muzika
Iš vienos pusės muzikoje gali būti begalybė kombinacijų iš įvairių natų, jų aukščių (dažnių) ir ilgumų, bet iš kitos pusės sakoma, kad maždaug pusę visų parašytų dainų galima sugroti su tais pačiais trimis akordais.
Kartais melodijos tyčia atkartojamos arba tik šiek tiek pakeičiamos, norint sugroti su žmogaus pasąmonėje įsitvirtintais muzikiniais atvaizdais. O kartais atkartojamos beveik netyčia, nes patys kompozitoriai irgi turi pasąmonę, kurioje būna įsitvirtinusios įsimintinos melodijos.
Nesu koks nors didelis muzikologas, ir Eurovizija žiūrėjau patogiai įsitaisęs ant sofos – o kas daroma po ilgos dienos nuo 22-23 valandų vakaro ant sofos, turbūt minėti nereikia, ypač kai tiek lopšinių dainuoja. Retkarčiais atsimerkiant, kai vietoj lopšinių pradėdavo bumbsėti kokią nors Gruziją, vis gi išgirdau keletą “trijų akordų melodijų”, kurios pasirodė tarsi kažkokios pažįstamos. Nežinau, gal čia tik man vienam taip?
Žinoma, dažnai atlikėjai specialiai pasirenka visokių ABBA’ų stiliuką, tuo net neslėpdami – na, toks jau muzikinius stilius pasirenkamas, kad bent kažkiek daugiau balsų pritraukt. Pavyzdžiui Azerbaidžanas, nors ir nepavyko tiksliai nustatyti ką jis man priminė, bet kažką priminė – ir panašu, kad Kelly Family. Kažkaip kertasi man Azerbaidžano daina su dainomis – “Every Baby“, “An Angel” ir “Fell in Love with an Alien“.
Tiek to, paliekam nugalėtojus, panašu, kad jie tikrai tik netyčia į pasąmonę sulindo, ieškodami žinomų motyvų. Tačiau toliau įdomiau – trečią vietą užėmę Švedai. Aš beveik tikras, net su savo nemuzikinė klausa, kad Švedijos dainos melodija (bent jau jos dalis) yra vienas prie vieno su kita, sena ir gan žinoma daina – “Marie Laforet – Manchester & Liverpool“. Be to būgnų riff’as – irgi yra sėkmingai nutyrintas, vienas žinomiausių būgnininkų riff’ų.
Kad aiškiau nurodyti panašumus, pabandžiau tai sudėti į video:
Beje, “Mančester-Liverpool” melodija jums taip pat gali būti žinoma dėl to, kad ši melodija ilgą laiką grodavo žiniose (в программе “Время”, tsakant), prieš orų prognozes. Kai kurie ją taip ir atsimena – “orų prognozės melodija”.
Daugiau neypatingai ką įsiminiau, bet ir klausiau tik viena ausimi (gal net tik puse jos), bet panagrinėjus detaliau, tai gal ir prie kitų eurovizinių dainų būtų galima prikibti.
Pilnos dainų versijos:
- Eric Saade – Popular (Sweden @ Eurovision 2011)
- Marie Laforet – Manchester & Liverpool
- nu ir, žinoma – Orų Prognozė, hehe
P.S. Šiaip iš šitos Eurovizijos labiausiai patiko dekoracijos – tikrai buvo gražūs wallpaper’iai už atlikėjų nugarų, ant didelio panoraminio ekrano.
Vakar (rugpjūčio 25d.) grupė U2 koncertavo Maskvoje. Koncerto metu, grupės lyderis Bono nepasididžiavo ir savo gerbėjams (ir ne tik savo) suteikė neblogą, bet žiauriai malonų siurprizą – pakvietė į sceną grupės DDT lyderį J. Ševčiuką – tam, kad jis padėtų atlikti ne ką mažiau žinomą ir gražią dainą “Knockin’ on Heaven’s Door”.
Čia su ta sąlyga, kad aš esu senas DDT gerbėjas, o mano žmona yra sena U2 gerbėja. Taip kad, pabuvoti tokiam koncerte – būtų mūsų abiejų svajonė. Ech, įsivaizduoju kokia atmosfera buvo salėje po tokio dalyko.
![guitarpro-1[12]](http://www.callia.lt/wp-content/uploads/2010/07/guitarpro112_thumb.jpg "guitarpro-1[12]")
Tradicinė priešistorė
Pirmą kartą su įvairiomis kompiuterinėmis muzikėmis programomis teko susidurti (ne profesionaliai, o šiaip griežtai mėgėjiškai) gana seniai. Vos ne nuo pat to laiko, kai nupirkome savo pirmąją garso kortą. Taip, taip, anksčiau PC’iukai būdavo tylūs-ramūs, o apie tokius dalykus kaip Mp3 plačioji visuomenė dar net nesvajojo.
Iš pradžių tai buvo vienas iš žinomiausių trackerinis redaktorius FastTracker 2. Jau kažkada anksčiau minėjau apie jį, kad šį “kompiuterinį žaidimą” žaisdavome tuo tarpu kai nusibosdavo visokios Civilizacijos, Transport Tycoon’ai, Master of Orion’ai ir panašiai. Et, smagus žaidimukas buvo. :)
Paskui susipažinome su MIDI ir su tokiais redaktoriais kaip Cakewalk (nors šiaip buvo ir paprastesnių, ne tokių profesionalių). MIDI išsiskyrė tuo, kad turėjo visą krūvą integruotų instrumentų – iš esmės kaip ir sintezatoriai (nors šitie gal skirtingi būna, nežinau, nesu specialistas).
… (toliau)
Šioks toks eilinis neeilinis kokteilis. Dainoja Surganova ir Orkestras, šoka Michailas Baryšnikovas, eilės Josifo Brodskio. Kažkas viską tai vis gi sieja..
http://www.youtube.com/watch?v=cn3wIRH3Vyk
Galingas šokis pagal V. Vysockio dainą “Кони привередливые”
Kažkaip taip sakant – навеяло. Prisiminiau vieną tokį neįprastą, bet galingą “performansą” – šokį su baleto elementais (arba net nežinau kaip tai pavadinti) pagal “навзрыд” dainuojamą Vladimiro Vysockio dainą “Кони привередливые”. Atrodytų – nesuderinamo suderinimas. Žodžiu, daugiau be komentarų – žiūrėkit patys. :)
Iš paskos praeitam įrašui…
Pasirodo ne visus įkalčius buvo surinkome. Pasitarėm mes čia ir radom dar. Šį kartą nagrinėjome šio piliečio darbą, kitaip žinomo kaip Fri-fri-fristailo:
Lolz.lt tikino, kad atrado iš ko InCulto “pasisavino” savo eurovizinės dainos idėją, tačiau aš manau, kad tai ne tiesa. Iš tikro InCulto “pavogė” ideją iš šito piliečio:
Užlopyk skylutę skyletam šalme – arba lietuviškos dainos apie karą (Rojaus Tuzai – “Aš norėčiau žinot”)
Mažas pranešimas spaudai: net nežinau, kaip čia korektiškiau pateikti šį įrašą, kad (ne)būčiau (ne)teisingai suprastas ar apkaltintas kokios nors ten nesantaikos kurstyme. Pabandykit nepriimti viską už gryną pinigą – čia yra gera dozė ironijos, nieko įžeist nenoriu. :)
Lietuviškos dainos apie karą – taip taip, pasirodo yra ir tokių. Netyčia ėjau pro šalį (kartais užsuku į tuos kraštus) ir užmačiau per televizorių vienos lietuviškos dainos klipą – apie karius ir apie jų nelengvą kasdienybę. Pamatęs ir išgirdęs tokį krikaziablį, man kilo tokia logiška mintis – “nejuokinga? užtat apie karą!” Vėliau šiaip ne taip atradom, kad tai yra Rojaus Tuzų daina (kažkaip iškart apie juos ir pagalvojau, bet nebuvau tikras). Daina vadinasi – “Aš norėčiau žinot”, kurią šiaip drąsiai būtų galima pavadinti – “Visoms skylutėms – dedikuoju” (ypač neužlopytoms, ir linkiu joms užsilopyti).
Kažkaip Lietuvos kontekste keistokai skamba tokios dainos, ypač po karinės tematikos visokių rusiškų grupių (kaip ДДТ) – į kurių pusę, įtariu, Meškėla tikrai žiūrėjo neužsimerkęs. Gal dar ir kokios Metallic’os kažkiek įtakos yra. O gal ir nėra, o gal ir nusišneku, na bet nesvarbu. Tikriausiai Meškėla pagalvojo ir nutarė – “O ką mes? Mes irgi su kiauš.. su plaukais!” Paėmė švarų lapą, tušinuką – ir atsisėdo prie Word’o viena ranka rašyti, o kita – braukyti per akordus, gimdant šedevrą.
Daina nėra tokia, kad būtų grynai patriotinė, kaip liaudiškos dainos kokių nors Thundertale’ų. Daina, apie kurią rašau – tiesiog baladė apie karius, ir net pasakyčiau, kad internacionalinė. Tad nacijų kontekste nieko neturėčiau įžeisti ir išjuokti. Bet vis vien lietuviškai dainos apie karą skamba tiesiog neįprastai – ke ke ke. Panašiai skambėtų japoniškos dainos apie neapsakomo grožio Afrikos džiungles begalinės Amazonės pakrantėse. Bet kas ten žino, gal Meškėla pramuš ledus ir daugiau tokių dainų atsiras.
Nors Meškėla po savo dalyvavimų visokiuose Valinsko žvaigždžių fabrikėlių – liko ne be minusų mano akyse, tačiau prieš Rojaus Tuzus nieko blogo neturiu. Kaip tik priešingai – stilius jų yra visai neblogas, galima sakyti, kad net mano skonio – nesigilinant į detales, dainų žodžius ir panašiai. Tiesiog ne tiek daug iš jų girdėjęs esu, kad vienareikšmiškai vertinti, bet aplamai – tai vos ne aukso grynuolis šalia visokių mudoZvonkių ir kitokių Šemdevintų paDangų.
Šiaip neklausykit manęs, jei nesigilinti į tiesiogines asociacijas ir į kalambūrą apie “lietuviškos dainos apie karą” – tai daina yra nebloga, vokalas energingas, muzika su “draivu” ..ir apie skylutę šalme. :)
-
Mane galima rasti:
