callia – Понемножку about viską

Vakar (rugpjūčio 25d.) grupė U2 koncertavo Maskvoje. Koncerto metu, grupės lyderis Bono nepasididžiavo ir savo gerbėjams (ir ne tik savo) suteikė neblogą, bet žiauriai malonų siurprizą – pakvietė į sceną grupės DDT lyderį J. Ševčiuką – tam, kad jis padėtų atlikti ne ką mažiau žinomą ir gražią dainą “Knockin’ on Heaven’s Door”.

Čia su ta sąlyga, kad aš esu senas DDT gerbėjas, o mano žmona yra sena U2 gerbėja. Taip kad, pabuvoti tokiam koncerte – būtų mūsų abiejų svajonė. Ech, įsivaizduoju kokia atmosfera buvo salėje po tokio dalyko.

Visų pirma pastaba dėl spoilerių – pasistengsiu labai nieko neatskleist, bet kita vertus, tai jei ir visą siužetą perpasakočiau, tai vargu ar ką nors suprastumėte nepamatę filmą. Šį filmą reikia ne tik pamatyti, bet ir suinterpretuoti, nes siužetas jame – yra ne viskas. Ir tam, kad tai padaryti, reikės pažiūrėti filmą ne vieną kartą.

Laukimas ir lūkėsčiai

Šį filmą laukiau jau seniai, nuo to laiko, kai dar prieš kokius metus ar pusmetį pirmą kartą pamačiau treilerį, ir kai sužinojau, kad tai Christophero Nolano filmas. Plius dar pridėkime, kad šiais metais, kaip jau rašiau anksčiau, nebuvo praktiškai nei vieno ypatingai verto dėmesio filmo – tai pamatyti ką nors šviežesnio ir įspūdingo norėjosi vis labiau ir labiau.

Cobb: Dreams feel real while we’re in them. It’s only when we wake up that we realize something was actually strange.

Pažiūrėjęs filmą, tai kažkokių siurprizų visgi nenutiko – nei gerų, nei blogų, gavau daugmaž tai, ko ir tikėjausi. Nei nuvylė, nei nustebino. Tačiau čia su ta sąlyga, kad iš filmo tikėjausi tikrai daug. Todėl, kad filmas nenuvylė, kai tai būna po didelių lūkesčių, galima sakyti yra gan nemažas pliusas.

Trumpai – kas tai per filmas?

Apibendrinant, “Inception” – yra mišinys “Matricos” (pagal sci-fi dedamąja, tik kad ne cyberpunk stiliaus), tokių filmų kaip “Italian Job” arba “Ocean ElevenThreeliktukas” (dėl “nusikaltimo” organizavimo, komandos subūrimo ir bendradarbiavimo), ir žinoma šiek tiek “Titaniko” (dėl to čiuvako su skysta barzdele). Žinoma DiKaprio jau subrendęs – vyras-kaip-pipiras, bet jo tipažas ir fizionomija vis vien kažkaip asocijuojasi su berniuku iš Titaniko, kuriam labiau tiktų vaidinti visokiuose Twillight’uose, nors tu ką.

Dėl to mišinio, tai čia šiek tiek juokais, šiek tiek rimtai. Dėl visokio veiksmo, gaudynių ir panašiai – Ch. Nolanas nieko naujo neišrado. Tačiau prie viso šito, kažin ar būtų galima apkaltinti režisierių dėl plagiato, nes filmas tikrai originalus ir vingiuotas. Vingiuotas iki tiek, kad norint suprasti visus niuansus, filmą reikės pažiūrėti mažiausiai kokius tris kartus. Kalbu ne apie tai, kad filmas tiesiog įdomus ir jį būtų galima žiūrėti ir peržiūrinėti. Kalbu apie tai, kad filme realiai viskas gražiai užpainiota ir prikimšta neįprastos informacijos. Žiūrint filmą pirmą kartą, vietomis tiesiog nelabai buvo laiko viską suvokti, nes filmas nestovėjo vietoje ir ištisai judėjo į priekį, sukant vis naujus vingius.

Filmo koncepcija ir idėja yra iš ties painios (neblogąja šio žodžio prasme). Įsivaizduokite save kokioje nors aukštosios matematikos paskaitoje viduryje semestro, kur jums ne iš to, ne iš šio bando sukišti visą šūsnį naujos ir neaiškios informacijos. Žiūrint šį filmą kartais susidarydavo panašus jausmas. Tačiau Ch. Nolanas yra tikrai neblogas dėstytojas, jam pavyko viską gan sklandžiai ir aiškiai sudėlioti, kad be visų sudėtingų niuansų ir vingių rezultate gavosi ir gan paviršutiniškų, aiškių dalykų.

Cobb: What’s the most resilient parasite? An Idea. A single idea from the human mind can build cities. An idea can transform the world and rewrite all the rules. Which is why I have to steal it.

Turiu omeny, kad filmas nebuvo vien grynas smegenų prievartavimas. Ch. Nolanas sugebėjo viską paaiškinti ir padaryti iš to daugiau-mažiau suprantamą filmą, o ne kažkokį pasąmonės srautą, kurį suprastu tik tikri snobai. Tačiau vis vien ta riba – tarp užpainiotų vingių ir visiems aiškaus reginio yra gana plona.

Apie Ch. Nolaną, ir kitus abrikosus

Pastebėjau vieną Ch. Nolano filmų bruožą – jis dažniausiai eina nuo realybės, nuo realių, paaiškinamų dalykų, o ne nuo fantastikos. Užtenka prisiminti ir tą patį Batmaną, kuris iki Ch. Nolano buvo eilinis superherojus iš komiksų (nors ir nežinau kaip tiksliai pagal komiksus buvo), tačiau režisierius įrodė, kad Batmanas – tai eilinis žmogus, praėjęs tam tikrus išgyvenimo kursus, ir kuris dėka Morgano Freemano ir savo finansinės imperijos yra apsiginklavęs naujausiomis technologijomis.

Tačiau prie visų tų realių dalykų, Ch. Nolano filmai visgi lieka fantastiniais, ir maža tuo, būna vienas-kitas dalykas, kuris yra grynai iš fantastikos srities, ir kurį režisierius tarsi nesugeba paaiškinti ir pagrįsti realiais dalykais. Ar tai Ch. Nolanas daro specialiai, ar jam iš tikro jam pritrūksta argumentų? Kas ten žino.

Pavyzdžiui, klonavimo mašina filme “Prestige” – viskas iki jos buvo paaiškinta ir jokių anomalijų filme nebuvo. Buvo tik broliai-dvyniai, kruopščiai suplanuoti ir sukurti iliuzionistų mechanizmai, rankų vikrumas ir jokios apgaulės.

Su filmų “Inception” tai gal tokio konkretaus fantastinio daikto ir nebuvo, nes visi tie sapnai, visą tą koncepciją lyg ir buvo mums paaiškinta ir pagrįsta. Tačiau kiek ten iš tikrųjų yra tiesos ir ar tikrai mūsų sapnuose laikas skaičiuojamas remiantis gryna matematika, kad kuo giliau žmogus miega, tuo greičiau dirba jo smegenys. O dar tas kelių žmonių sapnų sujungimo aparatas, kaip ten vienas atsiranda kito sapnuose, visokios projekcijos ir kiti dalykai…

Bet viskas tai ne esmė – gilintis į tai, kas yra realu, o kas visiškas absurdas Ch. Nolano filmuose – tikrai neverta. Nors tai ir yra šio režisieriaus stilius, tačiau jo filmus visgi reiktų žiūrėti per fantastikos prizmė, pasitelkus ir savo fantaziją, o ne vien fizikos dėsnius.

Susišaudymai “piuj-piuj – tu nušautas!”, arba “nemeluok, aš tanke!” ir kiti degutai meduje

Kas filme nelabai patiko (nors ypatingai ir netrukdė) – tai susišaudymai ir kitokios gaudynės. Pasakykit, kam ten jie buvo? Būtų tiek to, jei tie susišaudymai būtų gražūs ir efektingi, bet tokie, tai net nežinau.. Mane asmeniškai jie sugražino prie eilinio seno holivudiško blockbasterio, kur visi blogiukai šaudo ne tikromis kulkomis, o gėriečiai – visi iki vieno (išskyrus vieno samurajaus) nemirtingi snaiperiai. Stengiausi ypatingai į tai nesigilinti, filme yra į ką ir taip žiūrėti ir apie ką galvoti, tačiau šiek tiek kliuvo.

Tadashi: I bought the airline. It seemed neat.

Taip pat nesužavėjo ir pagrindinis filmo siužeto tikslas – praplauti smegenys kažkokiam vienam berniukui-mažorui, kad kitas turtingas dėdė atsikratytų pagrindinių konkurentų ir padarytų iš to dafiga babkių. Ar ne banalu? Taip, šį kart jokio pasaulio jokie Batmanai negelbės, viskas kur kas paprasčiau. Nors pagrindinis herojus turi ir kitą kilnų, emocinį tikslą, bet vis dėl to visas “zamesas” yra grynai dėl milijonų. Bet filmo pagrindinis tikslas – tai nėra tas dalykas, dėl kurio filmas žiūrisi. Šio filmo esmė yra tai – KAIP tas tikslas yra pasiekiamas. Visas filmas ir yra apie tą “KAIP”, kuris supainios jūsų smegenis.

Išvados

Pažiūrėjęs filmą, šiek tiek bandžiau pasigilinti, paskaitynėti forumus, surasti atsakymus į praleistus niuansus ir panašiai. Rezultate supratau, kad skaitau vos ne spoilerius, ir kad juos paskaičius, antrą kartą filmą bus žiūrėti nebe taip įdomu. Ta prasmė, kad po kelių peržiūrų filme galima surasti tikrai daug visokių įdomių per pirmą peržiūrą neatrastų niuansų. Jeigu šį filmą vertinti pagal “peržiūramumą” (tai – kaip filmas žiūrisi per antrą ir sekančius kartus), tai jam galima drąsiai rašyti labai aukštus balus.

Taip pat po filmo supratau, ką reiškia “gilus miegas” ir kad jis matuojamas lygiais. :)

Treileris

Įvertinimai

• IMDB: 9,3.
• Rotten Tomatoes: kritikai 78%, vartotojai 93%.
• Obuolys.lt: kritikai 89%, vartotojai 97%.
• Mano (callia.lt): 95.

Tradicinė priešistorė

Pirmą kartą su įvairiomis kompiuterinėmis muzikėmis programomis teko susidurti (ne profesionaliai, o šiaip griežtai mėgėjiškai) gana seniai. Vos ne nuo pat to laiko, kai nupirkome savo pirmąją garso kortą. Taip, taip, anksčiau PC’iukai būdavo tylūs-ramūs, o apie tokius dalykus kaip Mp3 plačioji visuomenė dar net nesvajojo.

Iš pradžių tai buvo vienas iš žinomiausių trackerinis redaktorius FastTracker 2. Jau kažkada anksčiau minėjau apie jį, kad šį “kompiuterinį žaidimą” žaisdavome tuo tarpu kai nusibosdavo visokios Civilizacijos, Transport Tycoon’ai, Master of Orion’ai ir panašiai. Et, smagus žaidimukas buvo. :)

Paskui susipažinome su MIDI ir su tokiais redaktoriais kaip Cakewalk (nors šiaip buvo ir paprastesnių, ne tokių profesionalių). MIDI išsiskyrė tuo, kad turėjo visą krūvą integruotų instrumentų – iš esmės kaip ir sintezatoriai (nors šitie gal skirtingi būna, nežinau, nesu specialistas).
… (toliau)

Parašė Džiugas apie Championship Manager’į, kad nutariau įnešti komentaruose šiek tiek daugiau aiškumo dėl skirtingų futbolo menedžerių, nes kažkada pačiam teko pasidomėti iš kur čia tiek jų skirtingų atsirado. Bet… rezultate pažiūrėjau, kad nebetelpu į formatą, tai nutariau atskirti į atskirą įrašą – kas leis suteikti šiek tiek daugiau detalių. ;)

Šiek tiek istorijos

Anksčiau  (maždaug iki 2005-tųjų) rimčiausiu Manager’iu buvo laikomas būtent Championship Manager. Aplamai Championship Manager savo raida pradėjo dar nuo 1993 metų – gan garbus amžius, tiesa? Football Manager atsirado palyginus neseniai, o iš žinomesnių dar buvo FA Premier League Football Manager serija (vėliau pervadinta į Total Club Manager, o dabar žinoma kaip FIFA Manager).

Football Manager – tai yra Championship Manager palikuonis, arba gal tiksliau atsišakojimas. Kažkada kūrėjai (Sports Interactive) atsiskyrė nuo ilgamečių Championship Manager leidėjų (Eidos Interactive). Sports Interactive pradėjo kurti Football Manager, kuris ir perėmė visas gerąsias savybes, o leidėjų tapo Sega Enterprises.

Eidos liko tik su teisėmis į pavadinimą “Championship Manager”, pasamdė ne itin patyrusius kūrėjus iš Beautiful Game Studios, ir pradėjo kurti iš esmės naują žaidimą su senu pavadinimu. Iki šiol dar nieko ypatingo šis žaidimas nepasiekė, bet kasmet vis tobulėja – ir Championship Manager 2010 jau yra gan žaidžiamas, bet vis dar yra blogiausiai vertinamas iš pagrindinės trijulės.

Šiaip ar taip – dažniausiai yra lyginami Football Manager ir FIFA Manager. Abu šie žaidimai turi savo stilių ir gan gilias tradicijas. … (toliau)

Jau gan seniai susidomėjau šiuo filmu, net dar prieš jam pasirodant. “Elijaus Knyga” sudomino pagrinde dėl to paveiksliuko, kuris kaip ir viską paaiškina. Tačiau mintyse suvokiau, kad pats filmas tikriausiai bus nieko neišsiskiriantis – eilinis “ėkšionas”, nors ir su grėsminguoju Denzeliu.

Rezultate net taip ir nebuvau prisiruošęs nueiti į kino teatrą pažiūrėti šį žiūralą, o nutariau palaukti DVD ir vėliau ramiai pasižiūrėti namie. Štai tik dabar ir pažiūrėjau, nors ir DVD išėjo ne per seniausiai. Ir galiu pasakyti, kad filmas man visai patiko. Gal nemaža dalimi vien dėl to, kad daugmaž įsivaizdavau ko laukti ir per daug nesitikėjau. Dėl ko pamačiau geresnį daiktą nei tikėjausi. Taip pat šie metai aplamai yra labai skurdus gerų filmų atžvilgiu – per visą pusmetį mačiau turbūt tik vieną-kitą nors kiek vertą dėmesio filmą. … (toliau)

Rusiškame internete vis netyla kalbos apie naująją rusais išleistą revoliucinę operacinę sistemą. Net per naujienas rodė apie šį stebuklą ir apie jo, nemažiau stebuklingų gabumų, autorių – vienuoliktoką Denisą Popovą. Šiaip būtų gražu, jei ne būtų juokinga.

Kas gi yra tas BolgenOSis? Tai yra pačių paprasčiausias, vienas iš daugelių Linux distributyvų, o tiksliau – tiesiog apkarpytas Ubuntu. Ir maža to, gan įžūliai ir nesąžiningai apkarpytas, su bandymu pasisavinti kitų autorių nuopelnus. Beje šis “autorius” pasižymėjo ne tik šio žygdarbiu, bet taip pat jis yra neapsakomas virtuozas ir gitaros meistras. Sugrojo gražiai, beveik net šaltinį ir autorių nurodydamas, bet paanalizavus įrašus, pasirodė, kad grojo visai ne jis – video vaizdas jo, o garso takelis paimtas iš kito video. Genialu, tiesa? ;)

Realus naujienų reportažas apie BoglenOS sistemą (rusų kalba, bet galima bandyti žiūrėti ir į anglų išverstą variantą):

Išvadas galima padaryti lengvai: jei pabodo standartiniai Windows’ų darbastaliai – kuo skubiau installiuokite BolgenOS ir laukite ne už ilgo pasirodysiantį PopovOffice. Su šia sistema jūs tikrai neprapulsite, nes sistemoje veikia puikusis jokių analogų ir vartotojų sąsajos neturintis – PopovAntivirus. Bėja, minėtas antivirusas gali būti paleistas tik(!) BolgenOS – taip kad vien dėl jo verta pereiti prie BolgenOS. Operacinės sistemos privalumus gali patvirtinti ir puikusis Deniso Popovo informatikos mokytojas – antrojo pasaulinio karo veteranas su medaliu: “Deniso programa šiai dienai praktiškai neturi trukumų” – tvirtina Deniso mokytojas.

Žodžiu, po šito reportažo pasipylė – žmonės pradėjo linksmintis, kurti įvairų taip vadinamą “kreativą”. Kitaip tariant – tema buvo pagauta ir nuėjo į mases.

Paveksliukai paimti iš Луркоморье ir BolgenOS.net: … (toliau)

Štai ir artėja šešių metų odiseja link savo (ne)loginės pabaigos. Priminsiu, kad apie šią pabaigą ir kad sezonų bus lygiai šeši  ir nei kiek daugiau, pirmą kartą buvo pranešta dar po trečiojo sezono. Jau to laiku serialo reitingai buvo pradėję kristi, nes kūrėjai vis didino apsukas kurdami naujus siužeto vingius ir intrigas, tačiau praktiškai nieko nepaaiškindavo. Todėl tas pranešimas apie griežtai suplanuotą pabaigą visus serialo gerbėjus tik pradžiugino. Tačiau laukti vis dar buvo likę nei trumpai, nei ilgai – 3 metus.

Laiko buvo pakankama ir kūrėjams, kad gražiai viską suplanuoti ir pabaigti, ir žiūrovams, kad dar pasimėgauti Lost’o paslaptimis, tuo tarpu tiksliai žinant kada viskas tai baigsis. Tačiau per tuos 3 metus serialo reitingai tikrai ne vien tik didėjo. Kelios paskutinės serijos buvo vertinamos gana prieštaringai, jau nekalbant apie didžiąją penktojo sezono dalį, kuri gan stipriai iškrito iš bendrojo konteksto.

Taip pat ir aplamai daugelis kaltina kūrėjus, kad jie kūrė serialą nemastydami apie ateitį – prikurdavo įvairiausias intrigas vien dėl visokių reitingų, ir dabar nežino patys kaip viską tai paaiškinti, arba tiesiog nebespėja visko papasakoti (nors laiko pasiruošti buvo tikrai pakankama). Tokių neaiškių posūkių pasitaikė net ir finaliniame sezone, kai visi iš kūrėjų laukė daugiau konkretikos. Žinoma, ištikimiausi serialo gerbėjai Lost’ą intensyviai gina, motyvuodami tuo, kad Lost’as yra Lost’as ir tiesioginių atsakymų į klausimus laukti nevertėtų.

Bet man labiau kliūna ne neatsakyti klausimai, o taip kaip yra bandoma atsakyti, ir kaip yra nukertami visi galai. Esmė ir yra tame, kad autoriai bando atsakyti į savo sukurtas paslaptis, tik daug kur padaro tai labai nevykusiai. Pavyzdžiui, tai, kaip jie sukišo atsakymą apie paslaptingus balsus džiunglėse. Atsakymas buvo toks tarp kitko, tarsi tai mus nedomino visus šešis metus. Taip kūrėjai dar kartą įrodė, kad tie balsai buvo sugalvoti tik šiaip sau ir nieko ypatingo nereiškė. Iš esmės, kaip ir daugelis kitų prifantazuotų dalykų.

Šiaip ar taip finalas yra visų laukiamas ir vis dar yra vilčių, kad kūrėjai patenkins mūsų lūkesčius.

Kada?

Finalas bus rodomas ne antradienį-trečiadienį, kaip įprastos serijos, bet dar anksčiau – jau šį sekmadienį-pirmadienį (23-24 d.) Taip pat anksčiau buvo pranešta, kad finalas bus visomis 30 minutėmis ilgesnis – t.y. sumoje dvi serijos + 30 minučių. Tikėkimės spės sutilpti – nes vis dar daug neaiškumų.

Atradau IMDb.com, kad jau yra šiokios tokios informacijos apie Džeimso Kamerono filmą – Avatar 2. Kitaip tariant pasitvirtino prognozės – Kameronas iš tikro planuoja filmuoti antrą savo filmo dalį. Kas iš to išeis – parodys laikas.

Informacijos apie filmą dar nėra daug, žinoma tik tiek, kad filmas turės pasirodyti 2014 metais – t.y. net po 4-5 metų po pirmtako. Nors iš tikrųjų Kameronui tai yra normalus laiko tarpas. Palyginimui Terminator-1 ir Terminator-2 išėjo 1984-ais ir 1991-ais metais – laiko tarpas net dar didesnis, nors, žinoma, ir laikai kitokie buvo.

Tarp Terminator’ių buvo sukurtas filmas Aliens (1984). Tarp Avatar’ų Kameronas taip pat žada išleisti dar vieną savo filmą – Battle Angel, kuris turėtų pasirodyti 2011 metais. Informacijos apie šį filmą irgi nėra daug, ir nieko ypatingai negirdėjau (nors atskirai nesidomėjau), tai ypatingai nieko gero apie jį nepareklamuosiu.

Grįžtant prie Avatar 2 – apie ką bus šis filmas, tai kol kas yra kelios versijos, bet tai yra tik spėlionės:

* veiksmas vėl vyks aplink Jack’ą Sully’į, kuris “gilinsis” toliau į Pandoros džiungles;

* veiksmas bus praktiškai visai nesusijęs su pirma dalimi ir viskas vyks kitoje planetoje ar net kosmose;

* pats Kameronas paminėjo, kad įmanomas dalykas, jog veiksmas išsišakos (t.y. filmas realiai bus kažkiek susijęs su pirma dalimi) ir persikels į gretimus mėnulius ir viskas vyks ten.

… (toliau)

Šioks toks eilinis neeilinis kokteilis. Dainoja Surganova ir Orkestras, šoka Michailas Baryšnikovas, eilės Josifo Brodskio. Kažkas viską tai vis gi sieja… – sakyčiau, tikrai puikus kokteilis.

Šį kartą trumpai – viskas pasakyta už mane. :) (liriška šypsena)

Sudalyvavo čia mano gitarėlė brolio Deniso vienoje iš fotosesijų. O ir aš pasirodo ant nuotraukų žymiai didesnis virtuozas-gitaristas. Pasirodo ant nuotraukų visai nesudėtinga groti, ir akordų užtenka žinoti tik kelis. ;)

Šiaip gal dar ten nematot, bet aš dar ir dainuoju! Nu, beveik, he-he. ;) … (toliau)