Taip, truputi primena ASCII meną, kuris savo ruožtu primena paišymą su spausdinimo mašinėlėmis, bet vis vien atrodo įspūdingai. Ir kas svarbiausia, viskas tai ne taip ir sunkiai pasidaro – ne sunkiau nei įprasto CSS meniu padarymas.

Viskas čia gerai su tuo menu, bet ne tai labiausiai sužavėjo. O sužavėjo (tiksliau prajuokino) tai kaip visą tą meną atvaizduoja visų mylimas Internet Explorer’is. Visos naršyklės (FireFox, Chrome, Safari, Opera) atvaizduoja viską daugiau mažiau panašiai, o Internet Explorer’is va taip va:

Švelniai tariant, Acid testas neišlaikytas. Net per vidurį visą tą reikalą atvaizduoti nesugebėjo. :D Su ką tik pasirodžiusią Internet Explorer 9 preview versija vaizdas jau geresnis ir panašus į tiesą, bet ne visiškai. Nors ir koks neįtekėtinas ir absolutely unbelievable amazing (© Steve Jobs & Apple) pagal Microsoft’ą yra tas jų IE 9, ir kaip jis viską puikiai palaiko, bet tikrai ne viską 100%.

Į tokius Microsoft’o atliktus testus pažiūrėjus, prisimenant dar vieną puikią Microsoft’o palyginimo lentelę, tai kartais jau net nebejuokinga darosi, o graudu. Po viso šito, tai net visai malonu pasidaro, kad Europos Sąjunga truputi nusodino IE.

Aišku neskubėkime daryti išvadų apie dar neišėjusį IE 9, nors bent jau aš tai vilčių tikrai daug neturiu. Nors kas ten žino, gal jau pagaliau pribrendo laikas ir Microsoft’ui sukurti pagaliau kokią nors Windows-7-style naršyklę, nes jau tikrai laikas. Šiam momentui aš tikrai neįsivaizduoju kaip nors kažkiek pažengusiam vartotojui galima normaliai ir nesikeikiant naršyti internetus vien su IE, kai ten vien tabai atsidarinėja velnias žino kiek laiko. Ir čia jau nekalbant apie visų tų Web standartų ir technologijų palaikymą.

Ir tegu Microsoft’as nesupyksta už šias tiesas. Mano akimis, susitvarkyti su savo naršyklę – būtų vos ne didžiausio prioriteto darbas Microsoft’ui. Aišku Microsoft’as pinigus pagrinde ne iš to pasidaro, bet bendrame rezultate pozicijų praradimas naršyklių rinkoje kažin ar labai daug naudos atneštų.

Aj, kažkaip nukrypau su tuo IE, ne visai apie tai įrašas turėjo būti. Kvadratinis IE valdo! :))

Panašių įrašų nėra.

Devigners – people who can both develop and design (developer + designer).

Devigners can actually slice and dice, code their own designs without using silly WYSIWYG’s to do it either. They can do HTML and CSS, read a C#, VB, PHP or whatever files, they don’t go running and screaming away from XML. © Heather Solomon

Įdomu, kad prieš neoficialiai patvirtinant, buvo siūlomi ir tokie variantai:

• Desveloper (didn’t have the same sexy zing);
• Designoper (too Jurassic Park);
• Developing Designer (too right out of school);
• Designing Developer (yeah like a developer can design – heehee).

Panašių įrašų nėra.

“Šią dieną įvairių šalių programuotojai rengia vakarėlius, krečia kompiuterinius pokštus, rašo juokingas programas, varžosi kompiuteriniais žaidimais, dirba senais kompiuteriais ir kt.” – day.lt

Gavosi taip, kad aš “padirbau senu kompiuteriu”, nors nieko ypatingo šią dieną veikti ir nežadėjau, bet taip jau netyčia išėjo, kad šiek tiek tvarkėmės pas mama namie (ten, kur ir aš anksčiau gyvenau) ir suradom vieną tokį senovinį daiktą:

Atkreipkite dėmesį į tų metų stebuklingiausią mygtuką – “Turbo button“, kuris šiame aparate tikrai veikė. ;)

Tvarkėmės ir nutarėm šitą aparatą mesti lauk, nes tokio gėrio per daug ir taip jau susikaupė: nuo 14”-15” monitorių iki senovinių tinklo plokščių (kur dar UDP jungtimi nė nekvepia) ir tokių vat kompiuterių. Tačiau staiga užplūdo nostalgijos ir kitokie prisiminimai, todėl nutarėm su broliu visą tai užfiksuoti ir padaryti mini reportažą iš įvykių vietos, kad bent atmintis liktų. Toliau seks šiek tiek istorijos ir įdomių nuotraukų (visos nuotraukos spaudžiamos-didinamos).

*****

Tai gi, kas ypatingo šitame aparate, ir kodėl būtent jis sukėlė man tas nostalgijas? Paprasčiausiai tai yra mano pirmasis kompiuteris. Aišku prieš tai dar buvo visokie ZX-Spectrum’ai, bet šis buvo pirmasis tikras Personalinis Kompiuteris (PC).

Šitas aparatas buvo pirktas gūdžiais 1995 metais. Pirktas buvo iš kažkokio tai bičo, kuris prekiavo padėvėta kompiuterine technika. Kainavo 650$, t.y. net apie 2600 Lt (tuo metu valiutos kursas buvo apie 1$ = 4 Lt). Kompiuterio konfigūracija buvo daugmaž tokia, jei gerai pamenu: 486DX 66MHz, 1-2Mb Ram, 420Mb diskas (pagal tuos metus gan didelės talpos). Tais metais už tokią kainą tai buvo toli gražu kompiuteris ne iš galingiausių (berods jau ir Pentium’ai pas mus pradėjo rodytis). Jau ne kalbant apie tai, kad nebuvo nei garso plokštės, nei CD-rom’o, nei kitų dabar įprastų dalykų.

Motininė plokštė su krūva ISA jungčių

Kišami pinigai į šį daiktą buvo praktiškai pastoviai. Kažkada pirkome 4Mb ar tai 6Mb papildomos RAM atminties (kad iš viso būtų 8Mb, nes Warcraft’ui 2 tai buvo minimumas), vėliau keitėm procesorių iš 40Mhz į 100Mhz (!). Dabar skamba juokingai, bet taip buvo. ;) Ir visi tokie pakeitimai tikrai kainavo. Aplamai tais pirmais metais visos dalys atrodė brangios ir praktiškai nepakeičiamos. Nuo klaviatūrų, kurios buvo keičiamos nebent tik tada, kai jau kokia pusė klavišų nebeveikdavo, iki 14” monitorių, kurie kartais išvis įsijungdavo tik švenčių dienomis, o gauti naują buvo problema.

CD-rom’ą įpirkome po kokių metų-dviejų. Tai buvo 8x greičio Sony aparatas, kainavęs 120$ (480Lt). Dar po kažkiek laiko įsigijome 1.7Gb kietąjį diską, kuris išvis atrodė vos ne guminis ir užpildyti jį atrodė praktiškai nebus įmanoma. Tiesa tada nebuvo nei jokių Divx’ų (tuometinis sinonimas filmų, kuriuos galima buvo žiūrėti kompiuteryje), ir MP3 tik tik pradėjo rodytis (bent jau plačiai). Todėl iš tikro nelabai buvo kuo pildyti tokius diskus.

Diskų (ir dar kažko) kontreleris (tuo metu jie dar nebuvo integruoti į motininę plokštę)

Legendinio Cirrus Logic vaizdo plokštė

Kažkada dar nusipirkom garso plokštė, lygtais už 35$ (o gal net ir litų tiek, nes, kiek pamenu, kainavo palyginus nebrangiai). Tai buvo berods Creative Soundblaster Pro, 16 kanalų. Ir tada prasidėjo Fasttracker laikai – muzikos kūrimo programa, skirta kurti taip vadinamą tracker’inę muziką. Tai buvo vienas pagrindinių užsiėmimų prie kompiuterio. ;)) Taip pat pagaliau išgirdome kaip skamba Doom 2. Tiesa jau ir anksčiau girdėjome, nes pereinant jį kokį penktą kartą kažkaip įsigudrinome įjungti garsą per PC Speaker’į (1 kanalas), tačiau su tikrąja garso plokšte nebuvo ko ir lyginti.

486DX procesorius (Microsoft Windows Compatible!)

168 kojelių, jei gerai suskaičiavau ;)

Daugmaž tiek kas liečiasi būtent šį aparatą. Tiesa kai jau turėjome naujesnį kompiuterį, tai šitas vis dar ilgą laiką stovėjo kaip antrinis kompiuteris, pilnai veikiantis. Su kokia Opera 5 dar buvo galima ir internete panaršyti. ;)

O šiaip tai užplūdus nostalgijai, tai tokiom temom galėčiau šnekėti ir šnekėti – Windows 3.11 instaliavimas iš ~30 diskiečių (floppy disk), Windows 95-98, o paskui dar prisidėjo ir internetas, su “lūžinėjančiu” kas 10 minučių ryšiu, prie kurio buvo galima jungtis tik po 18:00 valandos vakaro, visokie IRC ir t.t., ir t.t.

Na ir žinoma, sveikinimai kitiems kolegoms. Gal irgi ką nors nestandartinio šiandien nuveikėt, ar kokie prisiminimai užplūdo apie tai, kaip iki to nusiritote, kad tokias dienas tenka atžymėti? ;)

Panašių įrašų nėra.

Kas įdomu, tai pasirodo sertifikatų pristatymas jau yra už papildomą mokestį. Norint užsakyti sertifikatų pristatymą – microsoft.com siunčia į kažkokį tai “third-party” tinklapį, kur už pristatymą siūlo atsikratyti 9.95$ už vieną sertifikatą (ir po 0.99$ už kiekvieną papildomai). Anksčiau pristatymas ir visi kiti pribumbasai buvo įskaičiuoti į egzamino kainą ir Microsoft’as už tai neprašė nieko papildomai mokėti.

Tiesa dabar visus “popierius” galima tvarkytis elektroniniu būdu per MCP svetainę – atsisiųsti sertifikatus PDF/XPS formatu, atspausdinti, persiųsti darbdaviui ar kitiems partneriams, ir panašiai. Buvo tokia galimybė ir anksčiau, bet pagrindas kažkaip vis gi buvo “gyvi” sertifikatai, o el. paslaugos kaip priedas – o dabar atvirkščiai. Taip pat dar ne taip seniai elektroniniai sertifikatai nelabai atspindėjo tiesą (į rankas gavau kiek kitokius, nei buvo pasiekiami elektroniškai) – pavyzdžiui parašas vis dar buvo B. Gates’o, o ne S. Ballmer’io. Dabar jau viskas tvarkoje, ir galima apsieiti be popierinių variantų.

Panašūs įrašai:

1. Microsoft Certified Technology Specialist sertifikatai

Šiandien netyčia aptikau, kad pasirodo vis dėl to įmanoma. Nors ir nelabai patogu, nelabai lankstu – gal todėl ir nepastebėjau tokios galimybės. Nors tikrai nelabai pamenu, kad toks pasirinkimas man buvo pasiūlytas. Iš kurio tinklaraščio perkelti statistiką, galima nurodyti tik įjungiant WordPress.com Stats įskiepį – suvedus API key, bus galima pasirinkti (parodyta paveiksliuke). Jeigu dar kartą prireiks pakeisti – reikės vėl išjungti/įjungti įskiepį.

Viso to pasiekoje vėl šiokie tokie nuostoliai – kelių dienų statistika liko užfiksuota atskirai. Nors ji gan svarbi tuo, kad galima pažiūrėti kaip kas pasikeitė, po domeno perkėlimo. Na, bet senoji statistika vis gi svarbesnė – už ilgesnį laiko tarpą, daugiau įvykių atspindi, ir panašiai.

P.S. Nuo seno esu visokių tokių statistikų didelis gerbėjas, gal todėl taip jautriai reaguoju. :D

Panašūs įrašai:

1. WordPress tinklaraščio domeno keitimas

Seniai planavau, dabar pagaliau prisiruošiau ir pakeičiau tinklaraščio domeną bei virtualius namus (hostingą). Pakeičiau pagrinde dėl to, kad vietinio hostingo (kurį teikė mano interneto tiekėjas) sąlygos pasidarė šiek tiek ankštokos. Pats hostingas veikė kaip lyg ir be ypatingų problemų – patikimumo/kokybės atžvilgiu visko užtekdavo, tačiau ~100Mb vietos po kiek laiko pradėjo trukti net ir kelioms nuotraukoms įkrauti. Ant galo net ir atnaujinti WordPressą ar jo įskiepius nebesigaudavo, nes trukdavo vietos. Na ir šiaip asmeninio, prie nieko nepririšto domeno, jau gan senokai reikėjo.

Nutarta – padaryta. Nors ir tenka dirbti šitoje srityje, bet anksčiau asmeniniais reikalais neteko susidurti su domenų/hostingų įsigijimų (vis kažkaip kitokių išteklių turėdavau). Todėl buvau net šiek tiek maloniai nustebintas – kaip viskas greitai ir sklandžiai tai dabar daroma. Jokio popierizmo, jokių ilgų aiškinimosi – viskas elektroninių būdų ir kelių minučių bėgyje.

Tai gi, vietą perkėlimui buvo paruošta, reikėjo pereiti prie pačių perkėlimo darbų. Pats failų perkėlimas  iš vieno FTP į kitą FTP, bei duombazės atsarginės kopijos darymas ir perkėlimas į kitą serverį – kaip ir buvo tikėtasi, jokių problemų nesukėlė. Viskas tai jau daryta n kartų. Jei kam kils klausimų kaip tai daroma – galėsiu ir detaliau aprašyti.

Liko kiti svarbūs klausimai ir pakeitimai:

• Pakeisti nuorodą į RSS srautą FeedBurner tarnyboje – darbas nesunkus, kaip ir “как два бита переслать”.
• Pakeisti/persiregistruoti kitose tarnybose (pvz. blogeriai.net, blogologas.lt, blogis.lt ir panašiai):
  su atsinaujintais blogeriai.net viskas gan paprasta, nors ir teko trinti anksčiau užregistruotą tinklaraštį ir registruotis per naują;
  blogologas.lt ir blogis.lt tokiems atnaujinimams išvis nelabai pritaikyti, kad net nutariau į juos pažiūrėti pro pirštus ir palikti automatinio peradresavimo valiai.
• Vienas svarbiausių dalykų – SEO klausimai. T.y. kas liečiasi santykių su Google’ais ir kitais Bing’ais. Apie tai parašysiu šiek tiek detaliau.

Puiku, jei senas adresas lieka jums prieinamas, ir dar puikiau, jei jis bus prieinamas dar neribotą laiko tarpą. Kam to reikia?  Tam, kad tinklaraščio lankytojai ir įvairios tarnybos (tame tarpe ir Google’as) spėtų persiorientuoti ir prisipratinti prie naujojo tinklaraščio adreso.

Kas dėl RSS srautų (jūk dažniausiai tinklaraščiai yra žinomi ne savo tiesioginiu adresu, o būtent RSS srautu), tai naudojant FeedBurner’į (arba panašią tarnybą) bent jau vienas galvos skausmas atkrenta. Jums nereikės reklamuoti naujojo RSS srauto adreso ir šimta kartų kiekvienam priminėt apie adreso pakeitimus, nes FeedBurner suteikia kiekvienam RSS srautui savo unikalų adresą – prie kurio ir yra jungiami skaitytojai. Dažniausiai, kas liečiasi pastoviųjų lankytojų/skaitytojų, tuo net gali ir užtekti – visi tie pastovieji ir liks toje pačioje vietoje.

Dėl pačio tinklaraščio adreso, tai artimiausiems draugams galima tiesiog pasakyti – “Ты туда не хады, ты сюда хады”, ir visi draugai atnaujina savo bookmarkus, ir visi laimingi. Tačiau lieka Google’as su visa kruva indeksuotų įrašų, kuri nukreipti senuoju adresu; taip pat visame plačiame internete lieka ir kruva atsitiktinių senų nuorodų, kurias buvot palikę jūs patys ar kas nors kitas, ir panašiai.

Tam tikslui senuoju adresu reikia įdėti automatinį peradresavimą (redirect) į naują tinklaraščio adresą. Tam ir reikia, kad senas adresas būtų prieinamas jums, o ne kam nors kitam, kad galėtumėte tai padaryti. Šiuo atveju kalba eina apie 301 redirect’ą (Permanent redirect). Tokius redirektus Google’as pats automatiškai įvertina ir perindeksuoja rezultatus imant naują adresą. Tokiu būdu yra išvengiamas rezultatų dubliavimas, kuris Google’ui gan stipriai nepatinka, ir dėl ko paieškos reitingai gali gan stipriai nukristi.

Iš pradžių 301 peradresavimui radau gan neblogą WordPress įskiepį – Redirection. Šis įskiepis gan patogiai ir lanksčiai konfigūruojasi. Iš esmės man jo pilnai užteko, viskas veikė sklandžiai. Tačiau trukumas čia lieka tas, kad senoju adresu turi likti ir pats tinklaraštis, arba bent jau tuščias WordPress’as su įjungtu Redirection įskiepiu. Pagalvojau, kad galėtų būti ir paprastesniu būdu. Ilgai neieškant radau paprasčiausią būdą, su paprasčiausiu .htaccess failu:

<IfModule mod_rewrite.c>
RewriteEngine On
RewriteRule ^(.*)$ http://www.callia.lt/$1 [R=301,L]
</IfModule>

Peradresavimai veikia puikiai, o kaip į tai sureaguos Google’as – reikės pastebėti. Tačiau, manau, kad turėtų sureaguoti teisingai.

Kaip ten bebūtų, tokiais peradresavimais labai pasitikėti nereikėtų, nes gal vis gi kažkada nebeteksite priėjimo prie senojo domeno. Todėl reikia stengtis ir padaryti taip, kad lankytojai ir įvairiausios tarnybos kuo greičiau persiorientuotų prie naujojo tinklaraščio adreso. Pavyzdžiui, vienas iš tokių dalykų, kurį iš pirmo karto galima pamiršti ir praleisti – yra nuorodos tinklaraščio įrašuose į resursus iš pačio tinklaraščio (nuorodos į ankstesnius įrašus, nuorodos į paveiksliukus, kitus failus ir panašiai). Kol senuoju adresu yra peradresavimas į naują – tol jokių problemų galite ir nepastebėti, priešingu atveju – galite su pastarosiomis susidurti.

Būtų galima pereiti per visus savo tinklaraščio įrašus ir pakeisti visas senas nuorodas naujomis. Tačiau net ir tam reikalui yra sukurtas puikiai veikiantis įskiepis – Search and Replace. Su šiuo įskiepio pagalba nesunkiai, per kelias sekundes, pakeičiau visas senas nuorodas naujomis. Žinoma, šį įskiepį galima pritaikyti ir kitais atvejais. Tereikia žinoti, kad toks yra.

Štai lyg ir susidorojau su perkėlimo problemomis. Liko pastebėti kelias dienas ar tikrai viskas veikia taip kaip norėtųsi, ir ar tikrai matomas naujas tinklaraščio adresas, kur to reikia.

Vienintelis dalykas, kurio nepavyko perkelti (forumuose rašoma, kad aplamai neįmanoma) – tai WordPress.com Stats sukauptos statistikos. Tai nėra labai didelė netektis, ypač kai yra Google Analytics, tačiau retkarčiais pažiūrėdavau šią statistiką – lengvai ir patogiai prieinama, o taip pat ir greitai atsinaujina (pavyzdžiui, lyginant su Google Analytics). Kita vertus, ne tiek ilgai dar “tinklaraščiauju”, kad ten būtų sukaupta labai daug naudingos statistikos – bet kaip ten bebūtų, ten yra pradžia, į kurią ateityje gal būtų įdomu pasižiūrėti.

Panašūs įrašai:

1. WordPress.com Stats perkėlimas – visgi įmanoma

Neseniai išlaikiau pirmuosius man reikiamus Microsoft egzaminus - “[70-536] TS: Microsoft .NET Framework 2.0 – Application Development Foundation” ir “[70-562] TS: Microsoft .NET Framework 3.5, ASP.NET Application Development”.

Šiandien pagaliau gavau du laiškus – tiesiai iš Steven’o Ballmer’io rankų. Jis net pasirašė ant poros popierių ir sakė: “jei ką, tai tu, šita, – skambyk man”. Jei kas ne v kurse, tai Steven Ballmer dabar užima Bill’o Gates’o kėdę – t.y. pasirašinėja visokių programuotojų (ir ne tik jų) sertifikatus, palaiko ryšį, nu ir dar keletą milijardų žalių prilaiko.

Laiškai buvo du (nežinau kodėl nesugebėjo sutalpinti į vieną dviejų popieriaus lapų). Štai kaip atrodė: 

Viduje radau keletą popierių ir du sertifikatus: “Microsoft Certified Technology Specialist: .NET Framework 3.5, ASP.NET Applications” ir “Microsoft Certified Technology Specialist (MCTS)”:

Dar viduje buvo kieta kreditinė kortelė – be nuotraukos, be nieko, tik vardas ir pavardė. Turbūt tik šiaip dėl grožio.;)

Pabandžiau sukišti į rėmelį, bet netilpo, nes sertifikatų dydis, pasirodo, kažkoks nestandartinis: pagal aukštį – per sunkūs, pagal plotį – per protingi. Beliko su izolkė ant sienos užklijuot, nesakysiu kurioje patalpoje. ;)

P.S. Jei kas pasimetęs tarp Microsoft’o sertifikavimo  procedūrų (pirmą kartą pradedant žiūrėti, yra kur pasimesti) – galiu padėti ir pakonsultuoti kaip ten kas, ką laikyti, kur laikyti, ir panašiai.

Panašūs įrašai:

1. MCPD: ASP.NET Developer 3.5 sertifikatas