įvykiai
Vakar (rugpjūčio 25d.) grupė U2 koncertavo Maskvoje. Koncerto metu, grupės lyderis Bono nepasididžiavo ir savo gerbėjams (ir ne tik savo) suteikė neblogą, bet žiauriai malonų siurprizą – pakvietė į sceną grupės DDT lyderį J. Ševčiuką – tam, kad jis padėtų atlikti ne ką mažiau žinomą ir gražią dainą “Knockin’ on Heaven’s Door”.
Čia su ta sąlyga, kad aš esu senas DDT gerbėjas, o mano žmona yra sena U2 gerbėja. Taip kad, pabuvoti tokiam koncerte – būtų mūsų abiejų svajonė. Ech, įsivaizduoju kokia atmosfera buvo salėje po tokio dalyko.
Vakar įvyko rusiško roko grupės DDT koncertas Vilniuje. Tai buvo trečias grupės koncertas Lietuvoje. Pirmasis įvyko dar prieš 12 metų, o paskutinieji du -- 2007 ir šiais metais. Ši maža pertrauka tarp paskutinių koncertų negali nedžiuginti, net kažkaip nesitikėjau, kad taip greit vėl atvažiuos.
Reikia tikėtis, kad Lietuva ir ateityje bus įtraukta į grupės turus. Kaip minėjo Ševčiukas, tai jis šiuo atžvilgiu problemos nemato -- jis yra visai patenkintas Lietuvos publika, ir po paskutinių koncertų suprato, kad grupė čia yra laukiama. Galima pabrėžti tai, kad buvo iš ties daug jaunimo. Kas byloja, kad grupė yra gan šiuolaikinė, ir potencialas rengti čia koncertus ateityje tikrai yra. Taip pat aplamai, srautas rimtesnių grupių iš Rusijos pasidarė gan intensyvus (visokie Akvarium, Splin ir kiti atvažiuoja vos ne kasmet) -- matomai tokiems koncertams yra poreikis ir jie neblogai atsiperka.
Kas dėl manęs, tai jau buvo mano antras DDT koncertas. Galiu pasakyti, kad DDT visada išlieka ant lygio ir nusivilti būtų sunku -- tiek garso kokybės atžvilgiu, tiek atlikimo kokybės atžvilgiu, tiek dėl originalumo. Grupė niekada nekartoja tos pačios programos -- atvažiuoja visada su nauja. Šį kartą tai buvo eksperimentinė programa, kuri dar nėra susiformavusi iki galo ir kuri dar net neturi pavadinimo, tačiau braižas jautėsi.
Programa iš tikro įspūdinga -- instrumentaliniai-lyriniai nukrypimai su video ir šviesos efektais, šiek tiek eilėraščių ir, žinoma, naujos dainos, kurių buvo tikrai ne viena ir kuriuos dar nėra pasirodžiusios kuriam nors albume. Naujos dainos nebuvo lengvos, net pats Ševčiukas pagrojo elektrinė gitara, ką jis daro ne taip dažnai. Taip pat į programą įtrauktą ir viena sunkiausių (tikras heavy rock’as) grupės dainų ”В бой” iš jau išleisto albumo, kuri kiek galima suprasti, tikrai veža patį Ševčiuką.
Koncertas ir vėl buvo įvairiapusiškas (čia nešnekant apie naują programą -- jį neužėmė visą koncerto laiką) -- šiek tiek sunkaus roko (ir net truputi “repo” :D), šiek tiek džiazo, eilėraščiai, senos gerai pažįstamos lengvesnės dainos. Vietomis atrodė, kad žiūri kažkokį spektaklį -- eilėraščių deklamavimas, truputi vaidinimo, video-šviesos efektai, ir žinoma nepakartojami Ševčiuko šokiai.
Koncertą galima būtų suskirstyti į tris dalis plius bisas. Pirmoje dalyje, kaip sakė Ševčiukas, visų kietų grupių koncertų pradžioje publiką apšildo kokie nors atlikėjai. Tačiau prisipažino, kad jie nėra kieta grupė (“крутые бывают лишь яйца”), todėl pasakė, kad publiką apšildys jie patys -- atliekant senas, gerai žinomas dainas. Antra dalis prasidėjo instrumentaliniu gabaliuku su visokiais efektais -- tikrai užvėžė.. ir prasidėjo ta naujoji grupės programa. Trečioje dalyje grupė atliko senas, gerai pažįstamas dainas.
Bisas eilinį kartą neapsiėjo be dainų “Родина” ir tradiciškai paskutinės -- “Это всё”. Taip pat Ševčiukas net sutiko sugroti “Что такое осень” -- daina, kuri tapo šlageriu (net ir tarp tų, kurie nežino kas yra DDT), ir kuri, kaip juokavo pats Ševčiukas, grupei jau seniausiai nusibodo, dėl ko jie privengia ją dainuoti.
Šį kartą ir vėl grupė neskubėjo nulipti nuo scenos -- koncertas truko net 2.5 valandos. Turint omenyje atlikėjų amžių ir tai, kad tai jau buvo 28-tas koncertas ture -- tai tikrai didelė pagarba grupei, kad neatrodė pavargę, buvo linksmi ir atgrojo išties netrumpą koncertą. Ševčiukas tikrai buvo geros nuotaikos -- pokštavo, šypsojosi ir visai kitaip “draugavo” su publika. Man šis koncertas pasirodė šviesesnis nei praeitas, su daugiau pozityvo. Aišku ir praeitas, ir šis koncertai buvo tiesiog nuostabūs, bet jie tikrai buvo skirtingi.
Atsisveikindamas Ševčiukas kaip visada palinkėjo daugintis (“Размножайтесь, дорогие, размножайтесь!”), mylėti Tėvynę (“Любите Родину, мать вашу!”) ir pasisakė už.. už Lietuvos ir Rusijos liaudžių draugystę, nepaisant visų tų pykčių tarp politikų. Taip pat pažadėjo, kad sugrįš pas mus dar po kokių dviejų metų -- jau su išbaigtą programą.
Lauksim grįžtant. :)
Nors Windows 7 RTM (iš esmės finalinė) versija buvo išleista dar rugpjūčio pradžioje, tačiau oficiali Windows 7 versija išeina tik dabar – spalio 22 dieną.
Jau ir anksčiau šiek tiek rašiau apie lūkesčius ir šiaip keletą įspūdžių apie šią naują Microsoft operacinę sistemą:
- Vista vs Windows 7 – mano penkios kopeikos, ir tas baltas-pūkuotas Microsoft’as [1 dalis]
- Windows 7 – ar iš tikrųjų naujasis taskbar’as toks geras? [2 dalis]
- Windows 7 užduočių juostos vidurinio mygtuko elgsėna (taskbar middle click) [3 dalis]
Ta proga, kad Windows 7 vartotojų turėtų padaugėti, tai greitu metu planuoju parašyti ir daugiau – kuom baigėsi ir kaip sekėsi susigyventi su ta naująja užduočių juosta (taskbar), koks visai patogus dalykas yra “Libraries” funkcionalumas, ir šiaip apie keletą “Windows 7″ naudingų paslapčių (yra tikrai specifinių ir tikrai naudingų).
Spalio 21d. startoja Eurolygos sezonas – Kauno “Žalgiris” susitinka su Vilerbano “Asvel” klubu, o spalio 22d. Vilniaus “Lietuvos Rytas” su Stambulo “Efes Pilsen” Palinkėkime sėkmingo Eurolygos sezono starto. Tikėkimės šiais metais sezonas bus geresnis ir finansine, ir rezultatų prasme.
Žalgirio tvarkaraštis
I spalio 21d. Vilerbano „Asvel“, namie
II spalio 29d. Sienos „Montepaschi“, išvykoje
III lapkričio 5d. Barselonos „FC Barcelona“, namie
IV lapkričio 11d. Zagrebo „Cibona“, išvykoje
V lapkričio 25d. Stambulo „Fenerbahce-Ulker“, namie
VI gruodžio 2d. Vilerbano „Asvel“, išvykoje
VII gruodžio 10d. Sienos „Montepaschi“, namie
VIII gruodžio 17d. Barselonos „FC Barcelona“, išvykoje
IX sausio 7d. Zagrebo „Cibona“, namie
X sausio 13-14d. Stambulo „Fenerbahce-Ulker“, išvykoje
Lietuvos Ryto tvarkaraštis:
I spalio 22d. Stambulo “Efes Pilsen”, namie
II spalio 28d. Orleano “Entente”, išvykoje
III lapkričio 4d. Pirėjo “Olympiacos”, išvykoje
IV lapkričio 12d. Belgrado “Partizan”, namie
V lapkričio 26d. Malagos “Unicaja”, išvykoje
VI gruodžio 3d. Stambulo “Efes Pilsen”, išvykoje
VII gruodžio 9d. Orleano “Entente”, namie
VIII gruodžio 16d. Pirėjo “Olympiacos”, namie
IX sausio 6d. Belgrado “Partizan”, išvykoje
X sausio 13d. Malagos “Unicaja”, namie
Lietuva 58:81 Slovėnija
Ispanija 84:70 Lietuva
Lietuva 79:89 Serbija
Šiaip ne taip Lietuvos rinktinė iškopė į antrąjį etapą, namo dar važiuoti per anksti – galima užmiršti tragišką pirmąjį etapą ir atsitiesti. Nors Lietuva ir yra grupės dugne, bet ši padėtis grupėje tikrai nėra tokia tragiška – grupės kaimynai Ispanai, Serbai, Slovėnai ir Lenkai turi tik po 1 tašką, o Turkai – 2. Taip kad šansų išlikti ir iškopti į kitą etapą tikrai yra, tereikia žaisti savo žaidimą ir laimėti.
Tik tiek, kad komandos dabar bus viena už kitą stipresnės – galima sakyti, iš “mirtininkų” grupės. Todėl lengva tikrai nebus, o tik dar sunkiau.
Farerų Salos 2:1 Lietuva
Pasirodo ne tik Europos krepšinio čempionatas vyksta. Tikriausiai bus nelabai vaizdžios rungtynes. Lietuvos rinktinei nelabai beliko už ką kovoti (nebent tik už aukštesnę vietą) – todėl ypatingos motyvacijos ir azarto žiūrėti nelabai bus. O Farerų Salos tikriausiai eilinį kartą kolektyviai visa komanda sėdės gynyboje. Žodžiu, lengvas apšilimas prieš krepšinį. ;)
Turkija 84:76 Lietuva [Wroclaw]
Lenkija 86:75 Lietuva [Wroclaw]
Lietuva 84:69 Bulgarija [Wroclaw]
Štai ir prasidėjo eilinį kartą ilgai lauktas Europos krepšinio čempionatas. Lietuvos rinktinei tai yra permainų čempionatas – nebėra rinktinėje Šiškausko, Jasikevičiaus, Songailos, Kaukėno. O permainos pas mus dažniausiai baigiasi liūdnai treneriams. Kas Butauto atveju, gal šiek tiek subjektyviai, bet mane gal net ir pradžiugintų.
Vakar rašiau kaip praėjo Lietuvos 1000-mečio akcija Kaune. Dabar jau atsirado sumontuotas įrašas kaip praėjo akcija įvairiuose miestuose. Atrodo tikrai įspūdingai, ir padaryta gražiai. ;)
Nutarėme sekmadienį šiek tiek pasižmonėti ir nuvykti link Kauno centro, pasižiūrėti kaip Kaunas pasiruošęs Lietuvos 1000-mečio akcijai. Savaitgalis, oras geras, tai nelabai ir nustebome, kad miestas atrodė apmiręs – mašinų beveik nėra, laisvės alėja pustuštė. Nenuostabu – visi sėdi prie visokiausių jūrų-marių. Taip pat ir pagrindiniai renginiai, kiek žinau, vyko būtent prie jūros (na ir kažkiek Vilniuje dainų šventėje).
Tačiau privažiavus link Kauno pilies – pasijautė šioks toks sujudėjimas, ir net atsirado problema su parkavimu – mašina teko statyti gan toli. Visgi “išgyvenę” kauniečiai susirinko į vieną krūvą. Prie veiksmo vietos buvo pastatyta šiokia tokia scena, kvepėjo šašlykais ir tarybinę gira iš oranžinių priekabų.
Į įvykio vietą buvome atvykę apie 20:50, t.y. maždaug 10 minučių iki himno giedojimo. Per tas minutes kažkokią kalbą sustumdė Kauno meras, o paskui išėjo kažkokie trys tenorai-baritonai-ar-kažkas-tai ir pradėjo stumti likusias minutes deklamuodami patriotiškus eilėraščius. Sakau “kažkokie”, nes scenos daug kas akyse net nematė. Renginio vieta buvo parinkta ne iš geriausių – nedidelis slėnys prie Kauno pilies, kurio apačioje buvo scena ir spėję užimti vietas žmones. Visi kiti (turbūt pagrindinė žmonių masė), stovėjo to slėnio viršuje ir ne kažin ką matė kas vyksta apačioje.
Kol tenorai-baritonai-ar-kažkas-tai damušinėjo paskutines minutės, jie taip pat paminėjo, kad labai svarbu pradėti giedoti himną lygiai 21 valandą. Tačiau himną pradėjo giedoti, kai mano mobiliako laikrodis rodė dar 20:58. Vėliau laikrodį susinchronizavau su internetiniais serveriais – ir pasirodo manasis nemelavo, bent jau tikrai ne dviem minutėm. Taip išeina, kad Kaunas šiek tiek paskubėjo ir nepataikė. ;)
Kažkas nesuderino savo laikrodžius. Negi buvo taip sunku 21 valandą pažymėti kaip nors gražiau ir įdomiau – pavyzdžiui išauti kokiom nors patrankom (kaip tai mėgstama daryti per kitus miesto renginius), arba paskalambinti kokiais nors varpais. Pavyzdžiui Rusijoje, kiek pamenu, tarkim per Naujosius metus – iš pradžių suskamba dvylika kartų kurantai, paskui pradedamas giedoti himnas. Viskas gražu ir aišku kada tiksliai reikia pradėti giedoti. Kada tiksliai pradėti tai išvis nors ir pagal kokį nors radijo stotį buvo galima susiderinti.
Aišku, smulkmena čia tos 2 minutės, tačiau tikrai tikėjausi didesnio įspūdžio ir tikrai pritrūko kažkokio tai akcento. Nes gavosi daugmaž taip, kad stovėjo, deklamavo eilėraštį, kuris staiga ne-iš-to-ne-iš-šio perėjo į himną. Kai baigė giedoti himną, tai irgi nesulaukėme jokio akcento – fejerverkai gal ir ne vietoje buvo, nes dar buvo šviesu – tačiau ką nors iššaut vis vien galėjo. Vėl gavosi taip, kad sugiedojo, sušuko trys kartus “Lie-tu-va”, apsisuko, ir išėjo.
Pats himnas taip pat nuskambėjo kažkaip ne taip stipriai ir ne taip įspūdingai kaip buvo tikėtasi. Pavyzdžiui, prieš kokias nors sporto varžybas (pavyzdžiui, per Žalgirio rungtynes, ar kai Lietuva žaidė futbolą prieš Prancūziją) – vos ne daug geriau ir išdidžiau himnas suskambėdavo. Gal šį kart ir pritrūko tokių “fanų” su didelėmis gerklėmis. ;) Taip pat mačiau gan nemažai užsieniečių aplinkui, tai kažkaip abejoju, kad bent jau Kaune, jiems tas įvykis paliko didelį įspūdi ir kažin ar jie išvis suprato kame čia replės.
Aišku, pati akcija iš tikrųjų gerai sugalvota ir tikrai labai graži. Svarbiausia, kad žmonės susirinko ir pagiedojo savo šalies himną. Kaip tai buvo atlikta ir kokias klaidas padarė organizatoriai – jau ne taip svarbu. Tikiu, kad kituose miestuose šis įvykis buvo paminėtas dar gražiau. Taip pat bus įdomu ar atkreips kas nors iš pasaulio į šį įvykį Lietuvoje.
Nepretenduoju į naujausią šių dienų sensaciją. Šiaip įdomus faktas, kad sužinojau apie tai būtent iš mūsų blogosferos – nors naujienos apie tai jau pasklido per visus įmanomus šaltinius. Pratęsiu šiek tiek tą “akciją” ir pagerbsiu iškeliavusį.
Iš pradžių nelabai supratau – lygtais ne balandžio pirmoji, o dar neseniai girdėjau ir apie artėjančius Maiklo koncertus – ir va tai tau. Nebuvau didelis Michael Jackson’o gerbėjas, bet dideles antisimpatijos (kaip kokiam Kirkorovui) jam tikrai neturėjau – greičiau atvirkščiai žiūrėjau į jį su kažkokia tai pagarbą. Kaip ten bebūtų ir kokių kalbų savo laiku apie jį negirdėtume – Jis buvo savitas ir unikalus atlikėjas (ir ne tik atlikėjas) – kaip savo dainom ir jų atlikimu, taip ir savo pasirodymais. Kitaip tariant Asmenybė.
Maiklo brolio žodžiai:
“Mano brolis – legendinis pop-karalius mirė ketvirtadienį 2009 metų birželio 25 dieną 14 valandą 26 minutės. Manoma, kad jis mirė sustojus širdžiai.”
Amžina atilsis.
Mane galima rasti
