Filmų RSS RSS Google Reader

apžvalgos, pamastymai

Pasirodė finalinė uTorrent (µTorrent) 2.0 versija. Iš naujų funkcijų išskirčiau dvi – tai UDP protokolo palaikymas ir uTP (µTP) protokolo palaikymas, kuris iki šiol buvo tik alpha ir beta versijose. Nemaišykite vieną su kitu – UDP (User Datagram Protocol) yra ne naujas internetinis protokolas, o uTP (uTorrent transport protocol) – tai yra gan naujas, specialiai torrentams sukurtas “protingas” protokolas.

Šį protokolą vadinu protingu dėl to, kad pagrindinė jo idėja skamba taip:

uTP skirtas tam, kad BitTorrent klientai negriautu internetinio ryšio, tuo tarpu išnaudojant visą nepanaudotą kanalo pralaidumą (angl. bandwidth).

Tai reiškia, kad torrentų siuntimas išnaudos internetinį ryšį “protingai” – t.y. netrukdys naršymui internete ir dirbs “tikrame” foniniame režime. Turbūt daugelis buvo susiduręs su tokia problema, kad įjungus torrentus pilnu pajėgumu, ypač jei siunčiamės ne iš Lietuvos, tai naršyti tampa praktiškai nebeįmanoma. Nežinau.lt dar buvo straipsnis apie tai “Įjungus torrent programą neina naršyti interneto. Ką daryti?

Viskas su to straipsniu yra gerai, ir tas pralaidumo apribojimas yra gerai. Tačiau yra vienas “BET” – Lietuvoje vos ne visi mano žinomi interneto tiekėjai siūlo tokius interneto planus, kuriuose kanalų pralaidumas su Lietuva ir su užsieniu skiriasi, ir skiriasi labai ženkliai. Todėl tas griežtas pralaidumo apribojimas praranda prasmę, nes jei siunčiant iš užsienio pagauname kokį nors gerą lietuvį su kosminiais greičiais – jam irgi galios tas mūsų nustatytas apribojimas, dėl ko jokių kosminių greičių nepamatysim.

Iki šiol buvo kelios išeitys:

  • kad pamatyti kosminius greičius reikėdavo išjungti laikinai apribojimą ir pažiūrėti ar pasigavome kokį nors lietuvį;
  • aplamai nenaudoti apribojimo (tinka, kai patys tuo metu nenaršome internete, nes kitaip torrentų siuntimas negyvai užmuša visą ryšį);
  • naudoti kokią nors gudresnę trečios šalies trafiko valdymą programą (tiesa pasakius ieškojau ir nelabai kažką padoraus radau – gal blogai ieškojau).

Grįžtant prie mūsų baranų, su uTP prokolu atsirado ir ketvirtas pasirinkimas – su šio protokolu iš esmės nebereikės griežtai riboti torrentų siuntimo maksimaliai leidžiamą apkrovą, nes uTP protokolas padarys tai už jūs automatiškai. Kaip tai veikia praktiškai ir ar tikrai veikia – patvirtinti faktais negaliu, bet iš pirmų įspūdžių vizualiai lyg ir veikia. Pabandžiau paleisti torrentą, siuntimo greitis buvo daugmaž maksimalus (toks, kokį suteikia tiekėjas pagal mano turimą planą) – pabandžiau panaršyti, užkrauti youtube.com, vimeo.com ir panašiai. Torrento siuntimo greitis sumažėjo, o naršymas vyko kaip niekur nieko, tarsi torrento siuntimas ir nebuvo paleistas.

Po visų šitų gerų dalykų kilo ir keli klausimai apie uTP protokolą. Protokolo specifikacijoje, kuri yra tik juodraščio stadijoje (angl. draft) minimi tik DSL ir kabelinis modemai (angl. cable modem), ir neminimi jokie maršrutizatoriai, kurie iš esmės irgi turi visokias eiles ir kitus teletrafikinius dalykus. Ta prasmė neaišku kuriame lygyje veikia tas protokolas, bet panašu, kad ne vieno kompiuterio tinklo plokštės ribose. T.y. jei torrentas siunčiamas viename potinklio kompiuteryje, o naršoma iš kito – tai uTP įvertina viso potinklio srautą, ar ne?

Kitas klausimas – ar uTP protokolas veikia tik tarp tų, kurie jau turi parsisiuntę uTorrent 2.0 (ar kitą klientą su uTP palaikymu), ar tarp visų torrento siuntimo dalyvių (angl. peer, seed). Kažkaip būtų nelabai logiška, jei tarp visų. Tačiau jei ne tarp visų – tai irgi blogai, nes tada šis protokolas neveiks pilnu pajėgumu iki tol, kol visi jo nepradės naudotis. Ir iki tol neaišku kaip uTP reguliuos apkrovas. Nors šiaip jau dabar pažiūrėjus torrento siuntimų dalyvių sąrašą – prie daugumos matosi, kad jie jau naudoja uTP. Nors šitoje vietoje vėl neaišku – klientai skirtingų versijų, vienur yra uTP, kitur nėra.

Kalbant apie uTP protokolą, paminėjau tik uTorrent klientą, tačiau, kiek supratau, tas protokolas nėra uždaras ir tikriausiai bus implementuotas ir kituose klientuose. O gal jau net ir yra kur nors implementuotas.

P.S. piratavimo neskatinu. Telaimina jus LANVA. ;))

, , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Praėjusiame įraše jau rodžiau šitą grafiką, ir, kaip žadėjau, parašysiu šiek tiek daugiau detalių apie ką viskas tai yra.

Šis grafikas skirtas Opera 10.50 pre-alpha versijai, kuri ant dienų pasirodė internete viešam testavimui. Ši versija yra labai ankstyvoje stadijoje ir, kaip tikina kūrėjai, yra labai nestabili. Tačiau kūrėjai buvo patys ant tiek patenkinti savo darbo pasiekimais, kad nutarė šiek tiek suintriguoti prieš Kalėdas ir Operos vartotojus. Aš ant šitos naujienos užsiroviau būtent tuo metu, kai intensyviai rašiau įrašą apie Opera funkcijas – gavosi šioks toks sutapimas, ir du įrašai iš eilės apie Operą. … (toliau)

, , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Google Chrome Extensions jau prekyboje – t.y. jau galima išbandyti

- Gruo. 08, 2009, Tema: apžvalgos, pamastymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Google Chrome ExtensionsŠtai ir pasirodė naršyklės Google Chrome Extensions beta versija – su daugiau nei 400 įskiepiais. Tiksliau beta versija ne pačių įskiepių, bet jų palaikymo, kuris veikia tik su Google Chrome Beta versijomis. Todėl norint išbandyti įskiepius, reikia parsisiųsti naršyklės beta versija.

Patys įskiepiai veikia padoriai – jaučiasi toks pat minimalistinis, patrauklus stilius, kaip ir pačio Google Chrome. Jų naršymas ir diegimas taip pat patogus – ir, kas svarbu, juos sudiegus net nereikia perkrauti naršyklės (FireFox’as tyliai ruko kampe iki ~4.0 versijos). Tačiau iš pirmo įspūdžio man pritrūko funkcionalumo, lyginant su FireFox priedais (angl. add-ons), gal tai tiesiog dėl jų daug didesnio skaičiaus.

Pritrūko, nes kol kas pagrindinis Google Chrome įskiepių funkcionalumas susiveda į visokių perspėjimų (angl. notifications) rodymą – ar tai, kad yra naujų įrašų Google Reader’yje, ar tai, kad naujas laiškas atėjo į Gmail’ą ir panašiai. Arba kitas funkcionalumas – pagalbinės “greitos” funkcijos, pavyzdžiui intensyvaus dalinimosi įskiepis (angl. sharing), su kurio galima dalintis viskuo ką randate internete per visokius FaceBook’us, Gmail’us, Twitter’ius ir per panašias kitas įmanomas ir neįmanomas tarnybas.

Ir nieko panašaus neradau (prisipažinsiu, nelabai daug ir ieškojau) apie tab’ų funkcionalumo praplėtimą/pakeitimą arba pačios sąsajos ar kitų standartinių dalykų praplėtimą/pakeitimą. Gal tai tik laiko klausimas, o gal nieko panašaus ir nesulauksim, jei įskiepių kūrimas yra iš tikrųjų taip apribotas, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pagrinde viskas veikia tik tiek, kad atsiranda kažkoks mygtukas prie adreso įvedimo lauko, kurį spaudžiant atsiranda koks nors mažas langiukas, kur galima žiūrėti tos naujus įrašus iš Google Reader’io (tikrai nepatogu) arba kur surašytos įskiepio funkcijos.

Google Chrome Extensions - 2

Šiaip ar taip, po truputi Google Chrome pradeda panašėti į naršyklę, ypač po neseniai pridėtos bookmark’ų sinchronizavimo galimybės. Tačiau tikiuosi ateityje iš įskiepių bus daugiau naudos. Gyvenimą palengvins jie kažkiek ir dabar, ypač kas liečiasi “gyvenimą” socialiniuose tinkluose ir panašaus plauko šiuolaikinėse tarnybose. Tačiau ne visada to užtenka, ypač, kai pati naršyklė vadovaujasi principu “kuo mažiau nustatymo ir konfigūravimo langų”.

Kas nori išbandyti Google Chrome įskiepius, galima bandyti pradėti nuo 18 įskiepių, kuriuos verta išbandyti.

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Google Chrome OS – pirmi vaizdai

- Lap. 20, 2009, Tema: apžvalgos, pamastymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Google šią savaitę paviešino Google Chrome OS išeities kodus, kas reiškia, kad kiekvienas gali parsisiųsti ir išbandyti ankstyvą šios operacinės sistemos versija. Nutariau ir aš parsisiųsti virtualios mašinos jau sukompiliuotos sistemos atvaizdą, ir išbandyti ją.

Pasileidus Google Chrome OS, pamačiau daugmaž tai, ko ir tikėjausi. Ir tai tikrai nėra panašu į kažkokį tai Google Linux (Google vėliau patvirtino, kad tai nėra tikroji Chrome OS), kuris buvo eilinis “lengvas Linux’as” su įprasta GNOME sąsaja. Tai kas gi yra tikroji ta Google Chrome OS? Galimas šios operacines tendencijas ir koncepcijas buvau aprašęs anksčiau. Ir dabar tuo dar karta įsitikinau – naujoji operacinė sistema praktiškai yra ne daug daugiau nei vien tik naršyklė.

Viduje, žinoma, gal ir yra pilnavertė operacinė sistema, bet tai nelabai ką bendro turi su standartiniu funkcionalumu (bent jau kol kas). Sistemos pagrindinė koncepcija būtent ir yra – “viskas, ko jums reikia, pasiekiama per naršyklę”, kitaip tariant – online operacinė sistema.

Prisijungimo prie sistemos langas atrodo taip:Google Chrome OS login screen

Kaip gi prisijungti prie sistemos? Pabandžiau visokius standartinius “root” prisijungimus ir kitokius abrikosus – neprijungė. Paskui pastebėjau, kad prie prisijungimo vardo automatiškai prilipdoma galunė “gmail.com”. Ir pasidarė viskas aišku – suvedam Gmail sąskaitos duomenis, ir mes viduje. Gan įdomus sprendimas (ateities planamas – užskaitau), bet aišku tas sprendimas nėra netikėtas.

Štai kaip atrodo pradinis (ir turbūt beveik vienintelis – skirtis gali nebent tik viduje užkrauti tinklapiai) sistemos langas:Google Chrome OS pagrindinis langas

Naršyklė su laikrodukų kampe ir tiek. Ir dar su vienu neaiškiu pirmu tab’u, kuriame spėju ir yra vienas svarbiausiu sistemos funkcionalumu. Tikriausiai ten turėtų būti kažkas panašaus į “Start menu”. Tačiau prie to daikto man pasijungti nepavyko. Prašo jungtis prie kažkokios tai “@google.com” sąskaitos, bet su mano Gmail’o duomenimis įleisti nelabai norėjo. Gal kažkur atskirai reikia registruotis, gal kokio kvietimo reikia – labai nesigilinau.

Kyla klausimas dėl offline prisijungimo. Kiek pavyko išsiaiškinti, tai toks dalykas realizuotas sekančiai. Pirmą kartą, kai jungiatės – yra reikalingas internetas. Prisijungus pirmą kartą prie Google paskiros, prisijungimo duomenis yra išsaugojami ir padaromas lokalus vartotojo įrašas. Po šito pirmo karto jau galima jungtis ir be interneto, offline režimu. Vėliau, tikriausiai lokalus ir internetiniai vartotojo įrašai yra sinchronizuojami, bet tikriausiai ne daug ką ir sinchronizuoti reikia (neskaitant Google Gears). Aišku kiek naudos iš darbo offline režimu – yra klausimas. Žinoma yra Google Gears ir prie kokių Google Docs gal bus galima padirbėti, bet apskritai – nelabai bus ką veikti. Nors iš esmės be interneto šiaip ar taip šiais laikais nebūna ką veikti.

Normaliai išbandyti sistemos nepavyko, nes dėl neaiškiu priežasčių jį pas mane periodiškai pakibdavo. Gal būt dėl virtualios mašinos, ar dar dėl kažko. Iš esmės ką reikėjo viską spėjau pamatyti. Ir aplamai nėra ką ten ypatingai žiūrėti – viskas kaip ir aišku, ir viską ką galima ten pamatyti, galima pamatyti ir dabar per naršyklės langą.

[Papildyta ]

Gan išsamus ir įdomus Google Chrome OS pristatymas. Parodomi keli galimi praktiniai pavyzdžiai – ką ir kaip galima daryti su šia operacine sistema. Taip pat parodoma, kad vis gi tai yra truputi daugiau nei naršyklė – failų naršymas, paveiksliukų/video peržiūra atskiruose langeliuose (kurie, kiek supratau, vadinasi “panels”), pokalbių programa (Google Talk) taip pat atskirame langelyje ir su savo tab’ais. Taip pat patiko, kad .xls failai atsidarė ne per Google Docs, o kažkodėl per Office Live (Microsoft Office Web Applications) – auditorija net truputi nusijuokė. :)

, , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Windows 7 – kelios naudingos paslėptos ir nelabai funkcijos

VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +3 (balsų: 3)

Windows 7Kaip ir žadėjau – įrašas apie Windows 7. Pabandysiu panagrinėti kai kuriuos naujoviškus ar šiaip naudingus dalykus, kuriuos sugeba Windows 7. Paimta pagrinde iš įrašo The Bumper List of Windows 7 Secrets, bet yra ir mano komentarai iš patirties. Taip pat kai kur gal per sudėtingai bus paaiškinta, bet pabandžius pačiam – viskas iškart paaiškėja. Tikiuosi kam nors pravers. :)

1. Langų valdymas

Vienas iš Windows 7 madingų (fancy) naujų dalykėlių – yra langų valdymas. Langų “prikabinimas” (dock) prie kraštų, viršaus, maksimizuojant ir bele kaip kitaip tampant juos. Mano akimis, nėra super naudinga funkcija, be kurios sunku būtų išgyventi – bet tikrai netrukdo, o kartais ir praverčia. Visi šie dalykai taip pat prieinami ir greitųjų klavišų kombinacijų pagalba (kas jau iš tikro ne tik grožio prideda, bet gali ir realiai pagreitinti darbą):

  • Win+Left Arrow/Win+Right Arrow – kabinimas prie kraštų;
  • Win+Up Arrow/Win+Down Arrow – langų maksimizavimas, minimizavimas;
  • Win+Shift+Up Arrow/Win+Shift+Down Arrow – vertikalus maksimizavimas ir minimizavimas.

2. Neaktyvių (background) langų minimizavimas

Win+Home – minimizuoja visus neaktyvius langus, tuo tarpu, kai aktyvus langas lieka toje pačioje vietoje (nesimaksimizuoja). Pakartotinai paspaudus – atstato minimizuotus langus. Iš esmės tą patį daro smagi, bet nelabai praktiškai naudinga – Aero Shake funkcija:

3. Langų valdymas, dirbant su keliais monitoriais

Win+Shift+Left Arrow/Win+Shift+Right Arrow - langų perkėlimas į sekantį monitorių iš kairės/dešinės.

Praverčia dirbant su keliais monitoriais, arba kaip, pavyzdžiui, man  - žiūrint filmus per antrą monitorių-televizorių. Ypač kai langas pasimeta kažkur tarp monitorių. Pavyzdžiui pažiūrėjus filmą aš išjungiu televizorių, o ten lieka koks nors langas (arba būna ir koks nors Skype’as ten netyčia nuvažiuoja). Tada, kad perkelt langą iš išjungto televizoriaus – aš turėčiau vėl jį jungti. Tačiau žinant šią klavišų kombinaciją – to dažniausiai daryti nebereikia.

4. Windows Explorer kontekstinis meniu

Pavyzdžiui, laikant klavišą Shift, atsiranda papildomos komandos – Open command window here (praverčia programuotojams), Open in new process ir panašiai. Be Shift klavišo kontekstiniame meniu taip pat yra keli naudingai punktai, pavyzdžiui – Pin to Taskbar, Pin to Start Menu. Taip pat yra gan naudinga funkcija – Include in library. Bibliotekų (libraries) funkcionalumas aplamai vertas atskiros temos, ir aš planuoju kada nors apie tai parašyti – normaliai išnaudojant šį funkcionalumą, jis iš ties palengvina gyvenimą.

Tiesa, tikriausiai dėl šių naujovių kažkur pasikeitė kontekstinio meniu darbo principas, nes nustojo normaliai veikti visokiuose Total Commander’iuose. Gal tai tik laikinas nepatogumas, o gal dėl 64bit’ų – dėl ko tiksliai, dar nesupratau.

5. Veiksmų eigos fiksavimo įrankis (Problem Steps Recorder)

Dar vienas dalykas galintis palengvinti programuotojų ir testuotojų gyvenimus. Iš pat pradžių šis įrankis buvo sukurtas tam, kad produktyviai ir aiškiai fiksuoti ir taisyti pačių Windows 7 klaidas, tačiau dabar niekas  netrukdo naudotis šiuo įrankių ir savo tikslais. Šis įrankis nefilmuoja visą veiksmų eigą video formatu, bet tiesiog daro ekrano atvaizdus (“screenshots”), kuriuos galima lengvai ir patogiai komentuoti. Pabaigus veiksmų seką, visi paveiksliukai suspaudžiami į ZIP archyvą, kuriame atsiranda ir HTML puslapis patogiam veiksmų sekos peržiūrėjimui. Tikrai genialus ir paprastas įrankis.

Pasileidžia šis daiktas per komandinė eilutę suvedus psr.exe arba per Control Panel – Record steps to reproduce a problem.

6. Greitas langų paleidimas iš užduočių juostos

Programas iš užduočių juostos galima paleisti klavišų kombinacija – Win+1, Win+2, …, Win+9 ir t.t. Visas programas užduočių juostoje galima tampyti ir keisti vietomis. Keisti vietomis galima taip pat ir programas, kurių ikonėlės matosi kampe prie laikrodžio (system tray).

7. Senoji greitojo paleidimo juosta (quick launch toolbar)

Standartinio Windows XP/Vista stiliaus greitojo paleidimo juosta pagal nutylėjimą yra neprieinama – nesimato Toolbars kontekstiniame meniu. Tačiau iš esmės jį niekur nedingo. Visų pirmą, dauguma instaliuojamų programų vis dar deda savo nuorodas į quick launch katalogą, kuris randasi %userprofile%\AppData\Roaming\Microsoft\Internet Explorer\Quick Launch. O antrą, į užduočių juostą galima įdėti bet kokį katalogą – tame tarpe ir minėtąjį quick launch katalogą. Tai darosi labai paprastai:

  • spaudžiame dešinį pelės mygtuką ant užduočių juostos ir renkames Toolbars -> New Toolbar;
  • nukopijuojame minėtą kelią %userprofile%\AppData\Roaming\Microsoft\Internet Explorer\Quick Launch ir spaudžiame Select Folder;
  • senoji greitojo paleidimo juosta jau atsirado – toliau galima išjungti Show text ir Show title, paspaudus ant juostos su dešiniu pelės mygtuku;
  • kaip ir viskas – turime senąją greitojo paleidimo juosta, beliko tik perkelti į kitą vietą, kur mums patogiausia.

Dar kaip variantą – galima naudoti jau anksčiau manim išreklamuotą TrueLaunchBar, kuris turi ir kitų naudingų funkcijų.

8. Standartų palaikymas

Windows 7 pagalbinės programos (pavyzdžiui, Wordpad, Paint) naudoja Office 2007 Fluent UI (Ribbon) tipo sąsaja. Tačiau tai dar ne viskas, nes Wordpad palaiko ir Open Office XML standartą – gali atidarinėti *.docx, su visom iš to ištekančiomis pasekmėmis.

Tai gal visgi Open Office XML’o kelias bus šiek tiek trumpesnis?  Nes sklinda kalbos, kad bananinėse respublikose šis standartas dar greit nepaplis, nes tikrai ne kiekvienas sau instaliuos Office 2007/2010 – kaip dėl naujoviškos, neįprastos sąsajos, taip ir šiaip dėl ekonominių priežasčių. Tam tikrus įskiepius prie Office 2003 parsisiųsti, kurie leistų atidaryti naujojo formato dokumentus – irgi ne visi sugeba. Bet va jei sekretorės turės bent jau Windows 7 (nors irgi klausimas kas greičiau plinta – naujos versijos Windows’ai, ar Office’as), tai galės atidaryti *.docx dokumentus (vis šis tas), ir nereiks siuntinėti laiškus, kad negali atidaryti dokumento.

9. Langų iš vienos grupės perjunginėjimas

Pagal nutylėjimą, jeigu yra atidarytos keletas vienos grupės programų (pavyzdžiui keli Microsoft Word dokumentai), spaudžiant ant užduoties juostos bus rodomas visų langų sąrašas. Tačiau laikant užspaustą Ctrl ir pakartotinai spaudžiant ant užduočių juostos – tos grupės langai bus aktyvuojami. Savotiškas Alt+Tab analogas, bet tik vienos grupės ribose.

Taip pat langus grupėje galima perjunginėti spaudžiant Ctrl+Win+1, Ctrl+Win+2, …, Ctrl+Win+9 ir t.t.

10. Navigavimas po užduočių juosta

Paspaudus Win+T, fokusas persikelia į užduočių juostą, t.y. toliau galima “vaikščioti” po užduočių juostą su rodyklėmis – kairė, dešinė, viršus, apačia – ir paleidinėti programas su klavišą Enter, arba suskleisti grupes su Esc. Pabandžius – viskas iškart aišku ir natūralu, o ar labai naudinga – tai pripratus, gal ir iš tikro patogu.

Spaudžiant Win+B, tą patį galima atlikti ir su ikonėlėmis prie laikrodžio (system tray).

11. Užduočių juostos grupių valdymas

Kol kas toks patogus valdymas pasireiškė pagrinde naudojantis Libraries ir Remote Desktop. Anksčiau ant darbastalio ar dar kur nors būdavo kokios penkios Remote Desktop prisijungimo ikonėlės. Dabar viską tai galima laikyti užduočių juostos grupėje. Dažniausiai naudojamus galima prikabinti (pin), ir taip pat yra matomi paskutiniai naudojami prisijungimai.
Windows 7 Taskbar -> Remote Desktop

12. Windows 7 rodo kokia programa naudoja tam tikrą failą

Būna taip, kad kai kurios programos įkyriai naudoja ir nepaleidžia failus, kai juos bandai ištrinti arba perkelti. Anksčiau kartais tekdavo uždarinėti procesus po vieną, kol nepataikydavai, bet Windows 7 šiuo atveju šiek tiek padeda vargšams vartotojams. Iš pradžių sunku pastebėti, nes dialogas įprastas ir seniai matytas –  toks, į kurį retai atkreipi dėmesį. Tačiau įsižiūrėjus, matosi kokia programa naudoja ir nepaleidžia failą.
Atidarytas failas

13. Ekrano atvaizdo darymo įrankis (Snipping tool)

Prisiminiau dar vieną mažą ir paprastą standartinį Windows 7 įrankį – Snipping tool. Šis įrankis skirtas patogiam ekrano atvaizdo darymui – senąją techniką su PrintScreen + Paint galima pamiršti. Nėra šis įrankis labai stebuklingas, krūvos funkcijų jis neturi (kaip koks nors FastStone Capture), bet dažniausiai tokio funkcionalumo pilnai užtenka.
Snipping Tool

, , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +3 (balsų: 3)

MS Office Web Applications Tech Preview apžvalga – 2 dalis

- Rugs. 22, 2009, Tema: apžvalgos, pamastymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Microsoft Office 2010 Web ApplicationsVakar parašiau, kad pasiklydau Windows Live sąsajoje Office Web Applications beieškant, tačiau vis dėlto Tech Preview prieinamas visiems SkyDrive naudotojams, ir galimybė pamaigyti tą gėrį gyvai – yra. Bent jau kol kas. Beje, veikia tik su angliška sąsaja – lietuviškoje nepamatysite tos nuorodos prisijungti prie Preview programos.

Iškart viena maža pastabėlė – viskas, ką toliau aprašysiu yra Technical Preview versijos aprašymas – t.y. gan ankstyvi kūrimo stadija. Kelios funkcijos vis dar gali būti intensyviai kuriamos ir tobulinamos. Pavyzdžiui kol kas net nėra Word dokumentų redaktoriaus – dokumentus galima atidaryti tik peržiūros režime (read-only). Todėl su intensyvia kritika verta dar palaukti.

Taigi, pabandysiu apžvelgti šiek tiek detaliau kaip viskas tai atrodo. … (toliau)

, , , , , , , , , , , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Microsoft Office 2010 Web Applications grėsmingai artėja – 1 dalis

- Rugs. 21, 2009, Tema: apžvalgos, pamastymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 2)

Pridėta 2009-09-22: detalesnė apžvalga aprašiau šio įrašo antroje dalyje.

Microsoft Office 2010 Technical Preview

Prieš porą mėnesių rašiau apie Microsoft Office 2010 Technical Preview, tuo metu dėl Office Web Applications dar daug kas buvo neaišku – ir štai, pagaliau pasirodė Microsoft Office 2010 Web Applications Tech Preview. Ši versija vėl gi yra prieinama tik tam tikram skaičiui vartotojų (šį kartą tai bus išrinktieji SkyDrive vartotojai), o finalinė versija bus prieinama visiems Windows Live naudotojams.

Deja pakvietimo išbandyti šią versiją aš šįkart negavau – bent jau neradau per kur galima prisikasti iki tų aplikacijų. Windows Live sąsajoje, ypač lietuviškoje versijoje, ir velnias kojas išsinarins – pastovūs, nesuprantami peradresavimai (redirect’ai) jungiantis su Live ID (galiausiai ne visada ir prijungia). Taip pat vertimas vietomis arba neaiškus, arba šiaip netelpantis (dėl ilgesnių žodžių) į nustatys rėmus – dėl ko susidaro bardako, chaoso įspūdis. Žodžiu yra dar ką tobulinti, bet čia tik šiaip nukrypimas ir akmuo į Windows Live sąsajos daržą. ;)

Kitaip tariant, gyvai pačiupinėti Office Web Applications nepavyko, tačiau šiaip ne taip atradau prezentacinį puslapį, kurį pažiūrėjus, šioks toks įspūdis susidaro. Paveiksliukuose atrodo gerai, jei ir funkcionalumas bus analogiškas įprastam (offline) Office programoms – nėra kuo daugiau ir norėt. Rimtas atsakas Google Docs – Microsoft’ui nebuvo ir kur trauktis, dėl ko visas tas gėris bus nemokamas. Aišku, Microsoft’as nebūtų Microsoft’as – tam tikros komercinės versijos bus mokamos. Tačiau komercinės versijas pardavinėja ir Google, ir Zoho, tad Microsoft’as šitoje vietoje ypatingai nenusikalsto.

Šiaip ar taip įprasto Office’o pardavimai turėtų kažkiek kristi, o jis kainoja tikrai nemažus pinigus (“Home and Students” versija – pigesnė), gal net Windows’ai pigiau kainuoja. Žinoma Microsoft’o pasitikėjimas ir populiarumas prieš visokius Google’us šiuo atveju kils, juolab, kad posizijų iki galo Microsoft ir nebuvo praradęs – net ir dabar toli gražu ne visos sekretorės žino apie Google Docs galimybes, nekalbant apie tokias tarnybas kaip Zoho. Kitaip tariant, šis žingsnis dar kartą įrodo, kad Microsoft politika pasikeitė – kad jie žiūri į vartotojus ir į ateitį, o ne vien, kad sugraibyti kuo daugiau pinigų tučtuojau.

Excel Online

Google Docs naudojau nebent tik tam, kad dokumentai būtų sinchronizuoti ir prieinami iš bet kur. Su docx, xlsx failais dirbti buvo išvis nepatogu – kiekvieną tokį failą Google turėjo konvertuoti, kas užtrukdavo ir aplamai ne visada suveikdavo. Su Office Web Applications tokie nepatogumai dingtų, ir namie, gal net neinstaliuočiau įprasto Office’o. Esu nebe studentas – tai naminiais-asmeniniais tikslais retai ir prireikia Office programų.

Vienas svarbiausių Office Web Applications funkcionalumų yra tas, kad bus išnaudojamas SkyDrive – kas pagal nutylėjimą yra 25Gb vietos (beje yra galimybė prijungti tokį diską, kaip tinklo diską – network drive). Dabar galėsit ne tik saugoti dokumentus internete, bet ir iškart juos peržiūrėti, redaguoti. Power Point pristatymams nereikės nešioti visokiu flash’iukų ar specialiai pristatymams skirtų nešiojamųjų kompiuterių – užteks prisijungti prie SkyDrive iš bet kokio kompiuterio, ir paleisti pristatymą iš ten. Buvo alternatyvų ir iki šiol, tačiau mažai kas nesutiks, kad pagrinde pristatymai nuo neatmenamų laikų daromos būtent su Power Point.

Kitaip tariant – viskas tai yra dar vienas žingsnis online operacinės sistemos link, apie kurią kalbėti Microsoft tiesiogiai dar neskuba, tačiau tarnybų tam prikūrė jau nemažai.

Kas dėl techninės realizacijos, kaip tai viskas veiks – kiek supratau, tai Office Web Applications kažkiek priklausys nuo Silverlight – ar tai tam tikros funkcijos, ar tai visa sąsaja pilnai (teksto redagavimas, skaidres ir panašiai) sukurtos būtent Silverlight pagrindu. Kol kas tik rašoma, kad Silverlight padarys darbą su Office Web Applications patogesniu ir lankstesniu.

Excel Online in Firefox

Dar vienas įdomus, vis dar neįprastas Microsoft’ui dalykas – visas tas gėris pilnai veiks ne tik Internet Explorer naršyklėje (žr. paveiksliuką). Laukiu nesulaukiu, nes pakankamai jau su tuo prisikankinau ir visada svajojau pamatyti bent vieną MS web-produktą, kuris tobulai veiks ne vien Internet Explorer’yje. Ir iki galo vis vien nepatikėsiu, kad taip bus, kol pats nepamatysiu ir neįsitikinsiu. ;)

, , , , , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 2)

Google OS – Online OS eros pradžia (pradžios pabaiga)?

- Rugs. 02, 2009, Tema: apžvalgos, pamastymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Online OS eros pradžia?Kaip ir reikėjo tikėtis – tie, kas naudojasi Google Chrome naršykle, jau naudojasi ir Google OS. “Tiesiog išdidinkite pilnai (maximize) Google Chrome langą ir įsivaizduokite, kad kiekvienas tab’as – tai atskira aplikacija.” Google Mail, Google Calendar, Google Docs. Kuo daugiau reikia, na bent jau darbui ofise? Grafinių redaktorių? Jau yra ir online grafinių redaktorių. Tiesa pasakius, net buvau nustebęs juos išbandęs – ne daug ir Photoshop’ui nusileidžia, bent jau bazinėmis funkcijomis. Vienintelė silpna vieta, kurią kol kas įžvelgiau – darbas su dideliais failais (nuotraukomis).

3D aplikacijos? Žadama, kad 3D palaikymas taip pat bus, tikriausiai įskiepių pavidalu. Apie televiziją, filmus, muziką – jau nelabai ir verta kažką kalbėti. Žaidimai? Quake Live, pasileidžiantis iš naršyklės, jau taip pat yra. Nors kol kas gal vis dėl to ir yra priklausomas nuo operacinės sistemos (kiek žinau iš Google Chrome taip pat neveikia), tačiau pagrindas susimastyti yra.

Aišku, visų šių aplikacijų funkcionalumas – kol  kas yra diskusijų klausimas, tos funkcijos dar toli nuo idealo, bet galbūt tai tik laiko klausimas. Taip pat kiltų klausimas – ką daryti, kai dingsta internetas, ar neliksim visiškai be darbingo kompiuterio dingus ryšiui? Daugelis iš minėtų online aplikacijų gali dirbti ir saugoti informacij offline režimu, pavyzdžiui su Google Gears.

Turbūt daugeliui, kas nors kiek domisi technologijom, visa tai nėra staigmena – viskas prie to ėjo ir eina toliau. Nors dar prieš 1-2 metus – tai atrodė iš fantastikos srities, tačiau kuo toliau, tuo labiau nusitrina tuos ribos – tarp online ir offline. Tik tiek, kad pačios operacinės vis dar sukasi mūsų diskuose. Taip pat vis labiau populiarėja terminas “cloud computing” (lietuviško oficialaus vertimo lyg dar ir nesugalvota). Belieka tik sukurti kažkokį tai klientą, kuriuo būtų galima naudotis aplikacijomis “iš dangaus”, o tam puikiai tinka naršykle.

Kalbant plačiai, apie bendrą padėtį – online operacinės sistemos ne labai tolimoje ateityje turėtų pilnai pakeisti mums įprastas operacines sistemas. Ir kalba ne vien apie Google inovacijas – šios tendencijos yra bendros visai IT rinkai. Microsoft’as šiuo atžvilgiu taip pat nestovi vietoje, nors kol kas dar yra ir tylesnis šiuo atžvilgiu. Kaip ten bebūtų, kol kas dar yra nemažai skeptikų, kurie nemano, kad greitu laiku ateis Online operacinių sistemų laikas. Aš taip pat realiai nematau pagrindo jau dabar pereiti prie kažkokių tai gan kreivų Google Docs’ų. Bet viskas vis dėl to prie to juda, ir manau – tai tik laiko klausimas.

Galu gale, ateis laikas, tai gal net ir priverstinai turėsime pereiti prie Online operacinių sistemų – kelias piratavimui (plačiąją tuo žodžio prasme) būtų praktiškai užkirstas nuo pat šaknų. Ką gero nulaužtumėte, jei vos  ne su kiekvienu paspaudimu interaktyviai bus tikrinamas jūsų operacinės sistemos legalumas? Taip, teisinio pagrindo visam šiam reikalui, kad sekti tokius dalykus, tikriausiai taip pat reikės.

, , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Opera 10 Final artėja – arba kelelis tolimas, kelelis artimas

VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

OperaOpera vis intensyviau štampuoja Release Candidate’us (RC) – šią savaitę išėjo jau antrasis . Tokie tempai ne šiaip sau – rugsėjo 1d. Opera, kaip ir daugelis visokiausių kitų sričių atstovų, planuoja pradėti naują sezoną, išleisdama Opera 10 finalinė versija.

Kelias iki finalinės versijos nebuvo trumpas – Opera 10 Alpha 1 versija buvo išėjusi 2008-ų metų gruodį, o tam tikrų funkcijų kelias prasidėjo dar nuo Opera 9.5+. Praktiškai nuo to laiko ir tenka naudoti šią versiją – iš pradžių šiaip pabandžiau, o paskui atgal atsistatyti būtų buvę problematiška. Dėl ko taip ir laukiu kol išeis finalinė versija. ;) Tiesa, versijos nuo gan seniai stabiliai veikė ir lūžinėdavo ne dažniau nei įprastos stabilios (stable) versijos.

Kas naujo bus pristatyta Opera 10 – jei lyginti su Opera 9.5+, tai tiesa pasakius, man asmeniškai, kaip tikriausiai ir daug kam kitam, jau būtų sunku įvardinti. Nes visos tos naujovės jau kaip lyg ir ne naujovės – daugelis Operos vartotojų seniausiai išbandę ir sėkmingai naudoja gana stabilias Beta versijas (o kai kurie tas naujovės ir nuo Alpha versijų bandosi). Kaip pati Opera pristatinėja naujausias ir svarbiausias funkcijas galima susipažinti Opera 10 RC puslapyje.

Kaip nebūtų gaila, į Opera 10 finalinę versiją kol kas neįeis funkcija, kuri laikoma išties revoliucine – Opera Unite. Tiesa ši funkcija nebuvo įtraukiama ir į Beta versijas (buvo prieinama tik specialiose versijose). Todėl galima būtų numatyti, kad neįeis ir į finalinę. Labai jau netikėtai buvo pasirodžiusi ši funkcija – tai įvyko visai neseniai, ir kai Opera 10 buvo jau Beta stadijoje. Akivaizdu, kad reikia daugiau laiko, kad ištobulinti šią revoliucinę technologiją – ir, manau, čia Operai reikėtų paskubėti, nes iš to “revoliucingumo” gali nieko ir neišdegti (konkurentai nemiega).

, , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Windows 7Čia yra iš esmės ištrauka iš anksčiau skelbto ilgo įrašo apie Windows 7 užduočių juostą. Tiesiog aš norėjau daugiau dėmesio į tai akcentuoti, bet šis patarimas truputi pasimėtė “ilgoje įžangoje”, todėl archyvavimo ir SEO tikslais šiek tiek pasikartosiu atskirame įraše.

Kaip ir minėjau, gan nuo seniai naudojau ir labai pripratau prie dviejų stipriai palengvinančių darbą programų – Taskbar Shuffle ir Taskix. Programos praktiškai atlieka analogišką darbą, tiesiog vienu metu Taskbar Shuffle nepalaikė 64bit operacinės sistemos, dėl ko teko ieškoti alternatyvos, ir radau – Taskix. Programos visiškai “lengvos”, minimalistinės ir beveik nerija resursų, o savo darbą atlieka puikiai. Šios programos suteikia galimybė stumdyti užduotis užduočių juostoje ir uždarinėti tas užduotis vienų viduriniu pelės mygtuko paspaudimu (kaip tai yra dabar įprasta naršyklėse)  - ir viskas.

Deja, su Windows 7 šios programos kol kas dar neveikia. Ir nežinia ar veiks. Pagalvojus – gi smulkmena, bet aš be to nebegaliu. ;) Visi, ką prie to pripratinau – irgi žliumbia krokodilo ašaromis. Nors po Windows 7 išleidimo su nauja užduočių juosta jie turi ką žaisti – bando prisipratinti prie naujos elgsenos be visų tų senų middle-click’ų (su mintim, kad gal vis gi iš tikro patogu) – tačiau man vis vien trūksta seno gero Taskbar Shuffle’o ar Taskix’o. Ypač kai dabar vidurinis mygtukas elgėsi visiškai priešingai, nei pripratau – vietoj uždarymo – atsidaro. ;)

Šiaip ne taip radau vieną laikiną (tikiuosi, kad laikiną) sprendimą, kaip būtų galima apeiti vidurinio mygtuko standartinę elgseną ant Windows 7 – tai Taskbar Overlord. Šis dalykas veikia macro principu (parašytu AutoHotkey pagalba) – kas nėra nei patikimą, nei aplamai nieko gero. Kaip ten bebūtų – tai nors kažkiek veikia. Ne visada, bet veikia. Šiam momentui nieko geresnio surasti nepavyko.

Taip pat su įjungtu Taskbar Overlord,  spaudžiant kairiuoju mygtuku ant sugrupuotų užduočių – atsidaro paskutinis naudojamas langas. Standartiškai Windows 7 šiuo atveju po pirmo paspaudimo atsiranda atidarytų langų thumbnail’ai (esant išjungtam Aero – matomas tik plikas sąrašas!), ir tik po antro paspaudimo galima atidaryti reikiamą langą – tikrai nelabai patogu. Tačiau su šiuo dalyku galima gyventi ir nekeičiant standartinės elgsenos, nes yra kita funkcija: laikant ctrl klavišą ir spaudžiant mygtuką (ctrl+click) – atsidaro paskutinis atidarytas langas, o jei spausti kelis kartus – langai keisis eilės tvarka. Nors aš padaryčiau atvirkščiai: be ctrl – atsidaro paskutinis atidarytas langas, su ctrl – tegul rodo tą sąrašą ar dar kam ko reikia.

P.S.  šiame įraše nebekeliu diskusijų apie tai kokia bloga ar gera Windows 7 užduočių juosta. Tiesiog pasidalinau kaip man buvo patogu dirbti iki Windows 7, prie ko labai pripratau ir ko man trūksta naujoje užduočių juostoje. Ir kiek žinau, panašiai pripratusiu tikrai ne aš vienas. ;)

, , , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)
  • Puslapis 1 iš 2
  • 1
  • 2
  • >

Paieška

Archyvas

  • 2012 (1)
  • 2011 (9)
  • 2010 (43)
  • 2009 (97)