laisvalaikis
Pamastymai apie IMDb, arba mano kultūros reikalų patarėjas
Šiais laikais turbūt kiekvienas daugiau-mažiau save gerbiantis kinomanas žino kas yra IMDb.com, bet kaip plačiai jūs naudojatės tuo daiktu? Ar pasitikite IMDb reitingais - tik pamačius kokio nors maža-biudžetinio filmo 4-5 balų reitingą – iškart užbrokuojate filmą ir numetate jį į šoną? Ar traktuojate tuos reitingus kažkaip savaip, o ne tiesiog pagal 10-balę sistemą? Kas dėl manęs, tai aš praktiškai iš namų be IMDb nebegaliu išeiti. Kartais tai pasidaro panašų į priklausomybę.
Kas konkrečiai dėl reitingų – tai aš į juos tikrai atsižvelgiu. Tačiau pastebėjau tokią tendenciją, kad žemi reitingai apie filmus pasako daugmaž viską – ir man filmai su žemų reitingų iš tikrųjų retai patinka, ir retai aš juo įvertinu geriau. Iš kitos pusės, jei filmai įvertinti aukštais balais – tai man tai toli gražu nereiškia, kad filmas bus man aktualus ir kad man patiks. Taip būna arba dėl nepatinkamo žanro, arba dėl filmo senumo, dėl nemėgstamų aktorių, režisieriaus, ir kitokių faktorių. Pažiūrėjus Top 250, tokių filmų galima surasti tikrai daug – pavyzdžiui, tikrai nepasakyčiau, kad visokios Casablankos vis dar neprarado savo vertės.
Neseniai vienas kolega pametė dar vieną mintį kaip galima vertinti IMDb reitingus. Su šia mintim iš dalies sutinku – į reitingus reikia žiūrėti pritaikius filmo žanro koeficientus. Pavyzdžiui, jei drama – tai galima pradėti žiūrėti nuo kokiu 8.5, nes dramos dažnai būna pervertintos, arba aktualios siauresniam žiūrovų ratui – nelaiminga jaunystės meilė, žydų genocidas, kita nelaiminga meilė, ir kitokios gyvenimo nuoskaudos.
Jei siaubo filmas – tai siaubiakus jau galima žiūrėti nuo kokių 6-7 balų, nes jie dažniausiai, turbūt dėl savo specifikos, būna vertinami mažesniais balais. Bet aš, pavyzdžiui, išvis kuo toliau tuo labiau jų nežiūrėčiau, nepriklausomai nuo reitingo, nes tiesiog nesu šio žanro mėgėjas. Paskutinis pavyzdys – Drag Me To Hell, su pakankamai aukštu įvertinimu (kai žiūrėjau buvo net 8.0). Tačiau visokie vėmimai kraujų ant veido, baisi (ta prasme, gąsdinančia) muzika, staigūs bandymai išgąsdinti žiūrovą – tai ne man, nejaučiu tame kažkokio tai ypatingo malonumo. Rezultate per filmą gal daugiau juoko buvo, nei išsigandimų. O tikriesiems siaubiakų maniakams – tai gal ir geras filmas pasirodytų. Ten net ir pabaiga tokia standartinė, siaubiakiška.
Na, o filmus su kokiu nors Van Damme’u – tai jau nuo kokių 4-ių balų galima žiūrėti, nes vis vien visi šudas.
Kaip jau minėjau, gilinimasis į tuos reitingus, ypač prieš pirmą kartą žiūrint filmą, kartais būna panašu į priklausomybę – dėl ko kartais filmai nuo pat pradžių žiūrimi su mažesniu entuziazmu, ir šiaip vertinami subjektyviai. Arba atvirkščiai, pamatai didelį reitingą – ir tikėsi iš filmo fejerverkų. Pastaruoju metu prieš didžiąsias premjeras stengiuosi specialiai nežiūrėti IMDb reitingo – kad nuo pat pradžios žiūrėti filmą ramiai ir bandyti jį suvokti objektyviai, kad įvertinimas nebūtų įtakotas kitais.
Kartais pagalvoju, kad IMDb reitingai gali būti ir dirbtinai užkelti – nes kartais tikrai būna neaišku už ką filmas turi tokį reitingą. Pavyzdžiui yra kažkokie “Top 1000 voters”, kurių balsai, spėju, turi didesnį svorį, nei paprastųjų mirtingųjų. Taip pat jaučiasi ir politika – holivudiški filmai dažniausiai vertinami ir aktyviau, ir nuolankiau, nei kokie nors mažiau žinomi vokiški/prancūziški. Kartais taip pat būna įdomu pažiūrėti detalią balsavimo statistiką – kaip kokio amžiaus grupės balsavo, kaip balsavo vyrai ir kaip moterys, ir panašiai.
Tai kaip jūs atsižvelgiat į IMDb pateikiamus duomenis? Ar atitinka bent daugmaž jūsų įvertinimas IMDb įvertinimą? Pavyzdžiui, mano įvertinimai dažniausiai kažkodėl būna 1-2 balų mažesni už IMDb. Aukštesni – būna gan retais atvejais. :)
Rytinis šeštadienio pozityvas ir jo draugas
Star Wars kitaip, arba Eilinis Džedajaus Sugrįžimas (pasiilgot?)
Esu senas Žvaigždžių Karų (Star Wars) visatos didelis ne taip, kad fanatas – greičiau mėgėjas. Bet didelis. Iš pradžių, dar vaikystėje, kažką mačiau kino teatre – nors ir nieko neprisimenu ką ten mačiau. Paskui žiūrėjau per juodai-baltą Šilelį trijų serijų ciklą per Videokauką (Rolando Maskoliūno). Vėliau išleido 20-metines atnaujintas Žvaigždžių Karų versijas – kurias žiūrėjau per video-magnetofoną (kažkada ir tokie prietaisai buvo). Daugmaž tuo metu taip pat pasirodė ir naujas – Pirmas Žvaigždžių Karų Epizodas (Star Wars: Episode I – The Phantom Menace), kurį vieną kartą taip pat spėjau pažiūrėti per “magę”. Na, o vėliau jau prasidėjo divIksai, sidi, dividi ir kitokie abrikosai, per kuriuos kelis epizodus pažiūrėjau dar kažkiek kartų.
Paskutinį epizodą (Star Wars: Episode III - Revenge of the Sith) jau buvo galimybė pažiūrėti kino teatre. Po šio epizodo ir vėl dar kartą visus kitus epizodus teko peržiūrėti, nes PAGALIAU atsirado galimybę visą tą epopėją sujungti į vieną visumą – to Star Wars’ų gerbėjai laukė jau kelis metus.
Štai tokia trumpai-vidutiniškai-ilga įžangą į tai, kad gerbiamasis Džedajus ir vėl grįžta! (Šitoje vietoje turėtų pasigirsti žaliojo neoninio lempo-kardo bžui-bžui garsas ir piktojo-raudonojo-džedajaus raudonų akių blykštėlėjimas tamsoje). Ir pagal viską greitu laiku vėl teks peržiūrinėti visus epizodus.
Kur jis, nafig, grįžta? – paklausite Jūs – juk Darth Vader’is demistifikuotas, Imperatorius sėkmingai numestas pasikrauti nuo branduolinio reaktoriaus, galaktikoje vyrauja taika-družba-ževačka. O grįžta jis vieno tikrojo Žvaigždžių Karų visatos fano Adywan dėka, kuris liko žiauriai-nemaloniai nustebintas Darth Vader’io ružavą neonkę paskutiniojoje Karų versijoje. Todėl spjovė, patrynė rankom, surado dar vaikystėje močiutes padovanotą spalvotųjų flomasterių rinkinį ir ėmėsi photošopinti.
Koks gi šio gerbiamo tapytojo nuopelnas? Jis totaliai perdirbo visus efektus, panaikino daugybę klaidų (šešeiliai ne į tą pusę, operatoriaus kamera atspindyje, Čiubaka su pamirštais nusivilkti MaikloDžordno marškinėliais, kraujo pėdsakai iš rankos nukirstos lightsaber’iu – ir panašius “bugus”). Visas pakeitimų sąrašas yra surašytas aukščiau pateiktoje nuorodoje į forumą, ir taip pat vizualiai visus pakeitimus galite pamatyti galerijoje. Keletas pavyzdžių:
Aš likau tikrai nustebintas ir sužavėtas padarytu darbu, ir jau siunčiuosi trailerį. Kažin ar patys Lucalfilm’o montažininkai padarytų geriau – daugelis to pradėjo abejoti.
Paveiksliukas paimtas iš www.teleread.org
Gal ir nesu labai didelis knygų ryjikas – gilioje vaikystėje kelias knygas buvau skaitęs net kelių mėnesių bėgyje (gal net iki metų). Tačiau kaip ten bebūtų, knygas kaip pačias vertinu ir gerbiu, ir perskaityti keletą puslapiukų prieš miegą, laukiant kavinėje kol atneš pietus, arba kokioje nors kitoje “šventoje vietoje” – garbės reikalas, kurio dažniausiai nepraleidžiu. Kadangi paminėjau tokias vietas, kur vieną ir tą pačią knygą (žinau yra ir tokių, kurie skaito skirtingas knygas priklausomai nuo dislokacijos vietos) tampyti kišenėje yra problematiška – todėl papasakosiu kaip kitaip galima skaityti knygas. Kalba, žinoma, eina apie elektronines knygas.
Neseniai CreAtive rašė apie naująjį Amazon Kindle DX knygų skaitytuvą ir su tuo susijusi artėjanti popierinių knygų galą. Deja šis prietaisas skirtas tik JAV rinkai. Tačiau el. knygų skaitytuvai, gal ir mažiau žinomi, bet jau prieinami ir Lietuvoje – Šilas aprašė HanLin eReader V3 skaitytuvą.
Pirmą kartą apie tokius prietaisus išgirdau ir susidomėjau gana seniai. Gal tokio tipo prietaisai yra iš ties naudingi ir labai patogūs, bet aš kol kas vis vien žiūriu į juos gan skeptiškai. Visų pirma, man atrodo nelogiška jų kaina. Jų savikaina gal ir atitinka realybe, bet, kai už panašiai pinigų išeina normalus delninukas arba net vis populiarėjantys netbook’ai, kurie turi daug didesnį funkcionalumą – tai pirkti elektroninių knygų skaitytuvą tiesiog nekyla ranka.
Antras dalykas, kuris man taip pat yra svarbus – šie prietaisai kuriami taip, kad būtų kuo labiau panašesni į knygas, t.y. kad skaitant juos būtų panašūs pojūčiai kaip ir skaitant tikrąsias knygas. Rezultate gaunasi taip, kad ir šių prietaisų dydžiai ne daug kuo skiriasi nuo tikrų knygų, o tai reiškia, kad jiems galioja tai, ką įvardinau aukščiau – darosi sudėtinga visuomet nešiotis su savimi. Taip, prie tokių prietaisų komplekte dažniausiai būna visokie dėklai ir kiti pričindalai, bet padėties tai ypatingai negelbėja, bent jau mano akyse.
Padėtį gelbėja kitas – tikrai mobilus prietaisas, kuris iš tikro dažniausiai būna kažkur kišenėje. Kalbu apie mobiliuosius telefonus. Šiuo elektroninių knygų skaitymo prietaisu naudojus jau gan ilgai. Skaitau pagrinde grožinę literatūrą, o ne techninę, kurioje būna visokių grafikų, schemų, lentelių ir panašiai (nors, jei turėčiau galimybė, tai ir techninę taip skaityčiau). Grožinei literatūrai skaityti pilnai užtenka vien tekstinio formato.
Labai mandro mobiliako tam reikalui nereikia. Užtenka java-appletų palaikymo, o jei smartphone’as su kokiu nors Symbianu ar kitokiu Androidu – tai išvis valio civilizacijai ir aukštosioms technologijoms. Aišku dar patogiau būna, jei skaitymo ekranas yra didesnis. Pirmas mano skaitymo aparatas buvo Sony Ericsson k700 su gan primityviu ekranu (176 x 220 rezoliucija). Dabar turiu šiek tiek didesniu ekranu, ir šiaip protingesni, kad ir softą geresnį įmanoma surasti. Šiuo metu naudoju QReader aplikacija Symbian’ui (S60 3rd Edition) ir, galima sakyti, pilnai patenkintas.
Beje tiems, kurie nori mėgautis literatūra lietuvių kalba, yra dar gan ne maža problema pereinant prie elektroninių knygų – lietuviškų knygų elektroniniu formatu tikrai nėra tiek daug, kaip pavyzdžiui anglų arba rusų kalbomis, kuriomis galima surasti praktiškai bet kokią knygą. Gal tai ir laikina, gal ir su popierinėmis knygomis panašių problemų būna, tačiau tendencija tokia tikrai yra. Kuzmarkis.lt pasiūlė tam reikalui įkurti slaptą eknygų mėgėjų būrelį – kviečiu ir Jūs prisidėti prie elektroninių knygų populiarinimo Lietuvoje, jei tai tikrai domina. ;)
Filmas “Taken” (2008), arba Slaptiagentai Irgi Verkia (ir laužo kaulus)
Filmas tikrai paliko įspūdį ir šiaip tikrai yra vertas dėmesio veiksmo filmas, bent jau vieną kartą pažiūrėti, tai tikrai verta. Pavadinčiau šį filmą geriausiu 2008 metų veiksmo (gryno veiksmo) filmu. Aišku, ir be kabliukų neapsiėjo. Ko šitam filmui iš tikro trūksta, tai idėjos ir siužeto. Pats siužetas iš esmės nėra nei naujas, nei kažkuo aplamai ypatingas. Pavogė dukrą – tėtis puola gelbėti – happyendas. Štai ir visas siužetas. Kas vaikystėje matė, pavyzdžiui, kokį nors “Commandos” su terminatoriumi-Švarcu, statyta prieš ~20 metų – tai tikrai pamatys analogijas.
Rezultate filmas iš siužeto pusės net šiek tiek prailgo – kelis kartus jau beveik buvo pasiektas tikslas, bet vis truputi pavėluojama ar šiaip nepasiseka – ir vėl veiksmas persikelia į kitą vietą toliau, pagal gan linijinę ir numatomą grandinę. Susidaro šioks toks įspūdis, kad filmas vietomis nenatūraliai prailgintas, nors ir taip yra palyginus ne ilgas (kas net su jo linijiniu siužetu yra greičiau pliusas). Ant galo susidarė įspūdis, kad filmo “įdomumo/įtampos kreivė” vystosi ne iš apačios į viršų, o atvirkščiai – pradžioje sudomina tas kietas bičas savo kietais veiksmais, o kuo toliau į mišką, tuo labiau partizanai valgyt nori.
Yra žmonių kam siužetas net patiko – … (toliau)
Mano žiūrėti filmai
Kadangi jau pradėjau rašyti apie filmus (o apie juos žadu rašyti ir ateityje), tai pasidomėjau ar nėra kokio nors IMDB plugin’o wordpress’ui, kuris leistų reitinguoti filmus ir susieti juos su IMDB. Visiškai ko norėjau – neradau, bet radau vieną neblogą daiktą – WP Movie Ratings. Po šiokio tokio apdirbimo rašpiliu, tas daiktas visai tiko mano reikmėm.
Pasinaudojus šiuo plugin’ų surašiau ir sudariau savo žiūrėtų filmų biblioteka – Mano filmai. Prie filmų yra nuoroda į filmą IMDB bazė, mano įvertinimas, kai kur trumpa mano reziumė, o kai kur bus ir nuoroda į detalesnę apžvalgą. Iš esmės viskas ką ir norėjau. ;)
Filmai, žinoma, ne visi kuriuos mačiau – tiesiog tie, kuriuos žiūrėjau neseniai, kurie paliko įspūdį (gerą ar labai blogą), arba tiesiog kuriuos netyčia prisiminiau. Ateityje gal pridėsiu daugiau savo nuomonių ir apžvalgų prie šių filmų.
Filmas “Terminator 4″, arba Čeburginatoriaus Sugrįžimas Keturi
Pažiūrėjom Terminatorių 4, arba liaudiškai – Čeburginatorių. Ypatingai neužkabino, kaip iš visagalio Batman’o (Christian’o Bale’o) tikėjausi kažko daugiau. Dar kažkaip iš pradžių galvojau, kad ir režisierius tas pats – Chris Nolan, kuris režisavo abi naujojo Batman’o dalis ir The Prestige‘a (kurį ypatingai vertinu), bet pasirodo prie Čeburginatoriaus C. Nolan’as vis dėl to neprisidėjo, kaip ir Terminatoriaus papakarlas – James Cameron. C. Bale’as man jau pradėjo patikti gan seniai – dar nuo Equlibrium‘o. Ir patinka ne vien dėl to, kad tiesiog gerai pavaro, kad bėgu į visus jo filmus. Patinka dėl objektyvių priežasčių – nes patiko keli iš eilės matyti filmai su juo.
Grįžtant prie pačio Čeburginatoriaus, tai nesu šios epopėjos didelis fanas. Pirmieji du Terminatoriai gal ir yra savo laiku kultiniai filmai, bet dabar man juos žiūrint – nelabai kokių nostalgijų kyla. Atrodo kaip eiliniai lakstyk-žudyk-nugalėk filmai. Tik tiek, kad net ir dabar gan šiuolaikiškai tos dvi dalys žiūrisi (pavyzdžiui lyginant su trečiuoju Terminatoriumi). Trečia dalį aplamai vis dar nepabaigiau žiūrėti. Buvau pradėjęs žiūrėti, paskui kažkaip nutruko žiūrėjimas, o daugiau vis neprisiruošiu pabaigti vien tam, kad varnelė pažymėti.
Tačiau iš ketvirtos dalies tikėjausi, kaip jau sakiau, kažko daugiau ir, kas svarbiau, kažko naujo šioje epopėjoje. Nes pasikeitė ir režisierius, ir aktoriai, ir.. nepatikėsit, bet šiame Terminatoriuje nėra net gerbiamo Kalifornijos gubernatoriaus, aka Švarco. Nors vienoje vietoje žiūrovus beveik privertė patikėti, kad Švarcas vis dėlto sudalyvavo ir šioje Čeburatoriaus dalyje – o kaip gi T-800 kitu veidu nei Švarcas. Pasirodo tai buvo tik pigi “poddelka”.
Eilinį kartą grįžtant prie pačio filmo, tai … (toliau)
-
Mane galima rasti:
