IT ir kompiuterija
Perkelinėjant tinklaraštį į kitą domėną prieš kelias dienas rašiau, kad vienas iš tokių dalykų, kurį nepavyko perkelti, yra WordPress.com Stats sukaupta statistika. Ši statistika yra kaupiama WordPress.com serveriuose.
Šiandien netyčia aptikau, kad pasirodo vis dėl to įmanoma. Nors ir nelabai patogu, nelabai lankstu – gal todėl ir nepastebėjau tokios galimybės. Nors tikrai nelabai pamenu, kad toks pasirinkimas man buvo pasiūlytas. Iš kurio tinklaraščio perkelti statistiką, galima nurodyti tik įjungiant WordPress.com Stats įskiepį – suvedus API key, bus galima pasirinkti (parodyta paveiksliuke). Jeigu dar kartą prireiks pakeisti – reikės vėl išjungti/įjungti įskiepį.
Viso to pasiekoje vėl šiokie tokie nuostoliai – kelių dienų statistika liko užfiksuota atskirai. Nors ji gan svarbi tuo, kad galima pažiūrėti kaip kas pasikeitė, po domeno perkėlimo. Na, bet senoji statistika vis gi svarbesnė – už ilgesnį laiko tarpą, daugiau įvykių atspindi, ir panašiai.
P.S. Nuo seno esu visokių tokių statistikų didelis gerbėjas, gal todėl taip jautriai reaguoju. :D
Girdėjau keletą nusiskundimų, na ir šiaip pats žinojau, kad tekstas būtų gerai įskaitomas, šrifto ir fono spalvos turi būti pakankamai kontrastingos. Tačiau vien to ne visada užtenka, nes kaip ten bebūtų – geriausiai skaitomas tekstas yra visiems įprastas juodas-ant-balto. Atvirkštinis variantas – baltas-ant-juodo, nors ir yra pakankamai kontrastingas, tačiau dauguma vis gi vis vien balsuoja už juodą-ant-balto.
Anksčiau jau bandžiau žaisti su šio tinklaraščio šablono dizainu, kuris man visai patikdavo ir toks koks buvo – o buvo jis būtent su baltu-ant-juodo tekstu. Tačiau normalaus “negativo” vis nepavykdavo išgauti, ir rezultate likdavau su pirmine išvaizda. Po kiek laiko vėl prisėdau prie šio darbo ir pavyko išgauti šiokį tokį negatyvą, su kuo mažesniais senos išvaizdos pakeitimais ir su juodu-ant-balto tekstu. Man lygtais visai patinka. ;) Dar ir skaitytojams patogiau skaityti bus, ir šiaip šablonas pasidarė labiau unikalus. ;)
Palyginimui senas variantas:
Ir naujas variantas:
Pradžiai trumpai: pakeičiau tinklaraščio domeną iš http://callia.user.lt į http://www.callia.lt. Perkėlimo darbai praėjo lygtais sklandžiai, automatinis peradresavimas lygtais irgi veikia normaliai. Jei pastebėsit kokias nors bėdas – būtų malonu, jei praneštumėte. Toliau aprašysiu smulkiau kaip vyko perkėlimo darbai ir kokie su tuo susiję klausimai man rūpėjo.
Seniai planavau, dabar pagaliau prisiruošiau ir pakeičiau tinklaraščio domeną bei virtualius namus (hostingą). Pakeičiau pagrinde dėl to, kad vietinio hostingo (kurį teikė mano interneto tiekėjas) sąlygos pasidarė šiek tiek ankštokos. Pats hostingas veikė kaip lyg ir be ypatingų problemų – patikimumo/kokybės atžvilgiu visko užtekdavo, tačiau ~100Mb vietos po kiek laiko pradėjo trukti net ir kelioms nuotraukoms įkrauti. Ant galo net ir atnaujinti WordPressą ar jo įskiepius nebesigaudavo, nes trukdavo vietos. Na ir šiaip asmeninio, prie nieko nepririšto domeno, jau gan senokai reikėjo.
Nutarta – padaryta. Nors ir tenka dirbti šitoje srityje, bet anksčiau asmeniniais reikalais neteko susidurti su domenų/hostingų įsigijimų (vis kažkaip kitokių išteklių turėdavau). Todėl buvau net šiek tiek maloniai nustebintas – kaip viskas greitai ir sklandžiai tai dabar daroma. Jokio popierizmo, jokių ilgų aiškinimosi – viskas elektroninių būdų ir kelių minučių bėgyje.
Tai gi, vietą perkėlimui buvo paruošta, reikėjo pereiti prie pačių perkėlimo darbų. Pats failų perkėlimas iš vieno FTP į kitą FTP, bei duombazės atsarginės kopijos darymas ir perkėlimas į kitą serverį – kaip ir buvo tikėtasi, jokių problemų nesukėlė. Viskas tai jau daryta n kartų. Jei kam kils klausimų kaip tai daroma – galėsiu ir detaliau aprašyti.
Liko kiti svarbūs klausimai ir pakeitimai:
- Pakeisti nuorodą į RSS srautą FeedBurner tarnyboje – darbas nesunkus, kaip ir “как два бита переслать”.
- Pakeisti/persiregistruoti kitose tarnybose (pvz. blogeriai.net, blogologas.lt, blogis.lt ir panašiai):
- su atsinaujintais blogeriai.net viskas gan paprasta, nors ir teko trinti anksčiau užregistruotą tinklaraštį ir registruotis per naują;
- blogologas.lt ir blogis.lt tokiems atnaujinimams išvis nelabai pritaikyti, kad net nutariau į juos pažiūrėti pro pirštus ir palikti automatinio peradresavimo valiai.
- Vienas svarbiausių dalykų – SEO klausimai. T.y. kas liečiasi santykių su Google’ais ir kitais Bing’ais. Apie tai parašysiu šiek tiek detaliau.
Puiku, jei senas adresas lieka jums prieinamas, ir dar puikiau, jei jis bus prieinamas dar neribotą laiko tarpą. Kam to reikia? Tam, kad tinklaraščio lankytojai ir įvairios tarnybos (tame tarpe ir Google’as) spėtų persiorientuoti ir prisipratinti prie naujojo tinklaraščio adreso.
Kas dėl RSS srautų (jūk dažniausiai tinklaraščiai yra žinomi ne savo tiesioginiu adresu, o būtent RSS srautu), tai naudojant FeedBurner’į (arba panašią tarnybą) bent jau vienas galvos skausmas atkrenta. Jums nereikės reklamuoti naujojo RSS srauto adreso ir šimta kartų kiekvienam priminėt apie adreso pakeitimus, nes FeedBurner suteikia kiekvienam RSS srautui savo unikalų adresą – prie kurio ir yra jungiami skaitytojai. Dažniausiai, kas liečiasi pastoviųjų lankytojų/skaitytojų, tuo net gali ir užtekti – visi tie pastovieji ir liks toje pačioje vietoje.
Dėl pačio tinklaraščio adreso, tai artimiausiems draugams galima tiesiog pasakyti – “Ты туда не хады, ты сюда хады”, ir visi draugai atnaujina savo bookmarkus, ir visi laimingi. Tačiau lieka Google’as su visa kruva indeksuotų įrašų, kuri nukreipti senuoju adresu; taip pat visame plačiame internete lieka ir kruva atsitiktinių senų nuorodų, kurias buvot palikę jūs patys ar kas nors kitas, ir panašiai.
Tam tikslui senuoju adresu reikia įdėti automatinį peradresavimą (redirect) į naują tinklaraščio adresą. Tam ir reikia, kad senas adresas būtų prieinamas jums, o ne kam nors kitam, kad galėtumėte tai padaryti. Šiuo atveju kalba eina apie 301 redirect’ą (Permanent redirect). Tokius redirektus Google’as pats automatiškai įvertina ir perindeksuoja rezultatus imant naują adresą. Tokiu būdu yra išvengiamas rezultatų dubliavimas, kuris Google’ui gan stipriai nepatinka, ir dėl ko paieškos reitingai gali gan stipriai nukristi.
Iš pradžių 301 peradresavimui radau gan neblogą WordPress įskiepį – Redirection. Šis įskiepis gan patogiai ir lanksčiai konfigūruojasi. Iš esmės man jo pilnai užteko, viskas veikė sklandžiai. Tačiau trukumas čia lieka tas, kad senoju adresu turi likti ir pats tinklaraštis, arba bent jau tuščias WordPress’as su įjungtu Redirection įskiepiu. Pagalvojau, kad galėtų būti ir paprastesniu būdu. Ilgai neieškant radau paprasčiausią būdą, su paprasčiausiu .htaccess failu:
<IfModule mod_rewrite.c>
RewriteEngine On
RewriteRule ^(.*)$ http://www.callia.lt/$1 [R=301,L]
</IfModule>
Peradresavimai veikia puikiai, o kaip į tai sureaguos Google’as – reikės pastebėti. Tačiau, manau, kad turėtų sureaguoti teisingai.
Kaip ten bebūtų, tokiais peradresavimais labai pasitikėti nereikėtų, nes gal vis gi kažkada nebeteksite priėjimo prie senojo domeno. Todėl reikia stengtis ir padaryti taip, kad lankytojai ir įvairiausios tarnybos kuo greičiau persiorientuotų prie naujojo tinklaraščio adreso. Pavyzdžiui, vienas iš tokių dalykų, kurį iš pirmo karto galima pamiršti ir praleisti – yra nuorodos tinklaraščio įrašuose į resursus iš pačio tinklaraščio (nuorodos į ankstesnius įrašus, nuorodos į paveiksliukus, kitus failus ir panašiai). Kol senuoju adresu yra peradresavimas į naują – tol jokių problemų galite ir nepastebėti, priešingu atveju – galite su pastarosiomis susidurti.
Būtų galima pereiti per visus savo tinklaraščio įrašus ir pakeisti visas senas nuorodas naujomis. Tačiau net ir tam reikalui yra sukurtas puikiai veikiantis įskiepis – Search and Replace. Su šiuo įskiepio pagalba nesunkiai, per kelias sekundes, pakeičiau visas senas nuorodas naujomis. Žinoma, šį įskiepį galima pritaikyti ir kitais atvejais. Tereikia žinoti, kad toks yra.
Štai lyg ir susidorojau su perkėlimo problemomis. Liko pastebėti kelias dienas ar tikrai viskas veikia taip kaip norėtųsi, ir ar tikrai matomas naujas tinklaraščio adresas, kur to reikia.
Vienintelis dalykas, kurio nepavyko perkelti (forumuose rašoma, kad aplamai neįmanoma) – tai WordPress.com Stats sukauptos statistikos. Tai nėra labai didelė netektis, ypač kai yra Google Analytics, tačiau retkarčiais pažiūrėdavau šią statistiką – lengvai ir patogiai prieinama, o taip pat ir greitai atsinaujina (pavyzdžiui, lyginant su Google Analytics). Kita vertus, ne tiek ilgai dar “tinklaraščiauju”, kad ten būtų sukaupta labai daug naudingos statistikos – bet kaip ten bebūtų, ten yra pradžia, į kurią ateityje gal būtų įdomu pasižiūrėti.
MS Office 2010 Technical Preview – I’m in
Kažkada pamačiau pranešimą, kad Microsoft’as priima paraiškas MS Office 2010 Technical Preview programoje dalyvauti, ir nutariau užpildyti, įdomumo dėlei.
Vakar tik aprašiau, kad pasirodė MS Office 2010 Technical Preview ir apie kitus Microsoft’o abrikosus, o šiandien truputi netikėtai gavau laišką su tema “Welcome to the Microsoft® Office Technical Preview!”, kuriame mane kviečia prisijungti ir parsisiųsti Office’o Preview versija. Jau net ir pamiršęs buvau, kad dalyvauju. ;)
Tai gi, Office’o Preview versija jau siunčiasi, bus galima gyvai pamaigyti kas ten gražaus pridarė. Gal kada ir kokia apžvalgą parašysiu tą progą. Tik tiek, kad atostogų metas ateina, tai greitu laiku tikriausiai nelabai bus laiko tuo rimčiau užsiimti. Na, bet gal ir po atostogų (po 2-3 savaičių) tai bus dar aktuali informacija – bus matyt.
Microsoft Office, SharePoint 2010 ir kitų Microsoft naujienų belaukiant
Pagalvojau, kad visai laikas duoti duoklę tam, su kuo tenka dirbti, ir padaryti pirmą įrašą daugiau-mažiau susietą su profesine veikla ir įgūdžiais. Labai gilintis į technologinius aspektus nesistengsiu – pabandysiu glaustai apžvelgti situaciją Microsoft produktų fronte. O naujienų laukia išties nemažai.
Ant dienų pagaliau pasirodė Microsoft Office 2010 Technical Preview. Nekalbant apie visokius torrentus, tai ši versija prieinama ne kiekvienam, tačiau dabar jau prieinami krūvos screenshot’ų ir video kaip viskas realiai veikia ir sukasi naujame Office’e. Atskirus filmukus apie Microsoft Office 2010 produktus galima pažiūrėti Microsofto svetainėje (Silverlight versija) arba Youtube kanale (flash versija).
Kas liečiasi visokius Word’us, Excel’ius ir kitus seniai pažįstamus Office produktus – tai viskas kažkiek pagrožės, pasidarys labiau patogu net ir “bukam vartotojui”, bet labai novatoriškų sprendimų (kaip tai pavyzdžiui buvo su Office 2007 Fluent Ribbon meniu) kažin ar pamatysime. Mano akimis, viena svarbiausių Office naujovių bus Office Web Applications, kas turėtų būti atsaku į Google Docs. Tiesa kol kas nelabai supratau – ar šis sprendimas bus internetinis, ar skirtas intranetiniams sprendimams.
Taip pat buvo pristatyta Microsoft SharePoint 2010 Sneak Peek svetainė. Šioje svetainėje taip pat pateikta video medžiaga skirta administratoriams ir iš programuotojams. Ką galiu pasakyti – iš video pasirodė, kad programuotojams gyvenimas tikrai palengvės. Ypač kas liečiasi AJAX ir Silverlight integraciją, web-standartus, skirtingų naršyklių palaikimą – žadamas pilnas ir oficialus (!) Mozilla Firefox palaikymas, o gal net ir Safari (o tai reiškia ir Google Chrome’o) .
Tiems, kam neteko susidurti,tai Microsoft SharePoint – yra Microsoft’o produktas, apimantis tokius dalykus kaip dokumentų valdymo sistema, turinio valdymo sistema, darbo kolaboravimas, ir panašiai – kitaip tariant gan globalus ir daug apimamantis produktas, jei kalba eina apie biznio poreikius. Kažkada teko girdėti (galbūt net ne iš “vienos bobutės”), kad SharePoint yra vienas iš pelningiausių ir plačiausiai plėtojamų Microsoft produktų. SharePoint’as kuriamas daugmaž nuo Microsoft .NET Framework 1-os versijos laikų (2002-2003 metai), SharePoint 2007 – bazuotas ant .Net Framework 2.0 versijos. SharePoint 2010 – tai bus trečioji šio produkto versija.
Taigi, vis labiau artėjame prie visos krūvos naujų Microsofto produktų bumo – Windows 7, Microsoft Windows Server 2008 R2, Microsoft Hyper-V 2, Microsoft Visual Studio 2010 ir .NET Framework 4.0, Microsoft Office 2010, Microsoft SharePoint 2010, Microsoft CRM 5. Čia produktai tik apie kuriuos aš esu girdėjęs, realiai gal ir daugiau atnaujinimų mūsų laukia. Ir viskas tai turėtų išeiti daugmaž vienu metu, su nedidelėmis pertraukomis – kaip prognozuojama iki 2009-tų metų galo. Gal Microsoft’as siekia to ne šiaip sau, ir tame slypi rimtas strateginis ir marketinginis žingsnis – išleisti visa eilę naujos kartos produktų, siekiant kuo labiau sumažinti produktų kartų (generations) nesuderinamumus.
Gal panašiai buvo stengdamasi daryti ir anksčiau, bet tokio globalaus bumo tikrai nelabai pamenu iš Microsoft’o pusės. Panašu, kad Steve Ballmer tikrai ne šiaip sau užėmė Microsoft korporacijos vadovo postą, ir tikrai nesėdi rankų sudėjęs – dabartinė Microsofto judėjimo kryptis pradeda atrodyti vis patraukliau, ir mažiau konservatyvi. Tikrai pasikeitė nemažai šio giganto bruožų, apie kuriuos anksčiau buvo galima pasakyti, kad Microsoft’as taip niekad nesielgs. Aišku, nesakau, kad čia vien Steve Ballmer’io nuopelnas, bet vistiek naujų Microsoft produktų serija, manau, tikrai bus įspūdinga, ir yra ko laukti – kaip paprastiems vartotojams, taip ir administratoriams, bei programuotojams.
Skype 4.1, arba birthdayreminder’io sugrįžimas
Iškart po Firefox 3.5 išleidimo paskubėjo atsinaujinti ir Skype – nauja versija su numeriu 4.1.
Tik pasileidus naują versiją į akis iškart krito nauja labiau pamėlynavusi išvaizda. Bet ką dar naujo ar gerai pamiršto seno siūlo mums ši versija? Praeita Skype’o versija (4.0) atnešė nemažai naujovių, tačiau per kažkokį tai kūrėjų žioplumą buvo išimtos ir kelios senos, bet naudingos funkcijos. Todėl net kelios Skype 4.1 “naujovės” yra iš tikro gerai pamirštos senos.
Apžvelgsiu kelias svarbiausias naujas ir “naujas” funkcijas, kurios Skype kūrėjai pristato kaip “New” (visi kiti pakeitimai, kaip supratau, yra tiesiog patobulinimai ir klaidų taisymai).
1. Gimtadienių priminimai (birthday reminders)
Daugelis pasigedo gimtadienio priminimo funkcijos Skype 4.0 versijoje – ir štai, kūrėjai atsižvelgė į daugybę pageidavimų ir gražino šią funkciją.
Ši funkcija mano akimis yra iš tikro šioks toks mažas fenomenas. Atrodytų, kad tai yra iš tikro smulkmena, bet ji veikia. Ir iš daugelio girdėjau, kad žmones pasiryžę atnaujinti savo Skype’us vien dėl šios funkcijos. Man tik truputi nesuprantama kodėl priminimus (reminder’ius) negalėjo labiau praplėsti ir naudoti juos ne tik gimtadieniams. Matyt nenorėjo labai išsiplėsti “tvarkytuvų” (organizer’ių) srityje ir nedaryti dar vieno virtuvinio kombaino iš trumpųjų-žinučių-siuntimo-programos.
2. Kontaktų siuntimas (send contacts)
Ši funkcija taip pat per kažkokį tai žioplumą nepapuolė į 4.0 versiją. Tačiau dabar jau vėl galima “tampyti” ir kitaip patogiai dalintis kitų kontaktais su savo pašnekovais, kurti konverencijas ir panašiai. Šios funkcijos tikrai truko, nes kontaktais aplamai nebuvo galima normaliai dalintis.
3. Share screen
Nauja (bent jau pačio Skype’o) funkcija, kuri kol kas veikia gan skystai, bet tikrai turinti potencialą ir teisę gyventi, su salyga, kad bus patobulinta. Anksčiau panaši funkcija buvo prieinama per atskirus pluginus, o MSN Messanger’is, jei neklystų, turėjo tokią funkciją pagal nutylėjimą.
Matyt tai ir paskatino sukurti nuosavą funkciją, galinčią dalintis savo darbastaliu su pašnekovais. Kol kas ši funkcija veikia video-pokalbio (video chat) principu – t.y. visas vaizdas siunčiamas kaip video. Kas iš tikro yra nelabai logiška – vaizdo kokybė labai jau pusėtina, o vėlinimas jaučiasi gan nemažas, kad interaktyviai su pele kažką parodyti pašnekovui tikrai yra problematiška. Tikėkimės Skype kūrėjai dar sugalvos geresnių būdų ir ši funkcija bus patobulinta.
P.S. Ar čia man tik taip pasirodė, ar iš tikro pradėjo mirguliuoti daugiau reklamų?
Paveiksliukas paimtas iš www.teleread.org
Gal ir nesu labai didelis knygų ryjikas – gilioje vaikystėje kelias knygas buvau skaitęs net kelių mėnesių bėgyje (gal net iki metų). Tačiau kaip ten bebūtų, knygas kaip pačias vertinu ir gerbiu, ir perskaityti keletą puslapiukų prieš miegą, laukiant kavinėje kol atneš pietus, arba kokioje nors kitoje “šventoje vietoje” – garbės reikalas, kurio dažniausiai nepraleidžiu. Kadangi paminėjau tokias vietas, kur vieną ir tą pačią knygą (žinau yra ir tokių, kurie skaito skirtingas knygas priklausomai nuo dislokacijos vietos) tampyti kišenėje yra problematiška – todėl papasakosiu kaip kitaip galima skaityti knygas. Kalba, žinoma, eina apie elektronines knygas.
Neseniai CreAtive rašė apie naująjį Amazon Kindle DX knygų skaitytuvą ir su tuo susijusi artėjanti popierinių knygų galą. Deja šis prietaisas skirtas tik JAV rinkai. Tačiau el. knygų skaitytuvai, gal ir mažiau žinomi, bet jau prieinami ir Lietuvoje – Šilas aprašė HanLin eReader V3 skaitytuvą.
Pirmą kartą apie tokius prietaisus išgirdau ir susidomėjau gana seniai. Gal tokio tipo prietaisai yra iš ties naudingi ir labai patogūs, bet aš kol kas vis vien žiūriu į juos gan skeptiškai. Visų pirma, man atrodo nelogiška jų kaina. Jų savikaina gal ir atitinka realybe, bet, kai už panašiai pinigų išeina normalus delninukas arba net vis populiarėjantys netbook’ai, kurie turi daug didesnį funkcionalumą – tai pirkti elektroninių knygų skaitytuvą tiesiog nekyla ranka.
Antras dalykas, kuris man taip pat yra svarbus – šie prietaisai kuriami taip, kad būtų kuo labiau panašesni į knygas, t.y. kad skaitant juos būtų panašūs pojūčiai kaip ir skaitant tikrąsias knygas. Rezultate gaunasi taip, kad ir šių prietaisų dydžiai ne daug kuo skiriasi nuo tikrų knygų, o tai reiškia, kad jiems galioja tai, ką įvardinau aukščiau – darosi sudėtinga visuomet nešiotis su savimi. Taip, prie tokių prietaisų komplekte dažniausiai būna visokie dėklai ir kiti pričindalai, bet padėties tai ypatingai negelbėja, bent jau mano akyse.
Padėtį gelbėja kitas – tikrai mobilus prietaisas, kuris iš tikro dažniausiai būna kažkur kišenėje. Kalbu apie mobiliuosius telefonus. Šiuo elektroninių knygų skaitymo prietaisu naudojus jau gan ilgai. Skaitau pagrinde grožinę literatūrą, o ne techninę, kurioje būna visokių grafikų, schemų, lentelių ir panašiai (nors, jei turėčiau galimybė, tai ir techninę taip skaityčiau). Grožinei literatūrai skaityti pilnai užtenka vien tekstinio formato.
Labai mandro mobiliako tam reikalui nereikia. Užtenka java-appletų palaikymo, o jei smartphone’as su kokiu nors Symbianu ar kitokiu Androidu – tai išvis valio civilizacijai ir aukštosioms technologijoms. Aišku dar patogiau būna, jei skaitymo ekranas yra didesnis. Pirmas mano skaitymo aparatas buvo Sony Ericsson k700 su gan primityviu ekranu (176 x 220 rezoliucija). Dabar turiu šiek tiek didesniu ekranu, ir šiaip protingesni, kad ir softą geresnį įmanoma surasti. Šiuo metu naudoju QReader aplikacija Symbian’ui (S60 3rd Edition) ir, galima sakyti, pilnai patenkintas.
Beje tiems, kurie nori mėgautis literatūra lietuvių kalba, yra dar gan ne maža problema pereinant prie elektroninių knygų – lietuviškų knygų elektroniniu formatu tikrai nėra tiek daug, kaip pavyzdžiui anglų arba rusų kalbomis, kuriomis galima surasti praktiškai bet kokią knygą. Gal tai ir laikina, gal ir su popierinėmis knygomis panašių problemų būna, tačiau tendencija tokia tikrai yra. Kuzmarkis.lt pasiūlė tam reikalui įkurti slaptą eknygų mėgėjų būrelį – kviečiu ir Jūs prisidėti prie elektroninių knygų populiarinimo Lietuvoje, jei tai tikrai domina. ;)
Microsoft Certified Technology Specialist sertifikatai
Sutrumpintai – MCTS, bet šustriau skamba pilnai – Microsoft Certified Technology Specialist. ;)
Neseniai išlaikiau pirmuosius man reikiamus Microsoft egzaminus - “[70-536] TS: Microsoft .NET Framework 2.0 – Application Development Foundation” ir “[70-562] TS: Microsoft .NET Framework 3.5, ASP.NET Application Development”.
Šiandien pagaliau gavau du laiškus – tiesiai iš Steven’o Ballmer’io rankų. Jis net pasirašė ant poros popierių ir sakė: “jei ką, tai tu, šita, – skambyk man”. Jei kas ne v kurse, tai Steven Ballmer dabar užima Bill’o Gates’o kėdę – t.y. pasirašinėja visokių programuotojų (ir ne tik jų) sertifikatus, palaiko ryšį, nu ir dar keletą milijardų žalių prilaiko.
Laiškai buvo du (nežinau kodėl nesugebėjo sutalpinti į vieną dviejų popieriaus lapų). Štai kaip atrodė: … (toliau)
Opera 10 kalbos tikrinimas (redaguota: 2010-01-22)
Opera nuo 10-tos beta versijos palaiko kalbos tikrinimą (angl. spellchecking). Nors gan seniai naudoju Opera 10 (dar nuo ankstyvų alpha versijų), bet kalbos tikrinimo malonumus pradėjau patirt tik nuo tada, kai pradėjau rašyti blogą. Dabar šis funkcionalumas man tikrai labai praverčia, ir jau nebegaliu suprasti, kaip galėjau be to gyventi anksčiau. ;)
Taigi, kaip sudiegti norimos kalbos žodynus kalbos tikrinimui į Operą?
Pirmas būdas
Papildomas kalbas galima sudiegti iš pačios Operos. Spaudžiame bet kokio puslapio formoje (mums reikiamą kontekstinį menių pamatysit tik kokiam nors teksto įvedimo lauke) dešinį mygtuką ir surandame ką nors panašaus į Dictionaries -> Add/Remove dictionaries. Jei Dictionaries nėra – tai reikia pažymėti varnelę Check spelling, iš to paties kontekstinio meniu. Surandame mums reikiamas kalbas, spaudžiame OK ir vykdome tolimesnes visiems aiškias instrukcijas.
Jeigu nerandame norimų kalbų, tai jums reikia atnaujinti dictionaries.xml failą, kurį reikia įdėti į tą patį katalogą, kur ir kalbos žodynus (diegiant žodynus antruoju būdu, žr. žemiau). Pagal idėją, šis failas turi ir taip būti po švaraus Operos įdiegimo, bet jei neturit – tai galit parsiųsti iš čia.
Antras būdas
Jei nepavyko pirmas būdas, arba neradote reikiamos kalbos, arba norite įdėti kokios nors specifinės kalbos žodyną, tada bandome taip:
- Opera kalbos tikrinimui naudoja OpenOffice žodynus – nueiname ir parsisiunčiame mums reikiamų kalbų žodynus;
- išpakuojam parsiųstus žodynus į “Dictionary” katalogą Operos “Profile” kataloge (bus kažkas panašaus į “C:\Users\UserName\AppData\Roaming\Opera\Opera\dictionaries” arba “C:\Documents And Settings\UserName\Application Data\Opera\Opera\profile\dictionaries”, kokiam nors Linux’e kažkur irgi turėtų būti toks katalogas);
- perkraunam Opera.
Sudiegus kalbų žodynus (nesvarbu kokiu būdų), dar kartą spaudžiame bet kokio puslapio formoje, einame į Dictionaries ir turėtume pamatyti mūsų sudiegtas kalbas. Pasižymime norimą, ir vualia – Opera pradeda braukti piktai raudona linija mūsų žioplas klaidas. Nepergyvenkite – po tokio tikrinimo klaidų tikrai liks pakankamai, kaip gramatinių, taip ir loginių. Todėl perskaityti, ką parašėte vis vien reikės.
Safari 4 Final (naršyklių holywar tęsiasi)
Neilgai laukiant po Opera 10 Beta, pasirodė ir Safari 4 finalinė versija. Kalbėsiu apie Windows versiją, dėl Mac’ų nežinau – ten ir taip visuomet Safari buvo.
Iki šiol kažkada, jau gan seniai, bandžiau vieną iš pirmųjų bugovų betų (jau gal kokie metai nuo to praėjo?) – kuri tikrai jokio gero įspūdžio, apart bugų ir lužinėjimų, nepaliko. Ši versija buvo išėjusi, kai dar nebuvo netikėtai išėjęs Google Chrome (kurio išėjimas vėliau, kaip išsiaiškins, tikrai turės savo įtakos ne tik Safariui, bet ir kitoms naršyklėms).
Po gan ilgo laiko (prieš keletą mėnesių) tarpo buvo išėjus jau daug stabilesnė Safario Beta versija, kuri jau iš tikro turėjo kuo pasigirti. Visų pirma ir veikė stabiliai, ir šiaip naujoviškų pribumbasų turėjo, o kas svarbiausia – žiauriai greitai veikė (bent jau kas liečiasi puslapių vartimą, ypač su kruvom javascripto ir kitokiais Ajax’ais). Viskas tai naujojo Nitro varikliuko dėka. Ir tai yra tikrai ne tušti žodžiai (testavimai buvo atlikti dar su Safari 4 Beta versija).
Būtent po šios Safario Betos mano pradėjo atrodyti, kad Chrome’as tikrai padarė gan stiprią įtaką Safariui (o gal čia atvirkščiai buvo, tik chronologiškai kitaip gavosi, o gal čia taip ir turėjo gautis). Tačiau mano akimis Safari 4 man paliko didesnį įspūdį nei Chrome’as. Taip, Safari šiek tiek “sunkesnė” naršyklė, bet greičio atžvilgiu – tai ne tik nenusileidžia, bet vietomis gal net ir pranoksta Chrome’ą. Chrome’as – vietomis yra per daug minimalistinis. Na, tuo Google’as iš esmes ir siekia.
Kaip ten bebūtų, nors Opera 10 jau gan seniai surenka 100/100 taškų Acid3Теst’e, palaiko HTML5 ir naujus CSS effectus (nerašo ar griežtai pagal standartus) ir kitus abrikosus - tačiau Safaris 4 yra tai padaranti pirmoji stabilios versijos naršyklė. Kas konkrečiai pasikeitė po paskutinės Beta versijos, nelabai pastebėjau, pagrinde tie patys pagrindiniai navarotai – Top Site, Cover Flow, pašustrinta History, bet ir ta Beta jau buvo gan stabili. Tik ir tereikėjo laukti kol bus pataisyti keli stabilumo bugai ir kol užsifinalins. Pilnas Safari4 navarotų ir pribumbasų sąrašas yra net iš 150 featere’ų – matyt Apple’as nori paimti kiekiu.
Manau situacija dar pasikeis po FireFox 3.5 išėjimo, kuris irgi žada naują ir greitą varikliuką, po ko visokiems Chrome’ams ir Safari’ams gali vėl tekti tenkintis antroju planu. Tačiau kaip dabar bebūtų, FireFox’as 3.5 ar tai prasmingai, ar tai natūraliai – bet vėluoja. O aš, kaip senas ir lojalus Operšikas, vis vien lauksiu (ir tikiu – sulauksiu) paspartintos pagal paskutinius naršyklių holywar’o mados klyksmą – Operos, kodiniu pavadinimu Carakan. ;) Lygtais kažkada buvo šnekėta, kad tai ir bus Opera 10, tačiau kol kas didelės spartos pakitimo nepasijautė (lyginant su Chrome, Safari 4) – todėl tikėkimės vėliau dar sulauksime ko trokštame. ;)
Šiokia tokia išvada: jei Google Chrome yra konkurencinga naršyklė, tai Safari 4 – manau dar labiau konkurencinga, ypač kai dar turi Mac’ų segmentą.
-
Mane galima rasti:
