callia – Понемножку about viską

Paimta iš ZenBuntu.com

Įžanga

Kaip žinia, Windows sistemos pagrindiniai nustatymai yra saugojami taip vadinamajame Windows Registre (angl. Windows Registry). Taip jau būna, kad kartais tas Registras ar tai dėl kitų programų įsikišimo, ar tai dėl vartotojų netiesių rankų, ar tai dėl kitokių gamtinių sąlygų – susigadina. Tuo pasekmės gali būti įvairios – nuo tam tikrų atskirų programų ir įrenginių neveikimo, iki visiško Windows sistemų išprotėjimo ir kitokių kernel-panik’ų.

Pataisyti tokį dalyką kartais paprastai gali nepavykti, jei Registras rimtai sugadintas, tai dažnai net Safe Mode režime bus tos pačios bėdos. Tikriausiai dauguma vartotojų iškart puls perinstaliuot Windows’us. Aišku, dar galima bandyti ir Windows Repair funkciją, bet ji ne visada gali suveikti, arba gali būti tiesiog nepasiekiama.

Priešistorė: Registro-gadintojas strikes back, arba kaip aš “pataisiau” Windows’us

(Šitą skyrių galima praleisti, jeigu domina tik kaip pataisyti.)

Šiandien tokios panašios mintis dėl sistemos perinstaliavimo aplankė ir mane, kai užkrovus kompiuterį pradėjo darytis nesąmonės – iš pradžių tinklo nerado, paskui pasirodo, kad ne tik tinklo, bet ir visą tinklo plokštę, o paskui išsiaiškino, kad jokių “periferinių” įrenginių nerado. Pradėjau apatiškai bandyti paleisti Taskamanger’į, Control Panel’į – nepasileido ir šitie. Žodžiu totalus Repino paveikslas – “Приплыли”.

Pirmos mintys buvo apie kiaulės gripą perduodamą interneto kanalais, bet paskui išanalizavus įvykius ir padarius logines išvadas – pasirodo visgi Registro uždegimas. Buvo taip, kad vakar intensyviai bandžiau paleisti MS Visual Studio, bet dėl neaiškių microsoft’inių klaidų Studija vis keikdavosi ir nenorėjo kurti naujų projektų.

Panaršius internete, radau nemažai bendraminčių su analogiškomis problemomis ir keiksmais Microsoft’o atžvilgiu. Visur siūlomas sprendimas buvo pakoreguoti priėjimo teises prie tam tikrų Registro įrašų. Žodžiu, kaip jau supratote, pakoregavau. Rezultate iš pradžių pusė Windowsų nebeveikė, o paskui ir kitą pusę paralizavo, kad nei vieną programą nebepasileisdavo. Skrodimas parodė, kad pacientas mirė nuo skrodimo, kitaip tariant.

Kaip pataisyti sugadintą Registrą, arba Registro sugrįžimas

Ką gi daryti, ar yra koks nors paprastesnis būdas sutaisyti Registrą, nesikreipiant į Windows’ų perinstaliavimo specialistus? Pasirodo yra. Ir iš tikro nelabai sudėtingas, nors šiokio tokio kontuperinio išprusimo visgi prireiks. Tačiau jei jau užsimojote perinstaliuoti Windows’us, tai vargu ar kažką daugiau dar sugebėsite sugadinti – todėl bet kokiu atveju bus verta pabandyti.

Šį būdą bandžiau ir jis tikrai man buvo padėjęs bandant pastatyti ant kojų Windows XP (su ankstesnėmis versijomis tiesiog neteko bandyti), o dabar išgelbėjo ir Windows 7 nuo neišvengiamo perinstaliavimo. Taip kad šis būdas veikia praktiškai su visais dabar gamtoje sutinkamomis operacinėmis sistemomis iš Windows šeimos,  ir net nesvarbu ar sistema yra 32, ar 64 bitų.

Visas Registras yra saugojamas x:\Windows\System32\config\ kataloge, penkiuose failuose - DEFAULT, SAM, SECURITY, SYSTEM ir SOFTWARE. Šitoje vietoje galime tik pagerbti Microsoft’ą, kad padarė šių failų automatinį atsarginių kopijų darymą. Prie viso šito, tos kopijos yra daromos visada, nepriklausomai ar išjungti visokie System Restore’ai. Kopijos daromos daugmaž kas 3-5 dienas, ko dažniausiai pilnai užtenka – ypač jei paskutiniuoju metu nieko naujo neinstaliavote.

Kad atstatyti Registro versiją užtenka atstatyti anksčiau paminėtus failus panaudojus automatiškai padarytas kopijas. Priklausomai nuo Windows’ų versijos tos kopijos gali būti x:\windows\repair\ – Windows XP atveju, x:\Windows\System32\config\RegBack – Windows 7 atveju. Dar gali būti kur nors tarp šitų katalogų su *.bak plėtinių.

Registro failus atstatyti dirbant Windows’ams – nesigaus, nes tie failai yra naudojami ir paprastame režime, ir Safe Mode režime. Todėl prie jų galima prieiti tik esant nepaleistiems Windows’ams. Tai galima padaryti pasinaudojus arba Windows Recovery Console (būna Windows’ų instaliaciniuose kompaktuose), arba paleidus kokią nors kitą sistemą – Linux’ą su LiveCD, ar kokį nors specialų startinį diską – nesvarbu.

Windows Recovery Console komandinės eilutės atveju, Registro failų atstatymas atrodytų maždaug taip:

:: dėl visą ko padarom dabartinio Registro atstargines kopijas
md tmp
copy c:\windows\system32\config\system c:\windows\tmp\system.bak
copy c:\windows\system32\config\software c:\windows\tmp\software.bak
copy c:\windows\system32\config\sam c:\windows\tmp\sam.bak
copy c:\windows\system32\config\security c:\windows\tmp\security.bak
copy c:\windows\system32\config\default c:\windows\tmp\default.bak

:: ištrinam dabartinio Registro failus
delete c:\windows\system32\config\system
delete c:\windows\system32\config\software
delete c:\windows\system32\config\sam
delete c:\windows\system32\config\security
delete c:\windows\system32\config\default

:: nukopijuojame atsargai nukopijuotus failus
copy c:\windows\system32\regback\system c:\windows\system32\config\system
copy c:\windows\system32\regback\software c:\windows\system32\config\software
copy c:\windows\system32\regback\sam c:\windows\system32\config\sam
copy c:\windows\system32\regback\security c:\windows\system32\config\security
copy c:\windows\system32\regback\default c:\windows\system32\config\default

Toliau perkraunam sistemą, ir su džiaugsmu džiaugiamės, kad neprireikė perinstaliuoti visos sistemos.

Svarbu pastebėti, kad apie šį būdą dažnokai pamirštama, o daugelis gal net aplamai apie tokį nežino. Tuo tarpu, kai tai yra gan veiksmingas būdas atstatyti sistemą praktiškai nuo bet kokių netikėtai atsiradusių nestabilumų.

Trumpai, iš paskos praeitam įrašui.

Radau gražų, truputi modifikuotą standartinį Operos skiną – Opera 10.5 Clean. Skinas yra ir pats patrauklus, bet pagrindinė šio skino ypatybė – prikabinti (angl. pinned) tabai atrodo panašiai kaip Chrome naršyklėje (sutraukti iki ikonėlės). Žinoma tai yra tik laikinas ir nelabai gražus sprendimas, bet kol šis funkcionalumas bus įgyvendintas “oficialiai” – visai pravers. Kad bus įgyvendintas, praktiškai neabejoju, nes daug kas zyzia forumuose. :)

Įžanga

Seniai norėjau parašyti šitą įrašą, ir vis neprisiruošdavau, tačiau Džiugas paskatino truputi paskubėti.

Ne paslaptis, kad daugelis vartotojų dažniausiai neišnaudoja ir trečdalio naudojamų programų galimybių. Taip pat pažįstu ne vieną tokį ir Operos naudotoją. Tokie vartotojai dažnai šokinėja nuo programos prie programos, nuo naršyklės prie naršyklės – vedami arba mados vėjais, arba programų populiarumu, bet retai susimasto apie tikrąsias programų galimybes. Neišnaudojant ir trečdalio galimybių – savaime aišku, kad nelabai svarbu ką naudoti – Operą ar FireFox’ą, Microsoft Office’ą ar Open Office’ą, Cepelinus ar Balandėlius.

Noriu įnešti šiokį tokį objektyvumą kas liečiasi Operą – t.y. kalba šiame įraše bus grynai apie Operą. Remiantis faktais pabandysiu vaizdžiai ir aiškiai aprašyti pagrindines Operos funkcijas, dėl kurių būtent taip mėgstu Operą. Rezultate tikiuosi bent kiek nors pavyks parodyti, kad aš naudoju Operą ne iš mados, ne iš fanatizmo, o dėl realių funkcijų. Pasistengsiu nereklamuoti ir ypatingai nepropaguoti (bent jau neobjektyviai). Jei išeis, aišku. Bent jau tikiuosi ne visiškas fanatikas pasirodysiu. Sąžiningumo dėlei paminėsiu, kad dėl profesinių (iš dalies ir ne tik profesinių) sumetimų esu išbandęs praktiškai visas naršykles, ir stengiuosi stebėti naujienas susijusias su įvairiomis naršyklėmis.

Kas liečiasi Operą, tai su šia naršyklę draugauju jau nuo jos 4-tos versijos – tai buvo tas amžius, kai visos populiariausios naršyklės dirbtinai suvienodino versijų numerius (Internet Explorer 4, Netscape Communicator 4, Opera 4) tam, kad vartotojams būtų aišku kelintos kartos yra naršyklė. Šiuo metu tos kartos visiškai išsibalansavo. Opera pabėgo link 10-tos versijos. Internet Explorer per ilgai konservavuosi su 6-ta versija ir dabar vejasi tik 8-tu numeriu. Netscape Communicator – išmirė galutinai. Atsirado Mozilla, kuri vėliau numušė savo versijų skaitliuką ir patapo FireFox’u – dabar yra ties 3.5 versija. Žinoma tie versijų skaičiukai realiai nieko nelemia – paminėjau tik įdomumo dėlei.

Beje, rašant šį straipsnį, aptikau ir pats keletą naudingų naujų (gerai pamirštų) funkcijų.

Turinys

Trumpai apie Operos galimybes
1. Opera Link – bookmarkų sinchronizavimo tarnyba
2. Opera Unite
3. Uždarytų langų atstatymas (Closed tabs – Undo)
4. Slaptažodžių įsiminimas (Password Manager – anksčiau žinomas kaip Magic Wand)
5. Paskutinė atidaryta sesija ir sesijų saugojimas (Last opened session tabs, Save session)
6. RSS srautų prenumeravimas (RSS subscribing)
7. Nepageidaujamo turinio blokavimas (Blocked content)
8. Konfigūruojamos paieškos (Searches)
9. Dar vienas lengvas būdas įdėti savo paiešką
10. Kaip dar galima ieškoti
11. Užrašai, kopijavimas į užrašus (Notes, Copy to notes)
12. Tinklapio atidarymas kitoje naršyklėje (funkcija “Open With”)
13. Adresynas (Bookmarks)
14. Web-programuotojo irankiai (Developer tools) – Dragonfly
15. Temos (Skins)
16. Viršutinį menių galima paslėpti
17. Mygtukai ir kiti sąsajos elementai (viena mano mėgstamiausių funkcijų)
18. Tabų rakinimas (Lock tab)
19. Opera Turbo
20. Klaidų taisymas (Check spelling)
Apibendrinant – ko visgi trūksta?
Dalykai, kuriuos nepaminėjau

Atsiranda vis daugiau klausiančių apie Microsoft’o egzaminus, todėl turbūt pats laikas parašyti daugiau detalių apie visą eigą. Nors niuansų gali būti ir daugiau, bet tikiuosi, kad po šio įrašo bus nors aišku nuo ko pradėti, kur kreiptis.

Kursai, mokymasis – kaip pasiruošti egzaminui

Pradedant nuo kursų ar mokymosi – tai kursų lankyti nebūtina, mokytis galima savarankiškai. Galima mokytis pagal specialias Microsoft’o palaikomas knygas (vadinamos Training Kit), kurios yra rašomas konkrečiai tam tikram egzaminui – pavyzdžiui, “MCTS Self-Paced Training Kit (Exam 70-431): Microsoft SQL Server 2005 Implementation and Maintenance” arba “MCTS Self-Paced Training Kit (Exam 70-536): Microsoft® .NET Framework Application Development Foundation, Second edition“. Šių knygų privalumas tas, kad jos pritaikytos konkrečiam egzaminui – iškart susidaro įspūdis kas bus egzamine, ką reikia žinoti. Todėl, net ir gerai išmanant egzamino dalyką, šias knygas pavartyti prieš egzaminą tikrai nepakenks.

Tiesa, tokių knygų, pritaikytų konkrečiam Microsoft egzaminui ne visada įmanoma rasti – arba egzaminai būna nauji, ir knygos dar nespėja išeiti, arba egzaminas nėra labai populiarus, arba dar dėl kitų priežasčių. Tada lieka skaityti visokias kitas knygas apie egzaminų dalykus arba remtis patirtimi (tikrai  ne visada pasiteisina, nes būna suktų, praktikoje ne dažnai pasitaikančių klausimų). Iš esmės Microsoft’as daugmaž aprašo kokie gebėjimai (angl. skills) bus tikrinami – pavyzdžiui, “TS: Microsoft .NET Framework – Application Development Foundation“. Ten pat pateikiama ir rekomenduojama literatūra pasiruošimui.

Kas dėl profesionalių kursų – pačiam neteko susidurti. Mano atveju užteko patirties ir šiek tiek literatūros. Anksčiau vienas populiariausių lygtais buvo Kompetencijos Ugdymo Centras Vilniuje, bet jei neklystų, jis užsidarė. Taip kad, dėl kursų nieko konkretaus nepatarsiu, tačiau manau, kad be jų dažniausiai galima apsieiti.

Egzaminavimas – kur kreiptis, kur laikyti

Pereinant prie egzaminų. Už Microsoft egzaminus yra atsakingi taip vadinami Microsoft Sertifikuoti Egzaminų Tiekėjai (Microsoft Certified Exam Providers). Vienas iš jų, ir šiaip turbūt vienas pagrindinių, ir mano vienintelis žinomas – yra egzaminavimo centras Prometric. Savo ruožtu Prometric turi atstovus Lietuvoje (šiuo metu tik Vilniuje ir Kaune). Truputi painu ir neaišku – viens kitam suteikia teisės teikti egzaminavimo paslaugas, na bet ne apie tai.

Užsiregistravus Prometric’e, galima pasirinkti reikiamą egzaminą ir vietą, kur egzaminas bus laikomas. Lietuvos filialų kontaktai taip pat ten yra. Prieš registruojantis į konkretų egzaminą – galima pasiskambinti ir pasidomėti, jei kas bus neaišku. Užsiregistravus ir sumokėjus – atvykstate pasirinktu laiku į pasirinktą filialą ir laikote egzaminą. Nieko papildomai derinti su pačiais egzaminavimo atstovais nereikia – jų darbas iš esmės susiveda į prieigos prie Prometric egzamino ir egzamino vietos suteikimą.

Mokėjimas vyksta internetu per Prometric svetainę, su kreditine kortele. Egzaminų kaina, kai aš laikiau paskutinį kartą, buvo 50$ už bandymą. Kainos gal ir gali skirtis, priklausomai nuo egzamino ar dar nuo ko nors – kiek man teko laikyti, kaina buvo 50$. Taip pat galima paieškoti ar nėra kokių nors akcijų – pavyzdžiui, nemokamas perlaikymas, ar šiaip kokios nors kitos nuolaidos, kurios būna gan dažnai. Pavyzdžiui viena akcija vis dar atrodo galioja – nuolaidos nuo 15% iki 25%.

Kiek man teko laikyti egzaminus, tai laikiau Kaune. Jei nėra galimybės susimokėti internetu, tai galima bandyti tartis ir individualiai – tada egzaminavimo atstovai patys užregistruos jūs Prometric’e, o susimokėti galima bus grynais. Tačiau šiuo atveju kaina gali skirtis – gali gautis brangiau, ir nežinau kaip dėl akcijų, nuolaidų – gal irgi nebegalios.

Sertifikatai

Kas dėl “popierių” –  tai jau truputi apie tai rašiau, kad popierinių sertifikatų Microsoft’as nebesiunčia, t.y. sertifikato atsiuntimas nebe įeina į egzamino kainą. Pasikeitė Microsofto’o politika šiuo atžvilgiu, kas yra nenuostabu šiais internetiniais laikais – gyvas popierius nebėra toks pat svarbus, kaip anksčiau. Norint užsakyti sertifikatų pristatymą – microsoft.com siunčia į kažkokį tai siuntimo paslaugų tinklapį, kur už pristatymą siūlo atsikratyti 9.95$ už vieną sertifikatą (ir po 0.99$ už kiekvieną papildomai).

Jokios problemos tame, kad iškart negaunate popierinio sertifikato, nėra. Visus “popierius” galima tvarkytis elektroniniu būdu per MCP svetainę (prieiga suteikiama po pirmo išlaikyto egzamino) – atsisiųsti sertifikatus PDF/XPS formatu, atspausdinti, persiųsti darbdaviui ar kitiems partneriams, ir panašiai. Dirbant IT srityje darbdaviui popierinis variantas nebėra toks svarbus.

Tai lygtais tiek. Konkrečiais atvejais gali būti ir daugiau niuansų – todėl klauskit, ir jei žinosiu, atsakysiu. ;)

Pagaliau tai įvyko! Viską ko man truko Windows 7 užduočių juostoje (plius dar kelios ten neaprašytos smulkmenos) – dabar galima sukonfigūruoti su 7 Taskbar Tweaker programos pagalba. Vienareikšmiškai “musthave” visiems Windows 7 vartotojams, kuriems reikia šiek tiek daugiau laisvės su ta naująja Windows užduočių juosta. Ir svarbu viskas tikrai gražiai veikia. Dabar jau tikriausiai jokių smulkių (bet įkyrių) priekaištų Windows 7 užduočių juostai nebeturėsiu. :)

Gaila, kad pats Microsoft’as nepasirūpina tokiai dalykais. Aš to labiausiai nesuprantu – kodėl pats Microsoft’as nesugeba padaryti tokių smulkmenų. Juk kai kurie dalykai išties yra ne visiems patogūs – ilgalaikiai įpročiai, patirtis su kitomis operacinėmis sistemomis, ir panašiai. Sukuri nesudėtingą, bet lankstų parametrų konfigūravimo galimybe – ir visi patenkinti, visi gali sukonfigūruoti taip, kaip kiekvienam patogu.

P.S. Tiesa, vis dėlto prisiminiau apie dar vieną nesąmonę – darbas su Internet Explorer (kartais prireikia darbo reikalais) ir jo tabais – yra tikras vargas, nes kiekvienas tabas užduočių juostoje rodomas kaip atskiras langas. Kas mano akimis yra grįžimas atgal į praeitį, kai naršyklėje aplamai nebūdavo jokių tabų, o užduočių juostoje buvo gal koks 10 atidarytų Internet Explorer’ių. Ir kas baisiausiai, kaip aš suprantu, tai Microsoft’as tai padarė kaip pavyzdį kitoms programoms – t.y. taip turėtų veikti visos programos, kurių sąsajos yra su tabais. Todėl kažkaip prisibijau, kad kai kurie kūrėjai iš tikro pasieks šiuo pavyzdžiu.

Aš asmeniškai aplamai daugiau nei vieno naršyklės lango nelabai kada naudoju – kažkaip visi tabai dažniausiai telpa į vieną langą. Todėl man patogiausia yra, kai visi atidaryti naršyklėje puslapiai (tabai) atitinka viena užduotį užduočių juostoje (task’ą taskbar’e). Todėl atvejis su Internet Explorer’iu mano akimis atrodo išvis visišku marazmu.

Kaip ir žadėjau -- įrašas apie Windows 7. Pabandysiu panagrinėti kai kuriuos naujoviškus ar šiaip naudingus dalykus, kuriuos sugeba Windows 7. Paimta pagrinde iš įrašo The Bumper List of Windows 7 Secrets, bet yra ir mano komentarai iš patirties. Taip pat kai kur gal per sudėtingai bus paaiškinta, bet pabandžius pačiam -- viskas iškart paaiškėja. Tikiuosi kam nors pravers. :)

1. Langų valdymas

Vienas iš Windows 7 madingų (fancy) naujų dalykėlių -- yra langų valdymas. Langų “prikabinimas” (dock) prie kraštų, viršaus, maksimizuojant ir bele kaip kitaip tampant juos. Mano akimis, nėra super naudinga funkcija, be kurios sunku būtų išgyventi -- bet tikrai netrukdo, o kartais ir praverčia. Visi šie dalykai taip pat prieinami ir greitųjų klavišų kombinacijų pagalba (kas jau iš tikro ne tik grožio prideda, bet gali ir realiai pagreitinti darbą):

• Win+Left Arrow/Win+Right Arrow -- kabinimas prie kraštų;
• Win+Up Arrow/Win+Down Arrow -- langų maksimizavimas, minimizavimas;
• Win+Shift+Up Arrow/Win+Shift+Down Arrow -- vertikalus maksimizavimas ir minimizavimas.

2. Neaktyvių (background) langų minimizavimas

Win+Home -- minimizuoja visus neaktyvius langus, tuo tarpu, kai aktyvus langas lieka toje pačioje vietoje (nesimaksimizuoja). Pakartotinai paspaudus -- atstato minimizuotus langus. Iš esmės tą patį daro smagi, bet nelabai praktiškai naudinga -- Aero Shake funkcija:

3. Langų valdymas, dirbant su keliais monitoriais

Win+Shift+Left Arrow/Win+Shift+Right Arrow - langų perkėlimas į sekantį monitorių iš kairės/dešinės.

Praverčia dirbant su keliais monitoriais, arba kaip, pavyzdžiui, man  - žiūrint filmus per antrą monitorių-televizorių. Ypač kai langas pasimeta kažkur tarp monitorių. Pavyzdžiui pažiūrėjus filmą aš išjungiu televizorių, o ten lieka koks nors langas (arba būna ir koks nors Skype’as ten netyčia nuvažiuoja). Tada, kad perkelt langą iš išjungto televizoriaus -- aš turėčiau vėl jį jungti. Tačiau žinant šią klavišų kombinaciją -- to dažniausiai daryti nebereikia.

4. Windows Explorer kontekstinis meniu

Pavyzdžiui, laikant klavišą Shift, atsiranda papildomos komandos -- Open command window here (praverčia programuotojams), Open in new process ir panašiai. Be Shift klavišo kontekstiniame meniu taip pat yra keli naudingai punktai, pavyzdžiui -- Pin to Taskbar, Pin to Start Menu. Taip pat yra gan naudinga funkcija -- Include in library. Bibliotekų (libraries) funkcionalumas aplamai vertas atskiros temos, ir aš planuoju kada nors apie tai parašyti -- normaliai išnaudojant šį funkcionalumą, jis iš ties palengvina gyvenimą.

Tiesa, tikriausiai dėl šių naujovių kažkur pasikeitė kontekstinio meniu darbo principas, nes nustojo normaliai veikti visokiuose Total Commander’iuose. Gal tai tik laikinas nepatogumas, o gal dėl 64bit’ų -- dėl ko tiksliai, dar nesupratau.

5. Veiksmų eigos fiksavimo įrankis (Problem Steps Recorder)

Dar vienas dalykas galintis palengvinti programuotojų ir testuotojų gyvenimus. Iš pat pradžių šis įrankis buvo sukurtas tam, kad produktyviai ir aiškiai fiksuoti ir taisyti pačių Windows 7 klaidas, tačiau dabar niekas  netrukdo naudotis šiuo įrankių ir savo tikslais. Šis įrankis nefilmuoja visą veiksmų eigą video formatu, bet tiesiog daro ekrano atvaizdus (“screenshots”), kuriuos galima lengvai ir patogiai komentuoti. Pabaigus veiksmų seką, visi paveiksliukai suspaudžiami į ZIP archyvą, kuriame atsiranda ir HTML puslapis patogiam veiksmų sekos peržiūrėjimui. Tikrai genialus ir paprastas įrankis.

Pasileidžia šis daiktas per komandinė eilutę suvedus psr.exe arba per Control Panel -- Record steps to reproduce a problem.

6. Greitas langų paleidimas iš užduočių juostos

Programas iš užduočių juostos galima paleisti klavišų kombinacija -- Win+1, Win+2, …, Win+9 ir t.t. Visas programas užduočių juostoje galima tampyti ir keisti vietomis. Keisti vietomis galima taip pat ir programas, kurių ikonėlės matosi kampe prie laikrodžio (system tray).

7. Senoji greitojo paleidimo juosta (quick launch toolbar)

Standartinio Windows XP/Vista stiliaus greitojo paleidimo juosta pagal nutylėjimą yra neprieinama -- nesimato Toolbars kontekstiniame meniu. Tačiau iš esmės jį niekur nedingo. Visų pirmą, dauguma instaliuojamų programų vis dar deda savo nuorodas į quick launch katalogą, kuris randasi %userprofile%\AppData\Roaming\Microsoft\Internet Explorer\Quick Launch. O antrą, į užduočių juostą galima įdėti bet kokį katalogą -- tame tarpe ir minėtąjį quick launch katalogą. Tai darosi labai paprastai:

• spaudžiame dešinį pelės mygtuką ant užduočių juostos ir renkames Toolbars -> New Toolbar;
• nukopijuojame minėtą kelią %userprofile%\AppData\Roaming\Microsoft\Internet Explorer\Quick Launch ir spaudžiame Select Folder;
• senoji greitojo paleidimo juosta jau atsirado -- toliau galima išjungti Show text ir Show title, paspaudus ant juostos su dešiniu pelės mygtuku;
• kaip ir viskas -- turime senąją greitojo paleidimo juosta, beliko tik perkelti į kitą vietą, kur mums patogiausia.

Dar kaip variantą -- galima naudoti jau anksčiau manim išreklamuotą TrueLaunchBar, kuris turi ir kitų naudingų funkcijų.

8. Standartų palaikymas

Windows 7 pagalbinės programos (pavyzdžiui, Wordpad, Paint) naudoja Office 2007 Fluent UI (Ribbon) tipo sąsasa. Tačiau tai dar ne viskas, nes Wordpad palaiko ir Open Office XML standartą -- gali atidarinėti *.docx, su visom iš to ištekančiomis pasekmėmis.

Tai gal visgi Open Office XML’o kelias bus šiek tiek trumpesnis?  Nes sklinda kalbos, kad bananinėse respublikose šis standartas dar greit nepaplis, nes tikrai ne kiekvienas sau instaliuos Office 2007/2010 -- kaip dėl naujoviškos, neįprastos sąsajos, taip ir šiaip dėl ekonominių priežasčių. Tam tikrus įskiepius prie Office 2003 parsisiųsti, kurie leistų atidaryti naujojo formato dokumentus -- irgi ne visi sugeba. Bet va jei sekretorės turės bent jau Windows 7 (nors irgi klausimas kas greičiau plinta -- naujos versijos Windows’ai, ar Office’as), tai galės atidaryti *.docx dokumentus (vis šis tas), ir nereiks siuntinėti laiškus, kad negali atidaryti dokumento.

9. Langų iš vienos grupės perjunginėjimas

Pagal nutylėjimą, jeigu yra atidarytos keletas vienos grupės programų (pavyzdžiui keli Microsoft Word dokumentai), spaudžiant ant užduoties juostos bus rodomas visų langų sąrašas. Tačiau laikant užspaustą Ctrl ir pakartotinai spaudžiant ant užduočių juostos -- tos grupės langai bus aktyvuojami. Savotiškas Alt+Tab analogas, bet tik vienos grupės ribose.

Taip pat langus grupėje galima perjunginėti spaudžiant Ctrl+Win+1, Ctrl+Win+2, …, Ctrl+Win+9 ir t.t.

10. Navigavimas po užduočių juosta

Paspaudus Win+T, fokusas persikelia į užduočių juostą, t.y. toliau galima “vaikščioti” po užduočių juostą su rodyklėmis -- kairė, dešinė, viršus, apačia -- ir paleidinėti programas su klavišą Enter, arba suskleisti grupes su Esc. Pabandžius -- viskas iškart aišku ir natūralu, o ar labai naudinga -- tai pripratus, gal ir iš tikro patogu.

Spaudžiant Win+B, tą patį galima atlikti ir su ikonėlėmis prie laikrodžio (system tray).

11. Užduočių juostos grupių valdymas

Kol kas toks patogus valdymas pasireiškė pagrinde naudojantis Libraries ir Remote Desktop. Anksčiau ant darbastalio ar dar kur nors būdavo kokios penkios Remote Desktop prisijungimo ikonėlės. Dabar viską tai galima laikyti užduočių juostos grupėje. Dažniausiai naudojamus galima prikabinti (pin), ir taip pat yra matomi paskutiniai naudojami prisijungimai.

12. Windows 7 rodo kokia programa naudoja tam tikrą failą

Būna taip, kad kai kurios programos įkyriai naudoja ir nepaleidžia failus, kai juos bandai ištrinti arba perkelti. Anksčiau kartais tekdavo uždarinėti procesus po vieną, kol nepataikydavai, bet Windows 7 šiuo atveju šiek tiek padeda vargšams vartotojams. Iš pradžių sunku pastebėti, nes dialogas įprastas ir seniai matytas --  toks, į kurį retai atkreipi dėmesį. Tačiau įsižiūrėjus, matosi kokia programa naudoja ir nepaleidžia failą.

13. Ekrano atvaizdo darymo įrankis (Snipping tool)

Prisiminiau dar vieną mažą ir paprastą standartinį Windows 7 įrankį -- Snipping tool. Šis įrankis skirtas patogiam ekrano atvaizdo darymui -- senąją techniką su PrintScreen + Paint galima pamiršti. Nėra šis įrankis labai stebuklingas, krūvos funkcijų jis neturi (kaip koks nors FastStone Capture), bet dažniausiai tokio funkcionalumo pilnai užtenka.

Ant dienų pasirodė pranešimas, kad pagaliau išėjo finalinė nemokamo Microsoft Antiviruso versija – kitaip Microsoft Security Essentials. Kadangi [sarkazmas] antivirusus laikau manipuliavimo neišprususiais vartotojais (dažnai ir pinigų graibymo iš jų) įrankiu [/sarkazmas], tai ypatingai ir nesigilinau kas tai yra per gėris.

Tačiau šiandien nutariau bent jau pažiūrėti kaip atrodo Microsoft Security Essentials. Pabandžiau atidaryti tiesioginę nuorodą – www.microsoft.com/security_essentials/, kurį permetė mane į www.microsoft.com/security_essentials/market.aspx su klaida, kad ieškomas produktas yra “Not available in your country or region”. Nežinau dėl ko čia taip, ar tai pagal IP’ą nustato (sąsaja tai angliška įjungta), ar tai dar pagal kažką.

Panaršius tarp Microsoft’o produktų, atradau kitą, veikiančią nuorodą. Jei kam dar kils panaši problema, tai Microsoft Security Essentials galima pasiekti šiuo adresu – www.microsoft.com/security_essentials/default.aspx?mkt=en-us.

Atrodo “stiliovai”, veikia sklandžiai, bet ant kiek patikimas – pasakyti negaliu. ;)

P.S. Antivirusas yra nemokamas, bet patys Windows’ai – mokomi. T.y. nepamirškit bent juos nusipirkti. ;)

Naujas Operos skinas (apvalkas, sąsajos tema – ar kas bebūtų) man iškart patiko (dar nuo alpha versijų), bet ant galo jis pasidarė visiškai nekompaktiškas – ilgi, kilometriniai tabai, dideli padding’ai/margin’ai ir kitokie negražus atstumai, netaupantys vietą ekrane. Ilgai nemastant, paėmiau napilniką ir pabandžiau ištaisyti šį reikalą – juk Opera visada buvo draugiška vartotojui ir konfigūruojama iš visų galų, todėl neturėtų būtų sunku ir skiną pamodifikuoti. Savo reikmėms kažką pavyko padaryti ir to pakako, bet kitiems buvo gėda rodyti – šleivai, kreivai vis gi gavosi. ;) Vėliau radau vieną panašų kolegos žygdarbį ir jo rezultatus. Irgi patiko, bet nebuvo taip kompaktiška kaip pas mane, todėl pakartotinai paėmus anksčiau minėtą įrankį ir pakoregavus jau minėto kolegos darbą – gavosi gan neblogas rezultatas, kuriuo ir pasidalinti ne gėda. ;) Žemiau pateiktuose pavyzdžiuose – atidarytas vienodas kiekis tabų. Darbastalio rezoliucija – 1680 x 1050. … (toliau)

Lyg ir pasibaigė mano istorija apie garantinių remonto subtilybes. Pasibaigė daugmaž laimingai. Keletas išvadų:

• tam tikras teises klientas vis gi turi (dėkui Gyčiui): 2 savaitės (ar net daugiau) taisymo  - tai yra mitas, kuriuo sėkmingai naudojasi technikos pardavėjai;
• nors teisės gan agresyvios pardavėjų atžvilgiu, bet susitarti galima ir žmoniškai;
• susitarti galima žmoniškai tik tada, kai savo teisės pateiki atspausdintu pavidalu ir pakiši po nosimi.

Gal kam bus įdomu, tai papasakosiu kaip klostėsi tie visi nuotykiai.

Primenu kad mistinėmis aplinkybėmis pas mane sudegė neseniai pirktas kompiuterio maitinimo blokas (550W galingumo), o vėliau išsiaiškino, kad ir motininė plokštė. Dėl maitinimo bloko pavyko iškart susitarti, kad paskolintu kokį nors laikiną – paskolino šiek tiek silpnesnį (500W). Aš kokius penkis kartus pasitikslinau ar užteks man tokio galingumo – patikino, kad pilnai. Kas dėl motininės plokštės – tai bekompromisiškai pasakė laukti apie dvi savaites, kol plokštė bus nusiųsta didmenininkui, patikrinta ir gražinta atgal.

Nors ir nepasiūlė man iškart kokio nors kompromisinio varianto ir teko aiškintis naudojantis teisiniais pagrindais, tačiau dėl mano tokio įkyrumo ir nesugebėjimo laukti – pardavėjai vis gi nesusinervavo ir iki didelių pykčių reikalas nepriėjo. Aišku, kas ten žino kaip jie mane keikė už akių, bet suderinti pavyko viską bent jau kultūringai – tai bent už tai dėkui tai įmonei. Neprireikė net ir paruošto oficialaus prašymo įteikti, užteko juos supažindinti su įstatymais, kuriuos jie pagal tuos pačius įstatymus privalėjo žinoti. Kita vertus nebuvo kalbos apie kažkokius tai nerealius pinigus ar panašiai, kad reikėjo baisiai pergyventi ar man, ar pardavėjams. Vienintelė bėda buvo tame, kad nesinorėjo laukti neapibrėžta laikotarpi.

Kai parodžiau pardavėjams minėtas teises atspausdintu pavidalu, susiformavo sekantis kompromisinis variantas – jie parduoda man naują motininę plokštę, sudegusią plokštę ir maitinimo bloką nusiunčia didmenininkui. Kai grįžta atsakymas iš didmenininko – jei atvejis buvo garantinis, tai jie gražina man pinigus už naują plokštę; jei atvejis – ne garantinis, tai man lieka nauja motininė plokštė ir sena sudegusi. Taip pat aš jiems gražinu jų paskolintą maitinimo bloką ir pasiimu savo pataisyta. Variantas visai tiko – taip ir sutarėm.

Rezultate turėjau veikiantį kompiuterį per 1-2 dienas, o ne po 2-jų savaičių. Tačiau tuo viskas dar nesibaigė. Kompiuteris, kol dirbau prie kompiuterio “ofisiniame” režime ar žiūrėjau filmus – tol viskas buvo tvarkoje. Tačiau vėliau nutariau truputi atsipalaiduoti ir paleidau aušintuvų žudiką – GTA IV. Kompiuterio temperatūras stebiu nuolat – jos buvo normų ribose. Tačiau po kokių 20 minučių – buvo pokšt ir mano geležinis draugas ištarė man astalavista. Pradėjau galvoti, kad eilinį kartą perkaito vaizdo plokštė ir sudegino ar tai pati save, ar tai motininę, ar tai viską kartu. Tuo pat metu pradėjau galvoti, kad per daug jau iš manęs tų kompiuterinių nuotykių, ir uždavinėti sau klausimą – “kodėl aš mažas nenumiriau?” (sarkazmas).

Gaunasi, kad vis dėlto 500W tikriausiai neužteko pilnoms aušintuvų apsukoms. Arba pats maitinimo blokas buvo irgi iš pačių tolimiausių Kinijos gelmių ir net tų 500W neužtikrino. Nes įspūdis tikrai buvo toks, kad blokas sprogo grynai nuo apkrovų. Rezultate perkaito transformatorius, ar tai dar kažkas, ir ech.

Vis gi buvo tokia viltis, kad sudegė tik maitinimo blokas. Todėl pradėjau (su kitu kontuperiu) intensyviai ieškoti kaip patikrinti maitinimo bloko gyvybes ženklus. Paskui supratau, kad aš vis dėlto ne elektronščikas ir jokių schemų  nelituosiu, jokių kontaktų netrumpinsiu – kol dar gyvas. (Beje apie ką ten Omo dėsnis buvo?) Paskui radau vieną pusiau gyvą maitinimo bloką iš seno kontuperiaus, kuris buvo dar silpnesnis – tik 350W. Įstačiau tą maitinimo bloką – išsiaiškinti ar kitos dalys yra gyvos turėtų užtekti. Ir… geležinis draugas pamirksėjo savo liolikos colių akim – “жив курилка”, woohoo. Taip ir prasidėjau likusias kelias dienas ekonominiam-žaliajam režime, kol sugedusios dalys negrįžo iš garantinio. Aišku, visokius GTA paleidinėti – ekstremalių pojūčių nepakankamumo kažkaip nejaučiau.

Šiandien paskambino pardavėjai ir pasakė, kad mano dalys grįžo – visiškai naujos, su dėžutėmis, su viskuo, ir jokio negarantinio atvejo pastebėta nebuvo, galiu ateiti atsiimti pinigus ir maitinimo bloką. Dėl paskolinto sudegusio maitinimo bloko man nieko ypatingai nepriekaištavo, truputi nustebo, kad vėl sudegė ir tiek – primokėti nieko nepareikalavo. Kita vertus patys kalti, kad nesusigaudė ir davė per mažo galingumo, tad būtų galima ir ginčytis, jei pareikalautų atlyginti ar panašiai. Toliau pasikonsultavus su jais, pagalvojom, kad ir pirmą kartą maitinimo blokas galėjo netyčia dėl panašių priežasčių sudegti. Todėl rezultate savo 550W  palikau pas juos, primokėjau ir paėmiau 650W blokiuką. Šito turėtų jau tikrai užtekti, bent rezervas stabilus bus.

Tokios vat istorijos. Dar vieną kartą pabrėšiu – jokių asmeninių nuoskaudų konkretiems technikos pardavėjams neturiu. Tikiu, kad taip galėjo būti su bet kokiais kitais pardavėjais, o su kai kuriais gal ir ilgiau tektų aiškintis. Mano atveju viskas gan draugiškai ir kultūringai praėjo, taip kad mano minėti pardavėjai nėra taip, kad mane nuvylė. Aišku, kitą kartą pas juos eiti ir pirkti naujas dalys, bent jau greitu metu – bus ir pačiam nelabai patogu. Vis gi čia derybos buvo labiau suasmenintos, ne taip kaip kokiam nors BMS’e būdavo, kur lakstydavo 50 “kasininkų” ir jiems giliai dzin ką tu ten iš jų įmonės išreikalausi.

Pagaliau per ~10-15 metų kontuperinės patirties, ir man pirmą kartą teko susidurti su dabartine garantinio kompiuterių remonto sistema. Truputi pasiguosiu, padejuosiu, pasipiktinsiu dėl esamos sistemos – gal ir ne visiškai argumentuotai, o tiesiog iš pykčio. O gal ir kokių patarimų išgirsiu.

Ar turi žmogus kokias nors realias teises palengvinančias-paspartinančias garantinį remontą? Arba pardavėjas kokias nors pareigas – per kiek dienų privalo sutaisyti/pakeisti prekę? Pavyzdžiui, jei intensyviai apeliuoti į tai, kad darbai stovi, vaikai be žaidimų sėdi, žmona be supermamų – jūk gryni nuostoliai? Apie visokius gudrius įstatymus prisiskaitęs visokiuose delfiuose ir kitokiuose lietryčiuose, kad klientas visada teisus, kad gali be čekio, be nieko ateiti ir reikalauti naujos prekės vietoj sugedusios ir panašiai. Bet iki tokio lygio, kad per teismus ar kaip nors panašiai ginti savo teises į tas garantijas – tai gal geriau vis gi ramiai palauksiu.

O viskas buvo taip.. Išjungiau vakar kompą po sėkmingo dienos darbo, atsigulėm miegoti,  ir po kokių 10 minučių tik “bdžžžžž!” iš kito kambario – kažkas sprogo. Pagalvojom, kad gal musės kokią šluotą ant žemės numėtė – ir miegojom toliau ramiai. Ryte atsikeliu, bandau įjungti kompiuterio aparatą – nulis emocijų (visgi kompiuteris). Patikrinau laidus – ar iš tikro čiukča kompą prie elektros tinklo pajungė? Su liežuviu palaižiau – lyg ir tvarkoje viskas, 220V eina kaip niekad. Turbūt vis gi koks nors kondensatorius maitinimo bloke prinoko ir su fejerverkais iššovė – tą tikriausiai ir girdėjom.

Maitinimo blokas ir motininė plokštė pirktos visai neseniai – tai neilgai mastant nutempiau į garantinį. Po pusdienio paskambino iš garantinio ir pranešė, kad iš tikrųjų maitblokis atmetė kanopas. Toliau man maloniai buvo pranešta, kad “viskas čia tvarkoje, čia nieko tokio – po savaitės-dviejų paskambysim ir galėsit atsiimti klientą namo”. Nieko sau, galvoju, nepraeis ir pusmečio, o jau kompą atgausiu – greitai bičiukai dirba.

Kas keista pasirodė – kai paklausiau “kodėl, kai pirkau naujas dalis – jos buvo pristatytos per dieną?”, bet man kažką sumurmėjo, kad dabar atseit tokių maitinimo blokų nėra, reikia užsakyti ir laukti, kol atveš. Tačiau vėliau kažkodėl sugalvojo kitas priežastis – kad schema vis gi kitokia: iš vietinio garantinio dalys yra siunčiamos didmenininkui, kuris ir nusprendžia ką toliau veikti su tomis dalimis. Dėl tokių ilgų procedūrų viskas tiek ir užtrunka. Bet klausimas – ar turi nuo tokios schemos kentėti galutinis vartotojas? Kvepia gryna biurokratiją, kuri viską ir stabdo. Konkrečių pardavėjų čia nekaltinu, tikiu kad tokia situacija yra standartinė. Šiaip truputi pikta, ir atrodo nelogiška.

Neįkertu logikos. Vietiniai (iš mano garantinio) pažiūrėjo ir patys pamatė, kad tam tikra dalis yra tikrai sugedus. Toliau jie siunčia tą dalį didmenininkui, laukia kol dalis bus ten patikrinta ir gražintas pakaitalas (juk dažniausiai tai būna visiškai nauja dalis?). Bet kodėl negali man duoti kitos identiškos dalies iškart? Nors ir su užstatu. Jeigu didmenininko atsakymas bus neigiamas – t.y. kad gal dalis buvo sugadinta dėl mano kaltės ar dar dėl kažko, tai tegu jie pasilieka tą užstatą, nes vis vien šiaip ar taip tektų pirkti naują. Jei garantinė patikra praeina teigiamai – tai gražina pardavėjams tą dalį  ir parduoda kažkam kitam, arba atsikeičia vėl su manim, ir viskas. O dabar turi sėdėti ir laukti – kur logika?

Šiaip šį kartą dar pavyko susitarti, kad įdėtų laikiną maitinimo bloką, nors ir ne tokį galingą, bet iš esmės – kuriam laikui turėtų užtekti. Tačiau paleidus viską namie dar paaiškėjo, kad ir integruota tinklo plokštė liko “ne ryšio zonoj” – nei BIOS’e, nei prie Device’ų jos nebesimato. Taip kad, šį kartą į garantinį reikės siusti visą motininę, kurios laikiną pakaitalą kažin ar gausiu. Ir tada jau iš tikro laukia dvi savaitės prastovų.

Ar gal vis gi yra kokių teisininkų, ar šiaip rimčiau su tuo susidūrusių? Gal vis dėl to kažkiek įmanoma įrodyti, kad esi ne kupranugarius ir kad garantiniame paspartintų visą tą “taisymo” procesą? ;)