naudinga
Ant dienų pasirodė pranešimas, kad pagaliau išėjo finalinė nemokamo Microsoft Antiviruso versija – kitaip Microsoft Security Essentials. Kadangi [sarkazmas] antivirusus laikau manipuliavimo neišprususiais vartotojais (dažnai ir pinigų graibymo iš jų) įrankiu [/sarkazmas], tai ypatingai ir nesigilinau kas tai yra per gėris.
Tačiau šiandien nutariau bent jau pažiūrėti kaip atrodo Microsoft Security Essentials. Pabandžiau atidaryti tiesioginę nuorodą – www.microsoft.com/security_essentials/, kurį permetė mane į www.microsoft.com/security_essentials/market.aspx su klaida, kad ieškomas produktas yra “Not available in your country or region”. Nežinau dėl ko čia taip, ar tai pagal IP’ą nustato (sąsaja tai angliška įjungta), ar tai dar pagal kažką.
Panaršius tarp Microsoft’o produktų, atradau kitą, veikiančią nuorodą. Jei kam dar kils panaši problema, tai Microsoft Security Essentials galima pasiekti šiuo adresu – www.microsoft.com/security_essentials/default.aspx?mkt=en-us.
Atrodo “stiliovai”, veikia sklandžiai, bet ant kiek patikimas – pasakyti negaliu. ;)
P.S. Antivirusas yra nemokamas, bet patys Windows’ai – mokomi. T.y. nepamirškit bent juos nusipirkti. ;)
Minimalistinis Opera skinas
Naujas Operos skinas (apvalkas, sąsajos tema – ar kas bebūtų) man iškart patiko (dar nuo alpha versijų), bet ant galo jis pasidarė visiškai nekompaktiškas – ilgi, kilometriniai tabai, dideli padding’ai/margin’ai ir kitokie negražus atstumai, netaupantys vietą ekrane. Ilgai nemastant, paėmiau napilniką ir pabandžiau ištaisyti šį reikalą – juk Opera visada buvo draugiška vartotojui ir konfigūruojama iš visų galų, todėl neturėtų būtų sunku ir skiną pamodifikuoti. Savo reikmėms kažką pavyko padaryti ir to pakako, bet kitiems buvo gėda rodyti – šleivai, kreivai vis gi gavosi. ;) Vėliau radau vieną panašų kolegos žygdarbį ir jo rezultatus. Irgi patiko, bet nebuvo taip kompaktiška kaip pas mane, todėl pakartotinai paėmus anksčiau minėtą įrankį ir pakoregavus jau minėto kolegos darbą – gavosi gan neblogas rezultatas, kuriuo ir pasidalinti ne gėda. ;) Žemiau pateiktuose pavyzdžiuose – atidarytas vienodas kiekis tabų. Darbastalio rezoliucija – 1680 x 1050. … (toliau)
Garantinis remontas – nuotykių pratęsimas ir laiminga pabaiga
Lyg ir pasibaigė mano istorija apie garantinių remonto subtilybes. Pasibaigė daugmaž laimingai. Keletas išvadų:
- tam tikras teises klientas vis gi turi (dėkui Gyčiui): 2 savaitės (ar net daugiau) taisymo - tai yra mitas, kuriuo sėkmingai naudojasi technikos pardavėjai;
- nors teisės gan agresyvios pardavėjų atžvilgiu, bet susitarti galima ir žmoniškai;
- susitarti galima žmoniškai tik tada, kai savo teisės pateiki atspausdintu pavidalu ir pakiši po nosimi.
Gal kam bus įdomu, tai papasakosiu kaip klostėsi tie visi nuotykiai.
Primenu kad mistinėmis aplinkybėmis pas mane sudegė neseniai pirktas kompiuterio maitinimo blokas (550W galingumo), o vėliau išsiaiškino, kad ir motininė plokštė. Dėl maitinimo bloko pavyko iškart susitarti, kad paskolintu kokį nors laikiną – paskolino šiek tiek silpnesnį (500W). Aš kokius penkis kartus pasitikslinau ar užteks man tokio galingumo – patikino, kad pilnai. Kas dėl motininės plokštės – tai bekompromisiškai pasakė laukti apie dvi savaites, kol plokštė bus nusiųsta didmenininkui, patikrinta ir gražinta atgal.
Nors ir nepasiūlė man iškart kokio nors kompromisinio varianto ir teko aiškintis naudojantis teisiniais pagrindais, tačiau dėl mano tokio įkyrumo ir nesugebėjimo laukti – pardavėjai vis gi nesusinervavo ir iki didelių pykčių reikalas nepriėjo. Aišku, kas ten žino kaip jie mane keikė už akių, bet suderinti pavyko viską bent jau kultūringai – tai bent už tai dėkui tai įmonei. Neprireikė net ir paruošto oficialaus prašymo įteikti, užteko juos supažindinti su įstatymais, kuriuos jie pagal tuos pačius įstatymus privalėjo žinoti. Kita vertus nebuvo kalbos apie kažkokius tai nerealius pinigus ar panašiai, kad reikėjo baisiai pergyventi ar man, ar pardavėjams. Vienintelė bėda buvo tame, kad nesinorėjo laukti neapibrėžta laikotarpi.
Kai parodžiau pardavėjams minėtas teises atspausdintu pavidalu, susiformavo sekantis kompromisinis variantas – jie parduoda man naują motininę plokštę, sudegusią plokštę ir maitinimo bloką nusiunčia didmenininkui. Kai grįžta atsakymas iš didmenininko – jei atvejis buvo garantinis, tai jie gražina man pinigus už naują plokštę; jei atvejis – ne garantinis, tai man lieka nauja motininė plokštė ir sena sudegusi. Taip pat aš jiems gražinu jų paskolintą maitinimo bloką ir pasiimu savo pataisyta. Variantas visai tiko – taip ir sutarėm.
Rezultate turėjau veikiantį kompiuterį per 1-2 dienas, o ne po 2-jų savaičių. Tačiau tuo viskas dar nesibaigė. Kompiuteris, kol dirbau prie kompiuterio “ofisiniame” režime ar žiūrėjau filmus – tol viskas buvo tvarkoje. Tačiau vėliau nutariau truputi atsipalaiduoti ir paleidau aušintuvų žudiką – GTA IV. Kompiuterio temperatūras stebiu nuolat – jos buvo normų ribose. Tačiau po kokių 20 minučių – buvo pokšt ir mano geležinis draugas ištarė man astalavista. Pradėjau galvoti, kad eilinį kartą perkaito vaizdo plokštė ir sudegino ar tai pati save, ar tai motininę, ar tai viską kartu. Tuo pat metu pradėjau galvoti, kad per daug jau iš manęs tų kompiuterinių nuotykių, ir uždavinėti sau klausimą – “kodėl aš mažas nenumiriau?” (sarkazmas).
Gaunasi, kad vis dėlto 500W tikriausiai neužteko pilnoms aušintuvų apsukoms. Arba pats maitinimo blokas buvo irgi iš pačių tolimiausių Kinijos gelmių ir net tų 500W neužtikrino. Nes įspūdis tikrai buvo toks, kad blokas sprogo grynai nuo apkrovų. Rezultate perkaito transformatorius, ar tai dar kažkas, ir ech.
Vis gi buvo tokia viltis, kad sudegė tik maitinimo blokas. Todėl pradėjau (su kitu kontuperiu) intensyviai ieškoti kaip patikrinti maitinimo bloko gyvybes ženklus. Paskui supratau, kad aš vis dėlto ne elektronščikas ir jokių schemų nelituosiu, jokių kontaktų netrumpinsiu – kol dar gyvas. (Beje apie ką ten Omo dėsnis buvo?) Paskui radau vieną pusiau gyvą maitinimo bloką iš seno kontuperiaus, kuris buvo dar silpnesnis – tik 350W. Įstačiau tą maitinimo bloką – išsiaiškinti ar kitos dalys yra gyvos turėtų užtekti. Ir… geležinis draugas pamirksėjo savo liolikos colių akim – “жив курилка”, woohoo. Taip ir prasidėjau likusias kelias dienas ekonominiam-žaliajam režime, kol sugedusios dalys negrįžo iš garantinio. Aišku, visokius GTA paleidinėti – ekstremalių pojūčių nepakankamumo kažkaip nejaučiau.
Šiandien paskambino pardavėjai ir pasakė, kad mano dalys grįžo – visiškai naujos, su dėžutėmis, su viskuo, ir jokio negarantinio atvejo pastebėta nebuvo, galiu ateiti atsiimti pinigus ir maitinimo bloką. Dėl paskolinto sudegusio maitinimo bloko man nieko ypatingai nepriekaištavo, truputi nustebo, kad vėl sudegė ir tiek – primokėti nieko nepareikalavo. Kita vertus patys kalti, kad nesusigaudė ir davė per mažo galingumo, tad būtų galima ir ginčytis, jei pareikalautų atlyginti ar panašiai. Toliau pasikonsultavus su jais, pagalvojom, kad ir pirmą kartą maitinimo blokas galėjo netyčia dėl panašių priežasčių sudegti. Todėl rezultate savo 550W palikau pas juos, primokėjau ir paėmiau 650W blokiuką. Šito turėtų jau tikrai užtekti, bent rezervas stabilus bus.
Tokios vat istorijos. Dar vieną kartą pabrėšiu – jokių asmeninių nuoskaudų konkretiems technikos pardavėjams neturiu. Tikiu, kad taip galėjo būti su bet kokiais kitais pardavėjais, o su kai kuriais gal ir ilgiau tektų aiškintis. Mano atveju viskas gan draugiškai ir kultūringai praėjo, taip kad mano minėti pardavėjai nėra taip, kad mane nuvylė. Aišku, kitą kartą pas juos eiti ir pirkti naujas dalys, bent jau greitu metu – bus ir pačiam nelabai patogu. Vis gi čia derybos buvo labiau suasmenintos, ne taip kaip kokiam nors BMS’e būdavo, kur lakstydavo 50 “kasininkų” ir jiems giliai dzin ką tu ten iš jų įmonės išreikalausi.
Garantinis remontas ir kitos žmogaus teisės, arba “kuris čia kupranugarius?”
Pagaliau per ~10-15 metų kontuperinės patirties, ir man pirmą kartą teko susidurti su dabartine garantinio kompiuterių remonto sistema. Truputi pasiguosiu, padejuosiu, pasipiktinsiu dėl esamos sistemos – gal ir ne visiškai argumentuotai, o tiesiog iš pykčio. O gal ir kokių patarimų išgirsiu.
Ar turi žmogus kokias nors realias teises palengvinančias-paspartinančias garantinį remontą? Arba pardavėjas kokias nors pareigas – per kiek dienų privalo sutaisyti/pakeisti prekę? Pavyzdžiui, jei intensyviai apeliuoti į tai, kad darbai stovi, vaikai be žaidimų sėdi, žmona be supermamų – jūk gryni nuostoliai? Apie visokius gudrius įstatymus prisiskaitęs visokiuose delfiuose ir kitokiuose lietryčiuose, kad klientas visada teisus, kad gali be čekio, be nieko ateiti ir reikalauti naujos prekės vietoj sugedusios ir panašiai. Bet iki tokio lygio, kad per teismus ar kaip nors panašiai ginti savo teises į tas garantijas – tai gal geriau vis gi ramiai palauksiu.
O viskas buvo taip.. Išjungiau vakar kompą po sėkmingo dienos darbo, atsigulėm miegoti, ir po kokių 10 minučių tik “bdžžžžž!” iš kito kambario – kažkas sprogo. Pagalvojom, kad gal musės kokią šluotą ant žemės numėtė – ir miegojom toliau ramiai. Ryte atsikeliu, bandau įjungti kompiuterio aparatą – nulis emocijų (visgi kompiuteris). Patikrinau laidus – ar iš tikro čiukča kompą prie elektros tinklo pajungė? Su liežuviu palaižiau – lyg ir tvarkoje viskas, 220V eina kaip niekad. Turbūt vis gi koks nors kondensatorius maitinimo bloke prinoko ir su fejerverkais iššovė – tą tikriausiai ir girdėjom.
Maitinimo blokas ir motininė plokštė pirktos visai neseniai – tai neilgai mastant nutempiau į garantinį. Po pusdienio paskambino iš garantinio ir pranešė, kad iš tikrųjų maitblokis atmetė kanopas. Toliau man maloniai buvo pranešta, kad “viskas čia tvarkoje, čia nieko tokio – po savaitės-dviejų paskambysim ir galėsit atsiimti klientą namo”. Nieko sau, galvoju, nepraeis ir pusmečio, o jau kompą atgausiu – greitai bičiukai dirba.
Kas keista pasirodė – kai paklausiau “kodėl, kai pirkau naujas dalis – jos buvo pristatytos per dieną?”, bet man kažką sumurmėjo, kad dabar atseit tokių maitinimo blokų nėra, reikia užsakyti ir laukti, kol atveš. Tačiau vėliau kažkodėl sugalvojo kitas priežastis – kad schema vis gi kitokia: iš vietinio garantinio dalys yra siunčiamos didmenininkui, kuris ir nusprendžia ką toliau veikti su tomis dalimis. Dėl tokių ilgų procedūrų viskas tiek ir užtrunka. Bet klausimas – ar turi nuo tokios schemos kentėti galutinis vartotojas? Kvepia gryna biurokratiją, kuri viską ir stabdo. Konkrečių pardavėjų čia nekaltinu, tikiu kad tokia situacija yra standartinė. Šiaip truputi pikta, ir atrodo nelogiška.
Neįkertu logikos. Vietiniai (iš mano garantinio) pažiūrėjo ir patys pamatė, kad tam tikra dalis yra tikrai sugedus. Toliau jie siunčia tą dalį didmenininkui, laukia kol dalis bus ten patikrinta ir gražintas pakaitalas (juk dažniausiai tai būna visiškai nauja dalis?). Bet kodėl negali man duoti kitos identiškos dalies iškart? Nors ir su užstatu. Jeigu didmenininko atsakymas bus neigiamas – t.y. kad gal dalis buvo sugadinta dėl mano kaltės ar dar dėl kažko, tai tegu jie pasilieka tą užstatą, nes vis vien šiaip ar taip tektų pirkti naują. Jei garantinė patikra praeina teigiamai – tai gražina pardavėjams tą dalį ir parduoda kažkam kitam, arba atsikeičia vėl su manim, ir viskas. O dabar turi sėdėti ir laukti – kur logika?
Šiaip šį kartą dar pavyko susitarti, kad įdėtų laikiną maitinimo bloką, nors ir ne tokį galingą, bet iš esmės – kuriam laikui turėtų užtekti. Tačiau paleidus viską namie dar paaiškėjo, kad ir integruota tinklo plokštė liko “ne ryšio zonoj” – nei BIOS’e, nei prie Device’ų jos nebesimato. Taip kad, šį kartą į garantinį reikės siusti visą motininę, kurios laikiną pakaitalą kažin ar gausiu. Ir tada jau iš tikro laukia dvi savaitės prastovų.
Ar gal vis gi yra kokių teisininkų, ar šiaip rimčiau su tuo susidūrusių? Gal vis dėl to kažkiek įmanoma įrodyti, kad esi ne kupranugarius ir kad garantiniame paspartintų visą tą “taisymo” procesą? ;)
Paveiksliukas paimtas iš www.teleread.org
Gal ir nesu labai didelis knygų ryjikas – gilioje vaikystėje kelias knygas buvau skaitęs net kelių mėnesių bėgyje (gal net iki metų). Tačiau kaip ten bebūtų, knygas kaip pačias vertinu ir gerbiu, ir perskaityti keletą puslapiukų prieš miegą, laukiant kavinėje kol atneš pietus, arba kokioje nors kitoje “šventoje vietoje” – garbės reikalas, kurio dažniausiai nepraleidžiu. Kadangi paminėjau tokias vietas, kur vieną ir tą pačią knygą (žinau yra ir tokių, kurie skaito skirtingas knygas priklausomai nuo dislokacijos vietos) tampyti kišenėje yra problematiška – todėl papasakosiu kaip kitaip galima skaityti knygas. Kalba, žinoma, eina apie elektronines knygas.
Neseniai CreAtive rašė apie naująjį Amazon Kindle DX knygų skaitytuvą ir su tuo susijusi artėjanti popierinių knygų galą. Deja šis prietaisas skirtas tik JAV rinkai. Tačiau el. knygų skaitytuvai, gal ir mažiau žinomi, bet jau prieinami ir Lietuvoje – Šilas aprašė HanLin eReader V3 skaitytuvą.
Pirmą kartą apie tokius prietaisus išgirdau ir susidomėjau gana seniai. Gal tokio tipo prietaisai yra iš ties naudingi ir labai patogūs, bet aš kol kas vis vien žiūriu į juos gan skeptiškai. Visų pirma, man atrodo nelogiška jų kaina. Jų savikaina gal ir atitinka realybe, bet, kai už panašiai pinigų išeina normalus delninukas arba net vis populiarėjantys netbook’ai, kurie turi daug didesnį funkcionalumą – tai pirkti elektroninių knygų skaitytuvą tiesiog nekyla ranka.
Antras dalykas, kuris man taip pat yra svarbus – šie prietaisai kuriami taip, kad būtų kuo labiau panašesni į knygas, t.y. kad skaitant juos būtų panašūs pojūčiai kaip ir skaitant tikrąsias knygas. Rezultate gaunasi taip, kad ir šių prietaisų dydžiai ne daug kuo skiriasi nuo tikrų knygų, o tai reiškia, kad jiems galioja tai, ką įvardinau aukščiau – darosi sudėtinga visuomet nešiotis su savimi. Taip, prie tokių prietaisų komplekte dažniausiai būna visokie dėklai ir kiti pričindalai, bet padėties tai ypatingai negelbėja, bent jau mano akyse.
Padėtį gelbėja kitas – tikrai mobilus prietaisas, kuris iš tikro dažniausiai būna kažkur kišenėje. Kalbu apie mobiliuosius telefonus. Šiuo elektroninių knygų skaitymo prietaisu naudojus jau gan ilgai. Skaitau pagrinde grožinę literatūrą, o ne techninę, kurioje būna visokių grafikų, schemų, lentelių ir panašiai (nors, jei turėčiau galimybė, tai ir techninę taip skaityčiau). Grožinei literatūrai skaityti pilnai užtenka vien tekstinio formato.
Labai mandro mobiliako tam reikalui nereikia. Užtenka java-appletų palaikymo, o jei smartphone’as su kokiu nors Symbianu ar kitokiu Androidu – tai išvis valio civilizacijai ir aukštosioms technologijoms. Aišku dar patogiau būna, jei skaitymo ekranas yra didesnis. Pirmas mano skaitymo aparatas buvo Sony Ericsson k700 su gan primityviu ekranu (176 x 220 rezoliucija). Dabar turiu šiek tiek didesniu ekranu, ir šiaip protingesni, kad ir softą geresnį įmanoma surasti. Šiuo metu naudoju QReader aplikacija Symbian’ui (S60 3rd Edition) ir, galima sakyti, pilnai patenkintas.
Beje tiems, kurie nori mėgautis literatūra lietuvių kalba, yra dar gan ne maža problema pereinant prie elektroninių knygų – lietuviškų knygų elektroniniu formatu tikrai nėra tiek daug, kaip pavyzdžiui anglų arba rusų kalbomis, kuriomis galima surasti praktiškai bet kokią knygą. Gal tai ir laikina, gal ir su popierinėmis knygomis panašių problemų būna, tačiau tendencija tokia tikrai yra. Kuzmarkis.lt pasiūlė tam reikalui įkurti slaptą eknygų mėgėjų būrelį – kviečiu ir Jūs prisidėti prie elektroninių knygų populiarinimo Lietuvoje, jei tai tikrai domina. ;)
Opera 10 kalbos tikrinimas (redaguota: 2010-01-22)
Opera nuo 10-tos beta versijos palaiko kalbos tikrinimą (angl. spellchecking). Nors gan seniai naudoju Opera 10 (dar nuo ankstyvų alpha versijų), bet kalbos tikrinimo malonumus pradėjau patirt tik nuo tada, kai pradėjau rašyti blogą. Dabar šis funkcionalumas man tikrai labai praverčia, ir jau nebegaliu suprasti, kaip galėjau be to gyventi anksčiau. ;)
Taigi, kaip sudiegti norimos kalbos žodynus kalbos tikrinimui į Operą?
Pirmas būdas
Papildomas kalbas galima sudiegti iš pačios Operos. Spaudžiame bet kokio puslapio formoje (mums reikiamą kontekstinį menių pamatysit tik kokiam nors teksto įvedimo lauke) dešinį mygtuką ir surandame ką nors panašaus į Dictionaries -> Add/Remove dictionaries. Jei Dictionaries nėra – tai reikia pažymėti varnelę Check spelling, iš to paties kontekstinio meniu. Surandame mums reikiamas kalbas, spaudžiame OK ir vykdome tolimesnes visiems aiškias instrukcijas.
Jeigu nerandame norimų kalbų, tai jums reikia atnaujinti dictionaries.xml failą, kurį reikia įdėti į tą patį katalogą, kur ir kalbos žodynus (diegiant žodynus antruoju būdu, žr. žemiau). Pagal idėją, šis failas turi ir taip būti po švaraus Operos įdiegimo, bet jei neturit – tai galit parsiųsti iš čia.
Antras būdas
Jei nepavyko pirmas būdas, arba neradote reikiamos kalbos, arba norite įdėti kokios nors specifinės kalbos žodyną, tada bandome taip:
- Opera kalbos tikrinimui naudoja OpenOffice žodynus – nueiname ir parsisiunčiame mums reikiamų kalbų žodynus;
- išpakuojam parsiųstus žodynus į “Dictionary” katalogą Operos “Profile” kataloge (bus kažkas panašaus į “C:\Users\UserName\AppData\Roaming\Opera\Opera\dictionaries” arba “C:\Documents And Settings\UserName\Application Data\Opera\Opera\profile\dictionaries”, kokiam nors Linux’e kažkur irgi turėtų būti toks katalogas);
- perkraunam Opera.
Sudiegus kalbų žodynus (nesvarbu kokiu būdų), dar kartą spaudžiame bet kokio puslapio formoje, einame į Dictionaries ir turėtume pamatyti mūsų sudiegtas kalbas. Pasižymime norimą, ir vualia – Opera pradeda braukti piktai raudona linija mūsų žioplas klaidas. Nepergyvenkite – po tokio tikrinimo klaidų tikrai liks pakankamai, kaip gramatinių, taip ir loginių. Todėl perskaityti, ką parašėte vis vien reikės.
-
Mane galima rasti:
