Kas gi yra tas BolgenOSis? Tai yra pačių paprasčiausias, vienas iš daugelių Linux distributyvų, o tiksliau – tiesiog apkarpytas Ubuntu. Ir maža to, gan įžūliai ir nesąžiningai apkarpytas, su bandymu pasisavinti kitų autorių nuopelnus. Beje šis “autorius” pasižymėjo ne tik šio žygdarbiu, bet taip pat jis yra neapsakomas virtuozas ir gitaros meistras. Sugrojo gražiai, beveik net šaltinį ir autorių nurodydamas, bet paanalizavus įrašus, pasirodė, kad grojo visai ne jis – video vaizdas jo, o garso takelis paimtas iš kito video. Genialu, tiesa? ;)

Realus naujienų reportažas apie BoglenOS sistemą (rusų kalba, bet galima bandyti žiūrėti ir į anglų išverstą variantą):

Išvadas galima padaryti lengvai: jei pabodo standartiniai Windows’ų darbastaliai – kuo skubiau installiuokite BolgenOS ir laukite ne už ilgo pasirodysiantį PopovOffice. Su šia sistema jūs tikrai neprapulsite, nes sistemoje veikia puikusis jokių analogų ir vartotojų sąsajos neturintis – PopovAntivirus. Bėja, minėtas antivirusas gali būti paleistas tik(!) BolgenOS – taip kad vien dėl jo verta pereiti prie BolgenOS. Operacinės sistemos privalumus gali patvirtinti ir puikusis Deniso Popovo informatikos mokytojas – antrojo pasaulinio karo veteranas su medaliu: “Deniso programa šiai dienai praktiškai neturi trukumų” – tvirtina Deniso mokytojas.

Žodžiu, po šito reportažo pasipylė – žmonės pradėjo linksmintis, kurti įvairų taip vadinamą “kreativą”. Kitaip tariant – tema buvo pagauta ir nuėjo į mases.

Paveksliukai paimti iš Луркоморье ir BolgenOS.net:

Galiausiai vienas veikėjas nutarė visus visai iki galo primušti – priėmė iššukį ir paskelbė karą prieš BolgenOS’ą, išleisdamas kitą operacinę sistemą-konkurentą – Miminus. Miminuso prezentaciją galite pažiūrėti žemiau (deja čia jau tik rusų kalba, vertimo nėra):

[Papildyta - 2010-06-08 ]

Po kelių dienų per žinias parodė dar vieną reportažą, kuriame televizionšikai atsiprašė už skubotas išvadas apie BolgenOSio revoliuciškumą. Šį kartą reportaže buvo aiškiai paaiškinta, kas per stebuklas yra minėta operacinė sistema ir atskiros programos, kurių autorystę bandė pasisavinti genijus Deniska Popovas.

Panašių įrašų nėra.

Pasirodo ne visus įkalčius buvo surinkome. Pasitarėm mes čia ir radom dar. Šį kartą nagrinėjome šio piliečio darbą, kitaip žinomo kaip Fri-fri-fristailo:

Taigi, pasitinkame – In-in-inCulto! Bzhjzbhz abuldurgen! Turi-turi dam, dari-dari tam!

Panašūs įrašai:

1. Euroviziniai InCulto kitaip, arba Mod(east)ern (Eurovision) Talking

Sledstvenno eksperimento būdu mums pavyko surinkti įkalčius ir nustatyti tiesą. Štai va kaip turėtų atrodyti originalios dainos atlikimas. Prašome sutikite – Mod(east)ern (Eurovision) Talking! Ir įvertinkite tikrųjų gitarų garsą. :)

Panašūs įrašai:

1. Dar viena Eurovizinė versija – Turi-turi dam, Dari-dari tam
2. Užlopyk skylutę skyletam šalme – arba lietuviškos dainos apie karą (Rojaus Tuzai – “Aš norėčiau žinot”)

Video įdėti tiesiai į įrašą negaliu, nes tai reikia žiūrėti iš vimeo.com puslapio, kad pasimatytų tas pagrindinis efektas. Žiūrim čia – “And Then There Was Salsa“.

Panašių įrašų nėra.

Į tas politikas – kas, kodėl ir počemu – veltis nenoriu, tiesiog patiko viena lentelė iš to straipsnio. Daugiausiai ir mažiausiai tankų turinčių valstybių sąrašas:

Kas dėl Rusijos, tai po to tankų nurašymo ji atsidurtų kažkur pirmos lentelės viduryje. Tačiau įdomu apžvelgti ir kitas valstybes. Pavyzdžiui, Latvija turi net 3 tankus – kažin bijoti mums jos jau dabar, ar dar palaukti. Nes Lietuva ir į antrą lentelę neprasimušė. :)

Egiptas tai visai neblogai pasirodo apsiginklavęs. Kur Korėjoje tiek tankų telpa ir ką jie su jais daro, tai nelabai neaišku. O Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR) – kas turi tuos 3 tankus, tas turbūt ir valdo. Šiaip jei Latvija netikėtai užpultų CAR, tai gal turėtų šiokį tokį pranašumą (dėl netikėtumo faktoriaus) ir perimtų valdžią šioje respublikoje. Na nebent Latvija nenori rizikuoti savo tankais. Nors į Afriką aplamai pavojinga kištis prieš jų 10 tankų – suvežios ir dar ietimis apmėtys.

..Aj, gal daugiau nebenusirašynėsiu. Šiaip įdomi lentelė ir tiek.;)) Pabaigai čia dar vienas senas, bet linksmas tankiškas filmukas:

Panašių įrašų nėra.

“Kaip viskas blogai, aplink karas, mirtis, kvailumas… o mes čia geriam…”

© mult.ru

Šiais laikais populiarūs visokie žaliųjų ir kitokie gėjų anti-diskriminaciniai judėjimai. Visur tiek apie tai šnekama, kad po truputi jau pradeda atsirasti anti-anti-judėjimai – tie, kurie prieš tos, kurie prieš kitus. Iš serijos:

“Так как те, кто против тех, кто против нас, не справляются с ними без нас”
(“Nes tie, kurie prieš tuos, kurie prieš mus, nesusitvarko su jais be mūsų” – ar kažkas tokio)

© Viktoras Coj

Pastarieji pradeda tvirtinti, kad visi tie žalieji gerokai perlenkia lazdą ir kad vos ne tiek pat žalos padaro, patys įsikišdami į įvairaus plauko natūraliąsias atrankas. Panašiai šneka ir žinomas amerikiečių komikas-ir-socialinis-kritikas George Carlin. Žinoma jo kalbose yra nemaža dozė ironijos ir viską imti už gryną pinigą neverta, bet požiūris tikrai yra įdomus, ir kaip bet kokiame kitame juoke yra dalis tiesos.

Video yra nelabai trumpas (nors ir ne ilgas), bet tikrai patariu nepatingėti ir paklausyti, tikrai įdomiai ir smagiai šneka. Pats irgi iš pradžių tingėjau, bet paskui prisikaupiau pažiūrėti ir rezultate nepasigailėjau. :)

Kas dėl manęs, tai manau, kad planetai mes gal iš tikro esam menkas pavojus – reikalui esant Žemei užteks paleisti keletą žemės drebėjimų, uraganų, potvynių, ir nebeliks Žemei jokio pavojaus iš mūsų pusės. Tačiau, kad kenkiam patys sau, arba bent jau ateinančioms kartoms – tai visai gali būti. Planeta juk gali išgyventi ir ledynmetį, ir globalinį potvynį, ir apsieiti be visokios naftos – bet ar galės tai išgyventi žmonija, tai jau kitas klausimas.

“The planet is fine. The people are fucked.”

© George Carlin

Panašių įrašų nėra.

• vakar BasketNews.lt praneša, kad Fantomastautas ir Brazyauskas palieka Žalgirį, o dirikas M. Pauliejūnas lieka;
• Krepšinis.net praneša, kad iš Žalgirio atleista visa nešventa trejybė, tame tarpe ir M. Pauliejūnas;
• šiandien BasketNews.lt jau praneša, kad M. Pauliejūnas vis dėl to traukiasi iš Žalgirio;
• tuo tarpu Krepšinis.net persigalvoja ir pradeda tvirtinti, kad M. Pauliejūnas vis dar ramiai geria rytinę kavą savo įprastame darbo kabinete.

Štai taip krepšinio (na, turbūt ir ne tik krepšinio) portalai keičia nuomones ir neapsisprendžia dėl nuogirdų ir kitokių gandų. Aišku, paskui pakoreguoja viską truputi, bet vis vien smagu žiūrėti. Vos ne kaip horoskopus skirtinguose laikraščiuose skaityti – visur priešingai skirtingi. ;))

P.S. pavardės pakeistos specialiai dėl šiaip sau. Visi sutapimai su realiais egzistuojančiais asmenimis – tai tik aplinkybių ir sutapimų sutapimas, įvykęs atsitiktinai dėl sutapimo.

Panašūs įrašai:

1. Krepšinio rungtynės tarp Afganistano ir Zambijos baigėsi taikiai 0:0
2. Antrasis Europos krepšinio čempionato etapas
3. Pirmasis Europos krepšinio čempionato etapas
4. Ispanijos rinktinė – 2009-tų metų Europos krepšinio čempianato aidai avansu

Eilinį kartą truputi nukrypau, įrašas ne apie tai – žodžių žiūrim toliau. :)

Pradžia tokia visai  nieko, graži Lelianos dainelė, gražiai įdėta į kontekstą. Atliekama na narodnom русско-абиссинском языке ушельцев (suprask, žodžių ir akordų perrašyti duoti negalėsiu):

O čia tokia eilinė scena iš žaidimo – tokių ten yra ne viena (dainuoja mums ir toliau už kadro liūdinti Leliana):

Toliau skubu jums pranešti, kad kalbos apie elfų peredastiškumą – yra grynas melas. Jie ne peredastai, jie – “dvigubi”:

http://www.youtube.com/watch?v=J8EIb2WtiYk

Žaidžiant už moteriškus personažus, jie irgi nebus diskriminuoti ar nuskriausti  dėl savo pakraipų – “Dragon Age: Origins” kūrėjai už pasirinkimo laisvę:

http://www.youtube.com/watch?v=8h3dOukRX4Y

Šitų orgijų iki galo deja neparodė, tik suintrigavo, kad aukščiau paminėtos scenos tai dar ne viskas:

Žodžiu rezultate gavome universalų žaidimą, tinkantį visoms pakraipoms. Ar tai yra nauji vėjai žaidimo industrijoje? O gal tik RGP srityje.. na, kad labiau į žaidimą įsilieti. :))

P.S. šiaip žaidimas iš tikrųjų yra geras. RPG mėgėjams – must see & must play. Sakydamas, kad Risen bus metų RPG žaidimas – klydau. :)

Panašių įrašų nėra.

Paimta iš The Art Of Obama

Panašūs įrašai:

1. Opera 10.50 pre-alpha versija – eilinis Operos spyris kitoms naršyklėms
2. Paslėpti Operos lobiai – arba Nežinau geresnės… už Opera
3. Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite
4. Opera 10 su Opera Unite
5. Opera 10 Final artėja – arba kelelis tolimas, kelelis artimas

Gyvas, linksmas, visas toks besisukiojantis monitorius

Tačiau vienu metu jis pradėjo ožiuotis ir blogai įsijunginėti – kartais įsijungdavo, kartais įsijungdavo tik po kelių minučių, kartais tik po to, kai ištraukdavau-įkišdavau maitinimo laidą (išjungimo mygtukas neveikė). Atėjo laikas ir galu galė jis neįsijungė visai. Viskas aišku – parėjo maitinimo blokas, o tiksliau keli kondensatoriai jame.

Patrynus rankas, nutariau prisiminti vaikystę-jaunystę – juk tiek radijų, telikų, žaidimo pultelių išardyta ir atgal nesurinkta buvo, buvau tiesiog tikras tos srities specialistas. Atidarius tą monitorių, kažkaip vis labiau pradėjo jaustis jo kinietišką (blogąja to žodžio prasme) prigimtis – visas valdymo blokas kabėjo pritvirtintas izoliacija, ir net nepritvirtintas prie tos vietos, kur buvo fiksatoriai-laikikliai. Pasiekus maitinimo bloko vidurius, lūkesčiai pasitvirtino – radau du akivaizdžiai išsipūtusius kondensatorius.

Toliau paėmiau lituoklį į rankas (tiksliau pasidėjau ant stalo įšilti):

Taip pat apsiginklavau replėmis, multimetru ir afigitelnu naboru otviortok (© Масяня):  

O čia visos šitos atrakcijos kaltininkai:

Kol šilo mano draugas lituoklis, šiaip ne taip atlaisvinau monitorių nuo lišnų detalių – kas buvo nelengva, ir teko panaudoti jėgą, laužtuvą ir dar vieną laužtuvą, kaip įrankį prieš pirmą laužtuvą. Galiausiai monitorius pasidavė. Štai monitorius, taip sakant, pjūvyje:

O taip va atrodė bendras kovos laukas – taip vadinama kūrybinė betvarkė:

Lituoklis tuo metu jau įkaito – todėl paėmiau ir išlitavau tuos du pasipūtėlius. Papildomai netyčia lygtais nieko daugiau neišlitavau, nors ranka pora kartu buvo nuslydus. Kondensatoriai atrodė vienodi ir buvo vienodo didžio, bet, kad jie yra skirtingo nominalo pastebėjau tik po to, kai laimingai išlitavus juos laikiau savo rankoje. Kilo loginis egzistencinis klausimas – kur kuris buvo įlituotas?

Ėmiau ieškoti schemą. Schemą radau, tačiau joje nebuvo įvertinta, kad maitinimo blokai irgi genda, todėl maitinimo bloko schemos ten pateikta nebuvo. Greičiausiai maitinimo blokas buvo rinktas kitoje Kinijos pusėje ir prie jo kažkur turėjo būti nuosava, atskira schema. Beliko remtis matematine dedukcija ir tikimybių teorija – juk šansai nebuvo labai prasti (50%/50%). Galiausiai nugalėjo intuicija.

Remiantis minėta intuicija, įlitavau naujus, mažiau pasipūtusius kondensatorius. Vienas iš naujų kondensatorių dar šiek tiek skyrėsi savo nominalu nuo senojo, bet radijo prekių parduotuvėje konsultantas-ekspertas patikino, kad keli supermažifaradai oro sąlygų nekeičia ir turėtų tikti, bent jau iki pirmų žaibų ar elektromagnetinės audros – tai tikrai.

Įlitavau, ir atėjo lemiamas momentas gauti per nagus jungiant prie elektros tinklo atvyrą monitorių. Per nagus negavau, ir – monitorius net gi įsijungė. Woo-hoo! – pagalvojo ir nudžiugo jaunasis elektronščikas manyje, yra visgi dar jagodų jagodycuose.

Surinkau, ir štai kaip atrodo mano “sutaisytas” monitoriukas, praktiškai kaip naujas. :D

Moralas manau aiškus. O gal kam reikia patyrusio monitorių meistro, mokančio padidinti sugedusio monitoriaus įstrižainę keliais coliais? ;))

Panašių įrašų nėra.

P.S. devigners – people who can both develop and design (developer + designer).

Panašių įrašų nėra.

Dabar dėmesio – klausimas: ką rūkė autorius? :)

Panašių įrašų nėra.

Blogi ar geri tai buvo laikai ir daiktai – ne esmė, ne apie tai šnekėsiu. Svarbu, kad viskas tai buvo ir tai buvo atskira epocha – nei pridėsi, nei atimsi. Nutariau pasidalinti savo nostalgijomis ir su jumis. Gal kai kur ir nusišnekėsiu truputi, ir galit pataisyti mane – aš vis gi tuomet buvau dar pakankamas “škietas“. ;)

1. Turbūt vienas žinomiausių tuo metu atributų. Dar kamšteliai buvo ne metaliniai, ne kieti – o iš folijos, panašiai kaip dabar grietinės indeliai būna užklijuoti. Dar buvo tuo metu ir alaus buteliai (atrodo, buvo pilstomas ir limonadas į tokius), kurie dar ilgiau išsilaikę – iki tol, kai atėjo naujo “formato” buteliai su prailgintu kakleliu.

2. Irgi labai žinomas tų metų daiktas – gazuoto vandens automatas. Ypač patikdavo režimas, kai įmesdavai daugiau kapeikų – ir padarydavo kažkokį skanesnį kokteilį. Ir dar vienas labai įdomus momentas – vienkartinių stiklinių nebuvo, todėl prie kiekvieno automato buvo po stiklinę. Stiklinė nebuvo nei pririšta, nei ką – visi išgerdavo, išskalaudavo ir palikdavo kitiems. Tiesa Lietuvoje aš pamenu turbūt tik vieną tokių automatų tipą, o Rusijoje buvo daugiau rūšių – su visokiais tarchunais, gal net ir pepsi-kolom.

3. Gira (квас) iš didelių oranžinių bačkų ant ratukų. Prie kiekvienos bačkos sėdėdavo bobutė-barmenė ir pildavo tą girą. Kiek pamenu – gira buvo tikra, skani ir gaivi. Prie kiekvienos bačkos daugmaž visada buvo eilės.

4. Ledai už 10-15 kapeikų. Buvo popieriniuose “stiklinėse” ir vafliniuose. Prie popierinių duodavo medinius pagaliukus – vietoj šaukštelio, kuriuo reikėdavo krapštyti tą ledą iš “stiklinės”. Didelio ledų pasirinkimo nepamenu kad būtų, buvo vaniliniai, gal dar šokoladiniai ir eskimo. Dar įdomus faktas, kad ledai parsidavinėdavo be jokių viršelių – tik tas popieriukas ant viršaus. Atlipdai tą popieriuką – ir valgai.

5. Kramtuškės (жевачка). Kartais šituos skanumynus pirkdavom vos ne vien tik dėl jų vidaus – “fantikų” ir lipdukų. Su “fantikais’ dar žaisdavom vieną keistą žaidimą – ant stalo buvo dedami apversti “fantikai”, paskui mušant per juos ranką, reikėjo juos apversti – kas apverčia, tas laimi tuos padėtus “fantikus”. Kartą taip prakišau pusę savo “Turbo” “fantikų” vienam draugui, susinervinau ir nebedraugavau kokią vieną dieną su to sukčiumi. :D

6. Diafilmai. Teko girdėti iš šiuolaikinio jaunimo nuostabos šauksmus – “kas tai yra?!” Jei kas nežino, tai diafilmai buvo tokie “komiksai”, kuriuos rodydavo lietai po vieną kadrą. Kiekvienam kadre būdavo statiškas paveiksliukas su tekstu apačioje. Diafilmus rodydavo projektoriaus pagalba per ant sienos iškabinta baltą antklodę. Diafilmų repertuare būvo įvairūs dalykai – būvo pramoginiai-vaikiški, būvo rimtesnių, būvo ir mokslinių. Šiaip bent jau mūsų mokykloje – diafilmus per visokias biologijas ir chemijas rodydavo vos ne iki pat paskutinės klasės. Nors dažniau rodydavo filmus – irgi senovinius, kurių juostos pastoviai plyšdavo.

7. Dviratis, su nedraugišku vyriškai giminei rėmu - ”Orlionok”, lietuviškai dar lygtais vadinosi “Mokinukas” ar kažkas tokio. Mano dviratis irgi buvo lygiai toks pat, tokios pat spalvos. Pamenu, kaip vieną kartą suvariau jam priekinio rato “šakutę” – lenktyniaujant, atsitrenkiau į garažo duris, praktiškai kaktomuša. ;)) Dėl ko priekinio rato šakutę susilenkė iki tiek, kad ant posūkių pedalai kabindavo ratą. ;)) Po kiek laiko senelis tai išlygino – nors ir labai buvo nustebęs, kaip čia taip aš sugebėjau.

Kaip baigėsi šio dviračio likimas – nežinau, nes ant galo jį pavogė iš rūsio, kur jis stovėjo…

8. Šitą žaidimą turbūt irgi daugelis atsimins. Ši versija buvo viena populiariausių – tokia turėjome ir mes. Buvo ir krūva kitokių versijų – medžioklė, lenktynės ir kitokie įtraukiantys žaidimai. Dar šį daiktą naudodavo kaip laikrodį ir žadintuvą.

9. Varlė-keliautoja. Turėjome ir mes tokias, gal net kelias. Neįprastai stebuklingo funkcionalumo žaisliukas – jį užsidėdavo ant pirštų tarsi žirklės, ir judinant pirštais – pelė tarsi iššokdavo. Su tokiu daiktu buvo galima žaisti ir žaisti, tol kol pirštai nenukris. Ypač būdavo įdomu nukreipti tą varlę kam nors į nosį, ar šiaip į sieną padaužyt. ;))

10. Funkcionalus ir prabangus tų laikų tušinukas. Atmintyje kažkaip užsifiksavo toks tušinukas, su žaliu viršumi, kuris rašė raudona spalva. Šioks toks fintas ausimis – imi žalia, o rašo raudonai. ;)

11. Vaikiškas šampunas. Nieko konkretaus nepamenu – kokie pojūčiai, koks kvapas, koks skonis, bet tikrai kažkur matytas šampūnas. Tikriausiai teko naudotis.

12. Batareikas tokias irgi pamenu. Nepamenu kur tiksliai tekdavo tokias kištis, bet atrodo net į visokius konstruktorius dėdavo, kad kokį nors elektrinį magnetą panaudoti kokiam nors kranui.

13. Tokias dėžutes, ypač tą raudoną su žirneliais, dar labai ilgai tekdavo vis kur nors pamatyti. Spėju pas mamą ar močiutę ir dabar būtų galima rasti.

14. Žaislas kodiniu pavadinimu – “юла”. Smagus daiktas buvo. Įsisukdavo su ta rankenėle iš viršaus, ir paskui ilgai galėdavo suktis.

15. Standartinis tų metų lygintuvas. Jokių Elektrolux’ų, Phillips’ų tada nebuvo. Daugmaž visi lygintuvai atrodė taip. Ir dar diržas buvo dryžuotas – baltai-juodas.

16. Dar vienas pieno pakelis. Nepamenu ar jis buvo tuo metu kartu su tais buteliais – ar vėliau pakeitė būtent tuos butelius, bet kažkas tokio tikrai buvo.

17. Šitie kampukai išsivartydavo praktiškai iš bet kokio seno albumo, kai bandydavai tokį žiūrėti.

18. Vaikiškas laikrodis-kompasas. Net kažkaip nepamenu – ar veikdavo jis, ar čia tik šiaip plastmasės gabalas buvo.

19. Tuometinis fotošopas. Šiaip toks žaislas egzistuoja ir dabar, kai kurie net meno kūrinius sugeba su tokiu išspaust.

20. Turėjau tokį, bet ne tokį funkcionalų – be to laikrodžio, be abėcėlės ir be “skaičiuotuvo”. Tilpdavo pora tušinukų, pieštukų, liniuotė ir trintukas. Praktiškai viskas ko iki pilnos laimės reikėjo. Bet matlankis jau deja netilpdavo… Apie tokį su “skaičiuotuvu” – galėjo svajoti bet kuris moksleivis.

21. Didelis karpis – grafinas, ir karosiukai – stoparikai. Toks servisas visuomet stovėjo pas senelį.

22. Aukštatechnologiškas žaidimas-viktorina. Daug tokių skirtingos variacijos buvo.

23. Įvairių žaisliukų rinkinukas. Ypač pamenu tas mažas mašinytes apačioje. Tokios mažos ir šustros (greit važiojančios) – tikros lenktyninės.

24. Traukinukas su geleži-plastmaskeliu. Dar ilgą laiką tas traukinukas kažkur voliojosi atskirai, ir krūva tokių bėgių irgi vis pasitaikydavo kokioje nors dėžėje.

25. Pištoletas. Buvo visas geležinis – paimdavai į ranką ir jausdavai daiktą. Jei šaudant nušaut ką nors buvo sunku, tai artimoje kovoje per galvą vožtelėjus – maža nepasirodytų. ;)) Gaidukas lygtais irgi spausdavosi – ir būdavo kažkoks tra-ta-ta garsas (mechaninis, ne elektroninis).

26. Mašinukas vaikams – kiek pamenu, buvo varomas pedalais. Pats tokio neturėjau, bet lygtais dažnai tokie būdavo naudojami atrakcionuose – kaip ir dabar elektriniai panašaus pobūdžio mašinukai vaikams.

27. Mašinukas – gaisrinė. Dar atrodo pas šitą ar kažkokią tai panašią, tas švyturelis ant viršaus kažką darydavo jį sukiojant – ar tai ratai sukiodavosi, ar tai dar kažkas.

28. Šituos mašinukus ypač gerai prisimenu. Vienas tankiukas, su nulaužtu vamzdžiu, iki šiol kažkur voliojasi. Žaisliukai – vėl gi, galingi, pilnai metaliniai, kad žaidžiant su jais, vaikams reiktų saugoti galvas.

29. Šituos krepšinio automatus gerai pamenu, kad žaisdavom intensyviai, tik visos mechanikas nelabai pamenu. Kažkas panašaus į dabartinį fusbolą.

30. Vaikiški žurnalai – apie visokius Samodelkinus ir kitokias Murzilkas. Savo laiku būdavo labai populiarus tarp vaiku.

Tai tiek sendaikčių. Gal dar kokie nors daiktai į atmintį kam nors įkrito? ;)

Panašių įrašų nėra.

Vietoj įvado – serialų teigiama įtaka

Užnešė mane čia ant fantastinių-kosminių serialų-filmų po FireFly ir Serenity. Dabar bandau žiūrėti BattleStar Galactica (1978) reekranizaciją – Battlestar Galactica (2004). Serialas nėra tobulas, vietomis keistas ir absurdiškas, kad net apie Heroes’us prisimenu. ;)) Ir žiūriu jį daugmaž vien tam, kad pažiūrėti kuo gi ten viskas baigsis. Laimei serialas jau užbaigtas.

Žodžiu, serialas  iš serijos – “Nejuokinga? Užtat apie kosmosą.”, dėl ko fantastikos mėgėjams gali kažkiek net patikti. Tačiau fantastiniai dalykai ten ir baigiasi daugmaž ties to kosmosu – viskas kita ten panašu į įprastinį gyvenimą iš kokio nors amerikoniško filmo apie povandeninį laivą. Jokių ten lightsaber’ių, lazerių, technonanologijų – net ateivių nėra – praktiškai vien žmonės. Dėl ko aš šį serialą taip ir vadinu – amerikonišku žiūralu, permerktu amerikoniškame patriotizme (mes visi šustriausi, visokiausi ir labiausiai mylim savo tėvynę), skirtu Techaso fermeriams, kuriame pasakojama apie povandeninį laivą kosmoso platybėse.

Nors serialas ir kreivokas, bet paskatino šiek tiek pamąstyti, pasidomėti ir paieškoti faktų. Už tokį paskatinimą – dar vienas pliusas tokiam laiko praleidimui, vis šioks toks švietimas ir akiračio praplėtimas. Į pilnai moksliškus paaiškinimus aš nepretenduoju, gal žemiau kai kur ir nusišnekėsiu – galėsite pataisyti. ;)

Tai va, pažiūrėjau vieną minėto serialo seriją, kurioje buvo atlikta žmonių evakuaciją iš dehermetezotos laivo dalies be skafandrų. Kitaip tariant, žmones kelioms sekundėms atsidūrė atvirame kosmose be skafandrų. Iš pradžių skeptiškai nusijuokiau, paskui susidomėjau ir nutariau paieškoti informacijos apie tai – nesu linkęs neigti net ir absurdiškiausius liapsusus be svarių argumentų. Pasirodo, teoriškai tai visai įmanomas dalykas – žmogus atvirame kosmose gali išbūti be skafandro apie 90 sekundžių be ypatingų tolimesnių organizmo sutrikimų. Aišku, tai yra labai pavojinga ir namuose to geriau nekartoti, ypač be tėvų priežiūros.

Hipotezės

Tai kaip gi ten yra iš tikro? Nors dėl to “iš tikro”, kiek supratau, vis gi 100% įrodymų nėra, bet kai kurios nesąmonės iš visokių holivudinių filmų – vis dėl to paneigiamos. Populiariausios iš tokių stereotipinių nesąmonių (arba dalinai nesąmonių) yra sekančios:

Dėl 3 ir 4 – tai šie atvejai kartais nagrinėjami kaip du priešingi atvejai. Vienu atveju – galima atsidurti “pavėsyje” (pavyzdžiui, kosminio laivo), dėl ko bus be galo šalta. Kitu atveju – užsižiebti nuo saulės spindulių. Kitaip tariant pavėsyje bus absoliutus nulis (-273 °C), o ant saulės – +500-600 °C. Kai kurie dar siūlo sukiotis kaip šašlykas ant iešmo, kad sviltume tolygiai. ;))

Pabrėžiu, kad čia tik kai kurių hipotezės ir nuomonės, kurios susiformavo visokių pseudo-mokslinių filmų dėka, kuriuose būna daug liapsusų (tyčinių dėl komercinių sumetimų arba netyčinių dėl pigių mokslinių konsultantų) – kaip minėtas “Red Planet”, “Mission to Mars“, “Sunshine” ir panašiai.

Paneikim šias hipotezės?

Visa eiga

O dabar iš eilės – kas ir kokia tvarka viskas vyks, jei žmogus papuls į atvirą kosmosą be skafandro.

Visų pirmą ką patirs žmogus – tai oro išplėtimas plaučiuose ir virškinimo trakte dėl išorinio slėgio kritimo. Šansus išgyventi galima padidinti staigiai iškvėpus visą orą. Neiškvėpus oro, plaučiai gali plyšti, arba į kraujotaką tiesiog papuls oro burbulai – ir tas, ir anas reiškia greitą mirtį.

Nesant atmosferiniam slėgiui, pradės garuoti vanduo nuo akių ir burnos. Taip pat pradės kilti raumenų temperatūra, ko pasiekoje padidės kai kurių kūno dalių tūris. Dėl to pradės plyšti kapiliarai, tačiau tai bus nepakankama tam, kad pradėtų plyšti oda.

Po kelių sekundžių azotas kraujuje taip pat pradės sudaryti burbuliukus, kurie trukdys gerai kraujotakai, dėl ko kai kurios kūno dalys nebegaus reikiamo deguonies kiekio ir nustos funkcionuoti.

Ant kūno dalių, kurios bus atviros saulės spinduliams, atsiras ultravioletiniai nudegimai. Nepaisant stipraus šalčio – staigus sušaldymas negresia, nes šiluma nuo kūno sklis labai lėtai.

Apie 10-15 sekundžių žmogus bus sąmonėje, blaivaus proto ir galės aktyviai veikti, ko gali pakakti išsigelbėjimui. Po šių sekundžių smegenys pradės jausti deguonies nepakankamumą, žmogus praras regėjimo ir orientacijos pojūčius. Nepaisant to, smegenys vis dar išliks gyvos, o širdis vis dar dirbs. Jeigu po 90 sekundžių žmogus bus patalpintas į deguonies kamerą, jis pakankamai greitai atgaus sąmonę ir rimtų poveikių organizmui nebus. Tačiau regėjimas gali iškart ir neatsistatyti, o tik po kažkiek laiko.

Praėjus 90 sekundžių, jei žmogų išgelbėti nepavyks, slėgis kraujuotokoje nukris iki tiek, kad kraujas vis dėl to pradės stipriai kaisti ir gali net užvirti, o širdis sustos dirbti. Po šito momento, atgaivinti žmogaus bus nebeįmanoma.

Kas dėl ne pilno kūno kontakto su atviru kosmosu (pavyzdžiui, skylėta skafandro pirštinė ar prakiuręs batas) – tai čia aplamai ne toks baisus dalykas. Toje kūno dalyje gali kilti didelis skausmas ir ta dalis gali nustoti funkcionuoti dėl pablogėjus kraujotakos, tačiau po savalaikio grįžimo į įprastą aplinką – viskas atsistato be ypatingų pasekmių.

Vietoj išvados

Svarbiausia išvada – papuolus į atvirą kosmosą, žmogus akimirksniu tikrai nemirs, nesprogs ir net kurį laiką nepraras blaivaus proto. Išgyventi be skafandro kosmose įmanoma iki 90 sekundžių. Šis įdomus faktas eilinį kartą patvirtina koks gyvybingas yra žmogaus organizmas.

Aš asmeniškai po šitų faktų pradėjau mažiau bijoti kosmoso. Aišku be skafandro pasivaikščiojimas kosmose nebūtų labai malonus, bet jei skafandre atsirastų kokia maža skylutė – tai ne taip ir baisu. ;)

Daugiau informacijos

Jei kam bus įdomu daugiau paskaityti:

• Бездушное пространство: Смерть в открытом космосе;
• В открытый космос без скафандра;
• Что происходит с телом человека в вакууме;
• Что произойдёт, если человек попадёт в открытый космос (вакуум)? (gan neblogai išvystyta diskusija forume, po kurios yra išvados);
• Human Body in a Vacuum;
• Human Exposure to Vacuum;
• Diskusija MythBusters forume;
• Outer Space Exposure.

Panašių įrašų nėra.

www.youtube.com/watch?v=zyusdzV-G6k

Jei kas neprisimena, tai šį filmuką “įgarsino” летун Славик-незаменимый, tas kuris nuo stogo šoko. ;)

Panašūs įrašai:

1. Iš asmeninių bash.org favoritų – arba Pirmadieniui Praskaidrint Trys