kita
Prieš keletą mėnesių gyriausi kaip aš laužiau taisiau visgi laužiau savo monitorių. Dar truputi patikslinsiu, nes girdėjau nuogirdų, kad ne visi iki galo buvo perskaitę ir nebuvo pagavę pagrindinio tos istorijos moralo. Moralas buvo toks, kad po mano bandymų perlituoti pasipūtėlius-kondensatorius iš neįsijunginėjančio maitinimo bloko, prieš tai dar panaudojus visokius atsuktuvus ir kelis laužtuvus… žodžiu galiausiai tiesiog nusipirkau naują monitorių. Nes šiaip ar taip jau laikas buvo.
Seną, ne iki galo sulaužytą (bet ir nesutaisytą) monitorių užkonservavau spintoje su tokia mintimi, kad kada nors jį pateiksiu kokiam nors didesniam lituoklio draugui, ir sutaisytą monitorių bus galima pastatyti darbe arba namie kaip antrą. Sako dabar madinga dirbti su dviems ir daugiau vaizduokliais, tai gal ir verta išbandyti.
Ant dienų būtent tai ir padariau – nuvežiau pas kietą dėdė monitorinininininką su diiiideliu ir grėsmingu lituokliu. Savo preliminarią diagnozę į klausimą “kas neveikia?” suformulavau taip:
- Aj, tikriausiai kažkas su maitinimo bloku pasidarė. Iš pradžių išvis neįsijungė, o paskui… vienas indėnas toks prisidėjo, kondensatorius kažkokius bandė perlituoti. Rezultate lyg ir pradėjo įsijungti, bet nieko nerodydavo.
Meistras linktelėjo galva ir pasakė:
- Padarysim, matėm-pažįstam mes tuos indėnus-samodelkinus. Kur buvo lituota – tikrai matysis.
Po dviejų dienų jau važiavau atsiimti veikiantį monitorių. Meistriukas pataisymo lapo pastabose kondensatorių-lituotoją išvadino kreivarankiu (su ta sąlyga, kad ir tos rankos abi kairės), ir tikrai pastebėjo, kad ardant vaizduoklį buvo naudojami laužtuvus primenantys įrankiai. Kitaip tariant, ardant, surenkant ir kitaip mučinant tą monitorių buvo pažeisti matricos šleifo kontaktai ar kažkas tokio, ir nebuvo normaliai pritvirtintas maitinimo blokas (nors aš tą patį pastebėjau kai ir pats pirmą kartą ardžiau monitorių).
BET! Meistriukas Taip pat paminėjo, kad reikalas buvo visai ne maitinimo bloke ir prie jo jis net nelindo. Taip kad panašu, jog kondensatorius aš buvau pakeitęs gerai. Vis gi dar ne viskas prarasta, ir vis dar galite kreiptis, jei reikia gero specialisto. ;))
O šios istorijos moralas prisiprašo sekantis: kondensatorius visgi perlitavau sėkmingai, bet vat laužtuvą, ir ypač du, norint pasiekti tuos visokius kondensatorius – naudoti nereikėtų. Taip sakant, “сила есть – а ума всё равно надо”. Tačiau patirtis bet kokiu atveju smagi, naudinga… ir dar du veikiantys monitoriai, vietoj vieno. :)
Sudalyvavo čia mano gitarėlė brolio Deniso vienoje iš fotosesijų. O ir aš pasirodo ant nuotraukų žymiai didesnis virtuozas-gitaristas. Pasirodo ant nuotraukų visai nesudėtinga groti, ir akordų užtenka žinoti tik kelis. ;)
Šiaip gal dar ten nematot, bet aš dar ir dainuoju! Nu, beveik, he-he. ;) … (toliau)
Šiokie tokie aidai po knygų mugės… mugės… mugės…
Ne taip seniai, visai ant dienų (praeitų 10-ties metų bėgyje) kaip tik rašiau apie tai, kaip aš skaitau (ir kaip neskaitau) knygas. Iki šiol tas knygas savo mobiliajame telefone skaitydavau su programa QReader. Ši programa stabili, patogi ir minimalistinė, gal net per daug. Lyg ir visko užtenka, tačiau programa gan seniai yra nebetobulinama, o norėjosi kažko naujesnio, brandesnio.
Tokiu būdu atradau naujesnę skaityklę telefonams su Symbian OS - ZXReader (jei problemos su rusų – išversta puslapio versija). Nors puslapis yra tik rusų kalba, tačiau pati programa pilnai palaiko ir anglų kalbą. Todėl turėtų užtekti išversto puslapio, o naudotis pačia programa kliūčių neturėtų būti.
Tiesa, mane iš pradžių šiek tiek išgąsdino tai, kad praktiškai nieko neveikė – tiksliau, ką nepaspausdavau, jokios reakcijos nebuvo. Pasirodo dėl kažkokių tai mistinių aplinkybių pagal nutylėjimą nebuvo sukonfigūruota dauguma klavišų. Truputi panagrinėjus ir atradus, kad visus klavišus galima sukonfigūruoti kaip širdis geidžia – tai pasidarė nebe minusas, o gan riebus pliusas. Sureguliavus visą kitą – tai ir visa valdymo sąsaja pasidarė graži:
Ką gero siūlo ZXReader: … (toliau)
Praūžė čia šiokia tokia reklamos banga apie vieną gan įdomią interneto tarnybą-žaidimą (net nežinau kaip tai pavadinti) – Akinator. Užkabino ir mane ši banga, ir tas žaidimas. Esu matęs jį ir anksčiau prieš 1-2 metus, tačiau tuo metu tas buriakas tikrai nebuvo toks pasikaustęs ir toli gražu ne taip dažnai teisingai atlikdavo tai, ką žadėjo. Tačiau šis projektas turi tokią savybę – mokytis ir plėsti savo duomenų bazę. Todėl pabandžius dabar – tikrai nustebino. Duomenų bazė ryškiai padidėjo ir dabar Akinator galima pavadinti tikru magu.
Ką gi daro tas aladinas iš arbatinuko? Esmė šio žaidimo tokia – jūs mintyse sumastote kokį nors personažą, o buriakas jį atspėja. Personažas gali būti tikras, realiai egzistuojantis arba nors ir animacinis Liūtas Karalius, šiuo atžvilgiu tai yra nesvarbu. Pora dalykų, kurie yra svarbus – personažas turi būti gan žinomas (jūsų kaimynas Petras arba pirmos klasės mokytoja – tikriausiai buriako duomenų bazėje nebus surasti). Taip pat jūs turite pakankamai gerai pažinoti tą personažą, kurį sugalvojote. Tiek, kad galėtumėte teisingai atsakyti į klausimus apibūdinančius jūsų personažą.
Būtent tokius apibūdinančius klausimus jums ir uždavinės tas tardytojas-buriakas – ”ar jūsų sugalvotas personažas yra vyras”, “ar jis ilgais plaukais”, “ar jis yra realiai egzistuojantis”, “ar jis yra animacinis personažas” ir panašiai. Į šiuos klausimus jūs galite atsakyti – “taip”, “turbūt taip”, “nežinau”, “turbūt ne” ir “ne”. Po 10-20 tokių klausimų buriakas parodys jums atspėta personažą. Atsakinėjant, jūs turite būti sąžiningi, nes priešingu atveju Akinatoriui jus nustebinti nelabai pavyks.
Netikite? Išbandykite patys. Mano praktiškai visus personažus ir veikėjus atspėjo. … (toliau)
Iš pradžių tai turėjo būti daug piktesnis įrašas apie Kalėdas, bet paskui prisiverčiau nepasiduoti per daug neigiamai įtakai. Tačiau nieko ypatingai teigiamo – irgi neparašysiu. :)
Nu nemėgstu aš tos nenuoširdžios šventės, ir ypatingai visą tą šurmulį aplink ją, kuris prasideda jau nuo lapkričio. Visi tie pramoginiai kalėdinių eglučių užžiebimai, matavimosi pas ką eglutė šustresnė, pašėlę ir išprotėję žmonės maximuose, dovanų ieškojimo tragedija, ir kiti abrikosai. Vieni iš to uždirba, o kiti šiaip iš proto kraustosi ir duodami iš savęs užsidirbti.
Kalbėdamas apie Kalėdas (ir apie Vėlykas) vis prisimenu mano vieno mokyklos laikų mokytojo retorinį klausimą: “Ką reiškia švęsti Kalėdas ar Velykas namie artimųjų ar draugų rate? Ar jums būtų malonu, jeigu jūsų draugai nuvažiuotų švęsti jūsų gimtadienį be jūsų?”
Gal vis gi neužmirškime, kad tai yra religinė šventė (ir tikrai ne komercinė, ir ne šou verslas), o ne eilinė proga susirinkti ir paragauti tuos dvidešimt aštuonis patiekalus (ar kiek ten jų), kad paskui dar pora savaičių būtų sunku pagalvoti apie visas tas silkes ir kitokius grybus.
Iš Kalėdinių atviručių, tai patiko šitą va:
Rob Sheridan paveiksliukas (www.rob-sheridan.com/sketchblog)
Šiaip ar taip – linkėjimai ir linksmų. ;)
Akcija atrakcija pasibaigė. Šio tinklaraščio rezultatai pateikti žemiau, o iš kitų dalyvavusių rezultatai gal bus, gal nebus – zinokite.kapirkti.lt tinklaraštyje.
Ar Jūs rašote tinklaraštį?
- Taip (62%, 21 Balsai)
- Ne (38%, 13 Balsai)
Iš viso balsavo: 34
Kraunama ...Tiesą pasakius galvojau, kad tinklaraštininkų bus dar daugiau, nei paprastų skaitytojų. (Čia ir kitų tinklaraščių rezultatus pažiūrėjus.) ;)
Ir dar kartą tiesą pasakius – man labiau aktualu būtų sužinoti kokia dalis vartotojų yra neatsiejamai susieta su IT ir kompiuterija, o kuriuos būtų galima priskirti prie paprastų vartotojų. Pagal tai bent realias išvadas būtų galima padaryti ir kažkiek pakoreguoti tinklaraščio įrašų kryptį. Nes sklando gandai, kad tinklaraštininkai dažnai rašo visokiais aukštos-matematikos-terminais ir šiaip “IT ir kompiuterija” būna vyraujanti tema – kitaip tariant, užmirštama apie paprastus skaitytojus, kuriems maloniau yra skaityti apie labiau gyvenimiškus dalykus. ;)
Na, gal tai bus galima padaryta per kitą kokią nors apklausą. ;)
Ar Jūs rašote tinklaraštį?
- Taip (62%, 21 Balsai)
- Ne (38%, 13 Balsai)
Iš viso balsavo: 34
Kraunama ...Buvo pasiūlyta padaryti bendrą blogosferos eksperimentą. Ši apklausa vyks visuose tinklaraščiuose (t.y. tuose, kurie prisijungs prie šio eksperimento). Prisijungiu ir aš, o savo skaitytojus kviečiu prabalsuoti. :)
Plačiau apie šį eksperimentą – zinokite.kapirkti.lt tinklaraštyje.
Parašiau vieną iš pirmųjų įrašų apie sportą šiame tinklaraštyje, ir susimasčiau. Dar praktiškai nebuvo įrašų apie sportą, nors ir minėjau, kad tokie bus. Vasarą – ir nieko tokio globalesnio futbolo, krepšinio pasaulyje nevyksta. Tačiau kuo toliau, tuo labiau nežinau ar verta rašyti tokį mišrų tinklaraštį.
Pastaruoju metu apie tai kažkaip ir nemažai diskusijų vyksta lietuviškoje blogosferoje – kai kurie padalino savo veiklą į kelis projektus, kiti tiesiog reiškiasi įvairiuose šaltiniuose, kad savo asmeninį tinklaraštį atlaisvinti nuo “įrašų ne į temą” ir nuo “rašau ką matau”. Aišku, į objektyvias ir grynai informatyvias apžvalgas daugelyje įrašų nepretenduoju – daugmaž visur vyrauja mano asmeninė nuomonė – todėl visas tas mišrias temas lygtais ir apjungia “asmeninio tinklaraščio” tema.
Kol kas, kaip ir buvo galima tikėtis, šiame tinklaraštyje vyrauja IT ir kompiuterija, kažkiek kino ir minčių. Kuo toliau, to labiau abejoju ar čia prisigyvens dar kitos, visiškos kitos krypties, temos. Žinoma, pats tinklaraštis irgi dar yra jaunas, ir konkrečios krypties gal tiesiog dar nesusiformavo.
Į griežtus rėmus save tikrai nežadu statyti, o ir į skirtingus projektus/šaltinius kol kas nėra ką skirstyti (nelabai ir tikslų tokių yra, šiuo metu). Tai gal laikas parodys – ir viskas gražiai “susikategarizuos”. Juolab, kad dar tik gyvenu ir mokaus to meno – “bloginti”. ;)
Girdėjau keletą nusiskundimų, na ir šiaip pats žinojau, kad tekstas būtų gerai įskaitomas, šrifto ir fono spalvos turi būti pakankamai kontrastingos. Tačiau vien to ne visada užtenka, nes kaip ten bebūtų – geriausiai skaitomas tekstas yra visiems įprastas juodas-ant-balto. Atvirkštinis variantas – baltas-ant-juodo, nors ir yra pakankamai kontrastingas, tačiau dauguma vis gi vis vien balsuoja už juodą-ant-balto.
Anksčiau jau bandžiau žaisti su šio tinklaraščio šablono dizainu, kuris man visai patikdavo ir toks koks buvo – o buvo jis būtent su baltu-ant-juodo tekstu. Tačiau normalaus “negativo” vis nepavykdavo išgauti, ir rezultate likdavau su pirmine išvaizda. Po kiek laiko vėl prisėdau prie šio darbo ir pavyko išgauti šiokį tokį negatyvą, su kuo mažesniais senos išvaizdos pakeitimais ir su juodu-ant-balto tekstu. Man lygtais visai patinka. ;) Dar ir skaitytojams patogiau skaityti bus, ir šiaip šablonas pasidarė labiau unikalus. ;)
Palyginimui senas variantas:
Ir naujas variantas:
Mane galima rasti
