Tradicinė priešistorė

Pirmą kartą su įvairiomis kompiuterinėmis muzikėmis programomis teko susidurti (ne profesionaliai, o šiaip griežtai mėgėjiškai) gana seniai. Vos ne nuo pat to laiko, kai nupirkome savo pirmąją garso kortą. Taip, taip, anksčiau PC’iukai būdavo tylūs-ramūs, o apie tokius dalykus kaip Mp3 plačioji visuomenė dar net nesvajojo.

Iš pradžių tai buvo vienas iš žinomiausių trackerinis redaktorius FastTracker 2. Jau kažkada anksčiau minėjau apie jį, kad šį “kompiuterinį žaidimą” žaisdavome tuo tarpu kai nusibosdavo visokios Civilizacijos, Transport Tycoon’ai, Master of Orion’ai ir panašiai. Et, smagus žaidimukas buvo. :)

Paskui susipažinome su MIDI ir su tokiais redaktoriais kaip Cakewalk (nors šiaip buvo ir paprastesnių, ne tokių profesionalių). MIDI išsiskyrė tuo, kad turėjo visą krūvą integruotų instrumentų – iš esmės kaip ir sintezatoriai (nors šitie gal skirtingi būna, nežinau, nesu specialistas).

Visokiausių standartinių instrumentų gausa labai patiko, bet nepatiko pigus ir nesodrus visų tų instrumentų garsas. Tam, kad garsas nors kiek būtų realistiškesnis, reikėjo pirkti rimtesnę garso kortą, kuri palaikydavo papildomus garsų bankus (angl. SoundFont banks). Šitie garsų bankai užsikraudavo į atmintį ir garso korta sugebėdavo iš MIDI išlaužti žymiai geresnį garsą. Žinoma būdavo ir programiniai sprendimai, kurie pusiau veikė ir su įprastomis garso kortomis, bet su jais išvis daug vargo būdavo.

Pagrindinis garso bankų rodiklis buvo tai, kiek jie užima megabaitų. Grubiai tariant, kuo daugiau garsai “sverdavo”, tuo geresnės kokybės jie būdavo. Kokybiškiausius kokius aš tuo metu turėjau buvo apie 40Mb – ir čia tais laikais, kai RAM atminties eiliniame kompiuteryje buvo tik 256-512Mb. Taip kad galima sakyti – tikrai kokybiški garsai turėjo būti. :))

Be paminėtų muzikinių redaktorių buvo ir yra dar ir tokie gan žinomi dalykai kaip FruityLoops arba Reason. Tačiau su jais praktiškai išvis nebuvau susidūręs, tik labai epizodiškai, nors ir žinau, kad yra tikrai nemažai mylinčių šiuos produktus.

Guitar Pro

Nuo seno atsimenu, kad sunkiausiai sekdavosi atkartoti gitaros garsus (arba turbūt iš esmės daugumos styginių instrumentų). Nes grojant styginiais neužtenka vien išgauti natą ar akordą, nes visi garsai dažniausiai išgaunami su įvairiais grojimo technikos efektais – nuo paprasto braukimo iš apačios į viršų iki įvairių hammer’ių, bend’ų ar dar rimtesnių pirštų laužimų. Visi šie efektai padaro garsą sunkiai atgaminamu su sintezatoriais, be pačių instrumentų.

Guitar Pro nuo seno kaip tik ir buvo specializuota programa gitarai – pagrinde, taip vadinamų, tabų kūrimui. Nors, aišku, galima viską ir natomis apiforminti. Taip pat šiame redaktoriuje buvo galima dėlioti visus tuos įmanomus technikos efektus.

Atkartoti tai atkartodavo, bet garsas vis vien būdavo ne koks ir su realia gitara nebuvo ką lyginti. Štai daugmaž toks būdavo skambesys:

Nuo kažkurios versijos šioje programoje atsirado taip vadinamas Realaus Garso Varikliukas (angl. RSE – Realistic Sound Engine). Aukščiau minėjau apie instrumentų garsų bankus, tai va, RSE varikliukas pagrįstas panašiu dalyku, tik tiek, kad jis yra integruotas į pačią programą. Minėjau, kad kuo kokybiškesni instrumentai, tuo daugiau garsų bankai užima megabaitų. RSE varikliuko garsų bankai užima ne 10Mb, ir ne 40Mb, o net visus 2 gigabaitus. Čia tais laikais kai eilinis kompiuteris turi 2-4Gb RAM atminties. Taip kad,  ir vėl garsų kokybė yra proporcinga šiuo laiko technologijoms, galima sakyti. :))

Paklausius pirmą kartą kokį garsą padaro šis daiktas – tikrai buvau maloniai nustebintas, tikrai gan įtikinimai skamba. Kiti, kam duodavau paklausyti, sakydavo – “o, tai kas čia tokio, ir aš taip galiu su gitara pavaryti”, o aš atsakydavau – “nu jo, tik tiek, kad čia ne gitara”. ;)

Šiaip tai, kas liečiasi elektrinės gitaros – tai tikrai viskas gražu ir realistiška. Tačiau akustinės gitaros skambesys vis dar gan stipriai kažkoks sintetinis, ypač ten kur grojama “ritmu”.

Žinoma tikriausiai lengviau sugroti gitara, nei supaišyti tabus su visais užtempimais ir kitais gitariniais efektais, kad išgauti tokį pat realų skambesį – tačiau vis vien smagu. Nors aplamai, kad kažką kurti su Guitar Pro, reikia būti neblogai pasikausčiusiam natų teorijoje – ilgumai, taktai, tempai.. ech, tikrai prieinama ne kiekvienam eiliniui, mokančiam dainas stiliuje “забью одним аккордом!”

Postscriptumai (skaityti nebūtina)

P.S. Gal kai kur ir nusišnekėjau truputi, nes kaip ten bebūtų muzikoje esu tik mėgėjas, ir kaip ten yra iš tikrųjų su visokiais MIDI, soundfontais ir kitais dalykais – galiu ir nesuvokti.

P.P.S. Ech, ką daryt su ilgais įrašais? Kai pradedu apie kažką rašyti, tai pastoviai išsiplečiu aplinkinėm temom, liriniais nukrypimais. Dėl ko įrašai pasidaro per ilgi ir nemalonūs skaitymui (ar malonūs?:)). O jei skaidyti į kelis įrašus, tai mintis kažkaip nutrūksta ir irgi neįdomu gaunasi. Beje, šis įrašas gavosi ne trumpas dar su ta sąlyga, kad iš šio įrašo vis gi ištryniau panašaus ilgio tekstą apie nostalgiją Fasttracker’iui (gal atskirame įraše “panostalgiuosiu”). :D

Panašūs įrašai:

1. Dar truputi Baryšnikovo.. ir šiaip – lirika

Sekantis filmukas taip pat yra reprezentacinis, bet jame parodoma kaip galima realiai išnaudoti Opera Unite:

Dar šiek tiek apie Opera Unite

Vienu metu Opera Unite pradėjo populiarėti, kad buvo sukurta gan nemažai Unite aplikacijų, bet pastaruoju metu nieko naujo ten neatsirado. Dauguma supranta, kad tai yra revoliucinė ir analogų neturinti technologija, vis dar šneka apie Unite potencialą ir vadina šią technologiją – “ateities technologija”, bet niekas taip ir nesugeba jos normaliai įsisavinti bei panaudoti.

Kaip ten bebūtų, keletas naudingų Unite aplikacijų vis gi yra (čia nevertinant standartinės paveiksliukų, muzikos ir kitokių failų patogios dalinimo funkcijos). Pora pavyzdžių pateiksiu žemiau.

UJS Manager (Opera User Javascript valdymo aplikacija)

Su šia aplikacija galima patogiai valdyti kitą mažai išnaudojamą Operos funkcionalumą – User Javascript. Su UJS Manager galima patogiai įjunginėti, išjunginėti, redaguoti User Javascript failiukus bei dalintis jais su kitais.

Taip pat galima patogiai diegti naujus User Javascript failus.

Unite Media Player

Čia labiau yra ne pačios Unite aplikacija, bet  Opera Widget – dar vienos mažai išnaudojamos Operos funkcijos gražus pavyzdys. Tačiau šis widget’as išnaudoja ir Opera Unite – jis groja per Opera Unite savo bei kitų vartotojų “padalintą” muziką. Tiesa pasakius, taip gerai padaryto Opera Widget’o dar neteko matyti – visi kiti kažkaip per daug apleisti ir padaryti ne rimtai.

Su sąlyga, kad nuo Opera 10.50 widget’ai gali būti paleidžiami kaip Desktop aplikacijos – tai rezultate gaunasi gan patogus ir gražus radijas. Nors ilgainiui toks radijas gal ir pabos, tačiau tai yra dviejų Operos technologijų (Opera Widgets ir Opera Unite) tikrai gražus pavyzdys, parodantis, kad potencialas tikrai yra. Kada gi jis bus normaliai išnaudojamas?.. :)

Nuorodos

• Opera Unite aplikacijos
• Opera Widgets
• Opera Software Youtube kanalas (yra ir šmaikščių, ir įdomių filmukų)
• Vartotojai dalinasi apie tai, kokių Unite aplikacijų norėtų

Panašūs įrašai:

1. Opera 10.50 Clean skin
2. Opera paskaičiavo ir mano tinklaraštį – Opera fan sites
3. Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite
4. Opera 10 su Opera Unite
5. Opera 10 Final artėja – arba kelelis tolimas, kelelis artimas

Radau gražų, truputi modifikuotą standartinį Operos skiną – Opera 10.5 Clean. Skinas yra ir pats patrauklus, bet pagrindinė šio skino ypatybė – prikabinti (angl. pinned) tabai atrodo panašiai kaip Chrome naršyklėje (sutraukti iki ikonėlės). Žinoma tai yra tik laikinas ir nelabai gražus sprendimas, bet kol šis funkcionalumas bus įgyvendintas “oficialiai” – visai pravers. Kad bus įgyvendintas, praktiškai neabejoju, nes daug kas zyzia forumuose. :)

Panašūs įrašai:

1. Opera Unite reprezentaciniai filmukai ir pora panaudojimo pavyzdžių
2. Opera 10.50 beta – jau gan stabili ir tinkama naudoti
3. Paslėpti Operos lobiai – arba Nežinau geresnės… už Opera
4. Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite
5. Minimalistinis Opera skinas

Pasirodė labai laukta finalinė Opera 10.50 versija. Parsisiųsti galima iš www.opera.com/download. Nemeluosiu, kad Opera 10.50 versija mane nustebino ir patiko turbūt labiausiai lyginant su visomis prieš tai išleistomis versijomis.

Pastaruoju metu, kaip jau minėjau ir anksčiau, kūrėjai dirbo labai intensyviai prie naujausios ir labai laukiamos Opera 10.50 versijos. Eilinį kartą nuo penktadienio iki pirmadienio buvo išleistos net kelios RC (angl. Release Candidate) versijos su tikrai nemažais pakeitimų/pataisymų (angl. changelog) sąrašais. Tiesa, nuo alpha versijų naujų funkcijų praktiškai neatsirado – pagrinde buvo tobulinamos jau įdiegtos ir taisomos klaidos. Kitaip tariant buvo atliekami “showstopper” problemų šalinimo darbai.

Kokio gi “show” laukė ir kur skubėjo Operos kūrėjai? Jau daugeliui ir taip ne paslaptis, kad nuo kovo startuoja Europos Sąjungos taip vadinama antimonopolinė kampanija nukreipta prieš Internet Explorer, kurį daugelis vartotojų privalo naudoti pagal nutylėjimą. Windows XP, Windows Vista ir Windows 7 vartotojams po tam tikrų Windows atnaujinimų (angl. Windows Update) bus suteikta galimybė pasirinkti naršyklę vietoje vos ne per prievartą sugrustos Internet Explorer naršyklės.

Panašu, kad Opera tam neblogai ir tikslingai pasiruošė. Keista, kad kitų naršyklių kūrėjai taip intensyviai tam nesiruošė. Bent jau aš negirdėjau jokių ypatingų ir stebinančių naujienų iš kitų naršyklių fronto.

Manau, kad po šios stabilios versijos užglaistymo ir poliravimo darbų Operos kūrėjai vėl kibs prie “šoninių” darbų, ir po kiek laiko turės ko ir vėl mus nustebinti. Tiesa pasakius dar klausimas ar mums vis dar kažko trūksta, tačiau dar tikrai yra ką tobulinti – ir iš vartotojo sąsajos pusės, ir iš web technologijų bei standartų pusės (HTML 5, CSS3). O gal dar ir naujų staigmenėlių Operos kūrėjai padovanos, kaip jau buvo ne kartą.

Apie pagrindines naujoves galima paskaityti mano ankstesniame įraše apie Opera 10.50 beta, o apie Operos galimybes galima paskaityti įraše - Paslėpti Operos lobiai – arba Nežinau geresnės… už Opera.

P.S. ar jau kas nors matė tą mistinį naršyklės pasirinkimo lango vaizdą? :)

Panašūs įrašai:

1. Opera 10.50 Clean skin
2. Opera 10.50 beta – jau gan stabili ir tinkama naudoti
3. Opera 10.50 pre-alpha versija – eilinis Operos spyris kitoms naršyklėms
4. Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite
5. Opera 10 Final artėja – arba kelelis tolimas, kelelis artimas

Ir štai pasirodė jau gan stabili Opera 10.50 beta versija (kol kas tik Windows platformai) su, sakyčiau, nekukliai pretenzija, tačiau tiesos tame tikrai yra:

Opera 10.50 beta – The fastest browser on Earth
Experience powerful features with a minimalistic design, and speed like you’ve never seen.

Apie svarbiausias naujoves galima kaip visada pasiskaityti Opera Next puslapyje. Pagrindinės naujovės, nors apie jas jau iš esmės rašiau, bet trumpai priminsiu.

1. Naujas, labai greitas JavaScript varikliukas (patvirtinta keturiais nepriklausomais testais):

2. Nauja minimalistinė išvaizda (nemeluojant – nukopijuota iš Google Chrome naršyklės):

3. Integracija su Windows 7 (“jump list”, parsisiuntimo indekatorius užduočių juostoje ir panašiai);

4. Geresnis HTML5 ir CSS3 palaikymas;

5. Adresų įvedimo ir paieškų langelio patobulinimai;

6. Patobulinti iššokantys dialogai (dialogai neblokuoja visos naršyklės, o tik atidaryta tabą):

7. Privataus naršymo režimas;

8. Patogesnė paieška puslapyje (puslapis patemsta, dėl ko paieškos rezultatai matosi labai aiškiai):

…Ir tai dar ne viskas, o tik beta versija – laukite tolimesniu naujienų.

Žinoma, kol kas yra ir įvairių blogesnių dalykų. Pavyzdžiui, su atminties naudojimu vis dar kažkas negerai – nelabai intensyviai naršant Opera gali suryti apie 300-500Mb (gal ir proto ribose šiais laikais). Tačiau lyginant su alpha versijomis – atminties išnaudojimas tikrai pagerėjo. Su alpha versijomis buvo kartais, kad surydavo net iki apie 1.5Gb atminties (su 2-3 atidarytais tabais). Taip kad, jau tikrai ne taip blogai ir gyventi galima.

Taip pat yra ir kitų smulkių nesuderinamumų su kai kuriomis svetainėmis – tai stilius koks nors kreivokas, tai JavaScript’as ne visai korektiškai suveikia. Tačiau bent jau man visi kiti patobulinimai viską atperka su kaupu, o tos bėdelės tikiuosi bus pataisytos.

Panašūs įrašai:

1. Opera 10.50 Final – Choose Your Browser
2. Opera 10.50 pre-alpha versija – eilinis Operos spyris kitoms naršyklėms
3. Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite
4. Opera 10 su Opera Unite
5. Opera 10 Final artėja – arba kelelis tolimas, kelelis artimas

Šį protokolą vadinu protingu dėl to, kad pagrindinė jo idėja skamba taip:

uTP skirtas tam, kad BitTorrent klientai negriautu internetinio ryšio, tuo tarpu išnaudojant visą nepanaudotą kanalo pralaidumą (angl. bandwidth).

Tai reiškia, kad torrentų siuntimas išnaudos internetinį ryšį “protingai” – t.y. netrukdys naršymui internete ir dirbs “tikrame” foniniame režime. Turbūt daugelis buvo susiduręs su tokia problema, kad įjungus torrentus pilnu pajėgumu, ypač jei siunčiamės ne iš Lietuvos, tai naršyti tampa praktiškai nebeįmanoma. Nežinau.lt dar buvo straipsnis apie tai “Įjungus torrent programą neina naršyti interneto. Ką daryti?”

Viskas su to straipsniu yra gerai, ir tas pralaidumo apribojimas yra gerai. Tačiau yra vienas “BET” – Lietuvoje vos ne visi mano žinomi interneto tiekėjai siūlo tokius interneto planus, kuriuose kanalų pralaidumas su Lietuva ir su užsieniu skiriasi, ir skiriasi labai ženkliai. Todėl tas griežtas pralaidumo apribojimas praranda prasmę, nes jei siunčiant iš užsienio pagauname kokį nors gerą lietuvį su kosminiais greičiais – jam irgi galios tas mūsų nustatytas apribojimas, dėl ko jokių kosminių greičių nepamatysim.

Iki šiol buvo kelios išeitys:

• kad pamatyti kosminius greičius reikėdavo išjungti laikinai apribojimą ir pažiūrėti ar pasigavome kokį nors lietuvį;
• aplamai nenaudoti apribojimo (tinka, kai patys tuo metu nenaršome internete, nes kitaip torrentų siuntimas negyvai užmuša visą ryšį);
• naudoti kokią nors gudresnę trečios šalies trafiko valdymą programą (tiesa pasakius ieškojau ir nelabai kažką padoraus radau – gal blogai ieškojau).

Grįžtant prie mūsų baranų, su uTP prokolu atsirado ir ketvirtas pasirinkimas – su šio protokolu iš esmės nebereikės griežtai riboti torrentų siuntimo maksimaliai leidžiamą apkrovą, nes uTP protokolas padarys tai už jūs automatiškai. Kaip tai veikia praktiškai ir ar tikrai veikia – patvirtinti faktais negaliu, bet iš pirmų įspūdžių vizualiai lyg ir veikia. Pabandžiau paleisti torrentą, siuntimo greitis buvo daugmaž maksimalus (toks, kokį suteikia tiekėjas pagal mano turimą planą) – pabandžiau panaršyti, užkrauti youtube.com, vimeo.com ir panašiai. Torrento siuntimo greitis sumažėjo, o naršymas vyko kaip niekur nieko, tarsi torrento siuntimas ir nebuvo paleistas.

Po visų šitų gerų dalykų kilo ir keli klausimai apie uTP protokolą. Protokolo specifikacijoje, kuri yra tik juodraščio stadijoje (angl. draft) minimi tik DSL ir kabelinis modemai (angl. cable modem), ir neminimi jokie maršrutizatoriai, kurie iš esmės irgi turi visokias eiles ir kitus teletrafikinius dalykus. Ta prasmė neaišku kuriame lygyje veikia tas protokolas, bet panašu, kad ne vieno kompiuterio tinklo plokštės ribose. T.y. jei torrentas siunčiamas viename potinklio kompiuteryje, o naršoma iš kito – tai uTP įvertina viso potinklio srautą, ar ne?

Kitas klausimas – ar uTP protokolas veikia tik tarp tų, kurie jau turi parsisiuntę uTorrent 2.0 (ar kitą klientą su uTP palaikymu), ar tarp visų torrento siuntimo dalyvių (angl. peer, seed). Kažkaip būtų nelabai logiška, jei tarp visų. Tačiau jei ne tarp visų – tai irgi blogai, nes tada šis protokolas neveiks pilnu pajėgumu iki tol, kol visi jo nepradės naudotis. Ir iki tol neaišku kaip uTP reguliuos apkrovas. Nors šiaip jau dabar pažiūrėjus torrento siuntimų dalyvių sąrašą – prie daugumos matosi, kad jie jau naudoja uTP. Nors šitoje vietoje vėl neaišku – klientai skirtingų versijų, vienur yra uTP, kitur nėra.

Kalbant apie uTP protokolą, paminėjau tik uTorrent klientą, tačiau, kiek supratau, tas protokolas nėra uždaras ir tikriausiai bus implementuotas ir kituose klientuose. O gal jau net ir yra kur nors implementuotas.

P.S. piratavimo neskatinu. Telaimina jus LANVA. ;))

Panašių įrašų nėra.

Šis grafikas skirtas Opera 10.50 pre-alpha versijai, kuri ant dienų pasirodė internete viešam testavimui. Ši versija yra labai ankstyvoje stadijoje ir, kaip tikina kūrėjai, yra labai nestabili. Tačiau kūrėjai buvo patys ant tiek patenkinti savo darbo pasiekimais, kad nutarė šiek tiek suintriguoti prieš Kalėdas ir Operos vartotojus. Aš ant šitos naujienos užsiroviau būtent tuo metu, kai intensyviai rašiau įrašą apie Opera funkcijas – gavosi šioks toks sutapimas, ir du įrašai iš eilės apie Operą.

Vidiniai pakeitimai, patobulinimai

Kalbant apie pateiktą grafiką, tai jis mane iš tikrųjų labai nustebino, maloniai nustebino. Tačiau tikrai norėtųsi sužinoti kiek daug jame yra tiesos. Parsisiuntęs šią Operos versiją nutariau ir pats truputi patestuoti. Kūrėjai patys testavo su SunSpider Javascript testu, todėl ir aš pasinaudojau tuo pačiu. Konkrečių skaičių nepateiksiu, bet loginės išvados buvo aiškios. Naujoji alpha versija iš tikrųjų yra daug spartesnė (x4-6 kartų) už dabartinę stabilią versiją, tačiau tokio atotrūkio, koks parodytas grafike, nuo Google Chrome tikrai neparodė. Operos ir Chrome rezultatai buvo beveik analogiški – nežinau kuo remiantis buvo sudarytas būtent tas pateiktas grafikas.

Šiaip ar taip – pasiekimas yra aiškus ir jis yra tikrai didelis. Šis pagreitėjimas yra naujojo Javascript varikliuko – Carakan – nuopelnas. (MacOs versijos patobulinimai dar yra ne tokioje geroje stadijoje.)

Be Javascript varikliuko taip pat pasikeitė atvaizdavimo varikliukas ir pagrindinis naršyklės varikliukas (velnias žino kiek ten tų variklių – tikriausiai tiesiog madingas žodis). Dėl atvaizdavimo varikliuko patobulinimų – viso vaizdo atvaizdavimas taip pat turėtų pagreitėti. Atsirado 3D akceleracijos palaikymas ir panašūs dalykai, kurie įprastiems vartotojams gali būti nepastebimi, tačiau jie nuo to netampa mažiau reikalingi.

Dėl bendro naršyklės varikliuko, kuriame atlikta daugybė pakeitimų ir patobulinimų – tame tarpe susietu su HTML5 ir CSS3 palaikimų. Nuo šios versijos Opera jau palaikys “Persistent Storage” (vienas iš HTML5 funkcionalumų). Priminsiu, kad Google jau net žada Google Gears perkurti pilnai ant HTML5 su “Persistent Storage” panaudojimu. Tai negali nedžiuginti, nes Opera buvo dažniausiai skriaudžiama šiuo atžvilgiu – dėl to, kad nepalaikydavo Google Gears (arba, kad Google Gears nepalaikydavo Operos – kaip kam).

Vartotojo sąsajos pakeitimai, patobulinimai

Išvaizda pasikeitė pagal paskutines madų tendencijas – lango rėmelis ir visą viršutinė lango juosta susiaurėjo ir bendras vaizdas pasidarė panašus į Google Chrome. Panašiai planuoja atrodyti ir FireFox 4. Žodžiu Google’as – truputi padiktavo madas, dabar visos naršyklės atrodys panašiai. Nors aš tai nieko prieš – man visai patinka toks minimalistiškesnis vaizdas.

Geresnė integracija su Windows 7 – jump list, Aero palaikymas ir panašiai.

Private Browsing” funkcija.

Adreso įvedimo ir paieškos laukų patobulinimus. Paieškos laukas vis dar nepalaiko Google Suggest, tačiau įsimena įvestų paieškų užklausų istoriją – šioks toks vietinės reikšmės “suggest’as”. Adresų juostos ir paieškų istorijos įrašus taip pat galima lengvai trinti.

P.S. ši versija iš tikrųjų yra nestabili – rašant šį įrašą jį man nusmigo kokius 7 kartus. Ir man dar nepasisekę – nors ir pasirinkau “Separate install”, tačiau nepakeičia instaliacijos direktorijos. Dėl ko mano stabili versija kaip ir pradingo. Tai nežinau kaip dabar seksis stabilią versiją atstatyti – gal teks vargti su šia gražia, bet lužinėjančia Opera. :))

Panašūs įrašai:

1. Opera 10.50 beta – jau gan stabili ir tinkama naudoti
2. Paslėpti Operos lobiai – arba Nežinau geresnės… už Opera
3. Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite
4. Opera 10 su Opera Unite
5. Opera 10 Final artėja – arba kelelis tolimas, kelelis artimas

Įžanga

Seniai norėjau parašyti šitą įrašą, ir vis neprisiruošdavau, tačiau Džiugas paskatino truputi paskubėti.

Ne paslaptis, kad daugelis vartotojų dažniausiai neišnaudoja ir trečdalio naudojamų programų galimybių. Taip pat pažįstu ne vieną tokį ir Operos naudotoją. Tokie vartotojai dažnai šokinėja nuo programos prie programos, nuo naršyklės prie naršyklės – vedami arba mados vėjais, arba programų populiarumu, bet retai susimasto apie tikrąsias programų galimybes. Neišnaudojant ir trečdalio galimybių – savaime aišku, kad nelabai svarbu ką naudoti – Operą ar FireFox’ą, Microsoft Office’ą ar Open Office’ą, Cepelinus ar Balandėlius.

Noriu įnešti šiokį tokį objektyvumą kas liečiasi Operą – t.y. kalba šiame įraše bus grynai apie Operą. Remiantis faktais pabandysiu vaizdžiai ir aiškiai aprašyti pagrindines Operos funkcijas, dėl kurių būtent taip mėgstu Operą. Rezultate tikiuosi bent kiek nors pavyks parodyti, kad aš naudoju Operą ne iš mados, ne iš fanatizmo, o dėl realių funkcijų. Pasistengsiu nereklamuoti ir ypatingai nepropaguoti (bent jau neobjektyviai). Jei išeis, aišku. Bent jau tikiuosi ne visiškas fanatikas pasirodysiu. Sąžiningumo dėlei paminėsiu, kad dėl profesinių (iš dalies ir ne tik profesinių) sumetimų esu išbandęs praktiškai visas naršykles, ir stengiuosi stebėti naujienas susijusias su įvairiomis naršyklėmis.

Kas liečiasi Operą, tai su šia naršyklę draugauju jau nuo jos 4-tos versijos – tai buvo tas amžius, kai visos populiariausios naršyklės dirbtinai suvienodino versijų numerius (Internet Explorer 4, Netscape Communicator 4, Opera 4) tam, kad vartotojams būtų aišku kelintos kartos yra naršyklė. Šiuo metu tos kartos visiškai išsibalansavo. Opera pabėgo link 10-tos versijos. Internet Explorer per ilgai konservavuosi su 6-ta versija ir dabar vejasi tik 8-tu numeriu. Netscape Communicator – išmirė galutinai. Atsirado Mozilla, kuri vėliau numušė savo versijų skaitliuką ir patapo FireFox’u – dabar yra ties 3.5 versija. Žinoma tie versijų skaičiukai realiai nieko nelemia – paminėjau tik įdomumo dėlei.

Beje, rašant šį straipsnį, aptikau ir pats keletą naudingų naujų (gerai pamirštų) funkcijų.

Turinys

Trumpai apie Operos galimybes
1. Opera Link – bookmarkų sinchronizavimo tarnyba
2. Opera Unite
3. Uždarytų langų atstatymas (Closed tabs – Undo)
4. Slaptažodžių įsiminimas (Password Manager – anksčiau žinomas kaip Magic Wand)
5. Paskutinė atidaryta sesija ir sesijų saugojimas (Last opened session tabs, Save session)
6. RSS srautų prenumeravimas (RSS subscribing)
7. Nepageidaujamo turinio blokavimas (Blocked content)
8. Konfigūruojamos paieškos (Searches)
9. Dar vienas lengvas būdas įdėti savo paiešką
10. Kaip dar galima ieškoti
11. Užrašai, kopijavimas į užrašus (Notes, Copy to notes)
12. Tinklapio atidarymas kitoje naršyklėje (funkcija “Open With”)
13. Adresynas (Bookmarks)
14. Web-programuotojo irankiai (Developer tools) – Dragonfly
15. Temos (Skins)
16. Viršutinį menių galima paslėpti
17. Mygtukai ir kiti sąsajos elementai (viena mano mėgstamiausių funkcijų)
18. Tabų rakinimas (Lock tab)
19. Opera Turbo
20. Klaidų taisymas (Check spelling)
Apibendrinant – ko visgi trūksta?
Dalykai, kuriuos nepaminėjau

Panašūs įrašai:

1. Opera 10.50 Clean skin
2. Opera 10.50 pre-alpha versija – eilinis Operos spyris kitoms naršyklėms
3. Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite
4. Opera 10 Final artėja – arba kelelis tolimas, kelelis artimas
5. Opera 10 kalbos tikrinimas (redaguota: 2010-01-22)

Nors Opera Unite jau gan seniai prieinama, ir kai kurie jau bando išnaudoti šią technologiją (o šį dalyką galima drąsiai vadinti nauja technologija), sukurti naujas tarnybas ir panašiai, tačiau po finalinės versijos išleidimo tikėtina, kad apsukos dabar dar labiau padidės. Nes Opera Unite pasidarė stabilesnė ir atsirado papildomų funkcijų (pavyzdžiui, Opera Unite proxy, kuris turėtų padėti išspręsti problemas su ugniasienėmis arba neturint “tiesioginio išėjimo” į internetą). Taip pat atsirado daugiau informacijos eiliniams vartotojams ir dokumentacijos programuotojams apie Opera Unite tarnybų kūrimą.

Opera Unite: nuo ko pradėti (smagiu sekretorės-bobutės balsu)

Daugiau nuorodu

• Pilnas pakeitimų ir naujovių sąrašas;
• Opera Unite tinklaraštis;
• Opera Unite FAQ;
• Opera Unite vartotojo gidas;
• Opera Unite pavyzdžiai programuotojams;
• Opera Next – informacija apie tai, kas laukiama sekančioje versijoje.

P.S. O Operos Update funkcionalumas kaip visada neveikia taip kaip turėtų. Laiku dar nei karto negavau pranešimo apie atnaujinimą. Gal dar kas pražiopsojo. :)

Panašūs įrašai:

1. Opera Unite reprezentaciniai filmukai ir pora panaudojimo pavyzdžių
2. Opera 10.50 beta – jau gan stabili ir tinkama naudoti
3. Opera 10.50 pre-alpha versija – eilinis Operos spyris kitoms naršyklėms
4. Opera 10 su Opera Unite
5. Opera 10 Final artėja – arba kelelis tolimas, kelelis artimas

Gaila, kad pats Microsoft’as nepasirūpina tokiai dalykais. Aš to labiausiai nesuprantu – kodėl pats Microsoft’as nesugeba padaryti tokių smulkmenų. Juk kai kurie dalykai išties yra ne visiems patogūs – ilgalaikiai įpročiai, patirtis su kitomis operacinėmis sistemomis, ir panašiai. Sukuri nesudėtingą, bet lankstų parametrų konfigūravimo galimybe – ir visi patenkinti, visi gali sukonfigūruoti taip, kaip kiekvienam patogu.

P.S. Tiesa, vis dėlto prisiminiau apie dar vieną nesąmonę – darbas su Internet Explorer (kartais prireikia darbo reikalais) ir jo tabais – yra tikras vargas, nes kiekvienas tabas užduočių juostoje rodomas kaip atskiras langas. Kas mano akimis yra grįžimas atgal į praeitį, kai naršyklėje aplamai nebūdavo jokių tabų, o užduočių juostoje buvo gal koks 10 atidarytų Internet Explorer’ių. Ir kas baisiausiai, kaip aš suprantu, tai Microsoft’as tai padarė kaip pavyzdį kitoms programoms – t.y. taip turėtų veikti visos programos, kurių sąsajos yra su tabais. Todėl kažkaip prisibijau, kad kai kurie kūrėjai iš tikro pasieks šiuo pavyzdžiu.

Aš asmeniškai aplamai daugiau nei vieno naršyklės lango nelabai kada naudoju – kažkaip visi tabai dažniausiai telpa į vieną langą. Todėl man patogiausia yra, kai visi atidaryti naršyklėje puslapiai (tabai) atitinka viena užduotį užduočių juostoje (task’ą taskbar’e). Todėl atvejis su Internet Explorer’iu mano akimis atrodo išvis visišku marazmu.

Panašūs įrašai:

1. Windows 7: kaip sukurti seną-gerą “Show Desktop” mygtuką (pataisymas)
2. Windows 7: kaip sukurti seną-gerą “Show Desktop” mygtuką
3. Windows 7 – kelios naudingos paslėptos ir nelabai funkcijos

Tačiau šiandien nutariau bent jau pažiūrėti kaip atrodo Microsoft Security Essentials. Pabandžiau atidaryti tiesioginę nuorodą – www.microsoft.com/security_essentials/, kurį permetė mane į www.microsoft.com/security_essentials/market.aspx su klaida, kad ieškomas produktas yra “Not available in your country or region”. Nežinau dėl ko čia taip, ar tai pagal IP’ą nustato (sąsaja tai angliška įjungta), ar tai dar pagal kažką.

Panaršius tarp Microsoft’o produktų, atradau kitą, veikiančią nuorodą. Jei kam dar kils panaši problema, tai Microsoft Security Essentials galima pasiekti šiuo adresu – www.microsoft.com/security_essentials/default.aspx?mkt=en-us.

Atrodo “stiliovai”, veikia sklandžiai, bet ant kiek patikimas – pasakyti negaliu. ;)

P.S. Antivirusas yra nemokamas, bet patys Windows’ai – mokomi. T.y. nepamirškit bent juos nusipirkti. ;)

Panašūs įrašai:

1. Windows 7: kaip sukurti seną-gerą “Show Desktop” mygtuką (pataisymas)
2. Windows 7: kaip sukurti seną-gerą “Show Desktop” mygtuką
3. Microsoft egzaminai ir sertifikatai

Paini matematika, bet spręsti jums – jei reikia Opera Unite, tai teks siųstis šią versiją. Kas dėl manęs, tai aš Unite ypatingai neišnaudojau, todėl gal šį kartą taip greit nebesivelsiu į alpha-beta testavimus ant savo kailio, ir nors kažkiek pasidžiaugsiu finaline versija. Finalinė Opera 10.10 su Opera Unite versija turėtų pasirodyti ne už ilgo.

Panašūs įrašai:

1. Opera Unite reprezentaciniai filmukai ir pora panaudojimo pavyzdžių
2. Opera 10.50 Final – Choose Your Browser
3. Opera 10.50 beta – jau gan stabili ir tinkama naudoti
4. Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite
5. Opera 10 Final artėja – arba kelelis tolimas, kelelis artimas

http://www.youtube.com/watch?v=qHKGQ6sGauk

Panašūs įrašai:

1. Opera 10.50 Final – Choose Your Browser
2. Opera 10.50 pre-alpha versija – eilinis Operos spyris kitoms naršyklėms
3. Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite
4. Opera 10 Final artėja – arba kelelis tolimas, kelelis artimas
5. Safari 4 Final (naršyklių holywar tęsiasi)

Kelias iki finalinės versijos nebuvo trumpas – Opera 10 Alpha 1 versija buvo išėjusi 2008-ų metų gruodį, o tam tikrų funkcijų kelias prasidėjo dar nuo Opera 9.5+. Praktiškai nuo to laiko ir tenka naudoti šią versiją – iš pradžių šiaip pabandžiau, o paskui atgal atsistatyti būtų buvę problematiška. Dėl ko taip ir laukiu kol išeis finalinė versija. ;) Tiesa, versijos nuo gan seniai stabiliai veikė ir lūžinėdavo ne dažniau nei įprastos stabilios (stable) versijos.

Kas naujo bus pristatyta Opera 10 – jei lyginti su Opera 9.5+, tai tiesa pasakius, man asmeniškai, kaip tikriausiai ir daug kam kitam, jau būtų sunku įvardinti. Nes visos tos naujovės jau kaip lyg ir ne naujovės – daugelis Operos vartotojų seniausiai išbandę ir sėkmingai naudoja gana stabilias Beta versijas (o kai kurie tas naujovės ir nuo Alpha versijų bandosi). Kaip pati Opera pristatinėja naujausias ir svarbiausias funkcijas galima susipažinti Opera 10 RC puslapyje.

Kaip nebūtų gaila, į Opera 10 finalinę versiją kol kas neįeis funkcija, kuri laikoma išties revoliucine – Opera Unite. Tiesa ši funkcija nebuvo įtraukiama ir į Beta versijas (buvo prieinama tik specialiose versijose). Todėl galima būtų numatyti, kad neįeis ir į finalinę. Labai jau netikėtai buvo pasirodžiusi ši funkcija – tai įvyko visai neseniai, ir kai Opera 10 buvo jau Beta stadijoje. Akivaizdu, kad reikia daugiau laiko, kad ištobulinti šią revoliucinę technologiją – ir, manau, čia Operai reikėtų paskubėti, nes iš to “revoliucingumo” gali nieko ir neišdegti (konkurentai nemiega).

Panašūs įrašai:

1. Opera 10.50 Final – Choose Your Browser
2. Opera 10.50 beta – jau gan stabili ir tinkama naudoti
3. Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite
4. Opera 10 su Opera Unite
5. Safari 4 Final (naršyklių holywar tęsiasi)

Ir šiandien man tas daiktas ne iš to, ne iš šio pranešė – “Užteks, vyruti, susimokėk prie kasos – tada pratęsim.” Čia aš kažką praleidau, ar nuo kada Last.fm (kaip radijas, ne kaip scrobbleris – statistikos registravimas) tapo pilnai mokamas? Kiek pamenu, anksčiau tik papildomos funkcijos (pilnai personalizuotas radijas ir panašiai) buvo mokamos, bet kažką galėdavai klausytis ir nemokamai. Dabar kur nepaspaudžiu – nieko nebeduoda klausytis, vis klausia – “Did you enjoy it?” Vienintelis dalykas, kuris liko prieinamas ir ką galiu klausyti – tai “Recently loved”.

Gal aš kažką ir busiu pražiopsojęs, bet Last.fm ženkliai krito mano akyse. O aš buvau toks lojalus jų vartotojas (bent jau kas liečiasi scrobbl’inimą). Ten esu užsiregistravęs dar nuo www.audioscrobbler.com laiku (nuo 2004 metų). Juk jau rašiau, kad esu visokių tokių statistikų gerbėjęs, ane? ;) Kai pradėjau naudotis to gėrių jis lūžinėdavo į dieną po kelis kartus, statistika vėluodavo vos ne savaitėm – toks dalykas, kaip “Recently Listened Tracks” veikdavom nebent per dideles šventes. Tačiau dėl tokių dalykų viskas buvo dar artimiau ir smagiau.

Dar truputi pasigirsiu, kad kažkada biteplius.lt (tada dar Banga, ar kaip ten tas daiktas vadinosi) net buvau pradėjęs tema – “Ar nauduojasi kas nors www.audioscrobbler.com?” (dabar tema pervadinta moderatoriais į kažkokį kitą ilgą pavadinimą). Tema gyva iki šiol, ir seniausiai pergyveno biteplius’e mane pati. ;)

Na ir pabaigau, atsakau į klausimą – yes, I did! ;)

Panašių įrašų nėra.