Vakar, šiandien, rytoj…

Prisiruošiau pagaliau peržiūrėti seną gerą vaikystės trilogiją – Back to the Future (1985-1990). Gan smagiai susižiūrėjo, ir neatrodė, kad toks jau senas tas filmas (aišku, ypatingai nesižvelgiant į retro-specefektus).

Pirmą kartą visą tą reikalą žiūrėjau, kaip ir Žvaigžių Wars’us, gilioje jaunystės vaikystėje per mažiuką juoda-baltą Šilelį, per tuometinę “linkomaniją” – Videokauką. Praėjo kažkiek laiko, ir dabar jau galiu tai matyti FullHD kokybėje, 1920 ant 1080 rezoliucijos. Štai jums ir kelionės laiku.

Pirmam trilogijos filmui, kuris pasirodė 1985 metais, ne už ilgo gresia jubiliejus – 30 metų. Iš vienos pusės lyg ir nieko tokio, ne pirmas ir nepaskutinis kultinis filmas perkopęs tokį barjerą. Tačiau iš kitos pusės filmas yra apie keliones laiku, ir čia prasideda įdomesnioji dalis, nes būtent į 2015-uosius metus (t.y. praktiškai į mūsų laiką) ir buvo kuriam laikui papuolę trilogijos herojai.

Tikrai buvo smagu pažiūrėti į mūsų dabartį žmonių akimis, kurie gyveno prieš 25-30 metų, ir kuriems tai buvo tolimoji ateitis. Iš vienos pusės, kai kur jie persistengė su skraidančiais dalykais, robotais ir nanotechnologiškais rūbais, tačiau iš kitos pusės – nei kontuperių ant kiekvieno kampo, nei mobiliųjų telefonų (nekalbant apie išmanosius). O vat su plokščiaekraniais telikais ant sienų – tai tikrai pataikė. Nors kaip namams gal kiek ir didoki vietomis buvo.

2015-tieji, Back to the Future versija

2019-tieji, Blade Runner versija

Dar po kelių metų bus dar kita panaši data – filmo Blade Runner (1982) veiksmas vyko 2019-taisiais metais. Kiek pamenu, tai ten viskas dar daug technologiškiau atrodė – protingi robotai, ir visa kita. Kai bus arti tie metai, tai reiks peržiūrėti ir šį filmą.

Šiaip gal ir daugiau tokių filmų galima prisiminti, kur buvo parodyta “tolimoji ateitis”, kurios liudininkais mes jau tapome arba jau greit tapsime. Aišku, su ta sąlyga, kad mažiau optimistiškų filmų (2012 ir pan) scenarijus išgyvensim. Pavyzdžiui, 2032-tieji bus Demolition Man metai. Gal dar panašių prisimenat? :)

Panašūs įrašai:

1. Laukiamiausi 2009-ų metų pabaigos fantastiniai filmai
2. Filmas “9-asis rajonas” (“District 9″), arba krevetės – irgi žmonės
3. Kinas nuo nebyliojo iki 4D (III dalis) – 3D vasara ir kiti ateities planai
4. Star Wars kitaip, arba Eilinis Džedajaus Sugrįžimas (pasiilgot?)
5. Filmas “Taken” (2008), arba Slaptiagentai Irgi Verkia (ir laužo kaulus)

Visų pirma pastaba dėl spoilerių – pasistengsiu labai nieko neatskleist, bet kita vertus, tai jei ir visą siužetą perpasakočiau, tai vargu ar ką nors suprastumėte nepamatę filmą. Šį filmą reikia ne tik pamatyti, bet ir suinterpretuoti, nes siužetas jame – yra ne viskas. Ir tam, kad tai padaryti, reikės pažiūrėti filmą ne vieną kartą.

Laukimas ir lūkėsčiai

Šį filmą laukiau jau seniai, nuo to laiko, kai dar prieš kokius metus ar pusmetį pirmą kartą pamačiau treilerį, ir kai sužinojau, kad tai Christophero Nolano filmas. Plius dar pridėkime, kad šiais metais, kaip jau rašiau anksčiau, nebuvo praktiškai nei vieno ypatingai verto dėmesio filmo – tai pamatyti ką nors šviežesnio ir įspūdingo norėjosi vis labiau ir labiau.

Cobb: Dreams feel real while we’re in them. It’s only when we wake up that we realize something was actually strange.

Pažiūrėjęs filmą, tai kažkokių siurprizų visgi nenutiko – nei gerų, nei blogų, gavau daugmaž tai, ko ir tikėjausi. Nei nuvylė, nei nustebino. Tačiau čia su ta sąlyga, kad iš filmo tikėjausi tikrai daug. Todėl, kad filmas nenuvylė, kai tai būna po didelių lūkesčių, galima sakyti yra gan nemažas pliusas.

Trumpai – kas tai per filmas?

Apibendrinant, “Inception” – yra mišinys “Matricos” (pagal sci-fi dedamąja, tik kad ne cyberpunk stiliaus), tokių filmų kaip “Italian Job” arba “Ocean ElevenThreeliktukas” (dėl “nusikaltimo” organizavimo, komandos subūrimo ir bendradarbiavimo), ir žinoma šiek tiek “Titaniko” (dėl to čiuvako su skysta barzdele). Žinoma DiKaprio jau subrendęs – vyras-kaip-pipiras, bet jo tipažas ir fizionomija vis vien kažkaip asocijuojasi su berniuku iš Titaniko, kuriam labiau tiktų vaidinti visokiuose Twillight’uose, nors tu ką.

Dėl to mišinio, tai čia šiek tiek juokais, šiek tiek rimtai. Dėl visokio veiksmo, gaudynių ir panašiai – Ch. Nolanas nieko naujo neišrado. Tačiau prie viso šito, kažin ar būtų galima apkaltinti režisierių dėl plagiato, nes filmas tikrai originalus ir vingiuotas. Vingiuotas iki tiek, kad norint suprasti visus niuansus, filmą reikės pažiūrėti mažiausiai kokius tris kartus. Kalbu ne apie tai, kad filmas tiesiog įdomus ir jį būtų galima žiūrėti ir peržiūrinėti. Kalbu apie tai, kad filme realiai viskas gražiai užpainiota ir prikimšta neįprastos informacijos. Žiūrint filmą pirmą kartą, vietomis tiesiog nelabai buvo laiko viską suvokti, nes filmas nestovėjo vietoje ir ištisai judėjo į priekį, sukant vis naujus vingius.

Filmo koncepcija ir idėja yra iš ties painios (neblogąja šio žodžio prasme). Įsivaizduokite save kokioje nors aukštosios matematikos paskaitoje viduryje semestro, kur jums ne iš to, ne iš šio bando sukišti visą šūsnį naujos ir neaiškios informacijos. Žiūrint šį filmą kartais susidarydavo panašus jausmas. Tačiau Ch. Nolanas yra tikrai neblogas dėstytojas, jam pavyko viską gan sklandžiai ir aiškiai sudėlioti, kad be visų sudėtingų niuansų ir vingių rezultate gavosi ir gan paviršutiniškų, aiškių dalykų.

Cobb: What’s the most resilient parasite? An Idea. A single idea from the human mind can build cities. An idea can transform the world and rewrite all the rules. Which is why I have to steal it.

Turiu omeny, kad filmas nebuvo vien grynas smegenų prievartavimas. Ch. Nolanas sugebėjo viską paaiškinti ir padaryti iš to daugiau-mažiau suprantamą filmą, o ne kažkokį pasąmonės srautą, kurį suprastu tik tikri snobai. Tačiau vis vien ta riba – tarp užpainiotų vingių ir visiems aiškaus reginio yra gana plona.

Apie Ch. Nolaną, ir kitus abrikosus

Pastebėjau vieną Ch. Nolano filmų bruožą – jis dažniausiai eina nuo realybės, nuo realių, paaiškinamų dalykų, o ne nuo fantastikos. Užtenka prisiminti ir tą patį Batmaną, kuris iki Ch. Nolano buvo eilinis superherojus iš komiksų (nors ir nežinau kaip tiksliai pagal komiksus buvo), tačiau režisierius įrodė, kad Batmanas – tai eilinis žmogus, praėjęs tam tikrus išgyvenimo kursus, ir kuris dėka Morgano Freemano ir savo finansinės imperijos yra apsiginklavęs naujausiomis technologijomis.

Tačiau prie visų tų realių dalykų, Ch. Nolano filmai visgi lieka fantastiniais, ir maža tuo, būna vienas-kitas dalykas, kuris yra grynai iš fantastikos srities, ir kurį režisierius tarsi nesugeba paaiškinti ir pagrįsti realiais dalykais. Ar tai Ch. Nolanas daro specialiai, ar jam iš tikro jam pritrūksta argumentų? Kas ten žino.

Pavyzdžiui, klonavimo mašina filme “Prestige” – viskas iki jos buvo paaiškinta ir jokių anomalijų filme nebuvo. Buvo tik broliai-dvyniai, kruopščiai suplanuoti ir sukurti iliuzionistų mechanizmai, rankų vikrumas ir jokios apgaulės.

Su filmų “Inception” tai gal tokio konkretaus fantastinio daikto ir nebuvo, nes visi tie sapnai, visą tą koncepciją lyg ir buvo mums paaiškinta ir pagrįsta. Tačiau kiek ten iš tikrųjų yra tiesos ir ar tikrai mūsų sapnuose laikas skaičiuojamas remiantis gryna matematika, kad kuo giliau žmogus miega, tuo greičiau dirba jo smegenys. O dar tas kelių žmonių sapnų sujungimo aparatas, kaip ten vienas atsiranda kito sapnuose, visokios projekcijos ir kiti dalykai…

Bet viskas tai ne esmė – gilintis į tai, kas yra realu, o kas visiškas absurdas Ch. Nolano filmuose – tikrai neverta. Nors tai ir yra šio režisieriaus stilius, tačiau jo filmus visgi reiktų žiūrėti per fantastikos prizmę, pasitelkus ir savo fantaziją, o ne vien fizikos dėsnius.

Susišaudymai “piuj-piuj – tu nušautas!”, arba “nemeluok, aš tanke!” ir kiti degutai meduje

Kas filme nelabai patiko (nors ypatingai ir netrukdė) – tai susišaudymai ir kitokios gaudynės. Pasakykit, kam ten jie buvo? Būtų tiek to, jei tie susišaudymai būtų gražūs ir efektingi, bet tokie, tai net nežinau.. Mane asmeniškai jie sugražino prie eilinio seno holivudiško blockbasterio, kur visi blogiukai šaudo ne tikromis kulkomis, o gėriečiai – visi iki vieno (išskyrus vieno samurajaus) nemirtingi snaiperiai. Stengiausi ypatingai į tai nesigilinti, filme yra į ką ir taip žiūrėti ir apie ką galvoti, tačiau šiek tiek kliuvo.

Tadashi: I bought the airline. It seemed neat.

Taip pat nesužavėjo ir pagrindinis filmo siužeto tikslas – praplauti smegenys kažkokiam vienam berniukui-mažorui, kad kitas turtingas dėdė atsikratytų pagrindinių konkurentų ir padarytų iš to dafiga babkių. Ar ne banalu? Taip, šį kart jokio pasaulio jokie Batmanai negelbės, viskas kur kas paprasčiau. Nors pagrindinis herojus turi ir kitą kilnų, emocinį tikslą, bet vis dėl to visas “zamesas” yra grynai dėl milijonų. Bet filmo pagrindinis tikslas – tai nėra tas dalykas, dėl kurio filmas žiūrisi. Šio filmo esmė yra tai – KAIP tas tikslas yra pasiekiamas. Visas filmas ir yra apie tą “KAIP”, kuris supainios jūsų smegenis.

Išvados

Pažiūrėjęs filmą, šiek tiek bandžiau pasigilinti, paskaitynėti forumus, surasti atsakymus į praleistus niuansus ir panašiai. Rezultate supratau, kad skaitau vos ne spoilerius, ir kad juos paskaičius, antrą kartą filmą bus žiūrėti nebe taip įdomu. Ta prasmė, kad po kelių peržiūrų filme galima surasti tikrai daug visokių įdomių per pirmą peržiūrą neatrastų niuansų. Jeigu šį filmą vertinti pagal “peržiūramumą” (tai – kaip filmas žiūrisi per antrą ir sekančius kartus), tai jam galima drąsiai rašyti labai aukštus balus.

Taip pat po filmo supratau, ką reiškia “gilus miegas” ir kad jis matuojamas lygiais. :)

Treileris

Įvertinimai

• IMDB: 8,9.
• Rotten Tomatoes: kritikai 86%, vartotojai 93%.
• Obuolys.lt: kritikai 97%, vartotojai 89%.
• Mano (callia.lt): 95.

Panašūs įrašai:

1. Filmas “The Book Eli” – pagaliau pažiūrėjau
2. Filmas “Aušros kariai” (“Daybreakers”) – yra filmai apie zombius, ir yra apie vampyrus
3. Filmas “Basomis per grindinį” (“Barefoot”) – ir dar šiek tiek apie vokiškus filmus
4. Filmas “9-asis rajonas” (“District 9″), arba krevetės – irgi žmonės
5. Filmas “Taken” (2008), arba Slaptiagentai Irgi Verkia (ir laužo kaulus)

Rezultate net taip ir nebuvau prisiruošęs nueiti į kino teatrą pažiūrėti šį žiūralą, o nutariau palaukti DVD ir vėliau ramiai pasižiūrėti namie. Štai tik dabar ir pažiūrėjau, nors ir DVD išėjo ne per seniausiai. Ir galiu pasakyti, kad filmas man visai patiko. Gal nemaža dalimi vien dėl to, kad daugmaž įsivaizdavau ko laukti ir per daug nesitikėjau. Dėl ko pamačiau geresnį daiktą nei tikėjausi. Taip pat šie metai aplamai yra labai skurdus gerų filmų atžvilgiu – per visą pusmetį mačiau turbūt tik vieną-kitą nors kiek vertą dėmesio filmą.

Ką aš tokio pamačiau “Elijaus Knygoje”, kuri iš tikrųjų nesulaukė ypatingo visuomenės pripažinimo – nei kaip veiksmo filmas, nei kaip Fallouto palikuonis, nei savo pretenzijomis į filmą su mintimi, nei kažkaip kitaip. O aš galiu pasakyti, kad būtent dėl šitos visumos man ir patiko “Elijaus Knyga”. Būtent dėl visumos – nes atskiri komponentai nebuvo per daug įspūdingi, bet jie vienas kitą papildė, dėl ko aš filme radau daugiau man svarbių pliusų, nei minusų.

Filme yra ir kietas percas mosikuojantis kardu (tiksliau didžiuliu kišeniniu peiliu) neblogiau už Blade’ą. Taip, veiksmas tikrai ne stipriausioji filmo dalis, bent jau vien dėl to, kad daugumą kovų chareografijos vyksta tamsoje, šešėliuose. Tačiau vieną varnelę aš pažymiu – veiksmas yra.

Hijack Leader: What are you standing around for? Kiss him!
Hijacker: What’d he say?
Eli: He’s in shock. I think he meant “Kill Him”.

Filme yra ir idėja su gan nemažai filosofijos – yra apie ką pamastyti, o ne tik pasižiūrėti į pusėtino grožio veiksmą. Žinoma, nėra tos filosofijos labai jau aukštų materijų, bet filme viskas sukasi tikrai ne vien apie “sukapok kuo daugiau vampyrų” – viskas daugiau mažiau pagrįsta tikslais, tikėjimu, skirtingais požiūriais į Dievo žodį ir panašiai. Pažymime sekančią varnelę.

Carnegie: IT’S NOT A FUCKIN’ BOOK! IT’S A WEAPON. A weapon aimed right at the hearts and minds of the weak and the desperate. It will give us control of them. If we want to rule more than one small, fuckin’ town, we have to have it. People will come from all over, they’ll do exactly what I tell ‘em if the words are from the book. It’s happened before and it’ll happen again. All we need is that book.

Filme yra ir netikėtų, nebanalių siužeto atomazgų, kurios pabaigoje sugeba kažko nustebinti – už ką aš asmeniškai tikrai diedu riebius pliusus filmams. Gal ne taip, kad nustebinti, bet tiesiog kažką perjungia tavo mintyse su garsu “sčšiolk!” ir priverčia peržvelgti visą filmą nuo pradžios iki galo ir sušukti – “o gi rimtai taip ir buvo, net nepagalvojau iš pradžių! Įdomiai čia susuko.” Man tokios smulkmenos yra tarsi druska ir pipirai maiste. Dar viena varnelė.

Ir žinoma dar vienas “Elijus Knygos” bruožas, kuris avansu sudomino ir mane, ir tikriausiai daugelį kitų – tai yra apokaliptinis pasaulis ir bendra atmosfera, primenanti Falloutą. Iš pradžių filmą žiūrėjau kaip gryną Falloutą, kad net buvo kilęs noras eilinį kartą eiti siųstis Falloutą ir jį vėl pereiti.

Eli: They said that the war, tore a hole in the sky, sun came down, and burned everything. Everything and everybody. You were lucky, to hole up and hide in a place like this, or underground. Most people weren’t lucky. So, a year later we started coming out, wandering around, didn’t know what to do, just trying to find a place to survive.

Nors kai kuriems tai nepatiko, kad filmas tarsi nuplagijavo Falloutą, bet tikriems šio žanro mėgėjams – tai vien dėl Falloutiškos atmosferos verta pažiūrėti šį filmą. Pradedant nuo vaizdingų peizažų ir netikėtai pasirodysiančių raider’ių iki prekybos barteriu – tais daiktais, kuriuos žmonės, pasak Elijaus, prieš karą tiesiog išmesdavo be jokio sąžinės graužimo.

Tačiau, kaip ten bebūtų, žiūrint filmą toliau, pradėjau pamiršti apie Falloutą, nes filmas tikrai turi ir savitų bruožų. Falloutiška atmosfera yra tik viena sudedamoji dalis, vienas iš prieskonių – negadinantis, o tik pagardinantis skonį.

Hijacker was critically hit in the groin for 99 hit points and without protection, he falls over, groaning in agony.

Kalbant apie filmo eigą (ne apie filmo idėją), tai “Elijaus Knyga” dar šiek tiek priminė savo laikais gerai žinomą “Vandens Pasaulį” (angl. Waterworld).  Ten viskas vyko panašiai, tik kad vandenyje - žudikų bandos, geriamojo vandens trukumas, neviltis, žmonijos degradacija ir taip toliau, o pabaiga buvo panaši – “žaliojo kampelio” atradimas. Tačiau “Vandens Pasaulis” labiau orientavosi į veiksmą, o “Elijaus Knygoje” buvo ir kita esminė idėja – pagrindinis herojus “žalią kampelį” ieškojo ne dėl to, kad ten gražu ir kad ten grįžta viltys į šviesų rytojų, bet jis taip pat turėjo ir kitą kilnų tikslą.

Sumuojant rezultatus, tai pliusų filmas tikrai turi. Bet… nemaža dalis šių pliusų reikia tiesiog norėti suprasti, kitaip tariant – grynas skonio reikalas.

Treileris

Įvertinimai:

• IMDB: 6,9.
• Rotten Tomatoes: kritikai 47%, vartotojai 74%.
• Obuolys.lt: kritikai 66%, vartotojai 85%.
• Mano (callia.lt): 8,5.

Panašūs įrašai:

1. Filmas “Pradžia” (“Inception”) – nukrito ar nenukrito? štai kur klausimas
2. Filmas “Aušros kariai” (“Daybreakers”) – yra filmai apie zombius, ir yra apie vampyrus
3. Filmas “The Book of Eli”, arba Fallout’o mėgėjams посвящается
4. Filmas “Basomis per grindinį” (“Barefoot”) – ir dar šiek tiek apie vokiškus filmus
5. Filmas “9-asis rajonas” (“District 9″), arba krevetės – irgi žmonės

Štai ir artėja šešių metų odiseja link savo (ne)loginės pabaigos. Priminsiu, kad apie šią pabaigą ir kad sezonų bus lygiai šeši  ir nei kiek daugiau, pirmą kartą buvo pranešta dar po trečiojo sezono. Jau to laiku serialo reitingai buvo pradėję kristi, nes kūrėjai vis didino apsukas kurdami naujus siužeto vingius ir intrigas, tačiau praktiškai nieko nepaaiškindavo. Todėl tas pranešimas apie griežtai suplanuotą pabaigą visus serialo gerbėjus tik pradžiugino. Tačiau laukti vis dar buvo likę nei trumpai, nei ilgai – 3 metus.

Laiko buvo pakankama ir kūrėjams, kad gražiai viską suplanuoti ir pabaigti, ir žiūrovams, kad dar pasimėgauti Lost’o paslaptimis, tuo tarpu tiksliai žinant kada viskas tai baigsis. Tačiau per tuos 3 metus serialo reitingai tikrai ne vien tik didėjo. Kelios paskutinės serijos buvo vertinamos gana prieštaringai, jau nekalbant apie didžiąją penktojo sezono dalį, kuri gan stipriai iškrito iš bendrojo konteksto.

Taip pat ir aplamai daugelis kaltina kūrėjus, kad jie kūrė serialą nemastydami apie ateitį – prikurdavo įvairiausias intrigas vien dėl visokių reitingų, ir dabar nežino patys kaip viską tai paaiškinti, arba tiesiog nebespėja visko papasakoti (nors laiko pasiruošti buvo tikrai pakankama). Tokių neaiškių posūkių pasitaikė net ir finaliniame sezone, kai visi iš kūrėjų laukė daugiau konkretikos. Žinoma, ištikimiausi serialo gerbėjai Lost’ą intensyviai gina, motyvuodami tuo, kad Lost’as yra Lost’as ir tiesioginių atsakymų į klausimus laukti nevertėtų.

Bet man labiau kliūna ne neatsakyti klausimai, o taip kaip yra bandoma atsakyti, ir kaip yra nukertami visi galai. Esmė ir yra tame, kad autoriai bando atsakyti į savo sukurtas paslaptis, tik daug kur padaro tai labai nevykusiai. Pavyzdžiui, tai, kaip jie sukišo atsakymą apie paslaptingus balsus džiunglėse. Atsakymas buvo toks tarp kitko, tarsi tai mus nedomino visus šešis metus. Taip kūrėjai dar kartą įrodė, kad tie balsai buvo sugalvoti tik šiaip sau ir nieko ypatingo nereiškė. Iš esmės, kaip ir daugelis kitų prifantazuotų dalykų.

Šiaip ar taip finalas yra visų laukiamas ir vis dar yra vilčių, kad kūrėjai patenkins mūsų lūkesčius.

Kada?

Finalas bus rodomas ne antradienį-trečiadienį, kaip įprastos serijos, bet dar anksčiau – jau šį sekmadienį-pirmadienį (23-24 d.) Taip pat anksčiau buvo pranešta, kad finalas bus visomis 30 minutėmis ilgesnis – t.y. sumoje dvi serijos + 30 minučių. Tikėkimės spės sutilpti – nes vis dar daug neaiškumų.

Panašių įrašų nėra.

Informacijos apie filmą dar nėra daug, žinoma tik tiek, kad filmas turės pasirodyti 2014 metais – t.y. net po 4-5 metų po pirmtako. Nors iš tikrųjų Kameronui tai yra normalus laiko tarpas. Palyginimui Terminator-1 ir Terminator-2 išėjo 1984-ais ir 1991-ais metais – laiko tarpas net dar didesnis, nors, žinoma, ir laikai kitokie buvo.

Tarp Terminator’ių buvo sukurtas filmas Aliens (1984). Tarp Avatar’ų Kameronas taip pat žada išleisti dar vieną savo filmą – Battle Angel, kuris turėtų pasirodyti 2011 metais. Informacijos apie šį filmą irgi nėra daug, ir nieko ypatingai negirdėjau (nors atskirai nesidomėjau), tai ypatingai nieko gero apie jį nepareklamuosiu.

Grįžtant prie Avatar 2 – apie ką bus šis filmas, tai kol kas yra kelios versijos, bet tai yra tik spėlionės:

* veiksmas vėl vyks aplink Jack’ą Sully’į, kuris “gilinsis” toliau į Pandoros džiungles;

* veiksmas bus praktiškai visai nesusijęs su pirma dalimi ir viskas vyks kitoje planetoje ar net kosmose;

* pats Kameronas paminėjo, kad įmanomas dalykas, jog veiksmas išsišakos (t.y. filmas realiai bus kažkiek susijęs su pirma dalimi) ir persikels į gretimus mėnulius ir viskas vyks ten.

O kokio tęsinio norėtumėte Jūs? Kas dėl manęs, tai visgi norėčiau tęsinio arba bent jau tos pačios planetos (Pandoros), o ne visiškai kažko nesusijusio. Nors praeituose įrašuose ir rašiau, kad pirmame Avatare viskas lyg ir logiškai pasibaigė ir daryti tęsinį lygtais nėra reikalo, tačiau norėtųsi kažkokios tai didesnės epopėjos, nes užmojai tam tikrai yra.

Vėl lyginant su Terminator’iais – tai kažin ar būtų galima antrą Terminator’ių pavadinti tiesioginiu pirmos dalies tęsinių. Taip, bendra idėja yra, bet visus Terminator’ius galima žiūrėti ir atskirai. Jie tikrai nėra susiję taip, kaip kokie nors Žiedų Valdovai ar Žvaigždių Karai. Taip kad, pažįstant Kamerono bruožus, manau ir su Avatar 2 bus panašiai – bus bendra idėja ir stilius, bet pats filmas bus savarankiškas.

Ant galo keli smagūs fanų sukurti neoficialūs treileriai, kad truputi pasijuokti. :)

“James Cameron presents a totally completely original screenplay”:

“We spent all our budget in the first movie, so we have got to do it with this stuff. But it’s good quality too, so don’t worry”:

Ir dar vienas toks rimčiau kurtas:

Panašūs įrašai:

1. Filmas “The Book of Eli”, arba Fallout’o mėgėjams посвящается
2. Keli įdomūs faktai apie filmą “Avatar”
3. Filmas “Avatar” (“Įsikūnijimas”) – subtitrus skaityti nebuvo kada
4. Filmas “Basomis per grindinį” (“Barefoot”) – ir dar šiek tiek apie vokiškus filmus
5. Filmas “Taken” (2008), arba Slaptiagentai Irgi Verkia (ir laužo kaulus)

Kad patogiau būtų sekti įvykius, dabar pakūriau dar ir atskirą RSS srautą filmams. Kas ten žino, gal kam įdomu – ką žiūriu, kaip įvertinu. :)

Prisinumeruoti filmų RSS srautą galima šiuo adresu:
http://feeds2.feedburner.com/callia-films arba paspaudus gražią ir madingą Filmų RSS ikonėlę puslapio viršuje.  :)

Panašių įrašų nėra.

Yra du konkuruojantys panašaus tipo filmai – apie zombius, ir apie vampyrus. Šios žanrus sieja žmogaus-kraujui neatsparus padarai, taškomi į visas septynias puses smegenys ir visokie kitokie dalykai, kurie susyja su mariomis kraujo. Nepasakyčiau, kad šie du žanrai man yra artimi, bet kaip ten bebūtų, filmai apie vampyrus yra labiau rafinuoti – vis gi vampyrams yra ne svetimas intelektas, o kartais jie aplamai yra pranašesni už žmones.

Filmas “Aušros kariai” – yra apie vampyrus, bet ištaškytų smegenų kiekis ir kitokie bjauriems-nebaisiems-siaubo filmams būdingi bruožai – atitinka filmus apie zombius. Skaityk, intelektualūs vampyrai – virsta bukiais galvijais-zombiais. Ir tai filmą, su gan įdomia idėja – tik pagadino, šie elementai, mano akimis – tik trukdė. Nei ten baisu buvo, nei ten ypatingai bjauru (šiais laikais niekuo nenustebinsi) – tiesiog truputi “ne į temą”. Taip pat, kad jei į teletabius įdėtų erotines scenas.

Kas dėl kūrinių apie vampyrus, tai apie vampyrus nėra vienos vieningos nuomonės – dauguma autorių sumasto kažką naujo, savo, o kartais su dideliu malonumu griauna kitais sugalvotus “mitus apie vampyrus”. Vienur vampyrai atsispindi veidrodyje, kitur – gali būti saulėje, tretur – jie apatiškai bijo česnako kvapo, ketvertur – vampyrus galima išbaidyti kryžiumi, Dievo žodžiu ir šventų vandeniu, penketur – vampyrai nemirtingi, jų žaizdos užgyja akimirksniu. Ir taip toliau. Sidabrinės kulkos, mediniai kuolai, odos blyškumas – gryna mitologija, vos ne atskiras mokslas.

Praktiškai bet kokiam kūrinyje apie vampyrus yra šie komponentai, bet taip pat kiekvieno save gerbiančio vampyrologo tikslas – ką nors iš šių komponentų paneigti arba šiaip neįvertinti. Pavyzdžiui, visokie česnakai dažnokai įvardijami kaip pirmokų pasakos. Žinoma, bandoma ir savų naujoviškų idėjų prakišti.

- Is this place safe?
- Living in a world where vampires are the dominate species is about as safe as bare backing a 5 dollar whore.

Šiame filme netrūksta tokių naujų idėjų – keletas yra absurdiškos, keletas yra įdomios. Tiksliau visas požiūris į vampyrus yra gan naujoviškas, globalus – vampyrai čia nėra kažkokie tai piktybiniai parazitai kenkiantys žmonijai, su kuriais kovoja koks nors Blade’as. Filme rodomame pasaulyje vampyrai seniai pakeitė žmones – juk vampyrai yra visais atvejais pranašesni už žmones, ir evoliucija buvo neišvengiama. Vampyrai gyvena šiame civilizuotame vampyrų pasaulyje kaip adekvatūs individai – vaikšto į darbus, žiūri per televizorius žinias, kurias skaito personažai su pailgais dantimis ir keistai blizgančiomis akimis, geria kavą (su krauju), važinėja mašinomis, daro biznį, ir.. ir “vartoja” žmones.

Žmonės vampyrams yra tiesiog žaliava, tokia – kaip mums dabar nafta, dujos ir kitokie ištekliai. Kaip žinia, ištekliai turi savybė baiginėtis. Todėl ir filme vampyrams gresia “ekologinė” (vampyrišku supratimu) katastrofa – žmonės, kaip ir kiti ištekliai, baiginėjasi. Gresia pavojus vienai pagrindinių vampyrų savybei – nemirtingumui.

Idėja apie civilizuotą vampyrų pasaulį tikrai patiko – savo globalumu ir detalumu. Šis pasaulis tikrai gan detaliai pavaizduotas – kasdieninė rytinė kava su 20% kraujo, mašinos pritaikytos dieniniam vairavimui, kraujinės-kavos “kebabinės”, video-veidrodžiai (įprasti juk neveikia), na ir visa ta “ekologinė” katastrofa. Žiūrint į tai, pradedi linksėti galva ir norisi sutikti – “jei aš gyvenčiau vampyrų pasaulyje, tai jis tikriausiai toks ir būtų”. Tokios detalės visada maloniai džiugina – matosi, kad viskas pragalvota.

-  There will always be those who are willing to pay extra for the real thing.

Pereinant nuo idėjų prie jų pateikimo ir prie filmo eigos – prasideda nusivylimai. Filmas pozicionuojamas kaip veiksmo, bet veiksmas ten lėkštokas ir apsiriboja jau aukščiau paminėtais – “kieno galva efektingiau susprogs” ir “kas išpils daugiau kraujo ant kamerų”. Žodžiu, aušros kariams iki vampyrų-žudyko Blade’o piruetų toli – kaip 50 gigabaitų per modemą persisiųsti.

Antras dalykas, dėl kurių nesigavo veiksmas – tai personažai. Filmo personažai yra paprasto plauko iki pat savo kaulų – eiliniai vampyrai-žmonės, ir jokie ne blade’ai, ne atsistatydinę slapti agentai, ir net ne Bruceleewillisai. Vienas iš personažų (antro plano) – pirmą kartą jį pamatęs, iš vis pagalvojau: “kas čia per distrofikas su skysta barzduke, ką tik persirgęs kiaulių gripų, ir vos išlaikantis dvivamzdį-arbaletą? Čia jis tas Robin Hudas, kuris išgelbės žmoniją?”

Toliau vystantis siužetui – šiokių tokių įdomių vingių yra, bet iki galo tų vingių nei kiek neužtenka. Filmas aplamai yra ne ilgas – 1 val. 28 min., o pabaigos galūnės tarsi kirviu nukapotos. Toks jausmas, kad kūrėjai žadėjo pabaigti didingai, bet ryškiai išsisėmė ir filmas  baigėsi vos tik įpusėjęs. Daugmaž – sugalvokite patys, kas ten toliau buvo, mes jums paliekam vietos fantazijai.

Ne, idėjos išbaigtumas lyg ir yra, tačiau jei jau užsimojo sukurti visą civilizuotą vampyrų pasaulį, tai galėtų ir siužetas panašaus masto būti – vietos ir laiko tam dar tikrai buvo. Čia taip pat, jei visos House’o serijos baigtųsi ties to, kad būtų surasti paciento lygos simptomai, bet pacientą iki serijos pabaigos išgydyti nesuspėtų. Gal jis ten nudvėstų, o gal Hausas eilinį kartą suklydo ir diagnozė buvo neteisinga – fantazuokite patys. Ir aš nekalbu apie tyčia paliktą potencialą filmo tęsiniui – tam reikalui potencialas šiuo atveju liko toli gražu ne įspūdingas.

Išvada:

Reziumuojant apie visas filmo dedamąsias pagal žanrus:

• Sci-fi: visai nieko, įdomu, stipriausia filmo dalis. Nors šiek tiek ir jaučiasi alegorija su mus laukiančiomis banaliomis ekologinėmis katastrofomis (nafta ir kitokie ištekliai).
• Veiksmas: vienu žodžiu – gaidys. Tikrasis vampyrų galvų-kapotojas yra Blade’as (bent jau iš pirmos dalies) – veiksmo atžvilgiu jis valdo labiau. Tik tiek, kad jis pats bukas.
• Siaubekas: ne vietoje ir must-die.

Kitaip tariant – Iš Matricos ir Blade’o paimtos ne geriausios dalys. :)

Įvertinimai:

• IMDB: 6.6 – gan stipriai nukrito po pirmos savaitės. Iš pradžių buvo net 8.5.
• Rotten Tomatoes: kritikai 44%, vartotojai 69%.
• Obuolys.lt: kritikai 70%, vartotojai 72%.
• Mano (callia.lt): 75%.

Treileris:

Pasismaginimui:

Iš šmaikštaus Top 21-100 nuomonių apie filmą:

• Jeigu jūs esate kompiuterinis skeneris, kuris skenuoja žmones (vampyrus) įeinančius į ypatingai saugomas zonas – visada didingai ir garsiai kartokite žmogaus vardą ir pareigas prieš atidarant duris.
• Signalizacijos aliarmai technologiškai išvystytame vampyrų pasaulyje yra skelbiami gražiu, raminančiu balsu.
• Tai, kad jūs peršovėte su arbaletu praeiviui ranką, nereiškia kad jūs galite pasitikėti šiam praeiviui ir prašyti jo pagalbos.
• Visada kruopščiai apsivyniokite, kai duosite eksperimentinius vaistus vampyrui – jis gali sprogti ir išpurvinti jus nuo kojų iki galvos.
• Nesvarbu ar žmonija bus užkariauta vampyrais ar robotais – mes baigsime tuo, kad busime auginami energijai.
• Netgi gyvūnai tampa vampyrais.
• Pabūti vampyru jūs turite tik vieną šansą. Jeigu jus busite paversti atgal į žmogų – į vampyrą antrą kartą pasiversti nepavyks. Kruopščiai apgalvokite šias perspektyvas!
• Naujas būdas nužudyti save – saulės šviesa.
• Naujas būdas išgydyti save – saulės šviesa.

Panašūs įrašai:

1. Filmas “Pradžia” (“Inception”) – nukrito ar nenukrito? štai kur klausimas
2. Filmas “The Book Eli” – pagaliau pažiūrėjau
3. Filmas “Basomis per grindinį” (“Barefoot”) – ir dar šiek tiek apie vokiškus filmus
4. Filmas “9-asis rajonas” (“District 9″), arba krevetės – irgi žmonės
5. Filmas “Taken” (2008), arba Slaptiagentai Irgi Verkia (ir laužo kaulus)

Tačiau radau dar vieną neblogą variantą, kurį galima įrašyti į intensyviai laukiamųjų sąrašą. Nors priežastis yra šiek tiek subjektyvi ir suprantama turbūt tik tiems, kas yra žaidęs žaidimą Fallout ir ypač trečia šio žaidimo dalį. Visumoje dar neaišku kas gausis iš to filmo – gal tai bus eilinis holivudiškas lakstyk-žudyk šlamštelis, gal iš tikrųjų bus galima lyginti su Fallout’u, o gal filmas net ir Fallout’o akyse nemačiusiems žiūrovams patiks.

Hm, aš vis dar neįvardinau apie ką aš čia šneku?  Nieko keisto – gi senas intrigantas aš. Dar pora trūūūmpų pastraipų mano stiliuje – ir prasitarsiu. :)

Na gerai, šneku aš apie naują filmą su gan gerai žinomu šiltuose kraštuose afro-negru – Denzel Washingtonu. Filmo pavadinimas – “The Book of Eli“. Filmas yra post-apokaliptinis veiksmo vesternas, ar kažkoks panašus kokteilis. Galima sakyti post-2012. Vieniems patinka žiūrėti/filmuoti pačias apokalipses, kitiems – kas būna po tų visokių spec-efektų ir pasaulio-pabaigų. Filmą “The Book of Eli” būtų galima priskirti prie antro tipo, ir jis yra ne šiaip sau post-apokaliptinis, bet iš tikrųjų primena Fallout’ą. Pažiūrėkit patys:

Paveiksliukas paimtas iš Kotaku.com

Gan įspūdingas panašumas, tiesa?

Šiaip ar taip, iš filmo vis dar nieko ypatingo nesitikiu – gal geriau tikėtis per mažai ir paskui būti maloniai nustebintam, nei nusivilti. Režisieriai – The Hughes Brothers – savo vardais ir portfolio irgi nieko įspūdingo nežada, bet nespręskim iš anksto. Fallout’o mėgėjams šiaip ar taip teks pasižiūrėti.

Laukti filmo liko ne daug, ir, bent jau Amerikoje, premjera įvyks iškart po Naujųjų – sausio 15d. Tikiuosi ir pas mus labai neužvėluos.

Treileriai:

Panašūs įrašai:

1. Filmas “The Book Eli” – pagaliau pažiūrėjau
2. Filmas “Basomis per grindinį” (“Barefoot”) – ir dar šiek tiek apie vokiškus filmus
3. Filmas “9-asis rajonas” (“District 9″), arba krevetės – irgi žmonės
4. Filmas “Taken” (2008), arba Slaptiagentai Irgi Verkia (ir laužo kaulus)
5. Filmas “Terminator 4″, arba Čeburginatoriaus Sugrįžimas Keturi

• Filmas buvo sugalvotas, tame tarpe parašytas ir filmo scenarijus, dar prieš 10-15 metų, tačiau projektas buvo ilgainiui užšaldytas. Pagrindinės priežastys tokios, kad James’ui Cameron’ui neužteko tuometinių technologinių pasiekimų tam, kad sukurti viską taip, kaip jis norėjo. Dėl to buvo nutarta palaukti. Darbas prie filmo atsinaujino tik 2005-ais metais, o projektas buvo pavadintas “Projektas 880″.

• James’as Cameron’as skyrė daug laiko detaliai apgalvoto pasaulio sukūrimui, nes jo įsitikinimu Pandora jokiais būdais negalėjo pavirsti į nupieštų dekoracijų galeriją. Kūriant scenarijų, režisierius bendradarbiaudamas su profesionaliais lingvistais sukūrė Pandoros vietinių gyventojų kalbą. Tuo tarpu visa eilė kitų specialistų detaliai apgalvojo ir atidirbo Pandoros pasaulio ekosistemą.

• Įvykiai filme vyksta Pandoroje, kuri yra palydovas – panašiai kaip mūsų mėnulis, tačiau su atmosfera panašia į Žemės. Šis palydovas sukasi aplink planetą-gigantą Polifemiusą, sistemoje Alfa Centaura-A, kuri yra 4,4 šviesos metų atstumu nuo mūsų sistemos ir yra artimiausia mums žvaigždžių sistema.

• Filmo premjera buvo pernešta iš vasaros į 2009-jų metų gruodį. Atidėjimas buvo ne dėl filmo kūrėjų kaltės, bet dėl to, kad kūrėjai nutarė suteikti daugiau laiko tam, kad kino-teatrai suspėtų tinkamai pasiruošti pilnaverčiam filmo rodymui.

• James’as Cameron’as prasitarė, jeigu filmas bus komerciškai sėkmingas, tai jis planuoja sukurti trilogija – t.y. mes pamatytume dar dvi serijas.

Paskutinis punktas kažkaip labiausiai nudžiugino, nors kažkaip ir buvo tokios slaptos mintys, kad tuo gali pakvipti. O filmo komercinė sėkmė aš kažkaip net ir neabejoju. Tikriausiai ne visi pritars mano džiaugsmui ir ne visi norės to pratęsimo. Tačiau šiam momentui svarbiausia yra tai, kad Cameron’as nepabandė užsidirbti ant planuojamų sekančių serijų jau dabar, “неотходя от кассы”. Pirmas Avataras (jei jį galima dabar jau taip pavadinti) gavosi kaip ir pilnai išbaigtas, su normalia logine pabaiga, be jokių konkrečių užuominų apie sekančias dalis. Ir už tai režisieriui tikrai pagarba, nes pratęsimas gali būti, gali ir ne būti – pirmoji filmo dalis nuo to nenukentės. Nebent tik tuo atveju, jei sekančios serijos bus daug kartų geresnės.

Iš kitos pusės pagrindiniai personažai filme išgyveno, pasaulis išliko – kas reiškia, kad pratęsimui vietos tikrai yra. O kadangi pasaulis yra iš tikrųjų kruopščiai išmastytas, tai aš sekančioms dalims duočiau (jei nuo manęs kažkas priklausytų) tvirtą ir ryškią žalią šviesą. Laikausi tokios nuomonės, kad tokio filmo turi būti daug, nes rezultate gali gautis gan rimta ir padori epopėja, kurią bus galima ir su Žvaigždžių Karais palyginti. Paėmus vieną kokią nors Žvaigždžių Karų seriją – tokio didelio efekto tikrai nėra. O jei paimti iškart tris, o vėliau net ir visus šešis epizodus – visai kitas jausmas. Taip galėtų gautis ir su Avataru.

Panašūs įrašai:

1. Anonsuotas Džeimso Kamerono “Avatar 2″ filmas
2. Filmas “Aušros kariai” (“Daybreakers”) – yra filmai apie zombius, ir yra apie vampyrus
3. Filmas “Avatar” (“Įsikūnijimas”) – subtitrus skaityti nebuvo kada
4. Laukiamiausi 2009-ų metų pabaigos fantastiniai filmai
5. Pamastymai apie IMDb, arba mano kultūros reikalų patarėjas

Labai priekabiauti nesinorėtų, nes filmas iš tikrųjų yra išskirtinis ir turi savo nepakartojamą atmosferą, kurį perduodama fantastinio ir begalinio grožio pasaulio (vardu Pandora) dėka. Būtent tas pasaulis ir įtraukia į filmą. Vietomis žiūrint filmą ir matant neapsakomo grožio vaizdus susidaro įspūdis, kad žiūri ne veiksmo filmą, o kokią nors laidą “В мире животных” arba “Aplink pasaulį”. Arba dar pagal rodomus vaizdus filmą galima lyginti su OceanWorld 3D – grožėtis iš tikrųjų yra kuo, pliusas tai ar minusas fantastiniam veiksmo filmui – kiekvienam pagal skonį. Tačiau vieną galima pasakyti tvirtai – žiūrint filmą subtitrus skaityti nebus kada, visas dėmesys bus sutelktas kitur.

Svarbus faktorius yra ir tas, kad Pandoros pasaulis yra ne tik gražus, bet ir nuodugniai išdirbtas, apgalvotas. Visi filme rodomi vaizdai – tai nėra kažkokia tai maža pastatyta, gražiai nupiešta dekoracija. Žiūrint į gražias panoramas ir peizažus susidaro įspūdis, kad visas pasaulis nuo pat visų egzotinių augalų šaknų ir iki pat dangaus yra kruopščiai kurtas po kiekvieną atskirą gabaliuką. Kitas dalykas, kuris prideda Pandoros pasauliui žavesio ir didingumo – tai specialiai filmui sukurta vietinių gyventojų kalba. Kitaip tariant – filme yra ir tokių smulkių, bet svarbių detalių, kurios buvo kurtos krapštaus darbo dėka, tačiau kurias ne visi pamatys ir ne visi susimastys. Vien už tokį pasaulio detalumą galima lenkti galvą prieš James’ą Cameron’ą.

Kas dėl manęs, tai iš filmo norėtųsi truputi daugiau – truko didesnio nenuspėjamumo, didingesnių veiksmo scenų. Ne ne, veiksmo ir fantastikos filme tikrai yra sočiai. Visokie sprogimai, gaudynės, susišaudymai, garso efektai – viskas savo vietoje. Tačiau galiausiai eilinį kartą viskas susiveda į grožį ir į visą tą nepakartojamą atmosferą, o netikėtų siužeto vingių ar kokio nors panašaus cinkelio – Avatare trūksta. Filmą pagal tūrinį būtų galima palyginti su patriotiniu Braveheart arba su daugybe kitų panašios tematikos filmų (kai kas net Pakahontą prisiminė). Tik tiek, kad veiksmas ne Žemėje, bet įspūdingoje Pandoroje, ir kad škotai ne su sijonėliais, o su stringais. Vietiniai gyventojai taip pat ne veltui primina naktinius elfus (angl. night elf) iš Wolrd Of Warcraft, nes jie taip pat gyvena miške ir turi stiprų ryšį su gamta. Kitaip tariant – keletas filmo idėjų nėra visiškai naujos.

Pačios kovų scenos irgi kažkaip ypatingai neįtraukė. Ten kur vyksta vienetinės kovos – pavyzdžiui, su Matrica, Equilibrium’u ar 300 nelabai palyginsi (ne į Avataro naudą). Tokios neypatingai kuo išsiskiriančios kovos, be ypatingos kovų choreografijos, be jokių ten bullet-time ar savų naujų efektų – nieko tokio čia vėl gi nėra, ir šiuo atžvilgiu tikriausiai viskas tiesiog jau yra išrasta.

Masinėse kovose (kur visi turėtų sušukti “U-u-u-ra, už Tėvynę!!!” ir, iškėlus vėliavą, bėgti  į priekį su ištiesta pro šalį švilpiančioms kulkoms krūtine – taip sakant, “грудью на амбразуру”) – nieko tokio neradau, ir kovos ypatingai nesukrėtė, kažkokių tai šiurpuliukų per kūną neprabėgo ir dvasinio pasikėlimo nepasijautė iki tiek, kad kiltų noras sušukti – “Hehe, tuoj mes čia jums parodysim! Rūkykit granatą, suknisti fašistai!” Tokios scenos susižiūrėjo daugmaž ramybės būsenoje, vis dar grožintis tuo pačių įspūdingu pasauliu. Prisiminus nors ir į Žiedų Valdovą – tai ten masinių kovų patosas tikrai jautėsi labiau.

Buvo ir dar vieną problemą, bet šitoje vietoje James’o Cameron’o ir pačio filmo tikrai nekaltinsiu. Filmą žiūrėjome 3D formatu, bet po peržiūros kilo gan rimtas noras pamatyti Avatarą įprastoje salėje, ne 3D formatu (Forum Cinemas rodo ir paprastą versiją), be tų tamsinančių akinių. Nors iš pradžių visiškai nebuvau supratęs – kam išvis rodyti paprastą versiją, jei rodo 3D versiją, kuri daug kartų įspūdingiau atrodo.

Dėl ko gi mano nuomonė apie paprastą versiją pasikeitė jos naudai? Filmo trimatiškumas buvo tikrai geras ir efektingas. Taip pat tai buvo mano pirmas matytas ne animacinis 3D filmas, kur vaikščiojo gyvi trimačiai žmones, o ne animuoti personažai. Taip, daug kas Avatare vis dėl to yra kompiuterinė grafika, tačiau ir gyvų žmonių irgi yra. O nepatiko tai, kad nuo 3D žiauriai nukentėjo šviesumas ir spalvų sodrumas. Lyginant su filmo treileriu FullHD formatu – tai žiūrint pro 3D akinius, visas vaizdas vos ne lygus juodai-baltam. Tuo tarpu kai Pandoros pasaulis turėtų būti labai sodrus savo spalvomis, kurios, galima sakyti, šio filmo atveju yra net svarbiau nei 3D efektas.

Nežinau, ar čia kalta XpanD technologija (nors kiek žinau tai yra pažangiausia 3D technologija, ypač kas liečiasi šviesumą), arba kažkas tiesiog ne iki galo sureguliuota buvo, arba toks jau yra šalutinis 3D efektas. Anksčiau teko žiūrėti animacinius 3D filmus, tai ten šis šalutinis efektas taip akivaizdžiai neužkliūdavo. Gal dėl to, kad nebuvau matęs tų filmukų FullHD treilerių.

Įvertinimai:

• IMDB: 8.9 (dar gali labai keistis).
• Rotten Tomatoes: kritikai 96%, vartotojai 80%.
• Obuolys.lt: kritikai 72%, vartotojai 87%.
• Mano (callia.lt): 87.5% (silpnas devintukas).

Media:

• treileris youtube.com;
• aukščiausių kokybių treileriai persisiuntimui;
• oficiali kadrų iš filmo galerija.

Panašūs įrašai:

1. Anonsuotas Džeimso Kamerono “Avatar 2″ filmas
2. Filmas “The Book of Eli”, arba Fallout’o mėgėjams посвящается
3. Keli įdomūs faktai apie filmą “Avatar”
4. Filmas “Basomis per grindinį” (“Barefoot”) – ir dar šiek tiek apie vokiškus filmus
5. Filmas “9-asis rajonas” (“District 9″), arba krevetės – irgi žmonės

Gal ir painiai skamba, bet pasižiūrėjus iškart pasidaro aišku. Pavyzdžiui, kad būtų labiau aišku, paimkim kokią nors žinomą kitų filmų parodiją – tarkim Scary Movie. Skiltyje “Spoofs” (parodija) ir galim ten surasti visokius Scream, The Shawshank Redemption, Die Hard, Baywatch ir krūva kitų filmų, kurie buvo apjuokti.

Dar gali praversti žiūrint serialus. Minėjau, kad buvau užsikabliavęs “ant kosmoso” ir žiūrėjau serialą BattleStar Galactica. Pažiūrim Movie Connections ir randam, kada buvo išėjęs originalus serialas, kokie buvo sukurti filmai, ir net tai, kad ateityje bus sukurtas pilnametražinis filmas šio serialo motyvais.

Tačiau su BattleStar Galactica situacija dar nėra tokia paini, kaip su kokių nors Star Trekų, kurio yra krūva versijų ir krūva atskirų filmų. Pažiūrėjus Movie Connections iškart viskas paaiškėja – ką ir po ko žiūrėti. Jei pasirodys keista, kad tokių entuziastų žiūrinčių 1966 metų Star Trek’ą gali atsirasti, tai galiu pasakyti, kad jų tikrai atsiranda. :D Dar kas žiūri The Big Bang Theory gali būti įdomu pažiūrėti kaip dažnai šiame seriale minimi Star Trek’as ir BattleStar Galactica.

Dar buvo įdomu pamatyti apie Žvaigždžių Karus – visa eilė spin-off’ų, dauguma iš kurių yra kompiuteriniai žaidimai. Paminėjimų – taip pat ilgas-ilgas sąrašas. Pažiūrėjus apie Matricą galima surasti kiek kartų ir kaip dažnai buvo nuplagijuotas slow-motion/bullet-time specefektas.

Galima atrasti ir daugiau visokių dalykų. Sėkmingų atradimų. :)

Panašūs įrašai:

1. Pamastymai apie IMDb, arba mano kultūros reikalų patarėjas
2. Mano žiūrėti filmai

Vietoj įvado – serialų teigiama įtaka

Užnešė mane čia ant fantastinių-kosminių serialų-filmų po FireFly ir Serenity. Dabar bandau žiūrėti BattleStar Galactica (1978) reekranizaciją – Battlestar Galactica (2004). Serialas nėra tobulas, vietomis keistas ir absurdiškas, kad net su santabarbara norisi palyginti. Ir žiūriu jį daugmaž vien tam, kad pažiūrėti kuo gi ten viskas baigsis. Laimei serialas jau užbaigtas.

Žodžiu, serialas  iš serijos – “Nejuokinga? Užtat apie kosmosą.”, dėl ko fantastikos mėgėjams gali kažkiek net patikti. Tačiau fantastiniai dalykai ten ir baigiasi daugmaž ties to kosmosu – viskas kita ten panašu į įprastinį gyvenimą iš kokio nors amerikoniško filmo apie povandeninį laivą, kuriame полна-жопа-огурцов visokių tetų ir dėdžių rimtais veidais. Jokių ten lightsaber’ių, lazerių, technonanologijų, ir net ateivių nėra – praktiškai vien žmonės ir tosteriai. Dėl ko aš šį serialą taip ir vadinu – amerikonišku žiūralu, permerktu amerikoniškame patriotizme (mes visi šustriausi, visokiausi ir labiausiai mylim savo tėvynę), skirtu Techaso fermeriams, kuriame pasakojama apie povandeninį laivą kosmoso platybėse.

Nors serialas ir kreivokas, bet paskatino šiek tiek pamąstyti, pasidomėti ir paieškoti faktų. Už tokį paskatinimą – dar vienas pliusas tokiam laiko praleidimui, vis šioks toks švietimas ir akiračio praplėtimas. Į pilnai moksliškus paaiškinimus aš nepretenduoju, gal žemiau kai kur ir nusišnekėsiu – galėsite pataisyti. ;)

Tai va, pažiūrėjau vieną minėto serialo seriją, kurioje buvo atlikta žmonių evakuaciją iš dehermetezotos laivo dalies be skafandrų. Kitaip tariant, žmones kelioms sekundėms atsidūrė atvirame kosmose be skafandrų. Iš pradžių skeptiškai nusijuokiau, paskui susidomėjau ir nutariau paieškoti informacijos apie tai – nesu linkęs neigti net ir absurdiškiausius liapsusus be svarių argumentų. Pasirodo, teoriškai tai visai įmanomas dalykas – žmogus atvirame kosmose gali išbūti be skafandro apie 90 sekundžių be ypatingų tolimesnių organizmo sutrikimų. Aišku, tai yra labai pavojinga ir namuose to geriau nekartoti, ypač be tėvų priežiūros.

Hipotezės

Tai kaip gi ten yra iš tikro? Nors dėl to “iš tikro”, kiek supratau, vis gi 100% įrodymų nėra, bet kai kurios nesąmonės iš visokių holivudinių filmų – vis dėl to paneigiamos. Populiariausios iš tokių stereotipinių nesąmonių (arba dalinai nesąmonių) yra sekančios:

Dėl 3 ir 4 – tai šie atvejai kartais nagrinėjami kaip du priešingi atvejai. Vienu atveju – galima atsidurti “pavėsyje” (pavyzdžiui, kosminio laivo), dėl ko bus be galo šalta. Kitu atveju – užsižiebti nuo saulės spindulių. Kitaip tariant pavėsyje bus absoliutus nulis (-273 °C), o ant saulės – +500-600 °C. Kai kurie dar siūlo sukiotis kaip šašlykas ant iešmo, kad sviltume tolygiai. ;))

Pabrėžiu, kad čia tik kai kurių hipotezės ir nuomonės, kurios susiformavo visokių pseudo-mokslinių filmų dėka, kuriuose būna daug liapsusų (tyčinių dėl komercinių sumetimų arba netyčinių dėl pigių mokslinių konsultantų) – kaip minėtas “Red Planet”, “Mission to Mars“, “Sunshine” ir panašiai.

Paneikim šias hipotezės?

Visa eiga

O dabar iš eilės – kas ir kokia tvarka viskas vyks, jei žmogus papuls į atvirą kosmosą be skafandro.

Visų pirmą ką patirs žmogus – tai oro išplėtimas plaučiuose ir virškinimo trakte dėl išorinio slėgio kritimo. Šansus išgyventi galima padidinti staigiai iškvėpus visą orą. Neiškvėpus oro, plaučiai gali plyšti, arba į kraujotaką tiesiog papuls oro burbulai – ir tas, ir anas reiškia greitą mirtį.

Nesant atmosferiniam slėgiui, pradės garuoti vanduo nuo akių ir burnos. Taip pat pradės kilti raumenų temperatūra, ko pasiekoje padidės kai kurių kūno dalių tūris. Dėl to pradės plyšti kapiliarai, tačiau tai bus nepakankama tam, kad pradėtų plyšti oda.

Po kelių sekundžių azotas kraujuje taip pat pradės sudaryti burbuliukus, kurie trukdys gerai kraujotakai, dėl ko kai kurios kūno dalys nebegaus reikiamo deguonies kiekio ir nustos funkcionuoti.

Ant kūno dalių, kurios bus atviros saulės spinduliams, atsiras ultravioletiniai nudegimai. Nepaisant stipraus šalčio – staigus sušaldymas negresia, nes šiluma nuo kūno sklis labai lėtai.

Apie 10-15 sekundžių žmogus bus sąmonėje, blaivaus proto ir galės aktyviai veikti, ko gali pakakti išsigelbėjimui. Po šių sekundžių smegenys pradės jausti deguonies nepakankamumą, žmogus praras regėjimo ir orientacijos pojūčius. Nepaisant to, smegenys vis dar išliks gyvos, o širdis vis dar dirbs. Jeigu po 90 sekundžių žmogus bus patalpintas į deguonies kamerą, jis pakankamai greitai atgaus sąmonę ir rimtų poveikių organizmui nebus. Tačiau regėjimas gali iškart ir neatsistatyti, o tik po kažkiek laiko.

Praėjus 90 sekundžių, jei žmogų išgelbėti nepavyks, slėgis kraujuotokoje nukris iki tiek, kad kraujas vis dėl to pradės stipriai kaisti ir gali net užvirti, o širdis sustos dirbti. Po šito momento, atgaivinti žmogaus bus nebeįmanoma.

Kas dėl ne pilno kūno kontakto su atviru kosmosu (pavyzdžiui, skylėta skafandro pirštinė ar prakiuręs batas) – tai čia aplamai ne toks baisus dalykas. Toje kūno dalyje gali kilti didelis skausmas ir ta dalis gali nustoti funkcionuoti dėl pablogėjusios kraujotakos, tačiau po savalaikio grįžimo į įprastą aplinką – viskas atsistato be ypatingų pasekmių.

Vietoj išvados

Svarbiausia išvada – papuolus į atvirą kosmosą, žmogus akimirksniu tikrai nemirs, nesprogs ir net kurį laiką nepraras blaivaus proto. Išgyventi be skafandro kosmose įmanoma iki 90 sekundžių. Šis įdomus faktas eilinį kartą patvirtina koks gyvybingas yra žmogaus organizmas.

Aš asmeniškai po šitų faktų pradėjau mažiau bijoti kosmoso. Aišku be skafandro pasivaikščiojimas kosmose nebūtų labai malonus, bet jei skafandre atsirastų kokia maža skylutė – tai ne taip ir baisu. ;)

Daugiau informacijos

Jei kam bus įdomu daugiau paskaityti:

• Бездушное пространство: Смерть в открытом космосе;
• В открытый космос без скафандра;
• Что происходит с телом человека в вакууме;
• Что произойдёт, если человек попадёт в открытый космос (вакуум)? (gan neblogai išvystyta diskusija forume, po kurios yra išvados);
• Human Body in a Vacuum;
• Human Exposure to Vacuum;
• Diskusija MythBusters forume;
• Outer Space Exposure.

Panašių įrašų nėra.

Pats filmas yra pasaka (šiuolaikiniais terminais – fantasy) apie vargšą, nuskriaustą vaiką, kuris papuola į pasakos šalį ir padaro ten tvarką, kaip turi būti. Šioks toks Harry Potteris, žodžiu. :)

Tai va, dabar užsiroviau internete ant šio filmo ir mane gan stipriai nustebino kai kurie faktai apie jį. Tokie smulkus, bet apie kuriuos niekad ir galvot negalvojau.

Visų pirmą, tai yra vienas brangiausių filmų kurtų pagal Astridos Lindgren kūrinius. Jo biudžetas tais metais (tikriausiai, kad tais) siekė net 55 mln. Švedijos kronų. Kiek tuo metu “svėrė” tos kronos nelabai radau, bet dabar gautųsi – apie 20 mln. litų. Gal ir mažai tiesos tokiame konvertavime, bet esmė, kad biudžetas, kaip tuometiniai pasakai vaikams, buvo tikrai ne menkas.

Antras įdomus faktas – žmones, kurie sudalyvavo šio filmo kūrime. Filmas yra tarptautinis, todėl mišrainė jame gavosi iš tikrųjų nebloga. Pradedant nuo knygos autorės Astridos Lindgren, ruso režisieriaus (Vladimiras Gramatikovas) ir baigiant visokiais kitokiais švedais, anglais. Vienas iš kurių buvo – didžiai gerbiamas fokusnikas-betmenas, o ne seniai dar ir Džonu Konoru tapęs – Christian Bale. Neįtikėtina, ane? :) Filme jis vaidina pagrindinio-nuskriaustojo-vaiko (kuris, beje, ir yra Mio) geriausią draugą. Štai tas jaunuolis:

http://www.youtube.com/watch?v=kzgB783lUFg

Bet ir tai dar ne viskas – dar šiame filme suvaidino Christopher Lee, Žiedų Valdovų mėgėjams labiau žinomas kaip Sarumanas. Suvaidino jis pagrindinį blogėtį – Kato, kuriam filmo pabaigoje nuskriaustasis-berniukas (tas, kuris Christian Bale’o draugas) atspardė užpakalį darydamas tvarką pasakos pasaulyje. Štai šis, jau ir tais metais gan pagyvenęs, jaunuolis:

Žodžiu, pasirodo neblogas blockbuster’is tais laikas buvo. Su dideliu biudžetu, krūvom žvaigždžių ir kitokiais spec-efektais. ;) O ar dar kas nors pamena šį filmą? :)

Panašūs įrašai:

1. Filmas “Terminator 4″, arba Čeburginatoriaus Sugrįžimas Keturi

Мы не можем похвастаться мудростью глаз
И умелыми жестами рук. © Кино – “Перемен”

Pasirodo можем. Labai patiko atlikimas – atrodo paprasta, bet kartų ir labai efektingai žiūrisi. Niekad negalvojau, kad gestų kalba gali būti ant tiek ekspresyvi. Net šiurpas eina. :)

http://www.youtube.com/watch?v=WdQbZwtt-UY

Panašių įrašų nėra.

Kam patiko tokie filmai, kaip “Besibeldžiant į dangaus vartus” (“Knockin’ on Heaven’s Door“, 1997) ar “Ameli” (“Amelie“, 2001) – patiks ir šis. “Basomis per grindinį” yra šviesus ir geraširdiškas – jame nėra pošlų juokelių, žudynių, kraujo. Dar man patiko toks bruožas, kad filme nėra nieko perdėto, toks jausmas, kad viskas su saiku – dėl ko žiūrint šį filmą niekas įkyriai nelenda į akis, nenukreipia dėmesio, viskas vyksta lengvai ir natūraliai. Žinoma, reikia ir pačiam įsitaisyti į reikiamą dažnį, nes kitaip galite arba užmigti, arba šiaip gali likti įspūdis, kad filmas yra apie nieką.

Aplamai dėl panašumo į “Besibeldžiant į dangaus vartus” verta pašnekėti daugiau – iš tikro šie filmai labai panašūs, nors kartu ir saviti. Visų pirmą šiuos filmus jungia Til Schweiger, kuris ne tik puikiai suvaidino “Basomis per grindinį”, bet yra ir šio filmo režisierius. Panašūs šie du filmai ir savo atmosfera, juos abu galima priskirti prie tipo – filmas-kelionė, avantiūra, bėgimas nuo tikrovės. Ir ta kelionė ne paprasta, o kupina įspūdžiais iki tiek, kad gali pakeisti visą iki tol išgyventą filmo herojais gyvenimą.

Taip pat čia nėra protoganistų ir antagonistų – yra tik žmonės, su savo geromis ir blogomis pusėmis. Ant galo nori, nenori prisimeni “įtakingiausio pikto boso” žodžius iš “Besibeldžiant į dangaus vartus”, kuris rezultate yra tik žmogus:

- Girdėjau pas jūs mano pinigai, tiesa? Neturite? Taip ir galvojau. Tai kokie jūsų dabar planai? Jūs niekada nematėt jūros?.. Tai paskubėkite! Danguje tik apie jūrą ir šnekama. Ir apie saulėledį. Ten šneka kaip be galo įspūdinga jūra, kaip gera stebėti didžiulį ugnies ratą, tirpstantį jūroje. Ir vos matoma šviesa, tarsi žvakė, dega kažkur gilumoje.” ["Knockin' on Heaven's Door"]

Panašus likimas laukia herojus ir filme “Basomis per grindinį”, piktojo boso vaidmenyje – psichiatrinės ligoninės vyr. gydytoja.

- Niki, dėl ko jūs čia?
- Jūs gi gydytoja.
- Jūs simuliuojate. Tiesa, jūs esate idiotas. Tačiau visiškai sveikas.
- …Aš girdžiu balsus.
- Tikrai? Ir ką jie jums sako? ["Barefoot"]

Kuo man dar patinka vokiški filmai? O patinka man jie tuo, kad jie turi grupę Reamonn su Rea Garvey. Pirmą kartą man tai krito į akį, kai netikėtai per teliką pamačiau vokišką filmą “Mėnesienos tarifas” (?) (angl. “Moonlight Tariff”, vok. “Mondscheintarif“, 2001). Iš esmės tai yra filmo “Ameli” vokiška versija, tik veiksmas labiau “nuleistas ant žemės”. Reamonn šiame filme pasirodė su daina “Weep”. Aplamai filmą “Moonlight Tariff” galima pažiūrėti vien dėl to, kad pamatyti Reamonn ir kaip gražiai daina yra įterpta į filmą ir susilieja su jo atmosfera:

- Kora myli Reamonn’ą.. Aš dabar pravirksiu, Jūs neišsigaskit. ["Moonlight Tariff"]

Nors filme “Basomis per grindinį” Reamonn ir nesudalyvavo taip efektingai, bet šiame filme galima išgirsti gražiai Reamonn perdainuotą ne mažai žinomą dainą “Hallelujah“:

Apibendrinant mintis apie filmą, viskas paprasta:

- Mes šokome, pirkome bilietus, valgėme vanilinius ledus ir laistėme gėles, grožėjomės mėnuliu. ["Barefoot"]

Įvertinimai:

• IMDB: 7.2 (3,104 balsų).
• Rotten Tomatoes: -.
• Obuolys.lt: -.
• Mano (callia.lt): 85%.

Panašūs įrašai:

1. Filmas “Pradžia” (“Inception”) – nukrito ar nenukrito? štai kur klausimas
2. Filmas “The Book Eli” – pagaliau pažiūrėjau
3. Filmas “Aušros kariai” (“Daybreakers”) – yra filmai apie zombius, ir yra apie vampyrus
4. Filmas “9-asis rajonas” (“District 9″), arba krevetės – irgi žmonės
5. Filmas “Terminator 4″, arba Čeburginatoriaus Sugrįžimas Keturi