Šį protokolą vadinu protingu dėl to, kad pagrindinė jo idėja skamba taip:

uTP skirtas tam, kad BitTorrent klientai negriautu internetinio ryšio, tuo tarpu išnaudojant visą nepanaudotą kanalo pralaidumą (angl. bandwidth).

Tai reiškia, kad torrentų siuntimas išnaudos internetinį ryšį “protingai” – t.y. netrukdys naršymui internete ir dirbs “tikrame” foniniame režime. Turbūt daugelis buvo susiduręs su tokia problema, kad įjungus torrentus pilnu pajėgumu, ypač jei siunčiamės ne iš Lietuvos, tai naršyti tampa praktiškai nebeįmanoma. Nežinau.lt dar buvo straipsnis apie tai “Įjungus torrent programą neina naršyti interneto. Ką daryti?”

Viskas su to straipsniu yra gerai, ir tas pralaidumo apribojimas yra gerai. Tačiau yra vienas “BET” – Lietuvoje vos ne visi mano žinomi interneto tiekėjai siūlo tokius interneto planus, kuriuose kanalų pralaidumas su Lietuva ir su užsieniu skiriasi, ir skiriasi labai ženkliai. Todėl tas griežtas pralaidumo apribojimas praranda prasmę, nes jei siunčiant iš užsienio pagauname kokį nors gerą lietuvį su kosminiais greičiais – jam irgi galios tas mūsų nustatytas apribojimas, dėl ko jokių kosminių greičių nepamatysim.

Iki šiol buvo kelios išeitys:

• kad pamatyti kosminius greičius reikėdavo išjungti laikinai apribojimą ir pažiūrėti ar pasigavome kokį nors lietuvį;
• aplamai nenaudoti apribojimo (tinka, kai patys tuo metu nenaršome internete, nes kitaip torrentų siuntimas negyvai užmuša visą ryšį);
• naudoti kokią nors gudresnę trečios šalies trafiko valdymą programą (tiesa pasakius ieškojau ir nelabai kažką padoraus radau – gal blogai ieškojau).

Grįžtant prie mūsų baranų, su uTP prokolu atsirado ir ketvirtas pasirinkimas – su šio protokolu iš esmės nebereikės griežtai riboti torrentų siuntimo maksimaliai leidžiamą apkrovą, nes uTP protokolas padarys tai už jūs automatiškai. Kaip tai veikia praktiškai ir ar tikrai veikia – patvirtinti faktais negaliu, bet iš pirmų įspūdžių vizualiai lyg ir veikia. Pabandžiau paleisti torrentą, siuntimo greitis buvo daugmaž maksimalus (toks, kokį suteikia tiekėjas pagal mano turimą planą) – pabandžiau panaršyti, užkrauti youtube.com, vimeo.com ir panašiai. Torrento siuntimo greitis sumažėjo, o naršymas vyko kaip niekur nieko, tarsi torrento siuntimas ir nebuvo paleistas.

Po visų šitų gerų dalykų kilo ir keli klausimai apie uTP protokolą. Protokolo specifikacijoje, kuri yra tik juodraščio stadijoje (angl. draft) minimi tik DSL ir kabelinis modemai (angl. cable modem), ir neminimi jokie maršrutizatoriai, kurie iš esmės irgi turi visokias eiles ir kitus teletrafikinius dalykus. Ta prasmė neaišku kuriame lygyje veikia tas protokolas, bet panašu, kad ne vieno kompiuterio tinklo plokštės ribose. T.y. jei torrentas siunčiamas viename potinklio kompiuteryje, o naršoma iš kito – tai uTP įvertina viso potinklio srautą, ar ne?

Kitas klausimas – ar uTP protokolas veikia tik tarp tų, kurie jau turi parsisiuntę uTorrent 2.0 (ar kitą klientą su uTP palaikymu), ar tarp visų torrento siuntimo dalyvių (angl. peer, seed). Kažkaip būtų nelabai logiška, jei tarp visų. Tačiau jei ne tarp visų – tai irgi blogai, nes tada šis protokolas neveiks pilnu pajėgumu iki tol, kol visi jo nepradės naudotis. Ir iki tol neaišku kaip uTP reguliuos apkrovas. Nors šiaip jau dabar pažiūrėjus torrento siuntimų dalyvių sąrašą – prie daugumos matosi, kad jie jau naudoja uTP. Nors šitoje vietoje vėl neaišku – klientai skirtingų versijų, vienur yra uTP, kitur nėra.

Kalbant apie uTP protokolą, paminėjau tik uTorrent klientą, tačiau, kiek supratau, tas protokolas nėra uždaras ir tikriausiai bus implementuotas ir kituose klientuose. O gal jau net ir yra kur nors implementuotas.

P.S. piratavimo neskatinu. Telaimina jus LANVA. ;))

Panašių įrašų nėra.

Šis grafikas skirtas Opera 10.50 pre-alpha versijai, kuri ant dienų pasirodė internete viešam testavimui. Ši versija yra labai ankstyvoje stadijoje ir, kaip tikina kūrėjai, yra labai nestabili. Tačiau kūrėjai buvo patys ant tiek patenkinti savo darbo pasiekimais, kad nutarė šiek tiek suintriguoti prieš Kalėdas ir Operos vartotojus. Aš ant šitos naujienos užsiroviau būtent tuo metu, kai intensyviai rašiau įrašą apie Opera funkcijas – gavosi šioks toks sutapimas, ir du įrašai iš eilės apie Operą.

Vidiniai pakeitimai, patobulinimai

Kalbant apie pateiktą grafiką, tai jis mane iš tikrųjų labai nustebino, maloniai nustebino. Tačiau tikrai norėtųsi sužinoti kiek daug jame yra tiesos. Parsisiuntęs šią Operos versiją nutariau ir pats truputi patestuoti. Kūrėjai patys testavo su SunSpider Javascript testu, todėl ir aš pasinaudojau tuo pačiu. Konkrečių skaičių nepateiksiu, bet loginės išvados buvo aiškios. Naujoji alpha versija iš tikrųjų yra daug spartesnė (x4-6 kartų) už dabartinę stabilią versiją, tačiau tokio atotrūkio, koks parodytas grafike, nuo Google Chrome tikrai neparodė. Operos ir Chrome rezultatai buvo beveik analogiški – nežinau kuo remiantis buvo sudarytas būtent tas pateiktas grafikas.

Šiaip ar taip – pasiekimas yra aiškus ir jis yra tikrai didelis. Šis pagreitėjimas yra naujojo Javascript varikliuko – Carakan – nuopelnas. (MacOs versijos patobulinimai dar yra ne tokioje geroje stadijoje.)

Be Javascript varikliuko taip pat pasikeitė atvaizdavimo varikliukas ir pagrindinis naršyklės varikliukas (velnias žino kiek ten tų variklių – tikriausiai tiesiog madingas žodis). Dėl atvaizdavimo varikliuko patobulinimų – viso vaizdo atvaizdavimas taip pat turėtų pagreitėti. Atsirado 3D akceleracijos palaikymas ir panašūs dalykai, kurie įprastiems vartotojams gali būti nepastebimi, tačiau jie nuo to netampa mažiau reikalingi.

Dėl bendro naršyklės varikliuko, kuriame atlikta daugybė pakeitimų ir patobulinimų – tame tarpe susietu su HTML5 ir CSS3 palaikimų. Nuo šios versijos Opera jau palaikys “Persistent Storage” (vienas iš HTML5 funkcionalumų). Priminsiu, kad Google jau net žada Google Gears perkurti pilnai ant HTML5 su “Persistent Storage” panaudojimu. Tai negali nedžiuginti, nes Opera buvo dažniausiai skriaudžiama šiuo atžvilgiu – dėl to, kad nepalaikydavo Google Gears (arba, kad Google Gears nepalaikydavo Operos – kaip kam).

Vartotojo sąsajos pakeitimai, patobulinimai

Išvaizda pasikeitė pagal paskutines madų tendencijas – lango rėmelis ir visą viršutinė lango juosta susiaurėjo ir bendras vaizdas pasidarė panašus į Google Chrome. Panašiai planuoja atrodyti ir FireFox 4. Žodžiu Google’as – truputi padiktavo madas, dabar visos naršyklės atrodys panašiai. Nors aš tai nieko prieš – man visai patinka toks minimalistiškesnis vaizdas.

Geresnė integracija su Windows 7 – jump list, Aero palaikymas ir panašiai.

Private Browsing” funkcija.

Adreso įvedimo ir paieškos laukų patobulinimus. Paieškos laukas vis dar nepalaiko Google Suggest, tačiau įsimena įvestų paieškų užklausų istoriją – šioks toks vietinės reikšmės “suggest’as”. Adresų juostos ir paieškų istorijos įrašus taip pat galima lengvai trinti.

P.S. ši versija iš tikrųjų yra nestabili – rašant šį įrašą jį man nusmigo kokius 7 kartus. Ir man dar nepasisekę – nors ir pasirinkau “Separate install”, tačiau nepakeičia instaliacijos direktorijos. Dėl ko mano stabili versija kaip ir pradingo. Tai nežinau kaip dabar seksis stabilią versiją atstatyti – gal teks vargti su šia gražia, bet lužinėjančia Opera. :))

Panašūs įrašai:

1. Opera 10.50 beta – jau gan stabili ir tinkama naudoti
2. Paslėpti Operos lobiai – arba Nežinau geresnės… už Opera
3. Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite
4. Opera 10 su Opera Unite
5. Opera 10 Final artėja – arba kelelis tolimas, kelelis artimas

Patys įskiepiai veikia padoriai – jaučiasi toks pat minimalistinis, patrauklus stilius, kaip ir pačio Google Chrome. Jų naršymas ir diegimas taip pat patogus – ir, kas svarbu, juos sudiegus net nereikia perkrauti naršyklės (FireFox’as tyliai ruko kampe iki ~4.0 versijos). Tačiau iš pirmo įspūdžio man pritrūko funkcionalumo, lyginant su FireFox priedais (angl. add-ons), gal tai tiesiog dėl jų daug didesnio skaičiaus.

Pritrūko, nes kol kas pagrindinis Google Chrome įskiepių funkcionalumas susiveda į visokių perspėjimų (angl. notifications) rodymą – ar tai, kad yra naujų įrašų Google Reader’yje, ar tai, kad naujas laiškas atėjo į Gmail’ą ir panašiai. Arba kitas funkcionalumas – pagalbinės “greitos” funkcijos, pavyzdžiui intensyvaus dalinimosi įskiepis (angl. sharing), su kurio galima dalintis viskuo ką randate internete per visokius FaceBook’us, Gmail’us, Twitter’ius ir per panašias kitas įmanomas ir neįmanomas tarnybas.

Ir nieko panašaus neradau (prisipažinsiu, nelabai daug ir ieškojau) apie tab’ų funkcionalumo praplėtimą/pakeitimą arba pačios sąsajos ar kitų standartinių dalykų praplėtimą/pakeitimą. Gal tai tik laiko klausimas, o gal nieko panašaus ir nesulauksim, jei įskiepių kūrimas yra iš tikrųjų taip apribotas, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pagrinde viskas veikia tik tiek, kad atsiranda kažkoks mygtukas prie adreso įvedimo lauko, kurį spaudžiant atsiranda koks nors mažas langiukas, kur galima žiūrėti tos naujus įrašus iš Google Reader’io (tikrai nepatogu) arba kur surašytos įskiepio funkcijos.

Šiaip ar taip, po truputi Google Chrome pradeda panašėti į naršyklę, ypač po neseniai pridėtos bookmark’ų sinchronizavimo galimybės. Tačiau tikiuosi ateityje iš įskiepių bus daugiau naudos. Gyvenimą palengvins jie kažkiek ir dabar, ypač kas liečiasi “gyvenimą” socialiniuose tinkluose ir panašaus plauko šiuolaikinėse tarnybose. Tačiau ne visada to užtenka, ypač, kai pati naršyklė vadovaujasi principu “kuo mažiau nustatymo ir konfigūravimo langų”.

Kas nori išbandyti Google Chrome įskiepius, galima bandyti pradėti nuo 18 įskiepių, kuriuos verta išbandyti.

Panašūs įrašai:

1. Google Chrome OS – pirmi vaizdai
2. Google OS – Online OS eros pradžia (pradžios pabaiga)?

Pasileidus Google Chrome OS, pamačiau daugmaž tai, ko ir tikėjausi. Ir tai tikrai nėra panašu į kažkokį tai Google Linux (Google vėliau patvirtino, kad tai nėra tikroji Chrome OS), kuris buvo eilinis “lengvas Linux’as” su įprasta GNOME sąsaja. Tai kas gi yra tikroji ta Google Chrome OS? Galimas šios operacines tendencijas ir koncepcijas buvau aprašęs anksčiau. Ir dabar tuo dar karta įsitikinau – naujoji operacinė sistema praktiškai yra ne daug daugiau nei vien tik naršyklė.

Viduje, žinoma, gal ir yra pilnavertė operacinė sistema, bet tai nelabai ką bendro turi su standartiniu funkcionalumu (bent jau kol kas). Sistemos pagrindinė koncepcija būtent ir yra – “viskas, ko jums reikia, pasiekiama per naršyklę”, kitaip tariant – online operacinė sistema.

Prisijungimo prie sistemos langas atrodo taip:

Kaip gi prisijungti prie sistemos? Pabandžiau visokius standartinius “root” prisijungimus ir kitokius abrikosus – neprijungė. Paskui pastebėjau, kad prie prisijungimo vardo automatiškai prilipdoma galunė “gmail.com”. Ir pasidarė viskas aišku – suvedam Gmail sąskaitos duomenis, ir mes viduje. Gan įdomus sprendimas (ateities planamas – užskaitau), bet aišku tas sprendimas nėra netikėtas.

Štai kaip atrodo pradinis (ir turbūt beveik vienintelis – skirtis gali nebent tik viduje užkrauti tinklapiai) sistemos langas:

Naršyklė su laikrodukų kampe ir tiek. Ir dar su vienu neaiškiu pirmu tab’u, kuriame spėju ir yra vienas svarbiausiu sistemos funkcionalumu. Tikriausiai ten turėtų būti kažkas panašaus į “Start menu”. Tačiau prie to daikto man pasijungti nepavyko. Prašo jungtis prie kažkokios tai “@google.com” sąskaitos, bet su mano Gmail’o duomenimis įleisti nelabai norėjo. Gal kažkur atskirai reikia registruotis, gal kokio kvietimo reikia – labai nesigilinau.

Kyla klausimas dėl offline prisijungimo. Kiek pavyko išsiaiškinti, tai toks dalykas realizuotas sekančiai. Pirmą kartą, kai jungiatės – yra reikalingas internetas. Prisijungus pirmą kartą prie Google paskiros, prisijungimo duomenis yra išsaugojami ir padaromas lokalus vartotojo įrašas. Po šito pirmo karto jau galima jungtis ir be interneto, offline režimu. Vėliau, tikriausiai lokalus ir internetiniai vartotojo įrašai yra sinchronizuojami, bet tikriausiai ne daug ką ir sinchronizuoti reikia (neskaitant Google Gears). Aišku kiek naudos iš darbo offline režimu – yra klausimas. Žinoma yra Google Gears ir prie kokių Google Docs gal bus galima padirbėti, bet apskritai – nelabai bus ką veikti. Nors iš esmės be interneto šiaip ar taip šiais laikais nebūna ką veikti.

Normaliai išbandyti sistemos nepavyko, nes dėl neaiškiu priežasčių jį pas mane periodiškai pakibdavo. Gal būt dėl virtualios mašinos, ar dar dėl kažko. Iš esmės ką reikėjo viską spėjau pamatyti. Ir aplamai nėra ką ten ypatingai žiūrėti – viskas kaip ir aišku, ir viską ką galima ten pamatyti, galima pamatyti ir dabar per naršyklės langą.

[Papildyta ]

Gan išsamus ir įdomus Google Chrome OS pristatymas. Parodomi keli galimi praktiniai pavyzdžiai – ką ir kaip galima daryti su šia operacine sistema. Taip pat parodoma, kad vis gi tai yra truputi daugiau nei naršyklė – failų naršymas, paveiksliukų/video peržiūra atskiruose langeliuose (kurie, kiek supratau, vadinasi “panels”), pokalbių programa (Google Talk) taip pat atskirame langelyje ir su savo tab’ais. Taip pat patiko, kad .xls failai atsidarė ne per Google Docs, o kažkodėl per Office Live (Microsoft Office Web Applications) – auditorija net truputi nusijuokė. :)

http://www.youtube.com/watch?v=ANMrzw7JFzA

Panašūs įrašai:

1. Google Chrome Extensions jau prekyboje – t.y. jau galima išbandyti
2. Google OS – Online OS eros pradžia (pradžios pabaiga)?

1. Langų valdymas

Vienas iš Windows 7 madingų (fancy) naujų dalykėlių – yra langų valdymas. Langų “prikabinimas” (dock) prie kraštų, viršaus, maksimizuojant ir bele kaip kitaip tampant juos. Mano akimis, nėra super naudinga funkcija, be kurios sunku būtų išgyventi – bet tikrai netrukdo, o kartais ir praverčia. Visi šie dalykai taip pat prieinami ir greitųjų klavišų kombinacijų pagalba (kas jau iš tikro ne tik grožio prideda, bet gali ir realiai pagreitinti darbą):

• Win+Left Arrow/Win+Right Arrow – kabinimas prie kraštų;
• Win+Up Arrow/Win+Down Arrow – langų maksimizavimas, minimizavimas;
• Win+Shift+Up Arrow/Win+Shift+Down Arrow – vertikalus maksimizavimas ir minimizavimas.

2. Neaktyvių (background) langų minimizavimas

Win+Home – minimizuoja visus neaktyvius langus, tuo tarpu, kai aktyvus langas lieka toje pačioje vietoje (nesimaksimizuoja). Pakartotinai paspaudus – atstato minimizuotus langus. Iš esmės tą patį daro smagi, bet nelabai praktiškai naudinga – Aero Shake funkcija:

http://www.youtube.com/watch?v=0JdV0sG6sFI

3. Langų valdymas, dirbant su keliais monitoriais

Win+Shift+Left Arrow/Win+Shift+Right Arrow - langų perkėlimas į sekantį monitorių iš kairės/dešinės.

Praverčia dirbant su keliais monitoriais, arba kaip, pavyzdžiui, man  - žiūrint filmus per antrą monitorių-televizorių. Ypač kai langas pasimeta kažkur tarp monitorių. Pavyzdžiui pažiūrėjus filmą aš išjungiu televizorių, o ten lieka koks nors langas (arba būna ir koks nors Skype’as ten netyčia nuvažiuoja). Tada, kad perkelt langą iš išjungto televizoriaus – aš turėčiau vėl jį jungti. Tačiau žinant šią klavišų kombinaciją – to dažniausiai daryti nebereikia.

4. Windows Explorer kontekstinis meniu

Pavyzdžiui, laikant klavišą Shift, atsiranda papildomos komandos – Open command window here (praverčia programuotojams), Open in new process ir panašiai. Be Shift klavišo kontekstiniame meniu taip pat yra keli naudingai punktai, pavyzdžiui – Pin to Taskbar, Pin to Start Menu. Taip pat yra gan naudinga funkcija – Include in library. Bibliotekų (libraries) funkcionalumas aplamai vertas atskiros temos, ir aš planuoju kada nors apie tai parašyti – normaliai išnaudojant šį funkcionalumą, jis iš ties palengvina gyvenimą.

Tiesa, tikriausiai dėl šių naujovių kažkur pasikeitė kontekstinio meniu darbo principas, nes nustojo normaliai veikti visokiuose Total Commander’iuose. Gal tai tik laikinas nepatogumas, o gal dėl 64bit’ų – dėl ko tiksliai, dar nesupratau.

5. Veiksmų eigos fiksavimo įrankis (Problem Steps Recorder)

Dar vienas dalykas galintis palengvinti programuotojų ir testuotojų gyvenimus. Iš pat pradžių šis įrankis buvo sukurtas tam, kad produktyviai ir aiškiai fiksuoti ir taisyti pačių Windows 7 klaidas, tačiau dabar niekas  netrukdo naudotis šiuo įrankių ir savo tikslais. Šis įrankis nefilmuoja visą veiksmų eigą video formatu, bet tiesiog daro ekrano atvaizdus (“screenshots”), kuriuos galima lengvai ir patogiai komentuoti. Pabaigus veiksmų seką, visi paveiksliukai suspaudžiami į ZIP archyvą, kuriame atsiranda ir HTML puslapis patogiam veiksmų sekos peržiūrėjimui. Tikrai genialus ir paprastas įrankis.

Pasileidžia šis daiktas per komandinė eilutę suvedus psr.exe arba per Control Panel – Record steps to reproduce a problem.

6. Greitas langų paleidimas iš užduočių juostos

Programas iš užduočių juostos galima paleisti klavišų kombinacija – Win+1, Win+2, …, Win+9 ir t.t. Visas programas užduočių juostoje galima tampyti ir keisti vietomis. Keisti vietomis galima taip pat ir programas, kurių ikonėlės matosi kampe prie laikrodžio (system tray).

7. Senoji greitojo paleidimo juosta (quick launch toolbar)

Standartinio Windows XP/Vista stiliaus greitojo paleidimo juosta pagal nutylėjimą yra neprieinama – nesimato Toolbars kontekstiniame meniu. Tačiau iš esmės jį niekur nedingo. Visų pirmą, dauguma instaliuojamų programų vis dar deda savo nuorodas į quick launch katalogą, kuris randasi %userprofile%\AppData\Roaming\Microsoft\Internet Explorer\Quick Launch. O antrą, į užduočių juostą galima įdėti bet kokį katalogą – tame tarpe ir minėtąjį quick launch katalogą. Tai darosi labai paprastai:

• spaudžiame dešinį pelės mygtuką ant užduočių juostos ir renkames Toolbars -> New Toolbar;
• nukopijuojame minėtą kelią %userprofile%\AppData\Roaming\Microsoft\Internet Explorer\Quick Launch ir spaudžiame Select Folder;
• senoji greitojo paleidimo juosta jau atsirado – toliau galima išjungti Show text ir Show title, paspaudus ant juostos su dešiniu pelės mygtuku;
• kaip ir viskas – turime senąją greitojo paleidimo juosta, beliko tik perkelti į kitą vietą, kur mums patogiausia.

Dar kaip variantą – galima naudoti jau anksčiau manim išreklamuotą TrueLaunchBar, kuris turi ir kitų naudingų funkcijų.

8. Standartų palaikymas

Windows 7 pagalbinės programos (pavyzdžiui, Wordpad, Paint) naudoja Office 2007 Fluent UI (Ribbon) tipo sąsaja. Tačiau tai dar ne viskas, nes Wordpad palaiko ir Open Office XML standartą – gali atidarinėti *.docx, su visom iš to ištekančiomis pasekmėmis.

Tai gal visgi Open Office XML’o kelias bus šiek tiek trumpesnis?  Nes sklinda kalbos, kad bananinėse respublikose šis standartas dar greit nepaplis, nes tikrai ne kiekvienas sau instaliuos Office 2007/2010 – kaip dėl naujoviškos, neįprastos sąsajos, taip ir šiaip dėl ekonominių priežasčių. Tam tikrus įskiepius prie Office 2003 parsisiųsti, kurie leistų atidaryti naujojo formato dokumentus – irgi ne visi sugeba. Bet va jei sekretorės turės bent jau Windows 7 (nors irgi klausimas kas greičiau plinta – naujos versijos Windows’ai, ar Office’as), tai galės atidaryti *.docx dokumentus (vis šis tas), ir nereiks siuntinėti laiškus, kad negali atidaryti dokumento.

9. Langų iš vienos grupės perjunginėjimas

Pagal nutylėjimą, jeigu yra atidarytos keletas vienos grupės programų (pavyzdžiui keli Microsoft Word dokumentai), spaudžiant ant užduoties juostos bus rodomas visų langų sąrašas. Tačiau laikant užspaustą Ctrl ir pakartotinai spaudžiant ant užduočių juostos – tos grupės langai bus aktyvuojami. Savotiškas Alt+Tab analogas, bet tik vienos grupės ribose.

Taip pat langus grupėje galima perjunginėti spaudžiant Ctrl+Win+1, Ctrl+Win+2, …, Ctrl+Win+9 ir t.t.

10. Navigavimas po užduočių juosta

Paspaudus Win+T, fokusas persikelia į užduočių juostą, t.y. toliau galima “vaikščioti” po užduočių juostą su rodyklėmis – kairė, dešinė, viršus, apačia – ir paleidinėti programas su klavišą Enter, arba suskleisti grupes su Esc. Pabandžius – viskas iškart aišku ir natūralu, o ar labai naudinga – tai pripratus, gal ir iš tikro patogu.

Spaudžiant Win+B, tą patį galima atlikti ir su ikonėlėmis prie laikrodžio (system tray).

11. Užduočių juostos grupių valdymas

Kol kas toks patogus valdymas pasireiškė pagrinde naudojantis Libraries ir Remote Desktop. Anksčiau ant darbastalio ar dar kur nors būdavo kokios penkios Remote Desktop prisijungimo ikonėlės. Dabar viską tai galima laikyti užduočių juostos grupėje. Dažniausiai naudojamus galima prikabinti (pin), ir taip pat yra matomi paskutiniai naudojami prisijungimai.

12. Windows 7 rodo kokia programa naudoja tam tikrą failą

Būna taip, kad kai kurios programos įkyriai naudoja ir nepaleidžia failus, kai juos bandai ištrinti arba perkelti. Anksčiau kartais tekdavo uždarinėti procesus po vieną, kol nepataikydavai, bet Windows 7 šiuo atveju šiek tiek padeda vargšams vartotojams. Iš pradžių sunku pastebėti, nes dialogas įprastas ir seniai matytas –  toks, į kurį retai atkreipi dėmesį. Tačiau įsižiūrėjus, matosi kokia programa naudoja ir nepaleidžia failą.

13. Ekrano atvaizdo darymo įrankis (Snipping tool)

Prisiminiau dar vieną mažą ir paprastą standartinį Windows 7 įrankį – Snipping tool. Šis įrankis skirtas patogiam ekrano atvaizdo darymui – senąją techniką su PrintScreen + Paint galima pamiršti. Nėra šis įrankis labai stebuklingas, krūvos funkcijų jis neturi (kaip koks nors FastStone Capture), bet dažniausiai tokio funkcionalumo pilnai užtenka.

Panašūs įrašai:

1. Windows 7: kaip sukurti seną-gerą “Show Desktop” mygtuką (pataisymas)
2. Windows 7: kaip sukurti seną-gerą “Show Desktop” mygtuką
3. 7 Taskbar Tweaker – išsvajotas išsigelbėjimas
4. Windows 7 užduočių juostos vidurinio mygtuko elgsėna (taskbar middle click) [3 dalis]
5. Windows 7 – ar iš tikrųjų naujasis taskbar’as toks geras? [2 dalis]

Iškart viena maža pastabėlė – viskas, ką toliau aprašysiu yra Technical Preview versijos aprašymas – t.y. gan ankstyvi kūrimo stadija. Kelios funkcijos vis dar gali būti intensyviai kuriamos ir tobulinamos. Pavyzdžiui kol kas net nėra Word dokumentų redaktoriaus – dokumentus galima atidaryti tik peržiūros režime (read-only). Todėl su intensyvia kritika verta dar palaukti.

Taigi, pabandysiu apžvelgti šiek tiek detaliau kaip viskas tai atrodo.

Word

Peržiūros režime viskas atrodo vienas prie vieno kaip ir įprastam Word’e. Grafikas – rodomas kaip paveiksliukas. Tiesa kai kurios dalys pasirodo ne iškarto – pavyzdžiui skirtingus šriftus jaučiasi kaip krauna papildomai. Taip pat formulė atsirado ne iškarto, ir tai nėra paveiksliukas. Bandant kopijuoti kažkokius simbolius iš formulės nukopijuoja, bet pilnos formulės – nesugeba.

Bandant atidaryti redagavimo režime, matome tokį gražų vaizdą (na, iš tikro gi “kreativus” toks;)):

Excel

Priešingai nei Word dokumentus, Excel failus jau galima ir redaguoti naršyklėje.

Čia mus jau laukia pirmas nemalonus dalykas – Web versijoje vaizdas skiriasi, ir visokių gražių spalvotų 3-D grafikų čia nepamatysim. Esami grafikai (įdėti su “tikruoju” Excel’iu) rodomi kaip paveiksliukai. Toliau dar liūdniau – naujų grafikų pridėti negalima, visas darbas susiveda praktiškai prie darbo su lentelėmis ir formulėmis. Tačiau esamų grafikų duomenis galima laisvai keitaliuoti ir tai iškart atsispindi grafike. Manau darbas su grafikais dar bus tobulinamas.

Kitas dalykas yra jau malonesnis – nepaisant to, kad žiūrint per web-sąsaja vaizdas skiriasi, tačiau pridarius visokius pakeitimus, juos išsaugojus ir bandant atidaryti visą tą reikalą normaliajame Excel’yje – visus grafikus matome kaip ir turėjo būti pagal pirminį variantą. Kitaip tariant pirminis formatavimas išsisaugoja, nors tiek gerai – bet klausimas ar tikrai visas formatavimas išsisaugoja.

PowerPoint

Peržiūros režimas – visi slideshow yra konvertuojami į Silverlight’ą, dėl ko gan neblogai atkartojami animacija ir kiti dalykai. Tik neblogai – nes kai kurie animacijos efektai vis gi skiriasi. Taip pat laiko juosta (kur nusirodo kada ir kokio objekto animacija turi startuoti ir pasibaigti) veikia šiek tiek kitaip nei įprastoje PowerPoint versijoje. Na, bet su PowerPoint’u niekas animacinius filmukus gi ir nekuria, tiesa? ;)

Dar viena nemaloni smulkmena – nėra normalaus pilnojo ekrano (full-screen) vaizdo peržiūrai. Kažkas artimo yra, bet ne visus nereikalingus dalykus paslepia. Aišku, nėra taip baisu – gyventi galima ir taip.

PowerPoint failus taip pat galima redaguoti jau dabar. Tačiau tas redagavimas vėl gi yra minimalus – skaidrių pridėjimas, teksto rašymas, paveiksliuko įkėlimas ir gana patogus “smart art” įdėjimas (tiesa, tik iš esamų – gal kažkaip ir papildyti bus galima tą biblioteką):

Su animacija nieko daryti negalima. Aplamai, animuoti objektai, kurie atėjo iš normalaus PowerPointo – guli užšaldyti, ir jos nei pastumti, nei ištrinti neleidžiama.

Naršyklės

Judam prie įdomiausio ir labiausiai mano laukiamo dalyko – uždarom Internet Explorer, atidarom…

Mozilla Firefox 3.5

Firefox’e viskas iš pirmo žvilgsnio atrodo vienas prie vieno, kaip ir Internet Exploreryje:

Google Chrome 3

Su Chrome (spėju ir Safari) – taip pat ypatingų nesąmonių nepastebėjau. Pastebėjau tik gan ženklų darbo pagreitėjimą – Javascript’o varikliukas daro savo. Ironiška – Microsoft’as kažin ar to norėjo. ;)

Opera 10

Opera, kaip ir buvo galima tikėtis, liko nuskriausta – net nėra mygtukų “View” ir “Edit”:

Bandant užeiti tiesiogiai pagal nuorodą – matome tokį liūdną vaizdą:

Mučinant toliau, kaip web-programuotojai kalba, “IE if’us” (hack’us) – atidarom pagal vidinio iframe’o nuorodą – ir matom tokį vaizdą, arčiau tiesos:

Kažkas užsikrauna, bet ryškiai kažkas su Silverlight’u nepatinka. ;) Tačiau Word’o dokumentai su tokiomis machinacijoms lyg ir rodo kažką (iš trečio su puse karto):

PowerPoint skaidrių peržiūra neveikia dėl to pačio Silverlight’o, bet redaguoti išeina net ir su Opera:

Kitaip tariant būtų mažiau bereikalingų, agresyvių microsoftiškų “if’ų” – kažkiek ir su Opera būtų galima išgyventi, ypač kai Silverlight’as bus labiau suderintas su Opera (tikrai tikiu, kad bus). Manau, Microsoft’e aplamai per daug bijo Operos – normaliai pagal visokius standartus viską darant, vengiant išnaudoti visokius “IE hack’us” – tai jei Firefox’uose veiks, tai ir Operoje puikiai suksis. Dėl visokių (X)HTML, CSS, Javascript – mažai kas turėtų priekaištų Operai.

Truputi techninių dalykų

Toliau bus šiek tiek neverčiamos profesinės-necenzurinės leksikos. ;)

Ar būtinai turi būti įdiegtas Silverlight, kad viskas veiktų? Kaip išsiaiškino, Silverlight’as nėra būtinas – viskas kraunasi ir be jo. Tiesa, pavyzdžiui, grafika atrodo ne taip gražiai (pavyzdžiui, nėra anti-aliasing’o), o animacijos PowerPoint’e būna ne tokios sklandžios. Ir dar pastoviai įkyriai patarinėja, kad pats laikas būtų parsisiųsti Silverlight’ą. Šiaip ar taip kyla eilinis klausimas – kuris eilinis if’as bando viską krauti per Silverlight’ą Operoje?

Javascript kodas su Excel redagavimo režimu užima apie 250Kb – nėra mažai, bet ir ne astronomiškai daug. Išjungus Silverlight’ą kažkokio tai papildomo Javascript’o nekrauna. Visgi įdomu dėl to Silverlight’o ir iki galo nėra aišku – kaip jis ten prikabinamas, kai yra įjungtas, ir kaip viskas veikia be jo, kai jis išjungtas. ;)

Kas dėl HTML kodo – tai Microsoft’inis kodas jau net panašus į kodą, ypač po tiek kančių su SharePoint’o Quirks HTML’u. Dabar jau viskas per div’us, CSS’ą – jokių table’ų, kur nereikia, jokio inline style atributų piktnaudžiavimo. Ir dar nurodytas net  XHTML 1.0 Strict Doctype’as (!) – kažkas išvis totaliai naujo Microsoft’o fronte. Nesvarbu, kad nesivaliduoja pilnai (klaidų nėra žiauriai daug), bet vien faktas, kad bandyta daryti pagal XHMTL Strict yra pagirtinas. Tai reiškia, kad visokie IE-only ar šiaip marazmatiški atributai nebebus naudojami (bent jau taip plačiai).

Dar nepaminėjau – dokumentų sinchronizavimas (tiksliau kolaboravimas, arba pagal Microsoft’ą – “bendrinimas”) veikia labai šauniai. Atidariau vieną failą skirtingose naršyklėse, vienoje naršyklėje paredagavau – kitoje atsinaujino iškart automatiškai. Kaip su keliais vartotojais viską susivaldo – nebandžiau. Šiaip nieko ypatingai naujo, Google Docs irgi turi tokį funkcionalumą, kiek pamenu. Toks kolaboravimo funkcionalumas dar nėra plačiai naudojamas, bet ateitis jo labai perspektyvi.

Truputi išvadų

Nors tai ir yra ankstyvos kūrimo stadijos versija, bet kryptis link kur judama yra jaučiama. Tikrai abejoju, kad Office Web Applications stipriai išstums įprastąjį Office’ą. Šiuo metu Office Web Applications galima naudoti labiau dokumentų saugojimui lengvai prieinamoje vietoje (SkyDrive), kur galima lengvai juos peržiūrėti. Bet kas dėl redagavimo – vis dar geriau ir patogiau įprastajame Office’e. Geras dalykas yra tas, kad nereikia nieko konvertuoti kraunant failus į SkyDrive ir paskui vėl atidarant juos su įprastu Office’u.

Situacija gal kažkiek ir pasikeis, bet tokios tendencijos – manau liks.

Panašūs įrašai:

1. Microsoft Office 2010 Web Applications grėsmingai artėja – 1 dalis
2. Windows 7 – ar iš tikrųjų naujasis taskbar’as toks geras? [2 dalis]
3. Vista vs Windows 7 – mano penkios kopeikos, ir tas baltas-pūkuotas Microsoft’as [1 dalis]
4. MS Office 2010 Technical Preview – I’m in
5. Microsoft Office, SharePoint 2010 ir kitų Microsoft naujienų belaukiant

Prieš porą mėnesių rašiau apie Microsoft Office 2010 Technical Preview, tuo metu dėl Office Web Applications dar daug kas buvo neaišku – ir štai, pagaliau pasirodė Microsoft Office 2010 Web Applications Tech Preview. Ši versija vėl gi yra prieinama tik tam tikram skaičiui vartotojų (šį kartą tai bus išrinktieji SkyDrive vartotojai), o finalinė versija bus prieinama visiems Windows Live naudotojams.

Deja pakvietimo išbandyti šią versiją aš šįkart negavau – bent jau neradau per kur galima prisikasti iki tų aplikacijų. Windows Live sąsajoje, ypač lietuviškoje versijoje, ir velnias kojas išsinarins – pastovūs, nesuprantami peradresavimai (redirect’ai) jungiantis su Live ID (galiausiai ne visada ir prijungia). Taip pat vertimas vietomis arba neaiškus, arba šiaip netelpantis (dėl ilgesnių žodžių) į nustatys rėmus – dėl ko susidaro bardako, chaoso įspūdis. Žodžiu yra dar ką tobulinti, bet čia tik šiaip nukrypimas ir akmuo į Windows Live sąsajos daržą. ;)

Kitaip tariant, gyvai pačiupinėti Office Web Applications nepavyko, tačiau šiaip ne taip atradau prezentacinį puslapį, kurį pažiūrėjus, šioks toks įspūdis susidaro. Paveiksliukuose atrodo gerai, jei ir funkcionalumas bus analogiškas įprastam (offline) Office programoms – nėra kuo daugiau ir norėt. Rimtas atsakas Google Docs – Microsoft’ui nebuvo ir kur trauktis, dėl ko visas tas gėris bus nemokamas. Aišku, Microsoft’as nebūtų Microsoft’as – tam tikros komercinės versijos bus mokamos. Tačiau komercinės versijas pardavinėja ir Google, ir Zoho, tad Microsoft’as šitoje vietoje ypatingai nenusikalsto.

Šiaip ar taip įprasto Office’o pardavimai turėtų kažkiek kristi, o jis kainoja tikrai nemažus pinigus (“Home and Students” versija – pigesnė), gal net Windows’ai pigiau kainuoja. Žinoma Microsoft’o pasitikėjimas ir populiarumas prieš visokius Google’us šiuo atveju kils, juolab, kad posizijų iki galo Microsoft ir nebuvo praradęs – net ir dabar toli gražu ne visos sekretorės žino apie Google Docs galimybes, nekalbant apie tokias tarnybas kaip Zoho. Kitaip tariant, šis žingsnis dar kartą įrodo, kad Microsoft politika pasikeitė – kad jie žiūri į vartotojus ir į ateitį, o ne vien, kad sugraibyti kuo daugiau pinigų tučtuojau.

Google Docs naudojau nebent tik tam, kad dokumentai būtų sinchronizuoti ir prieinami iš bet kur. Su docx, xlsx failais dirbti buvo išvis nepatogu – kiekvieną tokį failą Google turėjo konvertuoti, kas užtrukdavo ir aplamai ne visada suveikdavo. Su Office Web Applications tokie nepatogumai dingtų, ir namie, gal net neinstaliuočiau įprasto Office’o. Esu nebe studentas – tai naminiais-asmeniniais tikslais retai ir prireikia Office programų.

Vienas svarbiausių Office Web Applications funkcionalumų yra tas, kad bus išnaudojamas SkyDrive – kas pagal nutylėjimą yra 25Gb vietos (beje yra galimybė prijungti tokį diską, kaip tinklo diską – network drive). Dabar galėsit ne tik saugoti dokumentus internete, bet ir iškart juos peržiūrėti, redaguoti. Power Point pristatymams nereikės nešioti visokiu flash’iukų ar specialiai pristatymams skirtų nešiojamųjų kompiuterių – užteks prisijungti prie SkyDrive iš bet kokio kompiuterio, ir paleisti pristatymą iš ten. Buvo alternatyvų ir iki šiol, tačiau mažai kas nesutiks, kad pagrinde pristatymai nuo neatmenamų laikų daromos būtent su Power Point.

Kitaip tariant – viskas tai yra dar vienas žingsnis online operacinės sistemos link, apie kurią kalbėti Microsoft tiesiogiai dar neskuba, tačiau tarnybų tam prikūrė jau nemažai.

Kas dėl techninės realizacijos, kaip tai viskas veiks – kiek supratau, tai Office Web Applications kažkiek priklausys nuo Silverlight – ar tai tam tikros funkcijos, ar tai visa sąsaja pilnai (teksto redagavimas, skaidres ir panašiai) sukurtos būtent Silverlight pagrindu. Kol kas tik rašoma, kad Silverlight padarys darbą su Office Web Applications patogesniu ir lankstesniu.

Dar vienas įdomus, vis dar neįprastas Microsoft’ui dalykas – visas tas gėris pilnai veiks ne tik Internet Explorer naršyklėje (žr. paveiksliuką). Laukiu nesulaukiu, nes pakankamai jau su tuo prisikankinau ir visada svajojau pamatyti bent vieną MS web-produktą, kuris tobulai veiks ne vien Internet Explorer’yje. Ir iki galo vis vien nepatikėsiu, kad taip bus, kol pats nepamatysiu ir neįsitikinsiu. ;)

http://www.youtube.com/watch?v=nAvBfuaVluI

Panašūs įrašai:

1. MS Office Web Applications Tech Preview apžvalga – 2 dalis
2. Windows 7 – ar iš tikrųjų naujasis taskbar’as toks geras? [2 dalis]
3. Vista vs Windows 7 – mano penkios kopeikos, ir tas baltas-pūkuotas Microsoft’as [1 dalis]
4. MS Office 2010 Technical Preview – I’m in
5. Microsoft Office, SharePoint 2010 ir kitų Microsoft naujienų belaukiant

3D aplikacijos? Žadama, kad 3D palaikymas taip pat bus, tikriausiai įskiepių pavidalu. Apie televiziją, filmus, muziką – jau nelabai ir verta kažką kalbėti. Žaidimai? Quake Live, pasileidžiantis iš naršyklės, jau taip pat yra. Nors kol kas gal vis dėl to ir yra priklausomas nuo operacinės sistemos (kiek žinau iš Google Chrome taip pat neveikia), tačiau pagrindas susimastyti yra.

Aišku, visų šių aplikacijų funkcionalumas – kol  kas yra diskusijų klausimas, tos funkcijos dar toli nuo idealo, bet galbūt tai tik laiko klausimas. Taip pat kiltų klausimas – ką daryti, kai dingsta internetas, ar neliksim visiškai be darbingo kompiuterio dingus ryšiui? Daugelis iš minėtų online aplikacijų gali dirbti ir saugoti informacij offline režimu, pavyzdžiui su Google Gears.

Turbūt daugeliui, kas nors kiek domisi technologijom, visa tai nėra staigmena – viskas prie to ėjo ir eina toliau. Nors dar prieš 1-2 metus – tai atrodė iš fantastikos srities, tačiau kuo toliau, tuo labiau nusitrina tuos ribos – tarp online ir offline. Tik tiek, kad pačios operacinės vis dar sukasi mūsų diskuose. Taip pat vis labiau populiarėja terminas “cloud computing” (lietuviško oficialaus vertimo lyg dar ir nesugalvota). Belieka tik sukurti kažkokį tai klientą, kuriuo būtų galima naudotis aplikacijomis “iš dangaus”, o tam puikiai tinka naršykle.

Kalbant plačiai, apie bendrą padėtį – online operacinės sistemos ne labai tolimoje ateityje turėtų pilnai pakeisti mums įprastas operacines sistemas. Ir kalba ne vien apie Google inovacijas – šios tendencijos yra bendros visai IT rinkai. Microsoft’as šiuo atžvilgiu taip pat nestovi vietoje, nors kol kas dar yra ir tylesnis šiuo atžvilgiu. Kaip ten bebūtų, kol kas dar yra nemažai skeptikų, kurie nemano, kad greitu laiku ateis Online operacinių sistemų laikas. Aš taip pat realiai nematau pagrindo jau dabar pereiti prie kažkokių tai gan kreivų Google Docs’ų. Bet viskas vis dėl to prie to juda, ir manau – tai tik laiko klausimas.

Galu gale, ateis laikas, tai gal net ir priverstinai turėsime pereiti prie Online operacinių sistemų – kelias piratavimui (plačiąją tuo žodžio prasme) būtų praktiškai užkirstas nuo pat šaknų. Ką gero nulaužtumėte, jei vos  ne su kiekvienu paspaudimu interaktyviai bus tikrinamas jūsų operacinės sistemos legalumas? Taip, teisinio pagrindo visam šiam reikalui, kad sekti tokius dalykus, tikriausiai taip pat reikės.

Panašūs įrašai:

1. Google Chrome Extensions jau prekyboje – t.y. jau galima išbandyti
2. Google Chrome OS – pirmi vaizdai
3. MS Office Web Applications Tech Preview apžvalga – 2 dalis
4. Microsoft Office 2010 Web Applications grėsmingai artėja – 1 dalis

Kelias iki finalinės versijos nebuvo trumpas – Opera 10 Alpha 1 versija buvo išėjusi 2008-ų metų gruodį, o tam tikrų funkcijų kelias prasidėjo dar nuo Opera 9.5+. Praktiškai nuo to laiko ir tenka naudoti šią versiją – iš pradžių šiaip pabandžiau, o paskui atgal atsistatyti būtų buvę problematiška. Dėl ko taip ir laukiu kol išeis finalinė versija. ;) Tiesa, versijos nuo gan seniai stabiliai veikė ir lūžinėdavo ne dažniau nei įprastos stabilios (stable) versijos.

Kas naujo bus pristatyta Opera 10 – jei lyginti su Opera 9.5+, tai tiesa pasakius, man asmeniškai, kaip tikriausiai ir daug kam kitam, jau būtų sunku įvardinti. Nes visos tos naujovės jau kaip lyg ir ne naujovės – daugelis Operos vartotojų seniausiai išbandę ir sėkmingai naudoja gana stabilias Beta versijas (o kai kurie tas naujovės ir nuo Alpha versijų bandosi). Kaip pati Opera pristatinėja naujausias ir svarbiausias funkcijas galima susipažinti Opera 10 RC puslapyje.

Kaip nebūtų gaila, į Opera 10 finalinę versiją kol kas neįeis funkcija, kuri laikoma išties revoliucine – Opera Unite. Tiesa ši funkcija nebuvo įtraukiama ir į Beta versijas (buvo prieinama tik specialiose versijose). Todėl galima būtų numatyti, kad neįeis ir į finalinę. Labai jau netikėtai buvo pasirodžiusi ši funkcija – tai įvyko visai neseniai, ir kai Opera 10 buvo jau Beta stadijoje. Akivaizdu, kad reikia daugiau laiko, kad ištobulinti šią revoliucinę technologiją – ir, manau, čia Operai reikėtų paskubėti, nes iš to “revoliucingumo” gali nieko ir neišdegti (konkurentai nemiega).

Panašūs įrašai:

1. Opera 10.50 Final – Choose Your Browser
2. Opera 10.50 beta – jau gan stabili ir tinkama naudoti
3. Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite
4. Opera 10 su Opera Unite
5. Safari 4 Final (naršyklių holywar tęsiasi)

Kaip ir minėjau, gan nuo seniai naudojau ir labai pripratau prie dviejų stipriai palengvinančių darbą programų – Taskbar Shuffle ir Taskix. Programos praktiškai atlieka analogišką darbą, tiesiog vienu metu Taskbar Shuffle nepalaikė 64bit operacinės sistemos, dėl ko teko ieškoti alternatyvos, ir radau – Taskix. Programos visiškai “lengvos”, minimalistinės ir beveik nerija resursų, o savo darbą atlieka puikiai. Šios programos suteikia galimybė stumdyti užduotis užduočių juostoje ir uždarinėti tas užduotis vienų viduriniu pelės mygtuko paspaudimu (kaip tai yra dabar įprasta naršyklėse)  - ir viskas.

Deja, su Windows 7 šios programos kol kas dar neveikia. Ir nežinia ar veiks. Pagalvojus – gi smulkmena, bet aš be to nebegaliu. ;) Visi, ką prie to pripratinau – irgi žliumbia krokodilo ašaromis. Nors po Windows 7 išleidimo su nauja užduočių juosta jie turi ką žaisti – bando prisipratinti prie naujos elgsenos be visų tų senų middle-click’ų (su mintim, kad gal vis gi iš tikro patogu) – tačiau man vis vien trūksta seno gero Taskbar Shuffle’o ar Taskix’o. Ypač kai dabar vidurinis mygtukas elgėsi visiškai priešingai, nei pripratau – vietoj uždarymo – atsidaro. ;)

Šiaip ne taip radau vieną laikiną (tikiuosi, kad laikiną) sprendimą, kaip būtų galima apeiti vidurinio mygtuko standartinę elgseną ant Windows 7 – tai Taskbar Overlord. Šis dalykas veikia macro principu (parašytu AutoHotkey pagalba) – kas nėra nei patikimą, nei aplamai nieko gero. Kaip ten bebūtų – tai nors kažkiek veikia. Ne visada, bet veikia. Šiam momentui nieko geresnio surasti nepavyko.

Taip pat su įjungtu Taskbar Overlord,  spaudžiant kairiuoju mygtuku ant sugrupuotų užduočių – atsidaro paskutinis naudojamas langas. Standartiškai Windows 7 šiuo atveju po pirmo paspaudimo atsiranda atidarytų langų thumbnail’ai (esant išjungtam Aero – matomas tik plikas sąrašas!), ir tik po antro paspaudimo galima atidaryti reikiamą langą – tikrai nelabai patogu. Tačiau su šiuo dalyku galima gyventi ir nekeičiant standartinės elgsenos, nes yra kita funkcija: laikant ctrl klavišą ir spaudžiant mygtuką (ctrl+click) – atsidaro paskutinis atidarytas langas, o jei spausti kelis kartus – langai keisis eilės tvarka. Nors aš padaryčiau atvirkščiai: be ctrl – atsidaro paskutinis atidarytas langas, su ctrl – tegul rodo tą sąrašą ar dar kam ko reikia.

P.S.  šiame įraše nebekeliu diskusijų apie tai kokia bloga ar gera Windows 7 užduočių juosta. Tiesiog pasidalinau kaip man buvo patogu dirbti iki Windows 7, prie ko labai pripratau ir ko man trūksta naujoje užduočių juostoje. Ir kiek žinau, panašiai pripratusiu tikrai ne aš vienas. ;)

Panašūs įrašai:

1. Windows 7 – kelios naudingos paslėptos ir nelabai funkcijos
2. Windows 7 – ar iš tikrųjų naujasis taskbar’as toks geras? [2 dalis]
3. Vista vs Windows 7 – mano penkios kopeikos, ir tas baltas-pūkuotas Microsoft’as [1 dalis]

Kaip jau žinoma, ir kaip labiausiai išreklamuota, pagrindinė (bent jau iš vizualios pusės) Windows 7 naujovė ir išskirtinis braižas – yra naujasis taskbar’as (užduočių juosta?), kuri apjungė ir senosios užduočių juostos funkcijas, ir quicklaunch’o, ir dar nemažai ką bando pasiūlyti valdant paleistas (ir nepaleistas) programas. Ši naujovė iš pirmo žvilgsnio visiems patinka – tikriausiai dėl to, kad visiems seniai pabodo senasis užduočių juostos funkcionalumas ir norėjosi kažko naujo. Juk nieko ypatingai naujo užduočių juostoje neatsirado nuo pat Windows 95, gal tik tiek, kad Windows 98 atsirado “quick launch” funkcija – nors, kad būti tikslesniam, net ne su Windows 98, o su Internet Explorer 4.

Pradėjus naudotis naująja užduočių juosta – vienareikšmiškai man buvo sunku įvertinti naują siūlomą funkcionalumą. Šią naujovę galima būtų palyginti  su prieštaringai iš pradžių vertinama Microsoft Office 2007 Fluent Ribbon (parinkčių juosta?) – naujoviška, graži ir iš pradžių labai neįprasta. Po kiek laiko, kai žmones apsiprato (ypač tie, kurie nėra labai konservatyviai  nusiteikę IT srityje – kaip visokios valstybinių įstaigų “bobutės”, kurios vos ne per prievartą verčiamos dirbti kompiuteriais) – suprato ir pradėjo vertinti iš ties nemenka Ribbon’o funkcionalumą.

Kalbant apie “nemenką”, neturiu omeny didelį-perteklinį funkcionalumą, o kaip tik – patogų, “kontekstinį”, kai funkcijos yra siūlomos tokios, kokių reikia (pagal programos supratimą). Nors kai kurių, rečiau naudojamų, dalykų iki šiol tenka ieškoti vos ne su žiburiu. Čia iš serijos, kai kažkas viską gražiai sutvarko, sudeda į savo vietas – ir nebeeina nieko surasti ten kur buvo. Patys Microsoftininkai dabar labai didžiuojasi Ribbon’o atradimų, žada ir toliau jį tobulinti ir kitaip vystyti. Tuo tarpu tokio tipo meniu juostas jau galima pamatyti ir ne tik Microsoft’o produktuose.

Kas dėl Windows 7 užduočių juostos, iš kurios tiek daug laukiama – aš ją nevertinčiau taip teigiamai (nors irgi tikėjausi kažko daugiau). Gal ir čia tiesiog reikia laiko apsiprasti. Visų pirmą dėl to, kad yra keli nelogiški dalykai, prieštaraujantis senai praktikai. Pavyzdžiui, nuo kada pelės vidurinio mygtuko paspaudimas ant tabo atidaro dar vieną naują tabą? Jau net pačiam Internet Explorer’yje šis funkcionalumas padarytas analogiškai kaip ir visose normaliose naršyklėse – tabai užsidaro, paspaudus ant jų su viduriniu mygtuku. Man dažniau reikia uždarinėti programas ar atidarytus failus, nei atidarinėti naujus – nauji failai/tabai atidaromi dažniausiai kitais būdais (iš failinės sistemos, per “File -> Open”, ir panašiai).

Taip pat, jei atidarytos kelios vienodos programos, pagal nutylėjimą užduočių juostoje jos yra sugrupuojamos į vieną mygtuką. Toliau, kad pasirinkti vieną iš jų reikia paspausti du kartus – vieną, kad išsiskleistų grupė, ir antrą, kad pasirinkti norimą. Nuo kada tam, kad įjungti norimą programą iš užduočių juostos, reikia maigyti po dešimt kartų? Programų pavadinimų teksto slėpimas užduočių juostoje (rodomos tik ikonėlės) – taip pat ginčytinas privalumas. Gal MacOS’o mėgėjams tai atrodo labiau įprasta, bet man tai nėra labai patogu.

Kitas faktorius, kad prisipratinti prie naujosios užduočių juostos reikia ne tik vartotojams, bet ir programų kūrėjams. Nes naujoje užduočių juostoje yra kelios naujovės, kurias gali išnaudoti kitos programos – vidinių tabų programoje palaikymas (naršyklių, teksto redaktorių tabai), neseniai (recently) atidarytų failų istorijos palaikymas, patogesnis naujų tabų atidarymas ir panašiai. Šiam momentui tas naujoves palaiko beveik tik Microsoft produktai – Microsoft Office aplikacijos, Internet Explorer ir panašiai. Nors kažką girdėjau ir apie Firefox’o įskiepius, taip pat ir Google Chrome savo beta versijose kažką jau pradeda su tuo daryti.

Reikia truputi laiko – ir šis funkcionalumas bus prieinamas daugelyje programų. Integruoti jį – tikrai neturėtų kūrėjams užimti daug pastangų. Bet, kad naujosios užduočių juostos potencialas atsiskleistų pilnai – net ir tų kosmetinių prisiderinimų gali neužtekti. Čia jau reikia labiau visą valdymo ir programų junginėjimo vieningą koncepciją išmąstyti šiek tiek per naują, ir kad visos programos išnaudotų tą potencialą identiškais būdais. Nes kas buvo tobulinta nuo 95-tų Windows’ų čia ne visur tinka. Žodžiu, reikia laiko.

Viskas, ką aš aprašiau aukščiau, yra standartinis Windows 7 funkcionalumas pagal nutylėjimą. Laimei visokie standartiniai quicklaunch’ai niekur nedingo. Todėl, po visų eksperimentų, paėmiau aš ir išjungiau visus tuos grupavimo navarotus, parsisiunčiau mano mylimą TrueLaunchBar, be kurio jau velnias žino kiek metų gyvent nebegaliu – ir rezultate ne kažin kas ir liko nuo tų Windows 7. Vizualiai ta pati Windows Vista, tik kad su padidintomis (32×32) ikonėlėmis užduočių juostoje (galima naudoti ir mažas).

Kol kas normaliai nepavyko paleisti tik man priimtino “vidurinių pelės mygtuko poelgio” – kad programos užsidarinėtu, spaudžiant ant jų šį mygtuką. Anksčiau aš tam reikalui naudojau Taskbar Shuffle arba Taskix. Ir ant tiek pripratau prie to dalyko, kad be jų dabar jau labai sunku. Radau tik vienintelį dalyką, kaip būtų galima apeiti vidurinio mygtuko lygą ant Windows 7 – tai Taskbar Overlord. Šis dalykas veikia macro principu (parašytu AutoHotkey pagalba) – kas nėra nei patikimą, nei aplamai nieko gero. Kaip ten bebūtų – tai nors kažkiek veikia. Ne visada, bet veikia. Šiam momentui nieko geresnio surasti nepavyko.

Tai tiek pamąstymų apie vieną pagrindinių Windows 7 vartotojo sąsajos naujovių. Geras tas dalykas ar ne – spręsti ir naudotis jums. O aš vis dėl to lieku prie nuomonės, kad vystyti tą dalyką gal ir reiktų toliau, tačiau mano kasdieniniam darbui jis dar yra per žalias ir prieštaraujantis ilgainiui suformuotiems įpročiams.

Panašūs įrašai:

1. Windows 7 – kelios naudingos paslėptos ir nelabai funkcijos
2. MS Office Web Applications Tech Preview apžvalga – 2 dalis
3. Microsoft Office 2010 Web Applications grėsmingai artėja – 1 dalis
4. Windows 7 užduočių juostos vidurinio mygtuko elgsėna (taskbar middle click) [3 dalis]
5. Vista vs Windows 7 – mano penkios kopeikos, ir tas baltas-pūkuotas Microsoft’as [1 dalis]

Kaip gyvas pamenu, kad Windows XP pradžia buvo vos ne identiškai bloga, tačiau Windows Vista atsiradimo metu jau visa IT rinka buvo gan stipriai kitokia – viskas sparčiai socializavosi-demokratizavosi, webdunulizavosi, Google’zavosi, Macintoshavosi ir panašiai. Tačiau Microsft’as su savo Vista vis dar bandė atrodyti galingu, nepriklausomu monopolistu, kuriam viskas galima. Kas iš to gavosi? – Bill’as Gate’as paliko savo postą. Nu gerai, gal ne visai dėl to jis tą savo postą paliko. ;)

Bet kokiu atveju nieko gero iš to Microsoft’ui vis vien nebuvo, ir, manau, ta pamoka Microsoft’ui išėjo į naudą – buvo apie ką pamamastyti dėl savo įvaizdžio ir naujųjų IT rinkos tendencijų. Rezultate Vista gavosi tarsi lūžio taškas, tačiau plačiuoju mastu šie Windows’ai liko labiau už to lūžio taško – senoje atkarpoje, o ne naujos kartos pradžia.

Neseniai jau rašiau, kad pastaruoju metu Microsoft’o požiūris stipriai pasiketė. Jau jie pripažįsta ir net nebijo dalyvauti socialiniuose tinkluose (pavyzdžiui Facebook, Twitter). Nauji web-projektai webdunulizuojasi – pradžioje šiek tiek nevykęs, bet evoliuciškai svarbus, Live Search, dabar vis labiau apsukas didinantis Bing. Naujų projektų yra ir daugiau, ir ne tik internetiniai. Pavyzdžiui, dar vienas Microsoft’o lūžio taškas, prieštaraujantis seniems ir stipriems principams: tokiuose projektuose, kaip SharePoint 2010 oficialiai ir pilnai bus palaikomas Mozilla Firefox; atviro kodo (open source) Hyper-V integracijos komponentų išleidimas Linux sistemoms; Microsoft pripažino Linux sistemas kaip savo konkurentą ir panašiai.

Kalbant apie Microsoft’o demokratizaciją – įvykis, dėl Windows 7 E versijos – nesiskaito. ;) Microsoft’as parodė, kad vis dėl to, atsiprašant, turi kiaušus – viskam yra savo ribos. Nors iš pradžių ir buvau Euro sąjungos pusėje – galvojau, kad taip ir reikia tam pasipūtėliui Microsoft’ui. Tačiau likau sužavėtas paskutiniuoju Microsoft’o žingsniu, dėl kurio pajutau jam kažkokią tai naujovišką pagarbą. Nors, tiesa pasakius, ypatingai nesigilinau kuo ten viskas baigėsi ir ar jau iki galo baigėsi.

Na, daug apie Vistos nesėkmes nenoriu išsiplėsti – jau ir taip daug apie tai per visokiausius galus rašyta ir šnekėta. Sakau nenoriu, bet jau išsiplėčiau. Et, nemoku trumpai rašyti. ;)) Teks palikti kitam įrašui apie tai, ką norėjau parašyti, kas liečiasi Windows 7 naudojimą.

Panašūs įrašai:

1. Windows 7 – kelios naudingos paslėptos ir nelabai funkcijos
2. MS Office Web Applications Tech Preview apžvalga – 2 dalis
3. Microsoft Office 2010 Web Applications grėsmingai artėja – 1 dalis
4. Windows 7 užduočių juostos vidurinio mygtuko elgsėna (taskbar middle click) [3 dalis]
5. Windows 7 – ar iš tikrųjų naujasis taskbar’as toks geras? [2 dalis]

Vakar tik aprašiau, kad pasirodė MS Office 2010 Technical Preview ir apie kitus Microsoft’o abrikosus, o šiandien truputi netikėtai gavau laišką su tema “Welcome to the Microsoft® Office Technical Preview!”, kuriame mane kviečia prisijungti ir parsisiųsti Office’o Preview versija.  Jau net ir pamiršęs buvau, kad dalyvauju. ;)

Tai gi, Office’o Preview versija jau siunčiasi, bus galima gyvai pamaigyti kas ten gražaus pridarė. Gal kada ir kokia apžvalgą parašysiu tą progą. Tik tiek, kad atostogų metas ateina, tai greitu laiku tikriausiai nelabai bus laiko tuo rimčiau užsiimti. Na, bet gal ir po atostogų (po 2-3 savaičių) tai bus dar aktuali informacija – bus matyt.

Panašūs įrašai:

1. MS Office Web Applications Tech Preview apžvalga – 2 dalis
2. Microsoft Office 2010 Web Applications grėsmingai artėja – 1 dalis
3. Microsoft Office, SharePoint 2010 ir kitų Microsoft naujienų belaukiant

Ant dienų pagaliau pasirodė Microsoft Office 2010 Technical Preview. Nekalbant apie visokius torrentus, tai ši versija prieinama ne kiekvienam, tačiau dabar jau prieinami krūvos screenshot’ų ir video kaip viskas realiai veikia ir sukasi naujame Office’e. Atskirus filmukus apie Microsoft Office 2010 produktus galima pažiūrėti Microsofto svetainėje (Silverlight versija) arba Youtube kanale (flash versija).

Kas liečiasi visokius Word’us, Excel’ius ir kitus seniai pažįstamus Office produktus – tai viskas kažkiek pagrožės, pasidarys labiau patogu net ir “bukam vartotojui”, bet labai novatoriškų sprendimų (kaip tai pavyzdžiui buvo su Office 2007 Fluent Ribbon meniu) kažin ar pamatysime. Mano akimis, viena svarbiausių Office naujovių bus Office Web Applications, kas turėtų būti atsaku į Google Docs. Tiesa kol kas nelabai supratau – ar šis sprendimas bus internetinis, ar skirtas intranetiniams sprendimams.

Taip pat buvo pristatyta Microsoft SharePoint 2010 Sneak Peek svetainė. Šioje svetainėje taip pat pateikta video medžiaga skirta administratoriams ir iš programuotojams. Ką galiu pasakyti – iš video pasirodė, kad programuotojams gyvenimas tikrai palengvės. Ypač kas liečiasi AJAX ir Silverlight integraciją, web-standartus, skirtingų naršyklių palaikimą – žadamas pilnas ir oficialus (!) Mozilla Firefox palaikymas, o gal net ir Safari (o tai reiškia ir Google Chrome’o) .

Tiems, kam neteko susidurti,tai Microsoft SharePoint – yra Microsoft’o produktas, apimantis tokius dalykus kaip dokumentų valdymo sistema, turinio valdymo sistema, darbo kolaboravimas, ir panašiai – kitaip tariant gan globalus ir daug apimamantis produktas, jei kalba eina apie biznio poreikius. Kažkada teko girdėti (galbūt net ne iš “vienos bobutės”), kad SharePoint yra vienas iš pelningiausių ir plačiausiai plėtojamų Microsoft produktų. SharePoint’as kuriamas daugmaž nuo Microsoft .NET Framework 1-os versijos laikų (2002-2003 metai), SharePoint 2007 – bazuotas ant .Net Framework 2.0 versijos. SharePoint 2010 – tai bus trečioji šio produkto versija.

Taigi, vis labiau artėjame prie visos krūvos naujų Microsofto produktų bumo – Windows 7, Microsoft Windows Server 2008 R2, Microsoft Hyper-V 2, Microsoft Visual Studio 2010 ir .NET Framework 4.0, Microsoft Office 2010, Microsoft SharePoint 2010, Microsoft CRM 5. Čia produktai tik apie kuriuos aš esu girdėjęs, realiai gal ir daugiau atnaujinimų mūsų laukia. Ir viskas tai turėtų išeiti daugmaž vienu metu, su nedidelėmis pertraukomis – kaip prognozuojama iki 2009-tų metų galo. Gal Microsoft’as siekia to ne šiaip sau, ir tame slypi rimtas strateginis ir marketinginis žingsnis – išleisti visa eilę naujos kartos produktų, siekiant kuo labiau sumažinti produktų kartų (generations) nesuderinamumus.

Gal panašiai buvo stengdamasi daryti ir anksčiau, bet tokio globalaus bumo tikrai nelabai pamenu iš Microsoft’o pusės. Panašu, kad Steve Ballmer tikrai ne šiaip sau užėmė Microsoft korporacijos vadovo postą, ir tikrai nesėdi rankų sudėjęs – dabartinė Microsofto judėjimo kryptis pradeda atrodyti vis patraukliau, ir mažiau konservatyvi. Tikrai pasikeitė nemažai šio giganto bruožų, apie kuriuos anksčiau buvo galima pasakyti, kad Microsoft’as taip niekad nesielgs. Aišku, nesakau, kad čia vien Steve Ballmer’io nuopelnas, bet vistiek naujų Microsoft produktų serija, manau, tikrai bus įspūdinga, ir yra ko laukti – kaip paprastiems vartotojams, taip ir administratoriams, bei programuotojams.

Panašūs įrašai:

1. MS Office Web Applications Tech Preview apžvalga – 2 dalis
2. Microsoft Office 2010 Web Applications grėsmingai artėja – 1 dalis
3. Vista vs Windows 7 – mano penkios kopeikos, ir tas baltas-pūkuotas Microsoft’as [1 dalis]
4. MS Office 2010 Technical Preview – I’m in