Pergalė

Visų pirmą dėkui Lietuvos rinktinei už atneštą savo šaliai nuostabią pergalę. Šios pergalės tikrai mažai kas tikėjosi, dėl ko ji yra dar labiau maloni. Kita vertus, kai medaliai buvo jau arti – daugelis pradėjo liūdėti, kad nebuvo paimti aukštesnės prabos medaliai. Manau, kad tai natūralu, nes kuo arčiau čempionato pabaigos, tuo geresnį krepšinį rodė Lietuvos rinktinė. Lietuviai truputi buksuodami pradėjo čempionatą, tačiau vėliau (tikriausiai po įspūdingos pergalės prieš  Ispaniją) atsirado pasitikėjimas savo jėgomis, ir lemiamose rungtynėse buvo gan įtikinamos pergalės prieš tokias rinktinės kaip Argentina ir Serbija. Rezultate nori-nenori pradedi kaltinti amerikiečius, kad vėl ne laiku ir ne vietoje papuolė, sustabdė pergalingą žingsnį.

Čempionatas

Kas dėl pačio čempionato, tai iš vienos pusės jis buvo silpnokas – jei žiūrėti į tai, kiek visokių žvaigždžių atsisakė jame dalyvauti. Praktiškai visose komandose nebuvo po vieną ar net po kelis pagrindinių žaidėjų – visokie Gasoliai, Nowitzkiai, Kirilenkai, Yao Mingai, Šiškauskai, Parkeriai, LeBroniai, Genobiliai ir t.t. Daugelis komandų žaidė  gal ne antromis sudėtimis, bet pusantrinėmis – tarp pirmos ir antros komandos.

Kita vertus, visų tų lyderių nebuvimas daugeliui komandų net tikriausiai padėjo – leido susikaupti ties savo jėgų, susivienyti ir žygiuoti į priekį, nekabinant medalius ant saves anksčiau laiko. Vienas iš ryškiausių tuo pavyzdžių – bronzos medalių nugalėtojai, Lietuvos rinktinė. Ir kažin ar kas nors gali teisintis tuo, kad jie neturėjo pagrindinių žaidėjų – jų neturėjo ir Lietuvos rinktinė.

Viso to pasiekoje čempionatas gavosi net dar įdomesnis ir lygesnis – daugelyje maču viskas sprendėsi tik rungtynių pabaigoje. Išskyrus nebent rungtynes su JAV rinktine, kuriai iš esmės irgi padėjo, kad joje nebuvo ryškiausių žvaigždžių. Nors amerikiečiai vis vien buvo arogantiški ir pasitikintys savimi, neturėjo treniruočių, nenaudojo ypatingų žaidimo schemų, tačiau ši rinktinė tikrai kovojo užsivedus ir rimtai nusiteikus.

Lietuvos rinktinė

Kas patiko Lietuvos rinktinėje? Visų pirmą – grynas komandinis žaidimas. Tai buvo komanda, kurioje praktiškai nebuvo taip vadinamų “turistų”. Prie šito, žinoma, pagrinde prisidėjo treneriai – sudėties rotacija ir kiekvieno žaidėjo teigiamų savybių išnaudojimas, buvo tikrai aukštame lygyje. Kas dėl trenerių – tai aiškiai matėsi ne tik lankstus sudėties valdymas, bet ir kitokie taktiniai manevrai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – rungtynės su Argentina, kuri buvo nugalėta tikrai ne vien netikėtai užkritusiais tritaškiais. Žinoma, tokius manevrus nesigavo pritaikyti prieš visus varžovus, tačiau vis vien matėsi, kad aikštelėje vykstantys dalykai, yra kažkaip pagrįsti protu.

Kas dar patiko rinktinėje – tai kaip niekad užtikrintas žaidimas kas liečiasi kamuolio kontrolę ir visokias žioplas klaidas, ypatingai kai varžovas pradėdavo spausti. Daug buvo šnekėta apie gero įžaidėjo trukumą, buvo ir tokios kalbos, kad net nebus kam saugiai kamuolį persivaryti. Tačiau čempionato metu lietuviai su tuo gan tvirtai susidorojo – tikrai gan lengvai ir be problemų atlaikė visus įmanomus spaudimus (nebent tik amerikonų rankų buvo per daug ir jos buvo per ilgos). Paskutinėse rungtynėse šiuo atžvilgiu – žiūrėjai ir buvai ramus, kai kamuolis buvo kokiose nors Kalniečio ar Delininkaičio rankose.

Taip pat prie viso komandinio žaidėjo prisidėjo ir Linas Kleiza – aiškus rinktinės lyderis. Tai, kad jis buvo lyderis – iš jo nei atimsi, nei pridėsi, taip kalba faktai ir statistika. Pats iki čempionato irgi ypatingai nesižavėjau Lino žaidimu – taip, individualiai jis visada buvo stiprus, bet komandiškai – visiškai nulis. Kitaip tariant – gryno amerikietiško krepšinio pavyzdys.

Anksčiau, kai jam nekrisdavo, galėjo paskui save ir visą komandą į dugną patraukti. Tačiau ką mes turėjome per šį čempionatą – tai visiškai kitokį Kleizą. Dauguma sakydavo, kad patobulėjusį, bet aš pasakyčiau, kad tiesiog pasikeitusį – individualiai jis liko vis dar toks pats stiprus, bet pasikeitė jo žaidimo suvokimas.

Rezultate gavome tolygią komandą, su daug lygiaverčių žaidėjų ir vienu stabiliu lyderiu – tokiu, kokiu jau nežinau kada rinktinė turėjo prieš tai. Tokie žaidėjai, kaip pavyzdžiui Jasikevičius ar Šiškauskas – irgi būdavo lyderiais, bet kitokio tipo. Šiškauską “komandos klijais” vadindavo, Jasikevičius – šiaip kaip treneris aikštėje būdavo. Ir jiems abiems reikėdavo visos komandos pastangų. Taip, kartais ir jie iššaudavo individualiai, prieš kokius nors amerikonus keliais tritaškiais iš eilės, bet tokio stabilumo lemiamais momentais kaip pas Kleizą – neturėjo. Kleizai pagal šaltakraujišką taškų darymą būtų galima prilyginti nebent kokį Macijauską (ech, kaip jo karjeros gaila).

Ir aš neliaupsinu Kleizos – tiesiog jis yra tokio tipo žaidėjas, toks jo amplua (bent jau Lietuvos rinktineje). Manau, toks komandinio žaidimo ir stabilaus lyderio derinukas yra tik į naudą rinktinei. Yra kas gali patraukti komandą lemiamais momentais, o pati komanda – iš esmės ir be lyderio gali apsieiti, kol jis įsibegės, ar jei iš vis ne jo diena. Kitaip tariant – šitie dalykai vienas kitą tik papildo, ir čia tikrai yra ne tas atvejis, kai būna vieno žaidėjo komanda.

Šiaip dėl Kleizos dar klausimas – ar čia Kemzūros nuopelnas, ar visgi labiau Olimpiakoso ir praleisto europiniame krepšinyje laiko. Tikriausiai visgi abu faktoriai susidėjo. Kažin ką turėsime iš jo kitąmet, kai jis vėl grižo pas amerikonus. Ramina nebent tik tiek, kad žais jis Toronto komandoje, kuri pastaruoju metu laikoma europietiškiausia komanda NBA lygoje, žaidžianti komandinį krepšinį.

Reziumė ir lukesčiai

Kažkaip kuo toliau, tuo baisiau darosi už 2011-ųjų Europos čempionatą Lietuvoje. Pasaulio bronzos medaliai yra iš tikro didelis pasiekimas, bet ar nepersistengs žmonės sureikšminant šį pasiekimą ir ar nepradės žūtbūt reikalauti aukso. Visos viltys į rinktinės narių profesionalumą – reikia tikėtis, kad jie nesužvaigždėjo, o tik įgavo patirties ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Viską ką turime padaryti mes – tai palaikyti savo šalies komandą nepaisant to, kaip jai seksis. Per šį čempionatą jau buvo pakankamai įrodymų – ir kad po beviltiškų čempionatų galima pasiekti aukštumų, ir kad buksuojant čempionato pradžioje galima laimėti medalius, ir kad rungtynes galima laimėti, net ir pralaimint jas 18 taškų skirtumu tokioms komandoms kaip Ispanija.

Viskam savo laikas – reikia tik turėti užsispyrimo, noro ir neprarasti pasitikėjimo. Taip kad iki susitikimo kitais metais Lietuvoje!

Panašių įrašų nėra.

Šiek tiek istorijos

Anksčiau  (maždaug iki 2005-tųjų) rimčiausiu Manager’iu buvo laikomas būtent Championship Manager. Aplamai Championship Manager savo raida pradėjo dar nuo 1993 metų – gan garbus amžius, tiesa? Football Manager atsirado palyginus neseniai, o iš žinomesnių dar buvo FA Premier League Football Manager serija (vėliau pervadinta į Total Club Manager, o dabar žinoma kaip FIFA Manager).

Football Manager – tai yra Championship Manager palikuonis, arba gal tiksliau atsišakojimas. Kažkada kūrėjai (Sports Interactive) atsiskyrė nuo ilgamečių Championship Manager leidėjų (Eidos Interactive). Sports Interactive pradėjo kurti Football Manager, kuris ir perėmė visas gerąsias savybes, o leidėjų tapo Sega Enterprises.

Eidos liko tik su teisėmis į pavadinimą “Championship Manager”, pasamdė ne itin patyrusius kūrėjus iš Beautiful Game Studios, ir pradėjo kurti iš esmės naują žaidimą su senu pavadinimu. Iki šiol dar nieko ypatingo šis žaidimas nepasiekė, bet kasmet vis tobulėja – ir Championship Manager 2010 jau yra gan žaidžiamas, bet vis dar yra blogiausiai vertinamas iš pagrindinės trijulės.

Šiaip ar taip – dažniausiai yra lyginami Football Manager ir FIFA Manager. Abu šie žaidimai turi savo stilių ir gan gilias tradicijas.

FIFA Manager

FIFA Manager yra labiau “popsovas” ir “arkadinis”, skirtas lengvesnei pramogai. Daugiau dėmesio yra skiriama visokiems aplinkiniams veiksniams nei pačiam futbolui, kas truputi pagyvina “menedžerio gyvenimą”. Tai ir pokalbiai su žaidėjais, tai ir nekilnojamojo turto pirkimas už savo asmeninį atlyginimą, tai ir santykiai su žmona bei vaikų auginimas (vaikus net galima imti į savo komandą). O galiausiai net ir savo komandą galima nusipirkti ir tapti jos dievu – kas leis jums daryti bet ką ir bet kada, be baimės būti išmestam valdybos sprendimu.

Ilgą laiką šios serijos privalumas (nors kai kuriems ir ginčytinas) buvo galimybė žiūrėti rungtynes 3D formatu. Šiai peržiūrai buvo naudojamas FIFA žaidimo varikliukas, tad viskas rungtynės atrodė išties gražiai, ko vienareikšmiškai nepasakysi apie dirbtinių žaidėjų intelektą. Šiaip ar taip paskutinės pagrindinių menedžerių versijos jau turi panašias peržiūros galimybes, jei nevertinti vien pagal grafikos kokybę – taip kad šis privalumas jau neesminis.

Minėti nefutboliniai dalykai iš tikrųjų vietomis pagyvina žaidimą, vietomis – atrodo ne vietoje. Bet grįžtant prie paties futbolo, tai tikslus šiame menedžeryje siekti nėra taip sunku – net ir su silpnomis komandomis galima įrodyti koks esate “geras menedžeris”. Žinoma ne be “load/save” taktikos. :)

Taip pat šitame menedžeryje galima ir už rinktinių vairų pastovėti – žinoma, jei tik sudominsite kurios nors šalies federaciją. Nors dabar jau atrodo ir kituose menedžeriuose  galima tai pasiekti.

Football Manager

Football Manager, kas liečiasi ilgalaikių strategijų vystant komandą, taktikų ir panašiai – yra labiau apie “gryną futbolą”, labiau realus (vietomis gal per daug) ir skirtas didesniems specialistams.  Čia jums sunkiai pasiseks išvesti kokią nors 2-3 diviziono komandą į Čempionų Lygos finalus, net ir su “load/save” taktikom. Bent jau ne per 2-3 sezonus.

Championship Manager

Championship Manager yra daugmaž tarpinis variantas tarp dviejų aukščiau išvardintų. Visokiomis lentelėmis, statistika, vartotojo sąsaja primena Football Manager, bet pagal galingumą ir realistiškumą yra daugmaž FIFA Manager lygio, tačiau be to apiefutbolinio šurmulio. Dėl ko rezultate gaunasi šiek tiek per sausas žaidimas, bet kartu ir ne tokio lygio kaip Football Manager, kad atpirktų tą “sausumą”.

Taip pat tikriausiai verta pažymėti, kad FIFA Manager ir Football Manager turi labiau išvystytas bendruomenės – kas reiškia daugiau visokių papildymų, pataisymų ir kitų įdomių dalykėlių. Kalbant apie papildymus – tai čia turimi tokie dalykai, kaip įvairios papildomos lygos (lietuviška lyga, rusiška ir panašiai), kurių nėra “gamykliniuose” žaidimų variantuose. Taip pat atnaujinimai su paskutiniais transferų rezultatais, žaidėjų statistinių rodyklių koregavimas ir panašiai. Championship Manager iki šiol šitoje vietoje gan smarkiai atsilikinėjo.

Others

Be paminėtų grandų retkarčiais pasirodo (šiais laikais jau rečiau) visokie vienos-dviejų versijų tokio tipo žaidimai, kurie neišauga iki ilgamečių serijų. Nors be paminėtų grandų vis gi dar yra viena daugiau-mažiau žinoma futbolo menedžerių serija – Premier Manager. Ši serija taip pat yra gan sena ir maža tuo, savo laiku buvo gan įdomiu ir rimtu konkurentu visiems menedžeriams. Pats esu žaidęs Premier Manager 97 ir Premier Manager Ninety-Nine, kurie savo laiku patiko iki tiek, kad po kelerių metų net peržaisdavau kaip kokį Fallout’ą. Tik tiek, kad futbolas vis gi greičiau sensta, nei fallout’ai. :)

Ilgainiui Premier Manager serija susilaukė daug permainų kūrėjų/leidėjų štabe, kas jai buvo tikrai ne į gerą. Dabar ši serija futbolo mėgėjais vertinama itin nepalankiai. Arba tiksliau išvis beveik nevertinama, bent jau aš daug kalbų apie ją negirdėjau.

Asmeninė patirtis menedžerio kėdėje

Iš paskutinių visų paminėtų menedžerių versijų, žaidžiau FIFA Manager 08, Football Manager 2009 ir Championship Manager 2010. Taip kad, galima sakyti – išbandžiau visus variantus. Tačiau ilgiausiai iš visų žaidžiau FIFA Manager, nors ir jį perpratau tik iš kokio trečio karto, dar pradedant nuo Total Club Manager laikų.

FIFA Manager’yje sudėjau Lietuvos A lygos papildymus ir žaidžiau už FBK Kauno komandą, su kuria tapau visokių Čempionų Lygų daugkartinių nugalėtojų (aišku, su dauuug “load/save” taktikos :D). Galiausiai nusipirkau FBK Kauno komandą, atrodo, už 40 tūkstančių eurų (finansiniai aspektai A lygos papildyme nebuvo subalansuoti Lietuvos realijoms – kitaip ir negalėjo būti).

Vėliau supratau, kad A lygoje jau nebėra ką veikti su žvaigždžių rinktine (ne, tikrų žvaigždžių, kaip pavyzdžiui Ronaldo ir Rooney, ten nebuvo – nesutiko važiuoti į kaimą nepaisant laimėtos Čempionų Lygos taurės ;)), gavau pasiūlymą iš Anglijos Premier lygos – sutikau su tuo pasiūlymu… ir atidėjau savo karjerą šiame žaidime kitam kartui.

Daugmaž po metų nutariau išbandyti Football Manager – pagalvojau, kad reikia pasistengti perprasti ir šį menedžerį. Pasirinkau iškart rimtesnio diviziono komandą – atrodo Tottenhamą. Tačiau taip nieko ir nesugebėjau iš jos išgauti su savo ribotom trenerio galimybėm. Eilinį kartą neužsikabliavau – ir atidėjau šį menedžerį. Ir net atrodo vėl parsisiunčiau FIFA Manager 08 – nors jau ir naujesnis buvo, bet labai jau pasiilgau savo FBK Kauno. Tačiau vis dėl to taip ir nesuinstaliavau.

Dar po kažkiek laiko nutariau, kad vėl noriu pasifutboliuoti, pradėjau žiūrėti kokie yra naujausi menedžeriai. Sustojau ties Championship Manager 2010, nors labiau norėjau Football Manager 2010, tačiau šis dar nebuvo išėjęs.

Šį kartą vėl pasirinkau aukštesnio diviziono komandą – Sunderlandą (su kuriuo kažkaip dabar vis dažniau susiduriu). Irgi ne iškart, bet vis dėl to truputi užsikabliavau, beveik sužaidžiau vieną sezoną, bet taip jo ir nepabaigiau iki galo – kažkaip staigiai pradėjo nusibosti tos pilkos lentelės. Tačiau šis menedžeris vis dar guli suinstaliuotas, ir tikriausiai tą sezoną užbaigsiu – gal ir vėl užsikabliuosiu. :)

Mano išvados

Pats esu labiau mėgėjas nei futbolo profesionalas, man svarbiau yra visgi žaidžiamumas (angl. gameplay), nei penkis ilgus sezonus spoksoti vien į statistikos lenteles, kad užimti pirmąsias vietas bent jau savo divizione – nekalbant apie perėjimą į aukštesnį divizioną ir apie įvairių taurių laimėjimą.

Todėl su visa pagarba “tikrąjam” menedžeriui – Football Manager, aš vis dėl to labiau pamilau FIFA Manager seriją. Tačiau šią seriją verta bandyti turbūt tik kartą per 3-5 metus, nes užsikabliavus ant vienos versijos – sekančioje nieko naujo neberasite, tik tuos pačius, jau spėjusius nusibosti, dalykus.

Football Manager neužkabindavo kiek nebandžiau – per daug ten gilintis reikia, o gal net ir futbolo teorijos žinoti.

Championship Manager nors 2010-ųjų metų jau gan neblogas, tačiau vis dar atsilieka nuo savo pagrindinių konkurentų ir žaidžiamumu, ir realistiškumu. Kol kas, manau, geriau rinktis kitus menedžerius.

Panašių įrašų nėra.

1992-tųjų metų olimpiadoje Barselonoje svajonių komandą (angl. Dream Team) turėjo ne tik JAV, bet ir tik nepriklausomybę įgavusios Lietuvos pirmoji olimpinė komanda. Šioje komandoje dalyvavo – A. Sabonis, Š. Marčiulionis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, S. Jovaiša, A. Karnišovas, G. Krapikas, G. Einikis, A. Visockas, R. Brazdauskis, A. Pazdrazdis, D. Dimavičius.

Būtent apie šią komandą ir yra filmuojamas dokumentinis filmas – “Kita svajonių komanda” (angl. “The Other Dream Team”). Šio filmo anonsas:

Nežinau kas dar bus tame filme ir kokie būtent įvykiai į jį įeis, bet šis anonsas tai tikrai patiko. Lyg ir viskas aišku, nieko naujo, bet žiūrint širdelė tikrai suvirpėjo. Čia net nereikia būti lietuvių ir patriotų, užtenka šiaip daugmaž žinoti tų metų įvykius, kad susigraudinti. Net amerikonas (Jimo Lampley) prisimena tais metais iškeltą Lietuvos vėliavą su ašaromis akyse.

Panašūs įrašai:

1. Su pergale ir dėkui rinktinei! (papildyta)

• vakar BasketNews.lt praneša, kad Fantomastautas ir Brazyauskas palieka Žalgirį, o dirikas M. Pauliejūnas lieka;
• Krepšinis.net praneša, kad iš Žalgirio atleista visa nešventa trejybė, tame tarpe ir M. Pauliejūnas;
• šiandien BasketNews.lt jau praneša, kad M. Pauliejūnas vis dėl to traukiasi iš Žalgirio;
• tuo tarpu Krepšinis.net persigalvoja ir pradeda tvirtinti, kad M. Pauliejūnas vis dar ramiai geria rytinę kavą savo įprastame darbo kabinete.

Štai taip krepšinio (na, turbūt ir ne tik krepšinio) portalai keičia nuomones ir neapsisprendžia dėl nuogirdų ir kitokių gandų. Aišku, paskui pakoreguoja viską truputi, bet vis vien smagu žiūrėti. Vos ne kaip horoskopus skirtinguose laikraščiuose skaityti – visur priešingai skirtingi. ;))

P.S. pavardės pakeistos specialiai dėl šiaip sau. Visi sutapimai su realiais egzistuojančiais asmenimis – tai tik aplinkybių ir sutapimų sutapimas, įvykęs atsitiktinai dėl sutapimo.

Panašūs įrašai:

1. Krepšinio rungtynės tarp Afganistano ir Zambijos baigėsi taikiai 0:0
2. Ispanijos rinktinė – 2009-tų metų Europos krepšinio čempianato aidai avansu

Nors ir keikia jį dabar kaip trenerį, tačiau kaip žmogus, kaip ir sakiau anksčiau, jis vis dėlto yra pavyzdingas. Pavyzdžiui lyginant ir su tuo pačiu A. Sireika, kuris iki paskutinio nenorėjo pats atsistatydinti, kai rinktinei žūtbūt reikėjo permainų. Net kažkaip ir pagailo Butauto, kaip žmogaus. Nepavyko prasimušti jam, o gal paprasčiausiai panašaus lygio patirties pritrūko. Gražiai laikosi atsakinėjant į agresyvius klausimus ir prisipažįstant savo klaidas. Belieka palinkėti jam nepalūžti ir sėkmės (o jos jam reikės labai daug) tolimesniuose darbuose.

Panašių įrašų nėra.

***

Toliau tęsiasi tarptautinis turnyras Angoloje. Vakar įvyko paskutiniai pirmojo etapo susitikimai. Įdomus rezultatas užfiksuotas B pogrupyje, kur ietis surėmė seni varžovai – Afganistano ir Zambijos rinktinės. Nepaisant atkaklios ir permainingos kovos – nei Azijos, nei Afrikos atstovams taip ir nepavyko pelnyti taškų, tad rungtynės baigėsi taikiai.

Rungtynėse užfiksuota tikra tritaškių liūtis. Abi komandos metė po 50 kartų (viso 100), apie trečdalis metimų lietė lanką. Ypatingai pastangas dėjęs ir stebėtinu netaiklumu pasižymėjęs Afganistano komandos lyderis Achmedas Sodžubajevas apgailestavo, kad jo komandos draugai susidūrė su jiems nebūdingu lankų aukščiu.

“Vis dėlto rungtynės vertinu teigiamai, mat skirtingai nei susitikime su Turkmėnistanu, turėjome keletą neblogų progų atakuoti iš po krepšio, tačiau sėkmė šį vakarą nuo mūsų nusisuko” – apgailestavo 38 metimus prametęs snaiperis.

Zambijos rinktinės atstovai nuo komentarų susilaikė.

Panašūs įrašai:

1. Su pergale ir dėkui rinktinei! (papildyta)
2. Krepšinio portalai – kuris labiau teisus
3. Ispanijos rinktinė – 2009-tų metų Europos krepšinio čempianato aidai avansu

Pau Gasolis, Marcas Gasolis, Rudy Fernandezas, Ricky Rubio, Juanas Carlosas Navarro, Victoras Claveras, Felipe Reyesas, Carlosas Cabezas, Raulis Lopezas, Sergio Llullas, , Alexas Mumbru, Jorge Garbajosa.

Tiesą pasakius, likau apakęs – ant atsarginių žaidėjų suolelio praktiškai nėra ką sodinti, praktiškai visi verti startinio penketo. Apie šios rinktinės galimus rezultatus nieko nesakau – rezultatus lemia ne vien žvaigždžių kiekis komandoje. Tačiau pagal individualius meistriškumus Ispanijos rinktinė – neabejotina favoritė.

Panašūs įrašai:

1. Su pergale ir dėkui rinktinei! (papildyta)
2. Krepšinio portalai – kuris labiau teisus
3. Krepšinio rungtynės tarp Afganistano ir Zambijos baigėsi taikiai 0:0