kažkaip nekaip nenorėjo veikti DVI jungtis, tačiau pats monitorius tarnavo gan patikimai ir blogu gyvenimu nesiskundė.

monitor-1Gyvas, linksmas, visas toks besisukiojantis monitorius

Tačiau vienu metu jis pradėjo (more…)

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Google Chrome Extensions jau prekyboje – t.y. jau galima išbandyti

- Gru. 08, 2009, Filed under: apžvalgos, pamastymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Google Chrome ExtensionsŠtai ir pasirodė naršyklės Google Chrome Extensions beta versija – su daugiau nei 400 įskiepiais. Tiksliau beta versija ne pačių įskiepių, bet jų palaikymo, kuris veikia tik su Google Chrome Beta versijomis. Todėl norint išbandyti įskiepius, reikia parsisiųsti naršyklės beta versija.

Patys įskiepiai veikia padoriai – jaučiasi toks pat minimalistinis, patrauklus stilius, kaip ir pačio Google Chrome. Jų naršymas ir diegimas taip pat patogus – ir, kas svarbu, juos sudiegus net nereikia perkrauti naršyklės (FireFox’as tyliai ruko kampe iki ~4.0 versijos). Tačiau iš pirmo įspūdžio man pritrūko funkcionalumo, lyginant su FireFox priedais (angl. add-ons), gal tai tiesiog dėl jų daug didesnio skaičiaus.

Pritrūko, nes kol kas pagrindinis Google Chrome įskiepių funkcionalumas susiveda į visokių perspėjimų (angl. notifications) rodymą – ar tai, kad yra naujų įrašų Google Reader’yje, ar tai, kad naujas laiškas atėjo į Gmail’ą ir panašiai. Arba kitas funkcionalumas – pagalbinės „greitos“ funkcijos, pavyzdžiui intensyvaus dalinimosi įskiepis (angl. sharing), su kurio galima dalintis viskuo ką randate internete per visokius FaceBook’us, Gmail’us, Twitter’ius ir per panašias kitas įmanomas ir neįmanomas tarnybas.

Ir nieko panašaus neradau (prisipažinsiu, nelabai daug ir ieškojau) apie tab’ų funkcionalumo praplėtimą/pakeitimą arba pačios sąsajos ar kitų standartinių dalykų praplėtimą/pakeitimą. Gal tai tik laiko klausimas, o gal nieko panašaus ir nesulauksim, jei įskiepių kūrimas yra iš tikrųjų taip apribotas, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pagrinde viskas veikia tik tiek, kad atsiranda kažkoks mygtukas prie adreso įvedimo lauko, kurį spaudžiant atsiranda koks nors mažas langiukas, kur galima žiūrėti tos naujus įrašus iš Google Reader’io (tikrai nepatogu) arba kur surašytos įskiepio funkcijos.

Google Chrome Extensions - 2

Šiaip ar taip, po truputi Google Chrome pradeda panašėti į naršyklę, ypač po neseniai pridėtos bookmark’ų sinchronizavimo galimybės. Tačiau tikiuosi ateityje iš įskiepių bus daugiau naudos. Gyvenimą palengvins jie kažkiek ir dabar, ypač kas liečiasi „gyvenimą“ socialiniuose tinkluose ir panašaus plauko šiuolaikinėse tarnybose. Tačiau ne visada to užtenka, ypač, kai pati naršyklė vadovaujasi principu „kuo mažiau nustatymo ir konfigūravimo langų“.

Kas nori išbandyti Google Chrome įskiepius, galima bandyti pradėti nuo 18 įskiepių, kuriuos verta išbandyti.

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Dar viena IMDb funkcija

- Gru. 01, 2009, Filed under: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

IMDbAtradau vieną tokią įdomią filmų duomenų bazės IMDb funkciją – „Movie Connections“ (filmo sąryšiai). Praverčia tada, kai reikia atsekti galus kas po ko eina, kas kieno reekranizacija (angl. remake), kas nuo ko nukopijavo ir panašiai. Taip pat, ten yra paminėti praktiškai visi atvejai kokiuose kituose filmuose buvo paminėtas pasirinktas filmas – ar tai pasakė frazę iš filmo, ar tai veiksmu kažkokiu pavaizdavo įvykį iš filmo, ar šiaip tiesiogiai paminėjo filmą. Taip pat ir į kitą pusę – kokie kiti filmai yra minimi pasirinktame filme.

Gal ir painiai skamba, bet pasižiūrėjus iškart pasidaro aišku. Pavyzdžiui, kad būtų labiau aišku, paimkim kokią nors žinomą kitų filmų parodiją – tarkim Scary Movie. Skiltyje „Spoofs“ (parodija) ir galim ten surasti visokius Scream, The Shawshank Redemption, Die Hard, Baywatch ir krūva kitų filmų, kurie buvo apjuokti.

Dar gali praversti žiūrint serialus. Minėjau, kad buvau užsikabliavęs „ant kosmoso“ ir žiūrėjau serialą BattleStar Galactica. Pažiūrim Movie Connections ir randam, kada buvo išėjęs originalus serialas, kokie buvo sukurti filmai, ir net tai, kad ateityje bus sukurtas pilnametražinis filmas šio serialo motyvais.

Tačiau su BattleStar Galactica situacija dar nėra tokia paini, kaip su kokių nors Star Trekų, kurio yra krūva versijų ir krūva atskirų filmų. Pažiūrėjus Movie Connections iškart viskas paaiškėja – ką ir po ko žiūrėti. Jei pasirodys keista, kad tokių entuziastų žiūrinčių 1966 metų Star Trek’ą gali atsirasti, tai galiu pasakyti, kad jų tikrai atsiranda. :D Dar kas žiūri The Big Bang Theory gali būti įdomu pažiūrėti kaip dažnai šiame seriale minimi Star Trek’as ir BattleStar Galactica.

Dar buvo įdomu pamatyti apie Žvaigždžių Karus – visa eilė spin-off’ų, dauguma iš kurių yra kompiuteriniai žaidimai. Paminėjimų – taip pat ilgas-ilgas sąrašas. Pažiūrėjus apie Matricą galima surasti kiek kartų ir kaip dažnai buvo nuplagijuotas slow-motion/bullet-time specefektas.

Galima atrasti ir daugiau visokių dalykų. Sėkmingų atradimų. :)

,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Microsoft egzaminai ir sertifikatai

- Lap. 30, 2009, Filed under: IT ir kompiuterija, naudinga
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

MCTS sertifikataiAtsiranda vis daugiau klausiančių apie Microsoft’o egzaminus, todėl turbūt pats laikas parašyti daugiau detalių apie visą eigą. Nors niuansų gali būti ir daugiau, bet tikiuosi, kad po šio įrašo bus nors aišku nuo ko pradėti, kur kreiptis.

Kursai, mokymasis – kaip pasiruošti egzaminui

Pradedant nuo kursų ar mokymosi – tai kursų lankyti nebūtina, mokytis galima savarankiškai. Galima mokytis pagal specialias Microsoft’o palaikomas knygas (vadinamos Training Kit), kurios yra rašomas konkrečiai tam tikram egzaminui – pavyzdžiui, „MCTS Self-Paced Training Kit (Exam 70-431): Microsoft SQL Server 2005 Implementation and Maintenance“ arba „MCTS Self-Paced Training Kit (Exam 70-536): Microsoft® .NET Framework Application Development Foundation, Second edition„. Šių knygų privalumas tas, kad jos pritaikytos konkrečiam egzaminui – iškart susidaro įspūdis kas bus egzamine, ką reikia žinoti. Todėl, net ir gerai išmanant egzamino dalyką, šias knygas pavartyti prieš egzaminą tikrai nepakenks.

Tiesa, tokių knygų, pritaikytų konkrečiam Microsoft egzaminui ne visada įmanoma rasti – arba egzaminai būna nauji, ir knygos dar nespėja išeiti, arba egzaminas nėra labai populiarus, arba dar dėl kitų priežasčių. Tada lieka skaityti visokias kitas knygas apie egzaminų dalykus arba remtis patirtimi (tikrai  ne visada pasiteisina, nes būna suktų, praktikoje ne dažnai pasitaikančių klausimų). Iš esmės Microsoft’as daugmaž aprašo kokie gebėjimai (angl. skills) bus tikrinami – pavyzdžiui, „TS: Microsoft .NET Framework – Application Development Foundation„. Ten pat pateikiama ir rekomenduojama literatūra pasiruošimui.

Kas dėl profesionalių kursų – pačiam neteko susidurti. Mano atveju užteko patirties ir šiek tiek literatūros. Anksčiau vienas populiariausių lygtais buvo Kompetencijos Ugdymo Centras Vilniuje, bet jei neklystų, jis užsidarė. Taip kad, dėl kursų nieko konkretaus nepatarsiu, tačiau manau, kad be jų dažniausiai galima apsieiti.

Egzaminavimas – kur kreiptis, kur laikyti

Pereinant prie egzaminų. Už Microsoft egzaminus yra atsakingi taip vadinami Microsoft Sertifikuoti Egzaminų Tiekėjai (Microsoft Certified Exam Providers). Vienas iš jų, ir šiaip turbūt vienas pagrindinių, ir mano vienintelis žinomas – yra egzaminavimo centras Prometric. Savo ruožtu Prometric turi atstovus Lietuvoje (šiuo metu tik Vilniuje ir Kaune). Truputi painu ir neaišku – viens kitam suteikia teisės teikti egzaminavimo paslaugas, na bet ne apie tai.

Užsiregistravus Prometric’e, galima pasirinkti reikiamą egzaminą ir vietą, kur egzaminas bus laikomas. Lietuvos filialų kontaktai taip pat ten yra. Prieš registruojantis į konkretų egzaminą – galima pasiskambinti ir pasidomėti, jei kas bus neaišku. Užsiregistravus ir sumokėjus – atvykstate pasirinktu laiku į pasirinktą filialą ir laikote egzaminą. Nieko papildomai derinti su pačiais egzaminavimo atstovais nereikia – jų darbas iš esmės susiveda į prieigos prie Prometric egzamino ir egzamino vietos suteikimą.

Mokėjimas vyksta internetu per Prometric svetainę, su kreditine kortele. Egzaminų kaina, kai aš laikiau paskutinį kartą, buvo 50$ už bandymą. Kainos gal ir gali skirtis, priklausomai nuo egzamino ar dar nuo ko nors – kiek man teko laikyti, kaina buvo 50$. Taip pat galima paieškoti ar nėra kokių nors akcijų – pavyzdžiui, nemokamas perlaikymas, ar šiaip kokios nors kitos nuolaidos, kurios būna gan dažnai. Pavyzdžiui viena akcija vis dar atrodo galioja – nuolaidos nuo 15% iki 25%.

Kiek man teko laikyti egzaminus, tai laikiau Kaune. Jei nėra galimybės susimokėti internetu, tai galima bandyti tartis ir individualiai – tada egzaminavimo atstovai patys užregistruos jūs Prometric’e, o susimokėti galima bus grynais. Tačiau šiuo atveju kaina gali skirtis – gali gautis brangiau, ir nežinau kaip dėl akcijų, nuolaidų – gal irgi nebegalios.

Sertifikatai

Kas dėl „popierių“ –  tai jau truputi apie tai rašiau, kad popierinių sertifikatų Microsoft’as nebesiunčia, t.y. sertifikato atsiuntimas nebe įeina į egzamino kainą. Pasikeitė Microsofto’o politika šiuo atžvilgiu, kas yra nenuostabu šiais internetiniais laikais – gyvas popierius nebėra toks pat svarbus, kaip anksčiau. Norint užsakyti sertifikatų pristatymą – microsoft.com siunčia į kažkokį tai siuntimo paslaugų tinklapį, kur už pristatymą siūlo atsikratyti 9.95$ už vieną sertifikatą (ir po 0.99$ už kiekvieną papildomai).

Jokios problemos tame, kad iškart negaunate popierinio sertifikato, nėra. Visus “popierius” galima tvarkytis elektroniniu būdu per MCP svetainę (prieiga suteikiama po pirmo išlaikyto egzamino) – atsisiųsti sertifikatus PDF/XPS formatu, atspausdinti, persiųsti darbdaviui ar kitiems partneriams, ir panašiai. Dirbant IT srityje darbdaviui popierinis variantas nebėra toks svarbus.

Tai lygtais tiek. Konkrečiais atvejais gali būti ir daugiau niuansų – todėl klauskit, ir jei žinosiu, atsakysiu. ;)

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite

- Lap. 23, 2009, Filed under: programos
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Opera 10.10
Pasirodė nauja naršyklės versija – Opera 10.10. Ši versija pasižymi ne tik klaidų pataisymų ir funkcionalumo patobulinimais, bet ir Opera Unite finalinė versija – kas ir yra pagrindinė šios versijos naujovė.

Nors Opera Unite jau gan seniai prieinama, ir kai kurie jau bando išnaudoti šią technologiją (o šį dalyką galima drąsiai vadinti nauja technologija), sukurti naujas tarnybas ir panašiai, tačiau po finalinės versijos išleidimo tikėtina, kad apsukos dabar dar labiau padidės. Nes Opera Unite pasidarė stabilesnė ir atsirado papildomų funkcijų (pavyzdžiui, Opera Unite proxy, kuris turėtų padėti išspręsti problemas su ugniasienėmis arba neturint „tiesioginio išėjimo“ į internetą). Taip pat atsirado daugiau informacijos eiliniams vartotojams ir dokumentacijos programuotojams apie Opera Unite tarnybų kūrimą.

Opera Unite: nuo ko pradėti (smagiu sekretorės-bobutės balsu)

Daugiau nuorodu

P.S. O Operos Update funkcionalumas kaip visada neveikia taip kaip turėtų. Laiku dar nei karto negavau pranešimo apie atnaujinimą. Gal dar kas pražiopsojo. :)

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Google Chrome OS – pirmi vaizdai

- Lap. 20, 2009, Filed under: apžvalgos, pamastymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Google šią savaitę paviešino Google Chrome OS išeities kodus, kas reiškia, kad kiekvienas gali parsisiųsti ir išbandyti ankstyvą šios operacinės sistemos versija. Nutariau ir aš parsisiųsti virtualios mašinos jau sukompiliuotos sistemos atvaizdą, ir išbandyti ją.

Pasileidus Google Chrome OS, pamačiau daugmaž tai, ko ir tikėjausi. Ir tai tikrai nėra panašu į kažkokį tai Google Linux (Google vėliau patvirtino, kad tai nėra tikroji Chrome OS), kuris buvo eilinis „lengvas Linux’as“ su įprasta GNOME sąsaja. Tai kas gi yra tikroji ta Google Chrome OS? Galimas šios operacines tendencijas ir koncepcijas buvau aprašęs anksčiau. Ir dabar tuo dar karta įsitikinau – naujoji operacinė sistema praktiškai yra ne daug daugiau nei vien tik naršyklė.

Viduje, žinoma, gal ir yra pilnavertė operacinė sistema, bet tai nelabai ką bendro turi su standartiniu funkcionalumu (bent jau kol kas). Sistemos pagrindinė koncepcija būtent ir yra – „viskas, ko jums reikia, pasiekiama per naršyklę“, kitaip tariant – online operacinė sistema.

Prisijungimo prie sistemos langas atrodo taip:Google Chrome OS login screen

Kaip gi prisijungti prie sistemos? Pabandžiau visokius standartinius „root“ prisijungimus ir kitokius abrikosus – neprijungė. Paskui pastebėjau, kad prie prisijungimo vardo automatiškai prilipdoma galunė „gmail.com“. Ir pasidarė viskas aišku – suvedam Gmail sąskaitos duomenis, ir mes viduje. Gan įdomus sprendimas (ateities planamas – užskaitau), bet aišku tas sprendimas nėra netikėtas.

Štai kaip atrodo pradinis (ir turbūt beveik vienintelis – skirtis gali nebent tik viduje užkrauti tinklapiai) sistemos langas:Google Chrome OS pagrindinis langas

Naršyklė su laikrodukų kampe ir tiek. Ir dar su vienu neaiškiu pirmu tab’u, kuriame spėju ir yra vienas svarbiausiu sistemos funkcionalumu. Tikriausiai ten turėtų būti kažkas panašaus į „Start menu“. Tačiau prie to daikto man pasijungti nepavyko. Prašo jungtis prie kažkokios tai „@google.com“ sąskaitos, bet su mano Gmail’o duomenimis įleisti nelabai norėjo. Gal kažkur atskirai reikia registruotis, gal kokio kvietimo reikia – labai nesigilinau.

Kyla klausimas dėl offline prisijungimo. Kiek pavyko išsiaiškinti, tai toks dalykas realizuotas sekančiai. Pirmą kartą, kai jungiatės – yra reikalingas internetas. Prisijungus pirmą kartą prie Google paskiros, prisijungimo duomenis yra išsaugojami ir padaromas lokalus vartotojo įrašas. Po šito pirmo karto jau galima jungtis ir be interneto, offline režimu. Vėliau, tikriausiai lokalus ir internetiniai vartotojo įrašai yra sinchronizuojami, bet tikriausiai ne daug ką ir sinchronizuoti reikia (neskaitant Google Gears). Aišku kiek naudos iš darbo offline režimu – yra klausimas. Žinoma yra Google Gears ir prie kokių Google Docs gal bus galima padirbėti, bet apskritai – nelabai bus ką veikti. Nors iš esmės be interneto šiaip ar taip šiais laikais nebūna ką veikti.

Normaliai išbandyti sistemos nepavyko, nes dėl neaiškiu priežasčių jį pas mane periodiškai pakibdavo. Gal būt dėl virtualios mašinos, ar dar dėl kažko. Iš esmės ką reikėjo viską spėjau pamatyti. Ir aplamai nėra ką ten ypatingai žiūrėti – viskas kaip ir aišku, ir viską ką galima ten pamatyti, galima pamatyti ir dabar per naršyklės langą.

[Papildyta ]

Gan išsamus ir įdomus Google Chrome OS pristatymas. Parodomi keli galimi praktiniai pavyzdžiai – ką ir kaip galima daryti su šia operacine sistema. Taip pat parodoma, kad vis gi tai yra truputi daugiau nei naršyklė – failų naršymas, paveiksliukų/video peržiūra atskiruose langeliuose (kurie, kiek supratau, vadinasi „panels“), pokalbių programa (Google Talk) taip pat atskirame langelyje ir su savo tab’ais. Taip pat patiko, kad .xls failai atsidarė ne per Google Docs, o kažkodėl per Office Live (Microsoft Office Web Applications) – auditorija net truputi nusijuokė. :)

, , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Paieška

Archyvas

  • 2011 (7)
  • 2010 (40)
  • 2009 (97)