Filmų RSS RSS

Krepšinio rungtynės tarp Afganistano ir Zambijos baigėsi taikiai 0:0

- Rgs. 12, 2009, Filed under: juokinga ir įdomu, sportas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

funnybasketballKad nebūtų taip liūdna per kol kas nelabai sėkmingą Lietuvos rinktinei čempionatą, tai prisiminiau vieną smagų reportažą. Gal pagyvins nuotaikas. Iškart pasakysiu, kad autorius ne aš, ir kas autorius – būtų sunku pasakyti. Jei kas žinot – prisipažinkit. ;) Pas mane šis reportažas užsiliko po neatmenamų laikų, kai dar leidau brangų laiką Lineage 2 pasaulyje. ;))

***

Toliau tęsiasi tarptautinis turnyras Angoloje. Vakar įvyko paskutiniai pirmojo etapo susitikimai. Įdomus rezultatas užfiksuotas B pogrupyje, kur ietis surėmė seni varžovai – Afganistano ir Zambijos rinktinės. Nepaisant atkaklios ir permainingos kovos – nei Azijos, nei Afrikos atstovams taip ir nepavyko pelnyti taškų, tad rungtynės baigėsi taikiai.

Rungtynėse užfiksuota tikra tritaškių liūtis. Abi komandos metė po 50 kartų (viso 100), apie trečdalis metimų lietė lanką. Ypatingai pastangas dėjęs ir stebėtinu netaiklumu pasižymėjęs Afganistano komandos lyderis Achmedas Sodžubajevas apgailestavo, kad jo komandos draugai susidūrė su jiems nebūdingu lankų aukščiu.

„Vis dėlto rungtynės vertinu teigiamai, mat skirtingai nei susitikime su Turkmėnistanu, turėjome keletą neblogų progų atakuoti iš po krepšio, tačiau sėkmė šį vakarą nuo mūsų nusisuko“ – apgailestavo 38 metimus prametęs snaiperis.

Zambijos rinktinės atstovai nuo komentarų susilaikė.

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Garantinis remontas – nuotykių pratęsimas ir laiminga pabaiga

- Rgs. 10, 2009, Filed under: naudinga
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: -1 (balsų: 3)

Kompiuteris (ne mano)Lyg ir pasibaigė mano istorija apie garantinių remonto subtilybes. Pasibaigė daugmaž laimingai. Keletas išvadų:

  • tam tikras teises klientas vis gi turi (dėkui Gyčiui): 2 savaitės (ar net daugiau) taisymo  – tai yra mitas, kuriuo sėkmingai naudojasi technikos pardavėjai;
  • nors teisės gan agresyvios pardavėjų atžvilgiu, bet susitarti galima ir žmoniškai;
  • susitarti galima žmoniškai tik tada, kai savo teisės pateiki atspausdintu pavidalu ir pakiši po nosimi.

Gal kam bus įdomu, tai papasakosiu kaip klostėsi tie visi nuotykiai.

Primenu kad mistinėmis aplinkybėmis pas mane sudegė neseniai pirktas kompiuterio maitinimo blokas (550W galingumo), o vėliau išsiaiškino, kad ir motininė plokštė. Dėl maitinimo bloko pavyko iškart susitarti, kad paskolintu kokį nors laikiną – paskolino šiek tiek silpnesnį (500W). Aš kokius penkis kartus pasitikslinau ar užteks man tokio galingumo – patikino, kad pilnai. Kas dėl motininės plokštės – tai bekompromisiškai pasakė laukti apie dvi savaites, kol plokštė bus nusiųsta didmenininkui, patikrinta ir gražinta atgal.

Nors ir nepasiūlė man iškart kokio nors kompromisinio varianto ir teko aiškintis naudojantis teisiniais pagrindais, tačiau dėl mano tokio įkyrumo ir nesugebėjimo laukti – pardavėjai vis gi nesusinervavo ir iki didelių pykčių reikalas nepriėjo. Aišku, kas ten žino kaip jie mane keikė už akių, bet suderinti pavyko viską bent jau kultūringai – tai bent už tai dėkui tai įmonei. Neprireikė net ir paruošto oficialaus prašymo įteikti, užteko juos supažindinti su įstatymais, kuriuos jie pagal tuos pačius įstatymus privalėjo žinoti. Kita vertus nebuvo kalbos apie kažkokius tai nerealius pinigus ar panašiai, kad reikėjo baisiai pergyventi ar man, ar pardavėjams. Vienintelė bėda buvo tame, kad nesinorėjo laukti neapibrėžta laikotarpi.

Kai parodžiau pardavėjams minėtas teises atspausdintu pavidalu, susiformavo sekantis kompromisinis variantas – jie parduoda man naują motininę plokštę, sudegusią plokštę ir maitinimo bloką nusiunčia didmenininkui. Kai grįžta atsakymas iš didmenininko – jei atvejis buvo garantinis, tai jie gražina man pinigus už naują plokštę; jei atvejis – ne garantinis, tai man lieka nauja motininė plokštė ir sena sudegusi. Taip pat aš jiems gražinu jų paskolintą maitinimo bloką ir pasiimu savo pataisyta. Variantas visai tiko – taip ir sutarėm.

Rezultate turėjau veikiantį kompiuterį per 1-2 dienas, o ne po 2-jų savaičių. Tačiau tuo viskas dar nesibaigė. Kompiuteris, kol dirbau prie kompiuterio „ofisiniame“ režime ar žiūrėjau filmus – tol viskas buvo tvarkoje. Tačiau vėliau nutariau truputi atsipalaiduoti ir paleidau aušintuvų žudiką – GTA IV. Kompiuterio temperatūras stebiu nuolat – jos buvo normų ribose. Tačiau po kokių 20 minučių – buvo pokšt ir mano geležinis draugas ištarė man astalavista. Pradėjau galvoti, kad eilinį kartą perkaito vaizdo plokštė ir sudegino ar tai pati save, ar tai motininę, ar tai viską kartu. Tuo pat metu pradėjau galvoti, kad per daug jau iš manęs tų kompiuterinių nuotykių, ir uždavinėti sau klausimą – „kodėl aš mažas nenumiriau?“ (sarkazmas).

Gaunasi, kad vis dėlto 500W tikriausiai neužteko pilnoms aušintuvų apsukoms. Arba pats maitinimo blokas buvo irgi iš pačių tolimiausių Kinijos gelmių ir net tų 500W neužtikrino. Nes įspūdis tikrai buvo toks, kad blokas sprogo grynai nuo apkrovų. Rezultate perkaito transformatorius, ar tai dar kažkas, ir ech.

Vis gi buvo tokia viltis, kad sudegė tik maitinimo blokas. Todėl pradėjau (su kitu kontuperiu) intensyviai ieškoti kaip patikrinti maitinimo bloko gyvybes ženklus. Paskui supratau, kad aš vis dėlto ne elektronščikas ir jokių schemų  nelituosiu, jokių kontaktų netrumpinsiu – kol dar gyvas. (Beje apie ką ten Omo dėsnis buvo?) Paskui radau vieną pusiau gyvą maitinimo bloką iš seno kontuperiaus, kuris buvo dar silpnesnis – tik 350W. Įstačiau tą maitinimo bloką – išsiaiškinti ar kitos dalys yra gyvos turėtų užtekti. Ir… geležinis draugas pamirksėjo savo liolikos colių akim – „жив курилка“, woohoo. Taip ir prasidėjau likusias kelias dienas ekonominiam-žaliajam režime, kol sugedusios dalys negrįžo iš garantinio. Aišku, visokius GTA paleidinėti – ekstremalių pojūčių nepakankamumo kažkaip nejaučiau.

Šiandien paskambino pardavėjai ir pasakė, kad mano dalys grįžo – visiškai naujos, su dėžutėmis, su viskuo, ir jokio negarantinio atvejo pastebėta nebuvo, galiu ateiti atsiimti pinigus ir maitinimo bloką. Dėl paskolinto sudegusio maitinimo bloko man nieko ypatingai nepriekaištavo, truputi nustebo, kad vėl sudegė ir tiek – primokėti nieko nepareikalavo. Kita vertus patys kalti, kad nesusigaudė ir davė per mažo galingumo, tad būtų galima ir ginčytis, jei pareikalautų atlyginti ar panašiai. Toliau pasikonsultavus su jais, pagalvojom, kad ir pirmą kartą maitinimo blokas galėjo netyčia dėl panašių priežasčių sudegti. Todėl rezultate savo 550W  palikau pas juos, primokėjau ir paėmiau 650W blokiuką. Šito turėtų jau tikrai užtekti, bent rezervas stabilus bus.

Tokios vat istorijos. Dar vieną kartą pabrėšiu – jokių asmeninių nuoskaudų konkretiems technikos pardavėjams neturiu. Tikiu, kad taip galėjo būti su bet kokiais kitais pardavėjais, o su kai kuriais gal ir ilgiau tektų aiškintis. Mano atveju viskas gan draugiškai ir kultūringai praėjo, taip kad mano minėti pardavėjai nėra taip, kad mane nuvylė. Aišku, kitą kartą pas juos eiti ir pirkti naujas dalys, bent jau greitu metu – bus ir pačiam nelabai patogu. Vis gi čia derybos buvo labiau suasmenintos, ne taip kaip kokiam nors BMS’e būdavo, kur lakstydavo 50 „kasininkų“ ir jiems giliai dzin ką tu ten iš jų įmonės išreikalausi.

, , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: -1 (balsų: 3)

Opera 10 su Opera Unite

- Rgs. 07, 2009, Filed under: programos
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Opera_UnitePasirodė Opera 10 versija su Opera Unite. Ši versija nėra ta pati finalinė Opera 10 versija, bet jos pratęsimas – Opera 10.10. Be įtrauktos Opera Unite šioje versijoje yra pataisytos ir keletas klaidų. Dėl Opera Unite ši versija nėra oficialiai stabili, tačiau minėtas klaidų pataisymas daro šią versiją kažkiek net stabilesnė už finalinę versiją.

Paini matematika, bet spręsti jums – jei reikia Opera Unite, tai teks siųstis šią versiją. Kas dėl manęs, tai aš Unite ypatingai neišnaudojau, todėl gal šį kartą taip greit nebesivelsiu į alpha-beta testavimus ant savo kailio, ir nors kažkiek pasidžiaugsiu finaline versija. Finalinė Opera 10.10 su Opera Unite versija turėtų pasirodyti ne už ilgo.

, , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Tiesa apie turgų (labiau Rusijos, bet tendencija jaučiasi)

- Rgs. 07, 2009, Filed under: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Turgaus paradoksas: už eurus galima pas „čiurkas“ nusipirkti kinų gamybos itališką prekę, o paskui rusiškai stebėtis ką žydai padarė su šalimi. ;)

,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Google OS – Online OS eros pradžia (pradžios pabaiga)?

- Rgs. 02, 2009, Filed under: apžvalgos, pamastymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Online OS eros pradžia?Kaip ir reikėjo tikėtis – tie, kas naudojasi Google Chrome naršykle, jau naudojasi ir Google OS. „Tiesiog išdidinkite pilnai (maximize) Google Chrome langą ir įsivaizduokite, kad kiekvienas tab’as – tai atskira aplikacija.“ Google Mail, Google Calendar, Google Docs. Kuo daugiau reikia, na bent jau darbui ofise? Grafinių redaktorių? Jau yra ir online grafinių redaktorių. Tiesa pasakius, net buvau nustebęs juos išbandęs – ne daug ir Photoshop’ui nusileidžia, bent jau bazinėmis funkcijomis. Vienintelė silpna vieta, kurią kol kas įžvelgiau – darbas su dideliais failais (nuotraukomis).

3D aplikacijos? Žadama, kad 3D palaikymas taip pat bus, tikriausiai įskiepių pavidalu. Apie televiziją, filmus, muziką – jau nelabai ir verta kažką kalbėti. Žaidimai? Quake Live, pasileidžiantis iš naršyklės, jau taip pat yra. Nors kol kas gal vis dėl to ir yra priklausomas nuo operacinės sistemos (kiek žinau iš Google Chrome taip pat neveikia), tačiau pagrindas susimastyti yra.

Aišku, visų šių aplikacijų funkcionalumas – kol  kas yra diskusijų klausimas, tos funkcijos dar toli nuo idealo, bet galbūt tai tik laiko klausimas. Taip pat kiltų klausimas – ką daryti, kai dingsta internetas, ar neliksim visiškai be darbingo kompiuterio dingus ryšiui? Daugelis iš minėtų online aplikacijų gali dirbti ir saugoti informacij offline režimu, pavyzdžiui su Google Gears.

Turbūt daugeliui, kas nors kiek domisi technologijom, visa tai nėra staigmena – viskas prie to ėjo ir eina toliau. Nors dar prieš 1-2 metus – tai atrodė iš fantastikos srities, tačiau kuo toliau, tuo labiau nusitrina tuos ribos – tarp online ir offline. Tik tiek, kad pačios operacinės vis dar sukasi mūsų diskuose. Taip pat vis labiau populiarėja terminas „cloud computing“ (lietuviško oficialaus vertimo lyg dar ir nesugalvota). Belieka tik sukurti kažkokį tai klientą, kuriuo būtų galima naudotis aplikacijomis „iš dangaus“, o tam puikiai tinka naršykle.

Kalbant plačiai, apie bendrą padėtį – online operacinės sistemos ne labai tolimoje ateityje turėtų pilnai pakeisti mums įprastas operacines sistemas. Ir kalba ne vien apie Google inovacijas – šios tendencijos yra bendros visai IT rinkai. Microsoft’as šiuo atžvilgiu taip pat nestovi vietoje, nors kol kas dar yra ir tylesnis šiuo atžvilgiu. Kaip ten bebūtų, kol kas dar yra nemažai skeptikų, kurie nemano, kad greitu laiku ateis Online operacinių sistemų laikas. Aš taip pat realiai nematau pagrindo jau dabar pereiti prie kažkokių tai gan kreivų Google Docs’ų. Bet viskas vis dėl to prie to juda, ir manau – tai tik laiko klausimas.

Galu gale, ateis laikas, tai gal net ir priverstinai turėsime pereiti prie Online operacinių sistemų – kelias piratavimui (plačiąją tuo žodžio prasme) būtų praktiškai užkirstas nuo pat šaknų. Ką gero nulaužtumėte, jei vos  ne su kiekvienu paspaudimu interaktyviai bus tikrinamas jūsų operacinės sistemos legalumas? Taip, teisinio pagrindo visam šiam reikalui, kad sekti tokius dalykus, tikriausiai taip pat reikės.

, , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Opera 10 Final versija

- Rgs. 01, 2009, Filed under: programos
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Pastaba: atsargiai, „spoileriai“ viduje – trailerį žiūrėti tik savo sveikatos sąskaita. ;)

, , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Garantinis remontas ir kitos žmogaus teisės, arba „kuris čia kupranugarius?“

- Rgp. 31, 2009, Filed under: naudinga
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Garantinis remontasPagaliau per ~10-15 metų kontuperinės patirties, ir man pirmą kartą teko susidurti su dabartine garantinio kompiuterių remonto sistema. Truputi pasiguosiu, padejuosiu, pasipiktinsiu dėl esamos sistemos – gal ir ne visiškai argumentuotai, o tiesiog iš pykčio. O gal ir kokių patarimų išgirsiu.

Ar turi žmogus kokias nors realias teises palengvinančias-paspartinančias garantinį remontą? Arba pardavėjas kokias nors pareigas – per kiek dienų privalo sutaisyti/pakeisti prekę? Pavyzdžiui, jei intensyviai apeliuoti į tai, kad darbai stovi, vaikai be žaidimų sėdi, žmona be supermamų – jūk gryni nuostoliai? Apie visokius gudrius įstatymus prisiskaitęs visokiuose delfiuose ir kitokiuose lietryčiuose, kad klientas visada teisus, kad gali be čekio, be nieko ateiti ir reikalauti naujos prekės vietoj sugedusios ir panašiai. Bet iki tokio lygio, kad per teismus ar kaip nors panašiai ginti savo teises į tas garantijas – tai gal geriau vis gi ramiai palauksiu.

O viskas buvo taip.. Išjungiau vakar kompą po sėkmingo dienos darbo, atsigulėm miegoti,  ir po kokių 10 minučių tik „bdžžžžž!“ iš kito kambario – kažkas sprogo. Pagalvojom, kad gal musės kokią šluotą ant žemės numėtė – ir miegojom toliau ramiai. Ryte atsikeliu, bandau įjungti kompiuterio aparatą – nulis emocijų (visgi kompiuteris). Patikrinau laidus – ar iš tikro čiukča kompą prie elektros tinklo pajungė? Su liežuviu palaižiau – lyg ir tvarkoje viskas, 220V eina kaip niekad. Turbūt vis gi koks nors kondensatorius maitinimo bloke prinoko ir su fejerverkais iššovė – tą tikriausiai ir girdėjom.

Maitinimo blokas ir motininė plokštė pirktos visai neseniai – tai neilgai mastant nutempiau į garantinį. Po pusdienio paskambino iš garantinio ir pranešė, kad iš tikrųjų maitblokis atmetė kanopas. Toliau man maloniai buvo pranešta, kad „viskas čia tvarkoje, čia nieko tokio – po savaitės-dviejų paskambysim ir galėsit atsiimti klientą namo“. Nieko sau, galvoju, nepraeis ir pusmečio, o jau kompą atgausiu – greitai bičiukai dirba.

Kas keista pasirodė – kai paklausiau „kodėl, kai pirkau naujas dalis – jos buvo pristatytos per dieną?“, bet man kažką sumurmėjo, kad dabar atseit tokių maitinimo blokų nėra, reikia užsakyti ir laukti, kol atveš. Tačiau vėliau kažkodėl sugalvojo kitas priežastis – kad schema vis gi kitokia: iš vietinio garantinio dalys yra siunčiamos didmenininkui, kuris ir nusprendžia ką toliau veikti su tomis dalimis. Dėl tokių ilgų procedūrų viskas tiek ir užtrunka. Bet klausimas – ar turi nuo tokios schemos kentėti galutinis vartotojas? Kvepia gryna biurokratiją, kuri viską ir stabdo. Konkrečių pardavėjų čia nekaltinu, tikiu kad tokia situacija yra standartinė. Šiaip truputi pikta, ir atrodo nelogiška.

Neįkertu logikos. Vietiniai (iš mano garantinio) pažiūrėjo ir patys pamatė, kad tam tikra dalis yra tikrai sugedus. Toliau jie siunčia tą dalį didmenininkui, laukia kol dalis bus ten patikrinta ir gražintas pakaitalas (juk dažniausiai tai būna visiškai nauja dalis?). Bet kodėl negali man duoti kitos identiškos dalies iškart? Nors ir su užstatu. Jeigu didmenininko atsakymas bus neigiamas – t.y. kad gal dalis buvo sugadinta dėl mano kaltės ar dar dėl kažko, tai tegu jie pasilieka tą užstatą, nes vis vien šiaip ar taip tektų pirkti naują. Jei garantinė patikra praeina teigiamai – tai gražina pardavėjams tą dalį  ir parduoda kažkam kitam, arba atsikeičia vėl su manim, ir viskas. O dabar turi sėdėti ir laukti – kur logika?

Šiaip šį kartą dar pavyko susitarti, kad įdėtų laikiną maitinimo bloką, nors ir ne tokį galingą, bet iš esmės – kuriam laikui turėtų užtekti. Tačiau paleidus viską namie dar paaiškėjo, kad ir integruota tinklo plokštė liko „ne ryšio zonoj“ – nei BIOS’e, nei prie Device’ų jos nebesimato. Taip kad, šį kartą į garantinį reikės siusti visą motininę, kurios laikiną pakaitalą kažin ar gausiu. Ir tada jau iš tikro laukia dvi savaitės prastovų.

Ar gal vis gi yra kokių teisininkų, ar šiaip rimčiau su tuo susidūrusių? Gal vis dėl to kažkiek įmanoma įrodyti, kad esi ne kupranugarius ir kad garantiniame paspartintų visą tą „taisymo“ procesą? ;)

, , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Opera 10 Final artėja – arba kelelis tolimas, kelelis artimas

- Rgp. 29, 2009, Filed under: apžvalgos, pamastymai, programos
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

OperaOpera vis intensyviau štampuoja Release Candidate’us (RC) – šią savaitę išėjo jau antrasis . Tokie tempai ne šiaip sau – rugsėjo 1d. Opera, kaip ir daugelis visokiausių kitų sričių atstovų, planuoja pradėti naują sezoną, išleisdama Opera 10 finalinė versija.

Kelias iki finalinės versijos nebuvo trumpas – Opera 10 Alpha 1 versija buvo išėjusi 2008-ų metų gruodį, o tam tikrų funkcijų kelias prasidėjo dar nuo Opera 9.5+. Praktiškai nuo to laiko ir tenka naudoti šią versiją – iš pradžių šiaip pabandžiau, o paskui atgal atsistatyti būtų buvę problematiška. Dėl ko taip ir laukiu kol išeis finalinė versija. ;) Tiesa, versijos nuo gan seniai stabiliai veikė ir lūžinėdavo ne dažniau nei įprastos stabilios (stable) versijos.

Kas naujo bus pristatyta Opera 10 – jei lyginti su Opera 9.5+, tai tiesa pasakius, man asmeniškai, kaip tikriausiai ir daug kam kitam, jau būtų sunku įvardinti. Nes visos tos naujovės jau kaip lyg ir ne naujovės – daugelis Operos vartotojų seniausiai išbandę ir sėkmingai naudoja gana stabilias Beta versijas (o kai kurie tas naujovės ir nuo Alpha versijų bandosi). Kaip pati Opera pristatinėja naujausias ir svarbiausias funkcijas galima susipažinti Opera 10 RC puslapyje.

Kaip nebūtų gaila, į Opera 10 finalinę versiją kol kas neįeis funkcija, kuri laikoma išties revoliucine – Opera Unite. Tiesa ši funkcija nebuvo įtraukiama ir į Beta versijas (buvo prieinama tik specialiose versijose). Todėl galima būtų numatyti, kad neįeis ir į finalinę. Labai jau netikėtai buvo pasirodžiusi ši funkcija – tai įvyko visai neseniai, ir kai Opera 10 buvo jau Beta stadijoje. Akivaizdu, kad reikia daugiau laiko, kad ištobulinti šią revoliucinę technologiją – ir, manau, čia Operai reikėtų paskubėti, nes iš to „revoliucingumo“ gali nieko ir neišdegti (konkurentai nemiega).

, , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

MCPD: ASP.NET Developer 3.5 sertifikatas

- Rgp. 26, 2009, Filed under: programavimas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

MCPDStengiames nestovėti vietoje, ir tą progą, paskui Microsoft Certified Technology Specialist sertifikatus, ant dienų pagaliau išlaikiau Microsoft Certified Profesional Developer (MCPD): ASP.NET Developer 3.5 sertifikatą. Turint daugiau noro, yra kur tobulėti ir toliau – .NET Framework 3.5 Windows Forms, Windows Presentation Foundation (WPF), ADO.NET ir panašiai. Tačiau nelabai už ilgo pasirodys .NET Framework 4.0, kas truputi atbaido norą taip skubiai tobulintis, nes, tikriausiai, atsiras nauji egzaminai – ir reikės arba laikyti naujus, arba atnaujinti (laikyti „upgrade“) senus.

CertificatesKas įdomu, tai pasirodo sertifikatų pristatymas jau yra už papildomą mokestį. Norint užsakyti sertifikatų pristatymą – microsoft.com siunčia į kažkokį tai „third-party“ tinklapį, kur už pristatymą siūlo atsikratyti 9.95$ už vieną sertifikatą (ir po 0.99$ už kiekvieną papildomai). Anksčiau pristatymas ir visi kiti pribumbasai buvo įskaičiuoti į egzamino kainą ir Microsoft’as už tai neprašė nieko papildomai mokėti.

Tiesa dabar visus „popierius“ galima tvarkytis elektroniniu būdu per MCP svetainę – atsisiųsti sertifikatus PDF/XPS formatu, atspausdinti, persiųsti darbdaviui ar kitiems partneriams, ir panašiai. Buvo tokia galimybė ir anksčiau, bet pagrindas kažkaip vis gi buvo „gyvi“ sertifikatai, o el. paslaugos kaip priedas – o dabar atvirkščiai. Taip pat dar ne taip seniai elektroniniai sertifikatai nelabai atspindėjo tiesą (į rankas gavau kiek kitokius, nei buvo pasiekiami elektroniškai) – pavyzdžiui parašas vis dar buvo B. Gates’o, o ne S. Ballmer’io. Dabar jau viskas tvarkoje, ir galima apsieiti be popierinių variantų.

, , , , , , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Filmas „9-asis rajonas“ („District 9“), arba krevetės – irgi žmonės

- Rgp. 24, 2009, Filed under: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 2)

District 9Į filmą ėjau daugmaž suvokiant kas laukia, ir kažko per daug nesitikėjau – ir, tikriausiai, pavyko tinkamai nusistatyti, nes filmas tikrai patiko.

Tačiau įspūdžiai po filmo vis gi buvo dvejopi. Iš vienos pusės – kažkas originalaus, įtraukiančio ir verto dėmesio, bet iš kitos pusės – filmas sausokas, ir ne grynai pramogai. Kažkokių tai kontraversiškų idėjų jame ypatingai nėra, todėl aš pasakyčiau, kad filmas skatina ne protinį, o labiau emocinį suvokimą – gebėjimą pergyventi, užjausti. Iš fantastinių veiksmo (sci-fi action) filmų, kaip jį poziocionoja IMDB (plius dar drama ir trileris), dauguma pripratę laukti arba gryną veiksmą, arba būtent intelektualinius vingius, o ne spaudimą ant sąžines – „kokie žmonės žiaurus“. Gal dėl to šiek tiek ir yra tas nusivylimas.

Kitaip tariant, nors šį filmą ir pradėjo vadinti, kad jis taps būtent sci-fi klasika, bet aš išskirčiau labiau ne sci-fi dedamąją, bet dramos ar bent jau trilerio. Sci-fi dalykėliai – ateiviai, energetiniai ginklai, erdvėlaiviai ir kita – tai tik naujoviškos priemonės papasakoti apie tokius dalykus, kaip žmonių netolerancija, eilinio žmogaus nereikšmingumas, meilė galu gale ir panašiai. Nieko nesakau – tos priemonės puikiai tiko ir padėjo perduoti tinkamą atmosferą, tačiau tai nekeičia filmo esmės – „apie seną naujai ir kitu kampu“.

Filmą pagal tematiką būtų galima lyginti su Diena, kai sustojo Žemė. Tačiau filmo originalumas yra ne pačioje idėjoje ar siužete, bet pateikimo technikoje. Nelabai įprasta yra sėdėti kino teatre ir žiūrėti naujienų reportažą (iš kokio nors karšto taško Irake), kuris remtas realiais-fantastiniais įvykiais, kurių dar negalėjo būti, tačiau jie pateikiami kaip faktai. Tas pateikimas atrodo tikrai įtikinamai, ir rezultate tarsi įsilieji į tų įvykių atmosferą. Būtent tai ir yra stiprioji filmo dalis.

Filmo aktoriai taip pat nėra „žvaigždėti“ – daugmaž Lūšnynų Milijonieriaus lygio, pririnkti vos ne iš identiškų lūšnynų. Toks filmo kūrėjų žingsnis dėl aktorių yra pagerbtinas. Gal tai ir nesuteiks filmui papildomo reitingo ir „žiūromumo“, tačiau tai dar kartą pabrėžia, kad filmo esmė yra gilesnė, nei įprasta, kai tenka išpūtus akis žiūrėti į Brad’o Pitt’o fizionomiją, ar į Angelina Jolie formas. Mažai žinomi aktoriai suteikia filmui daugiau realistiškumo, „dokumentalisticizmo“ – kas ir yra režisieriaus Neill Blomkamp pagrindinis arkliukas.

Ir vis gi aš nepatarčiau prieš einant į filmą tikėtis kažko labai įspūdingo – filmas tikrai vertas dėmesio, bet gali nuvilti, jei tikėsitės per daug. Jis tiesiog šiek tiek kitoks, iš serijos „filmai ne visiems“. Tačiau ko ko, o veiksmo mano akimis buvo tikrai pakankama – antra filmo dalį pagal veiksmo kiekį galima nors ir su Transformeriais lyginti. Pradėjus žiūrėti šį filmą, geriau atmesti kažkokias pašalines mintis, atsipalaiduoti ir bandyti įsilieti į filmo įvykių atmosferą – ką padaryti, filmo pateikimo technikos dėka, turėtų būti nesunku. Tuomet filmas pasibaigs nespėjus ir įkvėpti.

Įvertinimai:


(Beje, įdomu kodėl ateivių veidai „užcenzuruoti“) ;)

, , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 2)

Paieška

Archyvas

  • 2011 (7)
  • 2010 (40)
  • 2009 (97)