callia – Понемножку about viską

Pradžiai maža pastabėlė, kad nelikčiau neteisingai suprastas – nieko bendro aš su vampyrais neturiu (su zombiais irgi), Drakulos klanui nepriklausau. Tiesiog aprašomas filmas, jei žiūrėti objektyviai, turi šiokių tokių novatoriškų idėjų, į kurias aš visada žiūriu su tam tikra doze romantikos ir fantazijos. Nesvarbu – ar tai yra apie vampyrus, ar apie Matricas, ar apie kitus abrikosus.

Yra du konkuruojantys panašaus tipo filmai – apie zombius, ir apie vampyrus. Šios žanrus sieja žmogaus-kraujui neatsparus padarai, taškomi į visas septynias puses smegenys ir visokie kitokie dalykai, kurie susyja su mariomis kraujo. Nepasakyčiau, kad šie du žanrai man yra artimi, bet kaip ten bebūtų, filmai apie vampyrus yra labiau rafinuoti – vis gi vampyrams yra ne svetimas intelektas, o kartais jie aplamai yra pranašesni už žmones.

Filmas “Aušros kariai” – yra apie vampyrus, bet ištaškytų smegenų kiekis ir kitokie bjauriems-nebaisiems-siaubo filmams būdingi bruožai – atitinka filmus apie zombius. Skaityk, intelektualūs vampyrai – virsta bukiais galvijais-zombiais. Ir tai filmą, su gan įdomia idėja – tik pagadino, šie elementai, mano akimis – jie tik trukdė. Nei ten baisu buvo, nei ten ypatingai bjauru (šiais laikais niekuo nenustebinsi) – tiesiog truputi “ne į temą”. Taip pat, kad jei į teletabius įdėtų erotines scenas. … (toliau)

Praėjo mano (ir ne tik mano) vieno laukiamiausio filmo Avatar premjera. Toliau liko The Road – tikriausiai bus gan sunkus ir rimtas filmas. Taip pat gal reikės dar naujovišką Sherlock’ą pažiūrėti, nors iš jo labai daug nesitikiu – kažkaip labai jau spidermenus visokius priminė savo treileriais.

Tačiau radau dar vieną neblogą variantą, kurį galima įrašyti į intensyviai laukiamųjų sąrašą. Nors priežastis yra šiek tiek subjektyvi ir suprantama turbūt tik tiems, kas yra žaidęs žaidimą Fallout ir ypač trečia šio žaidimo dalį. Visumoje dar neaišku kas gausis iš to filmo – gal tai bus eilinis holivudiškas lakstyk-žudyk šlamštelis, gal iš tikrųjų bus galima lyginti su Fallout’u, o gal filmas net ir Fallout’o akyse nemačiusiems žiūrovams patiks.

Hm, aš vis dar neįvardinau apie ką aš čia šneku?  Nieko keisto – gi senas intrigantas aš. Dar pora trūūūmpų pastraipų mano stiliuje – ir prasitarsiu. :)

Na gerai, šneku aš apie naują filmą su gan gerai žinomu šiltuose kraštuose afro-negru – Denzel Washingtonu. Filmo pavadinimas – “The Book of Eli“. Filmas yra post-apokaliptinis veiksmo vesternas, ar kažkoks panašus kokteilis. Galima sakyti post-2012. Vieniems patinka žiūrėti/filmuoti pačias apokalipses, kitiems – kas būna po tų visokių spec-efektų ir pasaulio-pabaigų. Filmą “The Book of Eli” būtų galima priskirti prie antro tipo, ir jis yra ne šiaip sau post-apokaliptinis, bet iš tikrųjų primena Fallout’ą. Pažiūrėkit patys:

Paveiksliukas paimtas iš Kotaku.com

Gan įspūdingas panašumas, tiesa?

Šiaip ar taip, iš filmo vis dar nieko ypatingo nesitikiu – gal geriau tikėtis per mažai ir paskui būti maloniai nustebintam, nei nusivilti. Režisieriai – The Hughes Brothers – savo vardais ir portfolio irgi nieko įspūdingo nežada, bet nespręskim iš anksto. Fallout’o mėgėjams šiaip ar taip teks pasižiūrėti.

Laukti filmo liko ne daug, ir, bent jau Amerikoje, premjera įvyks iškart po Naujųjų – sausio 15d. Tikiuosi ir pas mus labai neužvėluos.

Treileriai:

Praeitam įrašui iš paskos, radau keletą įdomių faktų apie filmo kūrimą ir ateities planus, su kuriais ir skubu pasidalinti.

• Filmas buvo sugalvotas, tame tarpe parašytas ir filmo scenarijus, dar prieš 10-15 metų, tačiau projektas buvo ilgainiui užšaldytas. Pagrindinės priežastys tokios, kad James’ui Cameron’ui neužteko tuometinių technologinių pasiekimų tam, kad sukurti viską taip, kaip jis norėjo. Dėl to buvo nutarta palaukti. Darbas prie filmo atsinaujino tik 2005-ais metais, o projektas buvo pavadintas “Projektas 880″.

• James’as Cameron’as skyrė daug laiko detaliai apgalvoto pasaulio sukūrimui, nes jo įsitikinimu Pandora jokiais būdais negalėjo pavirsti į nupieštų dekoracijų galeriją. Kūriant scenarijų, režisierius bendradarbiaudamas su profesionaliais lingvistais sukūrė Pandoros vietinių gyventojų kalbą. Tuo tarpu visa eilė kitų specialistų detaliai apgalvojo ir atidirbo Pandoros pasaulio ekosistemą.

• Įvykiai filme vyksta Pandoroje, kuri yra palydovas – panašiai kaip mūsų mėnulis, tačiau su atmosfera panašia į Žemės. Šis palydovas sukasi aplink planetą-gigantą Polifemiusą, sistemoje Alfa Centaura-A, kuri yra 4,4 šviesos metų atstumu nuo mūsų sistemos ir yra artimiausia mums žvaigždžių sistema.

• Filmo premjera buvo pernešta iš vasaros į 2009-jų metų gruodį. Atidėjimas buvo ne dėl filmo kūrėjų kaltės, bet dėl to, kad kūrėjai nutarė suteikti daugiau laiko tam, kad kino-teatrai suspėtų tinkamai pasiruošti pilnaverčiam filmo rodymui.

• James’as Cameron’as prasitarė, jeigu filmas bus komerciškai sėkmingas, tai jis planuoja sukurti trilogija – t.y. mes pamatytume dar dvi serijas.

Paskutinis punktas kažkaip labiausiai nudžiugino, nors kažkaip ir buvo tokios slaptos mintys, kad tuo gali pakvipti. O filmo komercinė sėkmė aš kažkaip net ir neabejoju. Tikriausiai ne visi pritars mano džiaugsmui ir ne visi norės to pratęsimo. Tačiau šiam momentui svarbiausia yra tai, kad Cameron’as nepabandė užsidirbti ant planuojamų sekančių serijų jau dabar, “неотходя от кассы”. Pirmas Avataras (jei jį galima dabar jau taip pavadinti) gavosi kaip ir pilnai išbaigtas, su normalia logine pabaiga, be jokių konkrečių užuominų apie sekančias dalis. Ir už tai režisieriui tikrai pagarba, nes pratęsimas gali būti, gali ir ne būti – pirmoji filmo dalis nuo to nenukentės. Nebent tik tuo atveju, jei sekančios serijos bus daug kartų geresnės.

Iš kitos pusės pagrindiniai personažai filme išgyveno, pasaulis išliko – kas reiškia, kad pratęsimui vietos tikrai yra. O kadangi pasaulis yra iš tikrųjų kruopščiai išmastytas, tai aš sekančioms dalims duočiau (jei nuo manęs kažkas priklausytų) tvirtą ir ryškią žalią šviesą. Laikausi tokios nuomonės, kad tokio filmo turi būti daug, nes rezultate gali gautis gan rimta ir padori epopėja, kurią bus galima ir su Žvaigždžių Karais palyginti. Paėmus vieną kokią nors Žvaigždžių Karų seriją – tokio didelio efekto tikrai nėra. O jei paimti iškart tris, o vėliau net ir visus šešis epizodus – visai kitas jausmas. Taip galėtų gautis ir su Avataru.

Štai ir sudalyvavau taip laukiamojo filmo premjeroje – Avatar (liet. Įsikūnijimas). Koks bendras įspūdis? Žiūralas iš tikrųjų yra istorinis, efektingas, didingas ir visaip kitaip-ingas. Bet aš nebūčiau aš, jei nepažvelgčiau į tai iš objektyvesnio kampo su tam tikros kritikos doze. Pasistengsiu parašyti be ypatingo turinio atskleidimo (be “spoilerių“).

Labai priekabiauti nesinorėtų, nes filmas iš tikrųjų yra išskirtinis ir turi savo nepakartojamą atmosferą, kurį perduodama fantastinio ir begalinio grožio pasaulio (vardu Pandora) dėka. Būtent tas pasaulis ir įtraukia į filmą. Vietomis žiūrint filmą ir matant neapsakomo grožio vaizdus susidaro įspūdis, kad žiūri ne veiksmo filmą, o kokią nors laidą “В мире животных” arba “Aplink pasaulį”. Arba dar pagal rodomus vaizdus filmą galima lyginti su OceanWorld 3D – grožėtis iš tikrųjų yra kuo, pliusas tai ar minusas fantastiniam veiksmo filmui – kiekvienam pagal skonį. Tačiau vieną galima pasakyti tvirtai – žiūrint filmą subtitrus skaityti nebus kada, visas dėmesys bus sutelktas kitur.

Svarbus faktorius yra ir tas, kad Pandoros pasaulis yra ne tik gražus, bet ir nuodugniai išdirbtas, apgalvotas. Visi filme rodomi vaizdai – tai nėra kažkokia tai maža pastatyta, gražiai nupiešta dekoracija. Žiūrint į gražias panoramas ir peizažus susidaro įspūdis, kad visas pasaulis nuo pat visų egzotinių augalų šaknų ir iki pat dangaus yra kruopščiai kurtas po kiekvieną atskirą gabaliuką. Kitas dalykas, kuris prideda Pandoros pasauliui žavesio ir didingumo – tai specialiai filmui sukurta vietinių gyventojų kalba. Kitaip tariant – filme yra ir tokių smulkių, bet svarbių detalių, kurios buvo kurtos krapštaus darbo dėka, tačiau kurias ne visi pamatys ir ne visi susimastys. Vien už tokį pasaulio detalumą galima lenkti galvą prieš James’ą Cameron’ą. … (toliau)

Atradau vieną tokią įdomią filmų duomenų bazės IMDb funkciją – “Movie Connections” (filmo sąryšiai). Praverčia tada, kai reikia atsekti galus kas po ko eina, kas kieno reekranizacija (angl. remake), kas nuo ko nukopijavo ir panašiai. Taip pat, ten yra paminėti praktiškai visi atvejai kokiuose kituose filmuose buvo paminėtas pasirinktas filmas – ar tai pasakė frazę iš filmo, ar tai veiksmu kažkokiu pavaizdavo įvykį iš filmo, ar šiaip tiesiogiai paminėjo filmą. Taip pat ir į kitą pusę – kokie kiti filmai yra minimi pasirinktame filme.

Gal ir painiai skamba, bet pasižiūrėjus iškart pasidaro aišku. Pavyzdžiui, kad būtų labiau aišku, paimkim kokią nors žinomą kitų filmų parodiją – tarkim Scary Movie. Skiltyje “Spoofs” (parodija) ir galim ten surasti visokius Scream, The Shawshank Redemption, Die Hard, Baywatch ir krūva kitų filmų, kurie buvo apjuokti.

Dar gali praversti žiūrint serialus. Minėjau, kad buvau užsikabliavęs “ant kosmoso” ir žiūrėjau serialą BattleStar Galactica. Pažiūrim Movie Connections ir randam, kada buvo išėjęs originalus serialas, kokie buvo sukurti filmai, ir net tai, kad ateityje bus sukurtas pilnametražinis filmas šio serialo motyvais.

Tačiau su BattleStar Galactica situacija dar nėra tokia paini, kaip su kokių nors Star Trekų, kurio yra krūva versijų ir krūva atskirų filmų. Pažiūrėjus Movie Connections iškart viskas paaiškėja – ką ir po ko žiūrėti. Jei pasirodys keista, kad tokių entuziastų žiūrinčių 1966 metų Star Trek’ą gali atsirasti, tai galiu pasakyti, kad jų tikrai atsiranda. :D Dar kas žiūri The Big Bang Theory gali būti įdomu pažiūrėti kaip dažnai šiame seriale minimi Star Trek’as ir BattleStar Galactica.

Dar buvo įdomu pamatyti apie Žvaigždžių Karus – visa eilė spin-off’ų, dauguma iš kurių yra kompiuteriniai žaidimai. Paminėjimų – taip pat ilgas-ilgas sąrašas. Pažiūrėjus apie Matricą galima surasti kiek kartų ir kaip dažnai buvo nuplagijuotas slow-motion/bullet-time specefektas.

Galima atrasti ir daugiau visokių dalykų. Sėkmingų atradimų. :)

Vietoj įvado – serialų teigiama įtaka

Užnešė mane čia ant fantastinių-kosminių serialų-filmų po FireFly ir Serenity. Dabar bandau žiūrėti BattleStar Galactica (1978) reekranizaciją – Battlestar Galactica (2004). Serialas nėra tobulas, vietomis keistas ir absurdiškas, kad net apie Heroes’us prisimenu. ;)) Ir žiūriu jį daugmaž vien tam, kad pažiūrėti kuo gi ten viskas baigsis. Laimei serialas jau užbaigtas.

Žodžiu, serialas  iš serijos – “Nejuokinga? Užtat apie kosmosą.”, dėl ko fantastikos mėgėjams gali kažkiek net patikti. Tačiau fantastiniai dalykai ten ir baigiasi daugmaž ties to kosmosu – viskas kita ten panašu į įprastinį gyvenimą iš kokio nors amerikoniško filmo apie povandeninį laivą. Jokių ten lightsaber’ių, lazerių, technonanologijų – net ateivių nėra – praktiškai vien žmonės. Dėl ko aš šį serialą taip ir vadinu – amerikonišku žiūralu, permerktu amerikoniškame patriotizme (mes visi šustriausi, visokiausi ir labiausiai mylim savo tėvynę), skirtu Techaso fermeriams, kuriame pasakojama apie povandeninį laivą kosmoso platybėse.

Nors serialas ir kreivokas, bet paskatino šiek tiek pamąstyti, pasidomėti ir paieškoti faktų. Už tokį paskatinimą – dar vienas pliusas tokiam laiko praleidimui, vis šioks toks švietimas ir akiračio praplėtimas. Į pilnai moksliškus paaiškinimus aš nepretenduoju, gal žemiau kai kur ir nusišnekėsiu – galėsite pataisyti. ;)

Tai va, pažiūrėjau vieną minėto serialo seriją, kurioje buvo atlikta žmonių evakuaciją iš dehermetezotos laivo dalies be skafandrų. Kitaip tariant, žmones kelioms sekundėms atsidūrė atvirame kosmose be skafandrų. Iš pradžių skeptiškai nusijuokiau, paskui susidomėjau ir nutariau paieškoti informacijos apie tai – nesu linkęs neigti net ir absurdiškiausius liapsusus be svarių argumentų. Pasirodo, teoriškai tai visai įmanomas dalykas – žmogus atvirame kosmose gali išbūti be skafandro apie 90 sekundžių be ypatingų tolimesnių organizmo sutrikimų. Aišku, tai yra labai pavojinga ir namuose to geriau nekartoti, ypač be tėvų priežiūros.

Hipotezės

Tai kaip gi ten yra iš tikro? Nors dėl to “iš tikro”, kiek supratau, vis gi 100% įrodymų nėra, bet kai kurios nesąmonės iš visokių holivudinių filmų – vis dėl to paneigiamos. Populiariausios iš tokių stereotipinių nesąmonių (arba dalinai nesąmonių) yra sekančios:

Dėl 3 ir 4 – tai šie atvejai kartais nagrinėjami kaip du priešingi atvejai. Vienu atveju – galima atsidurti “pavėsyje” (pavyzdžiui, kosminio laivo), dėl ko bus be galo šalta. Kitu atveju – užsižiebti nuo saulės spindulių. Kitaip tariant pavėsyje bus absoliutus nulis (-273 °C), o ant saulės – +500-600 °C. Kai kurie dar siūlo sukiotis kaip šašlykas ant iešmo, kad sviltume tolygiai. ;))

Pabrėžiu, kad čia tik kai kurių hipotezės ir nuomonės, kurios susiformavo visokių pseudo-mokslinių filmų dėka, kuriuose būna daug liapsusų (tyčinių dėl komercinių sumetimų arba netyčinių dėl pigių mokslinių konsultantų) – kaip minėtas “Red Planet”, “Mission to Mars“, “Sunshine” ir panašiai.

Paneikim šias hipotezės?

Visa eiga

O dabar iš eilės – kas ir kokia tvarka viskas vyks, jei žmogus papuls į atvirą kosmosą be skafandro.

Visų pirmą ką patirs žmogus – tai oro išplėtimas plaučiuose ir virškinimo trakte dėl išorinio slėgio kritimo. Šansus išgyventi galima padidinti staigiai iškvėpus visą orą. Neiškvėpus oro, plaučiai gali plyšti, arba į kraujotaką tiesiog papuls oro burbulai – ir tas, ir anas reiškia greitą mirtį.

Nesant atmosferiniam slėgiui, pradės garuoti vanduo nuo akių ir burnos. Taip pat pradės kilti raumenų temperatūra, ko pasiekoje padidės kai kurių kūno dalių tūris. Dėl to pradės plyšti kapiliarai, tačiau tai bus nepakankama tam, kad pradėtų plyšti oda.

Po kelių sekundžių azotas kraujuje taip pat pradės sudaryti burbuliukus, kurie trukdys gerai kraujotakai, dėl ko kai kurios kūno dalys nebegaus reikiamo deguonies kiekio ir nustos funkcionuoti.

Ant kūno dalių, kurios bus atviros saulės spinduliams, atsiras ultravioletiniai nudegimai. Nepaisant stipraus šalčio – staigus sušaldymas negresia, nes šiluma nuo kūno sklis labai lėtai.

Apie 10-15 sekundžių žmogus bus sąmonėje, blaivaus proto ir galės aktyviai veikti, ko gali pakakti išsigelbėjimui. Po šių sekundžių smegenys pradės jausti deguonies nepakankamumą, žmogus praras regėjimo ir orientacijos pojūčius. Nepaisant to, smegenys vis dar išliks gyvos, o širdis vis dar dirbs. Jeigu po 90 sekundžių žmogus bus patalpintas į deguonies kamerą, jis pakankamai greitai atgaus sąmonę ir rimtų poveikių organizmui nebus. Tačiau regėjimas gali iškart ir neatsistatyti, o tik po kažkiek laiko.

Praėjus 90 sekundžių, jei žmogų išgelbėti nepavyks, slėgis kraujuotokoje nukris iki tiek, kad kraujas vis dėl to pradės stipriai kaisti ir gali net užvirti, o širdis sustos dirbti. Po šito momento, atgaivinti žmogaus bus nebeįmanoma.

Kas dėl ne pilno kūno kontakto su atviru kosmosu (pavyzdžiui, skylėta skafandro pirštinė ar prakiuręs batas) – tai čia aplamai ne toks baisus dalykas. Toje kūno dalyje gali kilti didelis skausmas ir ta dalis gali nustoti funkcionuoti dėl pablogėjus kraujotakos, tačiau po savalaikio grįžimo į įprastą aplinką – viskas atsistato be ypatingų pasekmių.

Vietoj išvados

Svarbiausia išvada – papuolus į atvirą kosmosą, žmogus akimirksniu tikrai nemirs, nesprogs ir net kurį laiką nepraras blaivaus proto. Išgyventi be skafandro kosmose įmanoma iki 90 sekundžių. Šis įdomus faktas eilinį kartą patvirtina koks gyvybingas yra žmogaus organizmas.

Aš asmeniškai po šitų faktų pradėjau mažiau bijoti kosmoso. Aišku be skafandro pasivaikščiojimas kosmose nebūtų labai malonus, bet jei skafandre atsirastų kokia maža skylutė – tai ne taip ir baisu. ;)

Daugiau informacijos

Jei kam bus įdomu daugiau paskaityti:

• Бездушное пространство: Смерть в открытом космосе;
• В открытый космос без скафандра;
• Что происходит с телом человека в вакууме;
• Что произойдёт, если человек попадёт в открытый космос (вакуум)? (gan neblogai išvystyta diskusija forume, po kurios yra išvados);
• Human Body in a Vacuum;
• Human Exposure to Vacuum;
• Diskusija MythBusters forume;
• Outer Space Exposure.

Užsiroviau čia ant vieno mylimiausio vaikystės filmo (antras turbūt buvo apie Pingvinionka Lolo :D) -- “Mio, min Mio” (“Мио, мой Мио“, Švedija-Tarybų Sąjunga-Norvegija, 1987). Režisierius irgi gan žinomas -- Vladimiras Gramatikovas. Filmas kurtas pagal nemažai žinomos autorės Astridos Lindgren knygą tuo pačiu pavadinimu. Taip pat šios autorės rankai priklauso ir kūriniai apie Karlsoną, Pepę Ilgakojinę, Kalę Bliumkvistą ir kt.

Pats filmas yra pasaka (šiuolaikiniais terminais -- fantasy) apie vargšą, nuskriaustą vaiką, kuris papuola į pasakos šalį ir padaro ten tvarką, kaip turi būti. Šioks toks Harry Potteris, žodžiu. :)

Tai va, dabar užsiroviau internete ant šio filmo ir mane gan stipriai nustebino kai kurie faktai apie jį. Tokie smulkus, bet apie kuriuos niekad ir galvot negalvojau.

Visų pirmą, tai yra vienas brangiausių filmų kurtų pagal Astridos Lindgren kūrinius. Jo biudžetas tais metais (tikriausiai, kad tais) siekė net 55 mln. Švedijos kronų. Kiek tuo metu “svėrė” tos kronos nelabai radau, bet dabar gautųsi -- apie 20 mln. litų. Gal ir mažai tiesos tokiame konvertavime, bet esmė, kad biudžetas, kaip tuometiniai pasakai vaikams, buvo tikrai ne menkas.

Antras įdomus faktas -- žmones, kurie sudalyvavo šio filmo kūrime. Filmas yra tarptautinis, todėl mišrainė jame gavosi iš tikrųjų nebloga. Pradedant nuo knygos autorės Astridos Lindgren, ruso režisieriaus (Vladimiras Gramatikovas) ir baigiant visokiais kitokiais švedais, anglais. Vienas iš kurių buvo -- didžiai gerbiamas fokusnikas-betmenas, o ne seniai dar ir Džonu Konoru tapęs -- Christian Bale. Neįtikėtina, ane? :) Filme jis vaidina pagrindinio-nuskriaustojo-vaiko (kuris, beje, ir yra Mio) geriausią draugą. Štai tas jaunuolis:

Bet ir tai dar ne viskas -- dar šiame filme suvaidino Christopher Lee, Žiedų Valdovų mėgėjams labiau žinomas kaip Sarumanas. Suvaidino jis pagrindinį blogėtį -- Kato, kuriam filmo pabaigoje nuskriaustasis-berniukas (tas, kuris Christian Bale’o draugas) atspardė užpakalį darydamas tvarką pasakos pasaulyje. Štai šis, jau ir tais metais gan pagyvenęs, jaunuolis:

Žodžiu, pasirodo neblogas blockbuster’is tais laikas buvo. Su dideliu biudžetu, krūvom žvaigždžių ir kitokiais spec-efektais. ;) O ar dar kas nors pamena šį filmą? :)

Finalinis garso takelis iš filmo “Dulkės” (“Пыль“, Rusija, 2005) -- grupės Кино daina “Перемен”. Kam patinka grupė Кино -- šis klipas patiks dvigubai. :)

Мы не можем похвастаться мудростью глаз
И умелыми жестами рук. © Кино -- “Перемен”

Pasirodo можем. Labai patiko atlikimas -- atrodo paprasta, bet kartų ir labai efektingai žiūrisi. Niekad negalvojau, kad gestų kalba gali būti ant tiek ekspresyvi. Net šiurpas eina. :)

Filmas “Basomis per grindinį” (angl. “Barefoot“, vok. “Barfuss”) -- yra neholivudinis, vokiškas filmas, kurį būtų galima priskirti prie nekomercinio kino -- tokio, kuris neseka tiesioginio pelno, kuriame nėra krūvos reklamos, ir kurie aplamai nėra skirti “masiniam vartojimui”. Tokie filmai dažnai būna skirti snobams arba šiaip iš kategorijos “kinas ne visiems”. Aš ir pats nesu didelis tokio tipo kino mėgėjas, bet “Basomis per grindinį” nėra labai sunkus filmas -- kaip tik lengvas, smagus, bet turintis ir gilesnę “emocinę mintį”. Todėl gali patikti ir lengvo-pramoginio (nors ir nelabai apsiverčia šį filmą taip vadinti) kino mėgėjams.

Kam patiko tokie filmai, kaip “Besibeldžiant į dangaus vartus” (“Knockin’ on Heaven’s Door“, 1997) ar “Ameli” (“Amelie“, 2001) -- patiks ir šis. “Basomis per grindinį” yra šviesus ir geraširdiškas -- jame nėra pošlų juokelių, žudynių, kraujo. Dar man patiko toks bruožas, kad filme nėra nieko perdėto, toks jausmas, kad viskas su saiku -- dėl ko žiūrint šį filmą niekas įkyriai nelenda į akis, nenukreipia dėmesio, viskas vyksta lengvai ir natūraliai. Žinoma, reikia ir pačiam įsitaisyti į reikiamą dažnį, nes kitaip galite arba užmigti, arba šiaip gali likti įspūdis, kad filmas yra apie nieką.

Aplamai dėl panašumo į “Besibeldžiant į dangaus vartus” verta pašnekėti daugiau -- iš tikro šie filmai labai panašūs, nors kartu ir saviti. Visų pirmą šiuos filmus jungia Til Schweiger, kuris ne tik puikiai suvaidino “Basomis per grindinį”, bet yra ir šio filmo režisierius. Panašūs šie du filmai ir savo atmosfera, juos abu galima priskirti prie tipo -- filmas-kelionė, avantiūra, bėgimas nuo tikrovės. Ir ta kelionė ne paprasta, o kupina įspūdžiais iki tiek, kad gali pakeisti visą iki tol išgyventą filmo herojais gyvenimą.

Taip pat čia nėra protoganistų ir antagonistų -- yra tik žmonės, su savo geromis ir blogomis pusėmis. Ant galo nori, nenori prisimeni “įtakingiausio pikto boso” žodžius iš “Besibeldžiant į dangaus vartus”, kuris rezultate yra tik žmogus:

- Girdėjau pas jūs mano pinigai, tiesa? Neturite? Taip ir galvojau. Tai kokie jūsų dabar planai? Jūs niekada nematėt jūros?.. Tai paskubėkite! Danguje tik apie jūrą ir šnekama. Ir apie saulėledį. Ten šneka kaip be galo įspūdinga jūra, kaip gera stebėti didžiulį ugnies ratą, tirpstantį jūroje. Ir vos matoma šviesa, tarsi žvakė, dega kažkur gilumoje.” ["Knockin' on Heaven's Door"]

Panašus likimas laukia herojus ir filme “Basomis per grindinį”, piktojo boso vaidmenyje -- psichiatrinės ligoninės vyr. gydytoja.

- Niki, dėl ko jūs čia?
- Jūs gi gydytoja.
- Jūs simuliuojate. Tiesa, jūs esate idiotas. Tačiau visiškai sveikas.
- …Aš girdžiu balsus.
- Tikrai? Ir ką jie jums sako? ["Barefoot"]

Kuo man dar patinka vokiški filmai? O patinka man jie tuo, kad jie turi grupę Reamonn su Rea Garvey. Pirmą kartą man tai krito į akį, kai netikėtai per teliką pamačiau vokišką filmą “Mėnesienos tarifas” (?) (angl. “Moonlight Tariff”, vok. “Mondscheintarif“, 2001). Iš esmės tai yra filmo “Ameli” vokiška versija, tik veiksmas labiau “nuleistas ant žemės”. Reamonn šiame filme pasirodė su daina “Weep”. Aplamai filmą “Moonlight Tariff” galima pažiūrėti vien dėl to, kad pamatyti Reamonn ir kaip gražiai daina yra įterpta į filmą ir susilieja su jo atmosfera:

- Kora myli Reamonn’ą.. Aš dabar pravirksiu, Jūs neišsigaskit. ["Moonlight Tariff"]

Nors filme “Basomis per grindinį” Reamonn ir nesudalyvavo taip efektingai, bet šiame filme galima išgirsti gražiai Reamonn perdainuotą ne mažai žinomą dainą “Hallelujah“:

Apibendrinant mintis apie filmą, viskas paprasta:

- Mes šokome, pirkome bilietus, valgėme vanilinius ledus ir laistėme gėles, grožėjomės mėnuliu. ["Barefoot"]

Įvertinimai:

• IMDB: 7.2 (3,104 balsų).
• Rotten Tomatoes: -.
• Obuolys.lt: -.
• Mano (callia.lt): 85%.

Vakar aprašiau ką pats matęs, dabar aprašysiu kuo reikėtų tikėtis iš tų aprašytų serialų naujame sezone. Galiu pasakyti, kad kol laukiam rimtesnių filmų, bus ką “pakramtyti”.

Kaip minėjau, serialus man patinka žiūrėti būtent “sparčiuoju būdu” – po kelias serijas iškart. Tačiau užsikabliavus už visokių House’ų, Lost’ų – dabar jau tenka kankintis ir laukti kiekvienos serijos. Ir, pavyzdžiui, Lost’ą jau buvau vos neatsisakęs taip žiūrėti. Tačiau kai paskelbė, kad dėl sezonų skaičiaus jau yra galutinai nuspręsta – ir jų bus iš viso šeši, tai gal jau atsikankinsiu.

Taigi, kas mus laukia. … (toliau)