kinas
Visų pirma pastaba dėl spoilerių – pasistengsiu labai nieko neatskleist, bet kita vertus, tai jei ir visą siužetą perpasakočiau, tai vargu ar ką nors suprastumėte nepamatę filmą. Šį filmą reikia ne tik pamatyti, bet ir suinterpretuoti, nes siužetas jame – yra ne viskas. Ir tam, kad tai padaryti, reikės pažiūrėti filmą ne vieną kartą.
Laukimas ir lūkėsčiai
Šį filmą laukiau jau seniai, nuo to laiko, kai dar prieš kokius metus ar pusmetį pirmą kartą pamačiau treilerį, ir kai sužinojau, kad tai Christophero Nolano filmas. Plius dar pridėkime, kad šiais metais, kaip jau rašiau anksčiau, nebuvo praktiškai nei vieno ypatingai verto dėmesio filmo – tai pamatyti ką nors šviežesnio ir įspūdingo norėjosi vis labiau ir labiau.
Cobb: Dreams feel real while we’re in them. It’s only when we wake up that we realize something was actually strange.
Pažiūrėjęs filmą, tai kažkokių siurprizų visgi nenutiko – nei gerų, nei blogų, gavau daugmaž tai, ko ir tikėjausi. Nei nuvylė, nei nustebino. Tačiau čia su ta sąlyga, kad iš filmo tikėjausi tikrai daug. Todėl, kad filmas nenuvylė, kai tai būna po didelių lūkesčių, galima sakyti yra gan nemažas pliusas.
Trumpai – kas tai per filmas?
Apibendrinant, “Inception” – yra mišinys “Matricos” (pagal sci-fi dedamąja, tik kad ne cyberpunk stiliaus), tokių filmų kaip “Italian Job” arba “Ocean ElevenThreeliktukas” (dėl “nusikaltimo” organizavimo, komandos subūrimo ir bendradarbiavimo), ir žinoma šiek tiek “Titaniko” (dėl to čiuvako su skysta barzdele). Žinoma DiKaprio jau subrendęs – vyras-kaip-pipiras, bet jo tipažas ir fizionomija vis vien kažkaip asocijuojasi su berniuku iš Titaniko, kuriam labiau tiktų vaidinti visokiuose Twillight’uose, nors tu ką.
Dėl to mišinio, tai čia šiek tiek juokais, šiek tiek rimtai. Dėl visokio veiksmo, gaudynių ir panašiai – Ch. Nolanas nieko naujo neišrado. Tačiau prie viso šito, kažin ar būtų galima apkaltinti režisierių dėl plagiato, nes filmas tikrai originalus ir vingiuotas. Vingiuotas iki tiek, kad norint suprasti visus niuansus, filmą reikės pažiūrėti mažiausiai kokius tris kartus. Kalbu ne apie tai, kad filmas tiesiog įdomus ir jį būtų galima žiūrėti ir peržiūrinėti. Kalbu apie tai, kad filme realiai viskas gražiai užpainiota ir prikimšta neįprastos informacijos. Žiūrint filmą pirmą kartą, vietomis tiesiog nelabai buvo laiko viską suvokti, nes filmas nestovėjo vietoje ir ištisai judėjo į priekį, sukant vis naujus vingius.
Filmo koncepcija ir idėja yra iš ties painios (neblogąja šio žodžio prasme). Įsivaizduokite save kokioje nors aukštosios matematikos paskaitoje viduryje semestro, kur jums ne iš to, ne iš šio bando sukišti visą šūsnį naujos ir neaiškios informacijos. Žiūrint šį filmą kartais susidarydavo panašus jausmas. Tačiau Ch. Nolanas yra tikrai neblogas dėstytojas, jam pavyko viską gan sklandžiai ir aiškiai sudėlioti, kad be visų sudėtingų niuansų ir vingių rezultate gavosi ir gan paviršutiniškų, aiškių dalykų.
Cobb: What’s the most resilient parasite? An Idea. A single idea from the human mind can build cities. An idea can transform the world and rewrite all the rules. Which is why I have to steal it.
Turiu omeny, kad filmas nebuvo vien grynas smegenų prievartavimas. Ch. Nolanas sugebėjo viską paaiškinti ir padaryti iš to daugiau-mažiau suprantamą filmą, o ne kažkokį pasąmonės srautą, kurį suprastu tik tikri snobai. Tačiau vis vien ta riba – tarp užpainiotų vingių ir visiems aiškaus reginio yra gana plona.
Apie Ch. Nolaną, ir kitus abrikosus
Pastebėjau vieną Ch. Nolano filmų bruožą – jis dažniausiai eina nuo realybės, nuo realių, paaiškinamų dalykų, o ne nuo fantastikos. Užtenka prisiminti ir tą patį Batmaną, kuris iki Ch. Nolano buvo eilinis superherojus iš komiksų (nors ir nežinau kaip tiksliai pagal komiksus buvo), tačiau režisierius įrodė, kad Batmanas – tai eilinis žmogus, praėjęs tam tikrus išgyvenimo kursus, ir kuris dėka Morgano Freemano ir savo finansinės imperijos yra apsiginklavęs naujausiomis technologijomis.
Tačiau prie visų tų realių dalykų, Ch. Nolano filmai visgi lieka fantastiniais, ir maža tuo, būna vienas-kitas dalykas, kuris yra grynai iš fantastikos srities, ir kurį režisierius tarsi nesugeba paaiškinti ir pagrįsti realiais dalykais. Ar tai Ch. Nolanas daro specialiai, ar jam iš tikro jam pritrūksta argumentų? Kas ten žino.
Pavyzdžiui, klonavimo mašina filme “Prestige” – viskas iki jos buvo paaiškinta ir jokių anomalijų filme nebuvo. Buvo tik broliai-dvyniai, kruopščiai suplanuoti ir sukurti iliuzionistų mechanizmai, rankų vikrumas ir jokios apgaulės.
Su filmų “Inception” tai gal tokio konkretaus fantastinio daikto ir nebuvo, nes visi tie sapnai, visą tą koncepciją lyg ir buvo mums paaiškinta ir pagrįsta. Tačiau kiek ten iš tikrųjų yra tiesos ir ar tikrai mūsų sapnuose laikas skaičiuojamas remiantis gryna matematika, kad kuo giliau žmogus miega, tuo greičiau dirba jo smegenys. O dar tas kelių žmonių sapnų sujungimo aparatas, kaip ten vienas atsiranda kito sapnuose, visokios projekcijos ir kiti dalykai…
Bet viskas tai ne esmė – gilintis į tai, kas yra realu, o kas visiškas absurdas Ch. Nolano filmuose – tikrai neverta. Nors tai ir yra šio režisieriaus stilius, tačiau jo filmus visgi reiktų žiūrėti per fantastikos prizmė, pasitelkus ir savo fantaziją, o ne vien fizikos dėsnius.
Susišaudymai “piuj-piuj – tu nušautas!”, arba “nemeluok, aš tanke!” ir kiti degutai meduje
Kas filme nelabai patiko (nors ypatingai ir netrukdė) – tai susišaudymai ir kitokios gaudynės. Pasakykit, kam ten jie buvo? Būtų tiek to, jei tie susišaudymai būtų gražūs ir efektingi, bet tokie, tai net nežinau.. Mane asmeniškai jie sugražino prie eilinio seno holivudiško blockbasterio, kur visi blogiukai šaudo ne tikromis kulkomis, o gėriečiai – visi iki vieno (išskyrus vieno samurajaus) nemirtingi snaiperiai. Stengiausi ypatingai į tai nesigilinti, filme yra į ką ir taip žiūrėti ir apie ką galvoti, tačiau šiek tiek kliuvo.
Tadashi: I bought the airline. It seemed neat.
Taip pat nesužavėjo ir pagrindinis filmo siužeto tikslas – praplauti smegenys kažkokiam vienam berniukui-mažorui, kad kitas turtingas dėdė atsikratytų pagrindinių konkurentų ir padarytų iš to dafiga babkių. Ar ne banalu? Taip, šį kart jokio pasaulio jokie Batmanai negelbės, viskas kur kas paprasčiau. Nors pagrindinis herojus turi ir kitą kilnų, emocinį tikslą, bet vis dėl to visas “zamesas” yra grynai dėl milijonų. Bet filmo pagrindinis tikslas – tai nėra tas dalykas, dėl kurio filmas žiūrisi. Šio filmo esmė yra tai – KAIP tas tikslas yra pasiekiamas. Visas filmas ir yra apie tą “KAIP”, kuris supainios jūsų smegenis.
Išvados
Pažiūrėjęs filmą, šiek tiek bandžiau pasigilinti, paskaitynėti forumus, surasti atsakymus į praleistus niuansus ir panašiai. Rezultate supratau, kad skaitau vos ne spoilerius, ir kad juos paskaičius, antrą kartą filmą bus žiūrėti nebe taip įdomu. Ta prasmė, kad po kelių peržiūrų filme galima surasti tikrai daug visokių įdomių per pirmą peržiūrą neatrastų niuansų. Jeigu šį filmą vertinti pagal “peržiūramumą” (tai – kaip filmas žiūrisi per antrą ir sekančius kartus), tai jam galima drąsiai rašyti labai aukštus balus.
Taip pat po filmo supratau, ką reiškia “gilus miegas” ir kad jis matuojamas lygiais. :)
Treileris
Įvertinimai
- IMDB: 9,3.
- Rotten Tomatoes: kritikai 78%, vartotojai 93%.
- Obuolys.lt: kritikai 89%, vartotojai 97%.
- Mano (callia.lt): 95.
Jau gan seniai susidomėjau šiuo filmu, net dar prieš jam pasirodant. “Elijaus Knyga” sudomino pagrinde dėl to paveiksliuko, kuris kaip ir viską paaiškina. Tačiau mintyse suvokiau, kad pats filmas tikriausiai bus nieko neišsiskiriantis – eilinis “ėkšionas”, nors ir su grėsminguoju Denzeliu.
Rezultate net taip ir nebuvau prisiruošęs nueiti į kino teatrą pažiūrėti šį žiūralą, o nutariau palaukti DVD ir vėliau ramiai pasižiūrėti namie. Štai tik dabar ir pažiūrėjau, nors ir DVD išėjo ne per seniausiai. Ir galiu pasakyti, kad filmas man visai patiko. Gal nemaža dalimi vien dėl to, kad daugmaž įsivaizdavau ko laukti ir per daug nesitikėjau. Dėl ko pamačiau geresnį daiktą nei tikėjausi. Taip pat šie metai aplamai yra labai skurdus gerų filmų atžvilgiu – per visą pusmetį mačiau turbūt tik vieną-kitą nors kiek vertą dėmesio filmą. … (toliau)
Štai ir artėja šešių metų odiseja link savo (ne)loginės pabaigos. Priminsiu, kad apie šią pabaigą ir kad sezonų bus lygiai šeši ir nei kiek daugiau, pirmą kartą buvo pranešta dar po trečiojo sezono. Jau to laiku serialo reitingai buvo pradėję kristi, nes kūrėjai vis didino apsukas kurdami naujus siužeto vingius ir intrigas, tačiau praktiškai nieko nepaaiškindavo. Todėl tas pranešimas apie griežtai suplanuotą pabaigą visus serialo gerbėjus tik pradžiugino. Tačiau laukti vis dar buvo likę nei trumpai, nei ilgai – 3 metus.
Laiko buvo pakankama ir kūrėjams, kad gražiai viską suplanuoti ir pabaigti, ir žiūrovams, kad dar pasimėgauti Lost’o paslaptimis, tuo tarpu tiksliai žinant kada viskas tai baigsis. Tačiau per tuos 3 metus serialo reitingai tikrai ne vien tik didėjo. Kelios paskutinės serijos buvo vertinamos gana prieštaringai, jau nekalbant apie didžiąją penktojo sezono dalį, kuri gan stipriai iškrito iš bendrojo konteksto.
Taip pat ir aplamai daugelis kaltina kūrėjus, kad jie kūrė serialą nemastydami apie ateitį – prikurdavo įvairiausias intrigas vien dėl visokių reitingų, ir dabar nežino patys kaip viską tai paaiškinti, arba tiesiog nebespėja visko papasakoti (nors laiko pasiruošti buvo tikrai pakankama). Tokių neaiškių posūkių pasitaikė net ir finaliniame sezone, kai visi iš kūrėjų laukė daugiau konkretikos. Žinoma, ištikimiausi serialo gerbėjai Lost’ą intensyviai gina, motyvuodami tuo, kad Lost’as yra Lost’as ir tiesioginių atsakymų į klausimus laukti nevertėtų.
Bet man labiau kliūna ne neatsakyti klausimai, o taip kaip yra bandoma atsakyti, ir kaip yra nukertami visi galai. Esmė ir yra tame, kad autoriai bando atsakyti į savo sukurtas paslaptis, tik daug kur padaro tai labai nevykusiai. Pavyzdžiui, tai, kaip jie sukišo atsakymą apie paslaptingus balsus džiunglėse. Atsakymas buvo toks tarp kitko, tarsi tai mus nedomino visus šešis metus. Taip kūrėjai dar kartą įrodė, kad tie balsai buvo sugalvoti tik šiaip sau ir nieko ypatingo nereiškė. Iš esmės, kaip ir daugelis kitų prifantazuotų dalykų.
Šiaip ar taip finalas yra visų laukiamas ir vis dar yra vilčių, kad kūrėjai patenkins mūsų lūkesčius.
Kada?
Finalas bus rodomas ne antradienį-trečiadienį, kaip įprastos serijos, bet dar anksčiau – jau šį sekmadienį-pirmadienį (23-24 d.) Taip pat anksčiau buvo pranešta, kad finalas bus visomis 30 minutėmis ilgesnis – t.y. sumoje dvi serijos + 30 minučių. Tikėkimės spės sutilpti – nes vis dar daug neaiškumų.
Atradau IMDb.com, kad jau yra šiokios tokios informacijos apie Džeimso Kamerono filmą – Avatar 2. Kitaip tariant pasitvirtino prognozės – Kameronas iš tikro planuoja filmuoti antrą savo filmo dalį. Kas iš to išeis – parodys laikas.
Informacijos apie filmą dar nėra daug, žinoma tik tiek, kad filmas turės pasirodyti 2014 metais – t.y. net po 4-5 metų po pirmtako. Nors iš tikrųjų Kameronui tai yra normalus laiko tarpas. Palyginimui Terminator-1 ir Terminator-2 išėjo 1984-ais ir 1991-ais metais – laiko tarpas net dar didesnis, nors, žinoma, ir laikai kitokie buvo.
Tarp Terminator’ių buvo sukurtas filmas Aliens (1984). Tarp Avatar’ų Kameronas taip pat žada išleisti dar vieną savo filmą – Battle Angel, kuris turėtų pasirodyti 2011 metais. Informacijos apie šį filmą irgi nėra daug, ir nieko ypatingai negirdėjau (nors atskirai nesidomėjau), tai ypatingai nieko gero apie jį nepareklamuosiu.
Grįžtant prie Avatar 2 – apie ką bus šis filmas, tai kol kas yra kelios versijos, bet tai yra tik spėlionės:
* veiksmas vėl vyks aplink Jack’ą Sully’į, kuris “gilinsis” toliau į Pandoros džiungles;
* veiksmas bus praktiškai visai nesusijęs su pirma dalimi ir viskas vyks kitoje planetoje ar net kosmose;
* pats Kameronas paminėjo, kad įmanomas dalykas, jog veiksmas išsišakos (t.y. filmas realiai bus kažkiek susijęs su pirma dalimi) ir persikels į gretimus mėnulius ir viskas vyks ten.
Apie kiekvieną savo žiūrėtą filmą pagrindinio eterio stengiuosi neteršti, tačiau kartais mėgstu išsakyti savo nuomonę apie ką tik pažiūrėtą filmą (bent jau tam, kad po kiek laiko pačiam prisiminti apie ką buvo filmas). Pažiūrėjus filmą kartais trumpai aprašau arba šiaip archyvavimo tikslais Mano žiūrėti filmai puslapyje pasižymiu apie ką buvo filmas. Šį puslapį jau pakankamai patogiai ištobulinau pagal savo poreikius. Tikiuosi ir kitiems ten nesunku susigaudyti.
Kad patogiau būtų sekti įvykius, dabar pakūriau dar ir atskirą RSS srautą filmams. Kas ten žino, gal kam įdomu – ką žiūriu, kaip įvertinu. :)
Prisinumeruoti filmų RSS srautą galima šiuo adresu:
http://feeds2.feedburner.com/callia-films arba paspaudus gražią ir madingą Filmų RSS ikonėlę puslapio viršuje. :)
Pradžiai maža pastabėlė, kad nelikčiau neteisingai suprastas – nieko bendro aš su vampyrais neturiu (su zombiais irgi), Drakulos klanui nepriklausau. Tiesiog aprašomas filmas, jei žiūrėti objektyviai, turi šiokių tokių novatoriškų idėjų, į kurias aš visada žiūriu su tam tikra doze romantikos ir fantazijos. Nesvarbu – ar tai yra apie vampyrus, ar apie Matricas, ar apie kitus abrikosus.
Yra du konkuruojantys panašaus tipo filmai – apie zombius, ir apie vampyrus. Šios žanrus sieja žmogaus-kraujui neatsparus padarai, taškomi į visas septynias puses smegenys ir visokie kitokie dalykai, kurie susyja su mariomis kraujo. Nepasakyčiau, kad šie du žanrai man yra artimi, bet kaip ten bebūtų, filmai apie vampyrus yra labiau rafinuoti – vis gi vampyrams yra ne svetimas intelektas, o kartais jie aplamai yra pranašesni už žmones.
Filmas “Aušros kariai” – yra apie vampyrus, bet ištaškytų smegenų kiekis ir kitokie bjauriems-nebaisiems-siaubo filmams būdingi bruožai – atitinka filmus apie zombius. Skaityk, intelektualūs vampyrai – virsta bukiais galvijais-zombiais. Ir tai filmą, su gan įdomia idėja – tik pagadino, šie elementai, mano akimis – tik trukdė. Nei ten baisu buvo, nei ten ypatingai bjauru (šiais laikais niekuo nenustebinsi) – tiesiog truputi “ne į temą”. Taip pat, kad jei į teletabius įdėtų erotines scenas. … (toliau)
Praėjo mano (ir ne tik mano) vieno laukiamiausio filmo Avatar premjera. Toliau liko The Road – tikriausiai bus gan sunkus ir rimtas filmas. Taip pat gal reikės dar naujovišką Sherlock’ą pažiūrėti, nors iš jo labai daug nesitikiu – kažkaip labai jau spidermenus visokius priminė savo treileriais.
Tačiau radau dar vieną neblogą variantą, kurį galima įrašyti į intensyviai laukiamųjų sąrašą. Nors priežastis yra šiek tiek subjektyvi ir suprantama turbūt tik tiems, kas yra žaidęs žaidimą Fallout ir ypač trečia šio žaidimo dalį. Visumoje dar neaišku kas gausis iš to filmo – gal tai bus eilinis holivudiškas lakstyk-žudyk šlamštelis, gal iš tikrųjų bus galima lyginti su Fallout’u, o gal filmas net ir Fallout’o akyse nemačiusiems žiūrovams patiks.
Hm, aš vis dar neįvardinau apie ką aš čia šneku? Nieko keisto – gi senas intrigantas aš. Dar pora trūūūmpų pastraipų mano stiliuje – ir prasitarsiu. :)
Na gerai, šneku aš apie naują filmą su gan gerai žinomu šiltuose kraštuose afro-negru – Denzel Washingtonu. Filmo pavadinimas – “The Book of Eli“. Filmas yra post-apokaliptinis veiksmo vesternas, ar kažkoks panašus kokteilis. Galima sakyti post-2012. Vieniems patinka žiūrėti/filmuoti pačias apokalipses, kitiems – kas būna po tų visokių spec-efektų ir pasaulio-pabaigų. Filmą “The Book of Eli” būtų galima priskirti prie antro tipo, ir jis yra ne šiaip sau post-apokaliptinis, bet iš tikrųjų primena Fallout’ą. Pažiūrėkit patys:
Paveiksliukas paimtas iš Kotaku.com
Gan įspūdingas panašumas, tiesa?
Šiaip ar taip, iš filmo vis dar nieko ypatingo nesitikiu – gal geriau tikėtis per mažai ir paskui būti maloniai nustebintam, nei nusivilti. Režisieriai – The Hughes Brothers – savo vardais ir portfolio irgi nieko įspūdingo nežada, bet nespręskim iš anksto. Fallout’o mėgėjams šiaip ar taip teks pasižiūrėti.
Laukti filmo liko ne daug, ir, bent jau Amerikoje, premjera įvyks iškart po Naujųjų – sausio 15d. Tikiuosi ir pas mus labai neužvėluos.
Treileriai:
Praeitam įrašui iš paskos, radau keletą įdomių faktų apie filmo kūrimą ir ateities planus, su kuriais ir skubu pasidalinti.
- Filmas buvo sugalvotas, tame tarpe parašytas ir filmo scenarijus, dar prieš 10-15 metų, tačiau projektas buvo ilgainiui užšaldytas. Pagrindinės priežastys tokios, kad James’ui Cameron’ui neužteko tuometinių technologinių pasiekimų tam, kad sukurti viską taip, kaip jis norėjo. Dėl to buvo nutarta palaukti. Darbas prie filmo atsinaujino tik 2005-ais metais, o projektas buvo pavadintas “Projektas 880″.
- James’as Cameron’as skyrė daug laiko detaliai apgalvoto pasaulio sukūrimui, nes jo įsitikinimu Pandora jokiais būdais negalėjo pavirsti į nupieštų dekoracijų galeriją. Kūriant scenarijų, režisierius bendradarbiaudamas su profesionaliais lingvistais sukūrė Pandoros vietinių gyventojų kalbą. Tuo tarpu visa eilė kitų specialistų detaliai apgalvojo ir atidirbo Pandoros pasaulio ekosistemą.
- Įvykiai filme vyksta Pandoroje, kuri yra palydovas – panašiai kaip mūsų mėnulis, tačiau su atmosfera panašia į Žemės. Šis palydovas sukasi aplink planetą-gigantą Polifemiusą, sistemoje Alfa Centaura-A, kuri yra 4,4 šviesos metų atstumu nuo mūsų sistemos ir yra artimiausia mums žvaigždžių sistema.
- Filmo premjera buvo pernešta iš vasaros į 2009-jų metų gruodį. Atidėjimas buvo ne dėl filmo kūrėjų kaltės, bet dėl to, kad kūrėjai nutarė suteikti daugiau laiko tam, kad kino-teatrai suspėtų tinkamai pasiruošti pilnaverčiam filmo rodymui.
- James’as Cameron’as prasitarė, jeigu filmas bus komerciškai sėkmingas, tai jis planuoja sukurti trilogija – t.y. mes pamatytume dar dvi serijas.
Paskutinis punktas kažkaip labiausiai nudžiugino, nors kažkaip ir buvo tokios slaptos mintys, kad tuo gali pakvipti. O filmo komercinė sėkmė aš kažkaip net ir neabejoju. Tikriausiai ne visi pritars mano džiaugsmui ir ne visi norės to pratęsimo. Tačiau šiam momentui svarbiausia yra tai, kad Cameron’as nepabandė užsidirbti ant planuojamų sekančių serijų jau dabar, “неотходя от кассы”. Pirmas Avataras (jei jį galima dabar jau taip pavadinti) gavosi kaip ir pilnai išbaigtas, su normalia logine pabaiga, be jokių konkrečių užuominų apie sekančias dalis. Ir už tai režisieriui tikrai pagarba, nes pratęsimas gali būti, gali ir ne būti – pirmoji filmo dalis nuo to nenukentės. Nebent tik tuo atveju, jei sekančios serijos bus daug kartų geresnės.
Iš kitos pusės pagrindiniai personažai filme išgyveno, pasaulis išliko – kas reiškia, kad pratęsimui vietos tikrai yra. O kadangi pasaulis yra iš tikrųjų kruopščiai išmastytas, tai aš sekančioms dalims duočiau (jei nuo manęs kažkas priklausytų) tvirtą ir ryškią žalią šviesą. Laikausi tokios nuomonės, kad tokio filmo turi būti daug, nes rezultate gali gautis gan rimta ir padori epopėja, kurią bus galima ir su Žvaigždžių Karais palyginti. Paėmus vieną kokią nors Žvaigždžių Karų seriją – tokio didelio efekto tikrai nėra. O jei paimti iškart tris, o vėliau net ir visus šešis epizodus – visai kitas jausmas. Taip galėtų gautis ir su Avataru.
Štai ir sudalyvavau taip laukiamojo filmo premjeroje – Avatar (liet. Įsikūnijimas). Koks bendras įspūdis? Žiūralas iš tikrųjų yra istorinis, efektingas, didingas ir visaip kitaip-ingas. Bet aš nebūčiau aš, jei nepažvelgčiau į tai iš objektyvesnio kampo su tam tikros kritikos doze. Pasistengsiu parašyti be ypatingo turinio atskleidimo (be “spoilerių“).
Labai priekabiauti nesinorėtų, nes filmas iš tikrųjų yra išskirtinis ir turi savo nepakartojamą atmosferą, kurį perduodama fantastinio ir begalinio grožio pasaulio (vardu Pandora) dėka. Būtent tas pasaulis ir įtraukia į filmą. Vietomis žiūrint filmą ir matant neapsakomo grožio vaizdus susidaro įspūdis, kad žiūri ne veiksmo filmą, o kokią nors laidą “В мире животных” arba “Aplink pasaulį”. Arba dar pagal rodomus vaizdus filmą galima lyginti su OceanWorld 3D – grožėtis iš tikrųjų yra kuo, pliusas tai ar minusas fantastiniam veiksmo filmui – kiekvienam pagal skonį. Tačiau vieną galima pasakyti tvirtai – žiūrint filmą subtitrus skaityti nebus kada, visas dėmesys bus sutelktas kitur.
Svarbus faktorius yra ir tas, kad Pandoros pasaulis yra ne tik gražus, bet ir nuodugniai išdirbtas, apgalvotas. Visi filme rodomi vaizdai – tai nėra kažkokia tai maža pastatyta, gražiai nupiešta dekoracija. Žiūrint į gražias panoramas ir peizažus susidaro įspūdis, kad visas pasaulis nuo pat visų egzotinių augalų šaknų ir iki pat dangaus yra kruopščiai kurtas po kiekvieną atskirą gabaliuką. Kitas dalykas, kuris prideda Pandoros pasauliui žavesio ir didingumo – tai specialiai filmui sukurta vietinių gyventojų kalba. Kitaip tariant – filme yra ir tokių smulkių, bet svarbių detalių, kurios buvo kurtos krapštaus darbo dėka, tačiau kurias ne visi pamatys ir ne visi susimastys. Vien už tokį pasaulio detalumą galima lenkti galvą prieš James’ą Cameron’ą. … (toliau)
Atradau vieną tokią įdomią filmų duomenų bazės IMDb funkciją – “Movie Connections” (filmo sąryšiai). Praverčia tada, kai reikia atsekti galus kas po ko eina, kas kieno reekranizacija (angl. remake), kas nuo ko nukopijavo ir panašiai. Taip pat, ten yra paminėti praktiškai visi atvejai kokiuose kituose filmuose buvo paminėtas pasirinktas filmas – ar tai pasakė frazę iš filmo, ar tai veiksmu kažkokiu pavaizdavo įvykį iš filmo, ar šiaip tiesiogiai paminėjo filmą. Taip pat ir į kitą pusę – kokie kiti filmai yra minimi pasirinktame filme.
Gal ir painiai skamba, bet pasižiūrėjus iškart pasidaro aišku. Pavyzdžiui, kad būtų labiau aišku, paimkim kokią nors žinomą kitų filmų parodiją – tarkim Scary Movie. Skiltyje “Spoofs” (parodija) ir galim ten surasti visokius Scream, The Shawshank Redemption, Die Hard, Baywatch ir krūva kitų filmų, kurie buvo apjuokti.
Dar gali praversti žiūrint serialus. Minėjau, kad buvau užsikabliavęs “ant kosmoso” ir žiūrėjau serialą BattleStar Galactica. Pažiūrim Movie Connections ir randam, kada buvo išėjęs originalus serialas, kokie buvo sukurti filmai, ir net tai, kad ateityje bus sukurtas pilnametražinis filmas šio serialo motyvais.
Tačiau su BattleStar Galactica situacija dar nėra tokia paini, kaip su kokių nors Star Trekų, kurio yra krūva versijų ir krūva atskirų filmų. Pažiūrėjus Movie Connections iškart viskas paaiškėja – ką ir po ko žiūrėti. Jei pasirodys keista, kad tokių entuziastų žiūrinčių 1966 metų Star Trek’ą gali atsirasti, tai galiu pasakyti, kad jų tikrai atsiranda. :D Dar kas žiūri The Big Bang Theory gali būti įdomu pažiūrėti kaip dažnai šiame seriale minimi Star Trek’as ir BattleStar Galactica.
Dar buvo įdomu pamatyti apie Žvaigždžių Karus – visa eilė spin-off’ų, dauguma iš kurių yra kompiuteriniai žaidimai. Paminėjimų – taip pat ilgas-ilgas sąrašas. Pažiūrėjus apie Matricą galima surasti kiek kartų ir kaip dažnai buvo nuplagijuotas slow-motion/bullet-time specefektas.
Galima atrasti ir daugiau visokių dalykų. Sėkmingų atradimų. :)
Mane galima rasti
