callia – Понемножку about viską

Paimta iš ZenBuntu.com

Įžanga

Kaip žinia, Windows sistemos pagrindiniai nustatymai yra saugojami taip vadinamajame Windows Registre (angl. Windows Registry). Taip jau būna, kad kartais tas Registras ar tai dėl kitų programų įsikišimo, ar tai dėl vartotojų netiesių rankų, ar tai dėl kitokių gamtinių sąlygų – susigadina. Tuo pasekmės gali būti įvairios – nuo tam tikrų atskirų programų ir įrenginių neveikimo, iki visiško Windows sistemų išprotėjimo ir kitokių kernel-panik’ų.

Pataisyti tokį dalyką kartais paprastai gali nepavykti, jei Registras rimtai sugadintas, tai dažnai net Safe Mode režime bus tos pačios bėdos. Tikriausiai dauguma vartotojų iškart puls perinstaliuot Windows’us. Aišku, dar galima bandyti ir Windows Repair funkciją, bet ji ne visada gali suveikti, arba gali būti tiesiog nepasiekiama.

Priešistorė: Registro-gadintojas strikes back, arba kaip aš “pataisiau” Windows’us

(Šitą skyrių galima praleisti, jeigu domina tik kaip pataisyti.)

Šiandien tokios panašios mintis dėl sistemos perinstaliavimo aplankė ir mane, kai užkrovus kompiuterį pradėjo darytis nesąmonės – iš pradžių tinklo nerado, paskui pasirodo, kad ne tik tinklo, bet ir visą tinklo plokštę, o paskui išsiaiškino, kad jokių “periferinių” įrenginių nerado. Pradėjau apatiškai bandyti paleisti Taskamanger’į, Control Panel’į – nepasileido ir šitie. Žodžiu totalus Repino paveikslas – “Приплыли”.

Pirmos mintys buvo apie kiaulės gripą perduodamą interneto kanalais, bet paskui išanalizavus įvykius ir padarius logines išvadas – pasirodo visgi Registro uždegimas. Buvo taip, kad vakar intensyviai bandžiau paleisti MS Visual Studio, bet dėl neaiškių microsoft’inių klaidų Studija vis keikdavosi ir nenorėjo kurti naujų projektų.

Panaršius internete, radau nemažai bendraminčių su analogiškomis problemomis ir keiksmais Microsoft’o atžvilgiu. Visur siūlomas sprendimas buvo pakoreguoti priėjimo teises prie tam tikrų Registro įrašų. Žodžiu, kaip jau supratote, pakoregavau. Rezultate iš pradžių pusė Windowsų nebeveikė, o paskui ir kitą pusę paralizavo, kad nei vieną programą nebepasileisdavo. Skrodimas parodė, kad pacientas mirė nuo skrodimo, kitaip tariant.

Kaip pataisyti sugadintą Registrą, arba Registro sugrįžimas

Ką gi daryti, ar yra koks nors paprastesnis būdas sutaisyti Registrą, nesikreipiant į Windows’ų perinstaliavimo specialistus? Pasirodo yra. Ir iš tikro nelabai sudėtingas, nors šiokio tokio kontuperinio išprusimo visgi prireiks. Tačiau jei jau užsimojote perinstaliuoti Windows’us, tai vargu ar kažką daugiau dar sugebėsite sugadinti – todėl bet kokiu atveju bus verta pabandyti.

Šį būdą bandžiau ir jis tikrai man buvo padėjęs bandant pastatyti ant kojų Windows XP (su ankstesnėmis versijomis tiesiog neteko bandyti), o dabar išgelbėjo ir Windows 7 nuo neišvengiamo perinstaliavimo. Taip kad šis būdas veikia praktiškai su visais dabar gamtoje sutinkamomis operacinėmis sistemomis iš Windows šeimos,  ir net nesvarbu ar sistema yra 32, ar 64 bitų.

Visas Registras yra saugojamas x:\Windows\System32\config\ kataloge, penkiuose failuose - DEFAULT, SAM, SECURITY, SYSTEM ir SOFTWARE. Šitoje vietoje galime tik pagerbti Microsoft’ą, kad padarė šių failų automatinį atsarginių kopijų darymą. Prie viso šito, tos kopijos yra daromos visada, nepriklausomai ar išjungti visokie System Restore’ai. Kopijos daromos daugmaž kas 3-5 dienas, ko dažniausiai pilnai užtenka – ypač jei paskutiniuoju metu nieko naujo neinstaliavote.

Kad atstatyti Registro versiją užtenka atstatyti anksčiau paminėtus failus panaudojus automatiškai padarytas kopijas. Priklausomai nuo Windows’ų versijos tos kopijos gali būti x:\windows\repair\ – Windows XP atveju, x:\Windows\System32\config\RegBack – Windows 7 atveju. Dar gali būti kur nors tarp šitų katalogų su *.bak plėtinių.

Registro failus atstatyti dirbant Windows’ams – nesigaus, nes tie failai yra naudojami ir paprastame režime, ir Safe Mode režime. Todėl prie jų galima prieiti tik esant nepaleistiems Windows’ams. Tai galima padaryti pasinaudojus arba Windows Recovery Console (būna Windows’ų instaliaciniuose kompaktuose), arba paleidus kokią nors kitą sistemą – Linux’ą su LiveCD, ar kokį nors specialų startinį diską – nesvarbu.

Windows Recovery Console komandinės eilutės atveju, Registro failų atstatymas atrodytų maždaug taip:

:: dėl visą ko padarom dabartinio Registro atstargines kopijas
md tmp
copy c:\windows\system32\config\system c:\windows\tmp\system.bak
copy c:\windows\system32\config\software c:\windows\tmp\software.bak
copy c:\windows\system32\config\sam c:\windows\tmp\sam.bak
copy c:\windows\system32\config\security c:\windows\tmp\security.bak
copy c:\windows\system32\config\default c:\windows\tmp\default.bak

:: ištrinam dabartinio Registro failus
delete c:\windows\system32\config\system
delete c:\windows\system32\config\software
delete c:\windows\system32\config\sam
delete c:\windows\system32\config\security
delete c:\windows\system32\config\default

:: nukopijuojame atsargai nukopijuotus failus
copy c:\windows\system32\regback\system c:\windows\system32\config\system
copy c:\windows\system32\regback\software c:\windows\system32\config\software
copy c:\windows\system32\regback\sam c:\windows\system32\config\sam
copy c:\windows\system32\regback\security c:\windows\system32\config\security
copy c:\windows\system32\regback\default c:\windows\system32\config\default

Toliau perkraunam sistemą, ir su džiaugsmu džiaugiamės, kad neprireikė perinstaliuoti visos sistemos.

Svarbu pastebėti, kad apie šį būdą dažnokai pamirštama, o daugelis gal net aplamai apie tokį nežino. Tuo tarpu, kai tai yra gan veiksmingas būdas atstatyti sistemą praktiškai nuo bet kokių netikėtai atsiradusių nestabilumų.

Trumpai, iš paskos praeitam įrašui.

Radau gražų, truputi modifikuotą standartinį Operos skiną – Opera 10.5 Clean. Skinas yra ir pats patrauklus, bet pagrindinė šio skino ypatybė – prikabinti (angl. pinned) tabai atrodo panašiai kaip Chrome naršyklėje (sutraukti iki ikonėlės). Žinoma tai yra tik laikinas ir nelabai gražus sprendimas, bet kol šis funkcionalumas bus įgyvendintas “oficialiai” – visai pravers. Kad bus įgyvendintas, praktiškai neabejoju, nes daug kas zyzia forumuose. :)

Pasirodė labai laukta finalinė Opera 10.50 versija. Parsisiųsti galima iš www.opera.com/download. Nemeluosiu, kad Opera 10.50 versija mane nustebino ir patiko turbūt labiausiai lyginant su visomis prieš tai išleistomis versijomis.

Pastaruoju metu, kaip jau minėjau ir anksčiau, kūrėjai dirbo labai intensyviai prie naujausios ir labai laukiamos Opera 10.50 versijos. Eilinį kartą nuo penktadienio iki pirmadienio buvo išleistos net kelios RC (angl. Release Candidate) versijos su tikrai nemažais pakeitimų/pataisymų (angl. changelog) sąrašais. Tiesa, nuo alpha versijų naujų funkcijų praktiškai neatsirado – pagrinde buvo tobulinamos jau įdiegtos ir taisomos klaidos. Kitaip tariant buvo atliekami “showstopper” problemų šalinimo darbai.

Kokio gi “show” laukė ir kur skubėjo Operos kūrėjai? Jau daugeliui ir taip ne paslaptis, kad nuo kovo startuoja Europos Sąjungos taip vadinama antimonopolinė kampanija nukreipta prieš Internet Explorer, kurį daugelis vartotojų privalo naudoti pagal nutylėjimą. Windows XP, Windows Vista ir Windows 7 vartotojams po tam tikrų Windows atnaujinimų (angl. Windows Update) bus suteikta galimybė pasirinkti naršyklę vietoje vos ne per prievartą sugrustos Internet Explorer naršyklės.

Panašu, kad Opera tam neblogai ir tikslingai pasiruošė. Keista, kad kitų naršyklių kūrėjai taip intensyviai tam nesiruošė. Bent jau aš negirdėjau jokių ypatingų ir stebinančių naujienų iš kitų naršyklių fronto.

Manau, kad po šios stabilios versijos užglaistymo ir poliravimo darbų Operos kūrėjai vėl kibs prie “šoninių” darbų, ir po kiek laiko turės ko ir vėl mus nustebinti. Tiesa pasakius dar klausimas ar mums vis dar kažko trūksta, tačiau dar tikrai yra ką tobulinti – ir iš vartotojo sąsajos pusės, ir iš web technologijų bei standartų pusės (HTML 5, CSS3). O gal dar ir naujų staigmenėlių Operos kūrėjai padovanos, kaip jau buvo ne kartą.

Apie pagrindines naujoves galima paskaityti mano ankstesniame įraše apie Opera 10.50 beta, o apie Operos galimybes galima paskaityti įraše - Paslėpti Operos lobiai – arba Nežinau geresnės… už Opera.

P.S. ar jau kas nors matė tą mistinį naršyklės pasirinkimo lango vaizdą? :)

Ne taip seniai dar rašiau apie Opera 10.50 pre-alpha versiją, kuri buvo labai ankstyvoje stadijoje ir labai nestabili, nors ir labai nustebinusi savo naujomis funkcijomis bei išvaizda. Po šios versijos Operos kūrėjai dirbo tikrai iš peties, naujos alpha versijos išeidinėjo neįprastai dažnai – pastarąją savaitę vos ne kasdien. Toks greitas tempas buvo pasiektas pagrinde dėl to, kad šį kartą versijos skirtingoms platformoms (Windows, MacOs, Linux) buvo leidžiamos atskirai, t.y. visos naujovės pradžioje buvo kuriamos Windows platformai, paskui pusiau lygiagrečiai – kitoms platformoms.

Ir štai pasirodė jau gan stabili Opera 10.50 beta versija (kol kas tik Windows platformai) su, sakyčiau, nekukliai pretenzija, tačiau tiesos tame tikrai yra:

Opera 10.50 beta – The fastest browser on Earth
Experience powerful features with a minimalistic design, and speed like you’ve never seen.

Apie svarbiausias naujoves galima kaip visada pasiskaityti Opera Next puslapyje. Pagrindinės naujovės, nors apie jas jau iš esmės rašiau, bet trumpai priminsiu.

1. Naujas, labai greitas JavaScript varikliukas (patvirtinta keturiais nepriklausomais testais):

2. Nauja minimalistinė išvaizda (nemeluojant – nukopijuota iš Google Chrome naršyklės):

3. Integracija su Windows 7 (“jump list”, parsisiuntimo indekatorius užduočių juostoje ir panašiai);

4. Geresnis HTML5 ir CSS3 palaikymas;

5. Adresų įvedimo ir paieškų langelio patobulinimai;

6. Patobulinti iššokantys dialogai (dialogai neblokuoja visos naršyklės, o tik atidaryta tabą):

7. Privataus naršymo režimas;

8. Patogesnė paieška puslapyje (puslapis patemsta, dėl ko paieškos rezultatai matosi labai aiškiai):

…Ir tai dar ne viskas, o tik beta versija – laukite tolimesniu naujienų.

Žinoma, kol kas yra ir įvairių blogesnių dalykų. Pavyzdžiui, su atminties naudojimu vis dar kažkas negerai – nelabai intensyviai naršant Opera gali suryti apie 300-500Mb (gal ir proto ribose šiais laikais). Tačiau lyginant su alpha versijomis – atminties išnaudojimas tikrai pagerėjo. Su alpha versijomis buvo kartais, kad surydavo net iki apie 1.5Gb atminties (su 2-3 atidarytais tabais). Taip kad, jau tikrai ne taip blogai ir gyventi galima.

Taip pat yra ir kitų smulkių nesuderinamumų su kai kuriomis svetainėmis – tai stilius koks nors kreivokas, tai JavaScript’as ne visai korektiškai suveikia. Tačiau bent jau man visi kiti patobulinimai viską atperka su kaupu, o tos bėdelės tikiuosi bus pataisytos.

Pasirodė finalinė uTorrent (µTorrent) 2.0 versija. Iš naujų funkcijų išskirčiau dvi – tai UDP protokolo palaikymas ir uTP (µTP) protokolo palaikymas, kuris iki šiol buvo tik alpha ir beta versijose. Nemaišykite vieną su kitu – UDP (User Datagram Protocol) yra ne naujas internetinis protokolas, o uTP (uTorrent transport protocol) – tai yra gan naujas, specialiai torrentams sukurtas “protingas” protokolas.

Šį protokolą vadinu protingu dėl to, kad pagrindinė jo idėja skamba taip:

uTP skirtas tam, kad BitTorrent klientai negriautu internetinio ryšio, tuo tarpu išnaudojant visą nepanaudotą kanalo pralaidumą (angl. bandwidth).

Tai reiškia, kad torrentų siuntimas išnaudos internetinį ryšį “protingai” – t.y. netrukdys naršymui internete ir dirbs “tikrame” foniniame režime. Turbūt daugelis buvo susiduręs su tokia problema, kad įjungus torrentus pilnu pajėgumu, ypač jei siunčiamės ne iš Lietuvos, tai naršyti tampa praktiškai nebeįmanoma. Nežinau.lt dar buvo straipsnis apie tai “Įjungus torrent programą neina naršyti interneto. Ką daryti?”

Viskas su to straipsniu yra gerai, ir tas pralaidumo apribojimas yra gerai. Tačiau yra vienas “BET” – Lietuvoje vos ne visi mano žinomi interneto tiekėjai siūlo tokius interneto planus, kuriuose kanalų pralaidumas su Lietuva ir su užsieniu skiriasi, ir skiriasi labai ženkliai. Todėl tas griežtas pralaidumo apribojimas praranda prasmę, nes jei siunčiant iš užsienio pagauname kokį nors gerą lietuvį su kosminiais greičiais – jam irgi galios tas mūsų nustatytas apribojimas, dėl ko jokių kosminių greičių nepamatysim.

Iki šiol buvo kelios išeitys:

• kad pamatyti kosminius greičius reikėdavo išjungti laikinai apribojimą ir pažiūrėti ar pasigavome kokį nors lietuvį;
• aplamai nenaudoti apribojimo (tinka, kai patys tuo metu nenaršome internete, nes kitaip torrentų siuntimas negyvai užmuša visą ryšį);
• naudoti kokią nors gudresnę trečios šalies trafiko valdymą programą (tiesa pasakius ieškojau ir nelabai kažką padoraus radau – gal blogai ieškojau).

Grįžtant prie mūsų baranų, su uTP prokolu atsirado ir ketvirtas pasirinkimas – su šio protokolu iš esmės nebereikės griežtai riboti torrentų siuntimo maksimaliai leidžiamą apkrovą, nes uTP protokolas padarys tai už jūs automatiškai. Kaip tai veikia praktiškai ir ar tikrai veikia – patvirtinti faktais negaliu, bet iš pirmų įspūdžių vizualiai lyg ir veikia. Pabandžiau paleisti torrentą, siuntimo greitis buvo daugmaž maksimalus (toks, kokį suteikia tiekėjas pagal mano turimą planą) – pabandžiau panaršyti, užkrauti youtube.com, vimeo.com ir panašiai. Torrento siuntimo greitis sumažėjo, o naršymas vyko kaip niekur nieko, tarsi torrento siuntimas ir nebuvo paleistas.

Po visų šitų gerų dalykų kilo ir keli klausimai apie uTP protokolą. Protokolo specifikacijoje, kuri yra tik juodraščio stadijoje (angl. draft) minimi tik DSL ir kabelinis modemai (angl. cable modem), ir neminimi jokie maršrutizatoriai, kurie iš esmės irgi turi visokias eiles ir kitus teletrafikinius dalykus. Ta prasmė neaišku kuriame lygyje veikia tas protokolas, bet panašu, kad ne vieno kompiuterio tinklo plokštės ribose. T.y. jei torrentas siunčiamas viename potinklio kompiuteryje, o naršoma iš kito – tai uTP įvertina viso potinklio srautą, ar ne?

Kitas klausimas – ar uTP protokolas veikia tik tarp tų, kurie jau turi parsisiuntę uTorrent 2.0 (ar kitą klientą su uTP palaikymu), ar tarp visų torrento siuntimo dalyvių (angl. peer, seed). Kažkaip būtų nelabai logiška, jei tarp visų. Tačiau jei ne tarp visų – tai irgi blogai, nes tada šis protokolas neveiks pilnu pajėgumu iki tol, kol visi jo nepradės naudotis. Ir iki tol neaišku kaip uTP reguliuos apkrovas. Nors šiaip jau dabar pažiūrėjus torrento siuntimų dalyvių sąrašą – prie daugumos matosi, kad jie jau naudoja uTP. Nors šitoje vietoje vėl neaišku – klientai skirtingų versijų, vienur yra uTP, kitur nėra.

Kalbant apie uTP protokolą, paminėjau tik uTorrent klientą, tačiau, kiek supratau, tas protokolas nėra uždaras ir tikriausiai bus implementuotas ir kituose klientuose. O gal jau net ir yra kur nors implementuotas.

P.S. piratavimo neskatinu. Telaimina jus LANVA. ;))

Neseniai Opera savo forumuose paskelbė svetainių apie Opera sąrašo atnaujinimo akciją. Nutariau padalyvauti ir aš. Ir štai, ant dienų Opera fan sites puslapis pagaliau buvo atnaujintas. Ir ką gi mes turime.. – atsirado viena Lithuanian nuoroda.

Su tuo aš jūs visus ir sveikinu. :)

Google’as daug žino apie interneto platybių tyrinėtojus-naršytojus – tai jau visi žino ir tai yra vieša paslaptis. Bet ką konkrečiai žino Google’as apie jūsų pomėgius? Ant dienų netyčia atsidūriau Google Ads nustatymų puslapyje ir pamačiau ką konkrečiai Google’as žino apie mane. Pasirodo visai puikiai mūsų didysis brolis žino kuo aš domiuosi, taip pat, tikriausiai žinos kuo domitės ir jūs.

Kaip ir kam renkama tokia informacija? Nieko ypatingai gudraus ir stebuklingo čia nėra – sausainiukų (angl. cookies) pagalba yra fiksuojami visi jūsų apsilankymai tinklapiuose, kur yra sudėtos tekstinės Google Ads reklamos (gal dar ir kitų Google “paslaugų” pagalba). O reikia to tam, kad tos pačios Google reklamos būtų parenkamos ir rodomos remiantis apie jus surinkta informacija. Rezultate, jei domitės ir lankotės šuniukų ir kitokių naminių papūgų auginimo tinklapiuose, tai jums nebus siūlomi greitieji karate apmokymo kursai.

Į privatumo klausimus susijusius su Google’u – nesigilinsiu. Į šiuos klausimus jau daugelis ir dėmesio beveik nekreipia, o kartais ir aplamai žiūri į tai su gera doze ironijos. Blogiausiu atveju vis vien niekur nepasislėpsime – pribrendus terorizmo aktui iš jūsų pusės, net ir telefono skambučius kažkas gali paklausyti. Todėl kartais geriau nepasiduoti paranojai ir negalvoti kiekvieną minutę, kad esi stebimas. Nežinojimas – tai palaima.

Kaip ten bebūtų, tikrai įdomu pamatyti kokius duomenis Google’as tyliai renka ir ką žino apie jūsų pomėgius bei jūs dominančias temas – gal jis tai žino net geriau už jūs? :)

Praėjusiame įraše jau rodžiau šitą grafiką, ir, kaip žadėjau, parašysiu šiek tiek daugiau detalių apie ką viskas tai yra.

Šis grafikas skirtas Opera 10.50 pre-alpha versijai, kuri ant dienų pasirodė internete viešam testavimui. Ši versija yra labai ankstyvoje stadijoje ir, kaip tikina kūrėjai, yra labai nestabili. Tačiau kūrėjai buvo patys ant tiek patenkinti savo darbo pasiekimais, kad nutarė šiek tiek suintriguoti prieš Kalėdas ir Operos vartotojus. Aš ant šitos naujienos užsiroviau būtent tuo metu, kai intensyviai rašiau įrašą apie Opera funkcijas – gavosi šioks toks sutapimas, ir du įrašai iš eilės apie Operą. … (toliau)

Įžanga

Seniai norėjau parašyti šitą įrašą, ir vis neprisiruošdavau, tačiau Džiugas paskatino truputi paskubėti.

Ne paslaptis, kad daugelis vartotojų dažniausiai neišnaudoja ir trečdalio naudojamų programų galimybių. Taip pat pažįstu ne vieną tokį ir Operos naudotoją. Tokie vartotojai dažnai šokinėja nuo programos prie programos, nuo naršyklės prie naršyklės – vedami arba mados vėjais, arba programų populiarumu, bet retai susimasto apie tikrąsias programų galimybes. Neišnaudojant ir trečdalio galimybių – savaime aišku, kad nelabai svarbu ką naudoti – Operą ar FireFox’ą, Microsoft Office’ą ar Open Office’ą, Cepelinus ar Balandėlius.

Noriu įnešti šiokį tokį objektyvumą kas liečiasi Operą – t.y. kalba šiame įraše bus grynai apie Operą. Remiantis faktais pabandysiu vaizdžiai ir aiškiai aprašyti pagrindines Operos funkcijas, dėl kurių būtent taip mėgstu Operą. Rezultate tikiuosi bent kiek nors pavyks parodyti, kad aš naudoju Operą ne iš mados, ne iš fanatizmo, o dėl realių funkcijų. Pasistengsiu nereklamuoti ir ypatingai nepropaguoti (bent jau neobjektyviai). Jei išeis, aišku. Bent jau tikiuosi ne visiškas fanatikas pasirodysiu. Sąžiningumo dėlei paminėsiu, kad dėl profesinių (iš dalies ir ne tik profesinių) sumetimų esu išbandęs praktiškai visas naršykles, ir stengiuosi stebėti naujienas susijusias su įvairiomis naršyklėmis.

Kas liečiasi Operą, tai su šia naršyklę draugauju jau nuo jos 4-tos versijos – tai buvo tas amžius, kai visos populiariausios naršyklės dirbtinai suvienodino versijų numerius (Internet Explorer 4, Netscape Communicator 4, Opera 4) tam, kad vartotojams būtų aišku kelintos kartos yra naršyklė. Šiuo metu tos kartos visiškai išsibalansavo. Opera pabėgo link 10-tos versijos. Internet Explorer per ilgai konservavuosi su 6-ta versija ir dabar vejasi tik 8-tu numeriu. Netscape Communicator – išmirė galutinai. Atsirado Mozilla, kuri vėliau numušė savo versijų skaitliuką ir patapo FireFox’u – dabar yra ties 3.5 versija. Žinoma tie versijų skaičiukai realiai nieko nelemia – paminėjau tik įdomumo dėlei.

Beje, rašant šį straipsnį, aptikau ir pats keletą naudingų naujų (gerai pamirštų) funkcijų.

Turinys

Trumpai apie Operos galimybes
1. Opera Link – bookmarkų sinchronizavimo tarnyba
2. Opera Unite
3. Uždarytų langų atstatymas (Closed tabs – Undo)
4. Slaptažodžių įsiminimas (Password Manager – anksčiau žinomas kaip Magic Wand)
5. Paskutinė atidaryta sesija ir sesijų saugojimas (Last opened session tabs, Save session)
6. RSS srautų prenumeravimas (RSS subscribing)
7. Nepageidaujamo turinio blokavimas (Blocked content)
8. Konfigūruojamos paieškos (Searches)
9. Dar vienas lengvas būdas įdėti savo paiešką
10. Kaip dar galima ieškoti
11. Užrašai, kopijavimas į užrašus (Notes, Copy to notes)
12. Tinklapio atidarymas kitoje naršyklėje (funkcija “Open With”)
13. Adresynas (Bookmarks)
14. Web-programuotojo irankiai (Developer tools) – Dragonfly
15. Temos (Skins)
16. Viršutinį menių galima paslėpti
17. Mygtukai ir kiti sąsajos elementai (viena mano mėgstamiausių funkcijų)
18. Tabų rakinimas (Lock tab)
19. Opera Turbo
20. Klaidų taisymas (Check spelling)
Apibendrinant – ko visgi trūksta?
Dalykai, kuriuos nepaminėjau

Ta proga, kad Opera pasiekė 90 milijoną vartotojų.

Paimta iš The Art Of Obama