Filmų RSS RSS Google Reader

Autorius: Aleksanderis

Gyveno pas mane LCD monitorius (LG, 19”) – gyveno jau virš trijų metų, t.y. garantijos jau seniai pasibaigusios. Iš pat pradžių jame kažkaip nekaip nenorėjo veikti DVI jungtis, tačiau pats monitorius tarnavo gan patikimai ir blogu gyvenimu nesiskundė.

monitor-1Gyvas, linksmas, visas toks besisukiojantis monitorius

Tačiau vienu metu jis pradėjo … (toliau)

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Google Chrome Extensions jau prekyboje – t.y. jau galima išbandyti

- Gruo. 08, 2009, Tema: apžvalgos, pamastymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Google Chrome ExtensionsŠtai ir pasirodė naršyklės Google Chrome Extensions beta versija – su daugiau nei 400 įskiepiais. Tiksliau beta versija ne pačių įskiepių, bet jų palaikymo, kuris veikia tik su Google Chrome Beta versijomis. Todėl norint išbandyti įskiepius, reikia parsisiųsti naršyklės beta versija.

Patys įskiepiai veikia padoriai – jaučiasi toks pat minimalistinis, patrauklus stilius, kaip ir pačio Google Chrome. Jų naršymas ir diegimas taip pat patogus – ir, kas svarbu, juos sudiegus net nereikia perkrauti naršyklės (FireFox’as tyliai ruko kampe iki ~4.0 versijos). Tačiau iš pirmo įspūdžio man pritrūko funkcionalumo, lyginant su FireFox priedais (angl. add-ons), gal tai tiesiog dėl jų daug didesnio skaičiaus.

Pritrūko, nes kol kas pagrindinis Google Chrome įskiepių funkcionalumas susiveda į visokių perspėjimų (angl. notifications) rodymą – ar tai, kad yra naujų įrašų Google Reader’yje, ar tai, kad naujas laiškas atėjo į Gmail’ą ir panašiai. Arba kitas funkcionalumas – pagalbinės “greitos” funkcijos, pavyzdžiui intensyvaus dalinimosi įskiepis (angl. sharing), su kurio galima dalintis viskuo ką randate internete per visokius FaceBook’us, Gmail’us, Twitter’ius ir per panašias kitas įmanomas ir neįmanomas tarnybas.

Ir nieko panašaus neradau (prisipažinsiu, nelabai daug ir ieškojau) apie tab’ų funkcionalumo praplėtimą/pakeitimą arba pačios sąsajos ar kitų standartinių dalykų praplėtimą/pakeitimą. Gal tai tik laiko klausimas, o gal nieko panašaus ir nesulauksim, jei įskiepių kūrimas yra iš tikrųjų taip apribotas, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pagrinde viskas veikia tik tiek, kad atsiranda kažkoks mygtukas prie adreso įvedimo lauko, kurį spaudžiant atsiranda koks nors mažas langiukas, kur galima žiūrėti tos naujus įrašus iš Google Reader’io (tikrai nepatogu) arba kur surašytos įskiepio funkcijos.

Google Chrome Extensions - 2

Šiaip ar taip, po truputi Google Chrome pradeda panašėti į naršyklę, ypač po neseniai pridėtos bookmark’ų sinchronizavimo galimybės. Tačiau tikiuosi ateityje iš įskiepių bus daugiau naudos. Gyvenimą palengvins jie kažkiek ir dabar, ypač kas liečiasi “gyvenimą” socialiniuose tinkluose ir panašaus plauko šiuolaikinėse tarnybose. Tačiau ne visada to užtenka, ypač, kai pati naršyklė vadovaujasi principu “kuo mažiau nustatymo ir konfigūravimo langų”.

Kas nori išbandyti Google Chrome įskiepius, galima bandyti pradėti nuo 18 įskiepių, kuriuos verta išbandyti.

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Dar viena IMDb funkcija

- Gruo. 01, 2009, Tema: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

IMDbAtradau vieną tokią įdomią filmų duomenų bazės IMDb funkciją – “Movie Connections” (filmo sąryšiai). Praverčia tada, kai reikia atsekti galus kas po ko eina, kas kieno reekranizacija (angl. remake), kas nuo ko nukopijavo ir panašiai. Taip pat, ten yra paminėti praktiškai visi atvejai kokiuose kituose filmuose buvo paminėtas pasirinktas filmas – ar tai pasakė frazę iš filmo, ar tai veiksmu kažkokiu pavaizdavo įvykį iš filmo, ar šiaip tiesiogiai paminėjo filmą. Taip pat ir į kitą pusę – kokie kiti filmai yra minimi pasirinktame filme.

Gal ir painiai skamba, bet pasižiūrėjus iškart pasidaro aišku. Pavyzdžiui, kad būtų labiau aišku, paimkim kokią nors žinomą kitų filmų parodiją – tarkim Scary Movie. Skiltyje “Spoofs” (parodija) ir galim ten surasti visokius Scream, The Shawshank Redemption, Die Hard, Baywatch ir krūva kitų filmų, kurie buvo apjuokti.

Dar gali praversti žiūrint serialus. Minėjau, kad buvau užsikabliavęs “ant kosmoso” ir žiūrėjau serialą BattleStar Galactica. Pažiūrim Movie Connections ir randam, kada buvo išėjęs originalus serialas, kokie buvo sukurti filmai, ir net tai, kad ateityje bus sukurtas pilnametražinis filmas šio serialo motyvais.

Tačiau su BattleStar Galactica situacija dar nėra tokia paini, kaip su kokių nors Star Trekų, kurio yra krūva versijų ir krūva atskirų filmų. Pažiūrėjus Movie Connections iškart viskas paaiškėja – ką ir po ko žiūrėti. Jei pasirodys keista, kad tokių entuziastų žiūrinčių 1966 metų Star Trek’ą gali atsirasti, tai galiu pasakyti, kad jų tikrai atsiranda. :D Dar kas žiūri The Big Bang Theory gali būti įdomu pažiūrėti kaip dažnai šiame seriale minimi Star Trek’as ir BattleStar Galactica.

Dar buvo įdomu pamatyti apie Žvaigždžių Karus – visa eilė spin-off’ų, dauguma iš kurių yra kompiuteriniai žaidimai. Paminėjimų – taip pat ilgas-ilgas sąrašas. Pažiūrėjus apie Matricą galima surasti kiek kartų ir kaip dažnai buvo nuplagijuotas slow-motion/bullet-time specefektas.

Galima atrasti ir daugiau visokių dalykų. Sėkmingų atradimų. :)

,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Microsoft egzaminai ir sertifikatai

- Lap. 30, 2009, Tema: IT ir kompiuterija, naudinga
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

MCTS sertifikataiAtsiranda vis daugiau klausiančių apie Microsoft’o egzaminus, todėl turbūt pats laikas parašyti daugiau detalių apie visą eigą. Nors niuansų gali būti ir daugiau, bet tikiuosi, kad po šio įrašo bus nors aišku nuo ko pradėti, kur kreiptis.

Kursai, mokymasis – kaip pasiruošti egzaminui

Pradedant nuo kursų ar mokymosi – tai kursų lankyti nebūtina, mokytis galima savarankiškai. Galima mokytis pagal specialias Microsoft’o palaikomas knygas (vadinamos Training Kit), kurios yra rašomas konkrečiai tam tikram egzaminui – pavyzdžiui, “MCTS Self-Paced Training Kit (Exam 70-431): Microsoft SQL Server 2005 Implementation and Maintenance” arba “MCTS Self-Paced Training Kit (Exam 70-536): Microsoft® .NET Framework Application Development Foundation, Second edition“. Šių knygų privalumas tas, kad jos pritaikytos konkrečiam egzaminui – iškart susidaro įspūdis kas bus egzamine, ką reikia žinoti. Todėl, net ir gerai išmanant egzamino dalyką, šias knygas pavartyti prieš egzaminą tikrai nepakenks.

Tiesa, tokių knygų, pritaikytų konkrečiam Microsoft egzaminui ne visada įmanoma rasti – arba egzaminai būna nauji, ir knygos dar nespėja išeiti, arba egzaminas nėra labai populiarus, arba dar dėl kitų priežasčių. Tada lieka skaityti visokias kitas knygas apie egzaminų dalykus arba remtis patirtimi (tikrai  ne visada pasiteisina, nes būna suktų, praktikoje ne dažnai pasitaikančių klausimų). Iš esmės Microsoft’as daugmaž aprašo kokie gebėjimai (angl. skills) bus tikrinami – pavyzdžiui, “TS: Microsoft .NET Framework – Application Development Foundation“. Ten pat pateikiama ir rekomenduojama literatūra pasiruošimui.

Kas dėl profesionalių kursų – pačiam neteko susidurti. Mano atveju užteko patirties ir šiek tiek literatūros. Anksčiau vienas populiariausių lygtais buvo Kompetencijos Ugdymo Centras Vilniuje, bet jei neklystų, jis užsidarė. Taip kad, dėl kursų nieko konkretaus nepatarsiu, tačiau manau, kad be jų dažniausiai galima apsieiti.

Egzaminavimas – kur kreiptis, kur laikyti

Pereinant prie egzaminų. Už Microsoft egzaminus yra atsakingi taip vadinami Microsoft Sertifikuoti Egzaminų Tiekėjai (Microsoft Certified Exam Providers). Vienas iš jų, ir šiaip turbūt vienas pagrindinių, ir mano vienintelis žinomas – yra egzaminavimo centras Prometric. Savo ruožtu Prometric turi atstovus Lietuvoje (šiuo metu tik Vilniuje ir Kaune). Truputi painu ir neaišku – viens kitam suteikia teisės teikti egzaminavimo paslaugas, na bet ne apie tai.

Užsiregistravus Prometric’e, galima pasirinkti reikiamą egzaminą ir vietą, kur egzaminas bus laikomas. Lietuvos filialų kontaktai taip pat ten yra. Prieš registruojantis į konkretų egzaminą – galima pasiskambinti ir pasidomėti, jei kas bus neaišku. Užsiregistravus ir sumokėjus – atvykstate pasirinktu laiku į pasirinktą filialą ir laikote egzaminą. Nieko papildomai derinti su pačiais egzaminavimo atstovais nereikia – jų darbas iš esmės susiveda į prieigos prie Prometric egzamino ir egzamino vietos suteikimą.

Mokėjimas vyksta internetu per Prometric svetainę, su kreditine kortele. Egzaminų kaina, kai aš laikiau paskutinį kartą, buvo 50$ už bandymą. Kainos gal ir gali skirtis, priklausomai nuo egzamino ar dar nuo ko nors – kiek man teko laikyti, kaina buvo 50$. Taip pat galima paieškoti ar nėra kokių nors akcijų – pavyzdžiui, nemokamas perlaikymas, ar šiaip kokios nors kitos nuolaidos, kurios būna gan dažnai. Pavyzdžiui viena akcija vis dar atrodo galioja – nuolaidos nuo 15% iki 25%.

Kiek man teko laikyti egzaminus, tai laikiau Kaune. Jei nėra galimybės susimokėti internetu, tai galima bandyti tartis ir individualiai – tada egzaminavimo atstovai patys užregistruos jūs Prometric’e, o susimokėti galima bus grynais. Tačiau šiuo atveju kaina gali skirtis – gali gautis brangiau, ir nežinau kaip dėl akcijų, nuolaidų – gal irgi nebegalios.

Sertifikatai

Kas dėl “popierių” –  tai jau truputi apie tai rašiau, kad popierinių sertifikatų Microsoft’as nebesiunčia, t.y. sertifikato atsiuntimas nebe įeina į egzamino kainą. Pasikeitė Microsofto’o politika šiuo atžvilgiu, kas yra nenuostabu šiais internetiniais laikais – gyvas popierius nebėra toks pat svarbus, kaip anksčiau. Norint užsakyti sertifikatų pristatymą – microsoft.com siunčia į kažkokį tai siuntimo paslaugų tinklapį, kur už pristatymą siūlo atsikratyti 9.95$ už vieną sertifikatą (ir po 0.99$ už kiekvieną papildomai).

Jokios problemos tame, kad iškart negaunate popierinio sertifikato, nėra. Visus “popierius” galima tvarkytis elektroniniu būdu per MCP svetainę (prieiga suteikiama po pirmo išlaikyto egzamino) – atsisiųsti sertifikatus PDF/XPS formatu, atspausdinti, persiųsti darbdaviui ar kitiems partneriams, ir panašiai. Dirbant IT srityje darbdaviui popierinis variantas nebėra toks svarbus.

Tai lygtais tiek. Konkrečiais atvejais gali būti ir daugiau niuansų – todėl klauskit, ir jei žinosiu, atsakysiu. ;)

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite

- Lap. 23, 2009, Tema: programos
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Opera 10.10
Pasirodė nauja naršyklės versija – Opera 10.10. Ši versija pasižymi ne tik klaidų pataisymų ir funkcionalumo patobulinimais, bet ir Opera Unite finalinė versija – kas ir yra pagrindinė šios versijos naujovė.

Nors Opera Unite jau gan seniai prieinama, ir kai kurie jau bando išnaudoti šią technologiją (o šį dalyką galima drąsiai vadinti nauja technologija), sukurti naujas tarnybas ir panašiai, tačiau po finalinės versijos išleidimo tikėtina, kad apsukos dabar dar labiau padidės. Nes Opera Unite pasidarė stabilesnė ir atsirado papildomų funkcijų (pavyzdžiui, Opera Unite proxy, kuris turėtų padėti išspręsti problemas su ugniasienėmis arba neturint “tiesioginio išėjimo” į internetą). Taip pat atsirado daugiau informacijos eiliniams vartotojams ir dokumentacijos programuotojams apie Opera Unite tarnybų kūrimą.

Opera Unite: nuo ko pradėti (smagiu sekretorės-bobutės balsu)

Daugiau nuorodu

P.S. O Operos Update funkcionalumas kaip visada neveikia taip kaip turėtų. Laiku dar nei karto negavau pranešimo apie atnaujinimą. Gal dar kas pražiopsojo. :)

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Google Chrome OS – pirmi vaizdai

- Lap. 20, 2009, Tema: apžvalgos, pamastymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Google šią savaitę paviešino Google Chrome OS išeities kodus, kas reiškia, kad kiekvienas gali parsisiųsti ir išbandyti ankstyvą šios operacinės sistemos versija. Nutariau ir aš parsisiųsti virtualios mašinos jau sukompiliuotos sistemos atvaizdą, ir išbandyti ją.

Pasileidus Google Chrome OS, pamačiau daugmaž tai, ko ir tikėjausi. Ir tai tikrai nėra panašu į kažkokį tai Google Linux (Google vėliau patvirtino, kad tai nėra tikroji Chrome OS), kuris buvo eilinis “lengvas Linux’as” su įprasta GNOME sąsaja. Tai kas gi yra tikroji ta Google Chrome OS? Galimas šios operacines tendencijas ir koncepcijas buvau aprašęs anksčiau. Ir dabar tuo dar karta įsitikinau – naujoji operacinė sistema praktiškai yra ne daug daugiau nei vien tik naršyklė.

Viduje, žinoma, gal ir yra pilnavertė operacinė sistema, bet tai nelabai ką bendro turi su standartiniu funkcionalumu (bent jau kol kas). Sistemos pagrindinė koncepcija būtent ir yra – “viskas, ko jums reikia, pasiekiama per naršyklę”, kitaip tariant – online operacinė sistema.

Prisijungimo prie sistemos langas atrodo taip:Google Chrome OS login screen

Kaip gi prisijungti prie sistemos? Pabandžiau visokius standartinius “root” prisijungimus ir kitokius abrikosus – neprijungė. Paskui pastebėjau, kad prie prisijungimo vardo automatiškai prilipdoma galunė “gmail.com”. Ir pasidarė viskas aišku – suvedam Gmail sąskaitos duomenis, ir mes viduje. Gan įdomus sprendimas (ateities planamas – užskaitau), bet aišku tas sprendimas nėra netikėtas.

Štai kaip atrodo pradinis (ir turbūt beveik vienintelis – skirtis gali nebent tik viduje užkrauti tinklapiai) sistemos langas:Google Chrome OS pagrindinis langas

Naršyklė su laikrodukų kampe ir tiek. Ir dar su vienu neaiškiu pirmu tab’u, kuriame spėju ir yra vienas svarbiausiu sistemos funkcionalumu. Tikriausiai ten turėtų būti kažkas panašaus į “Start menu”. Tačiau prie to daikto man pasijungti nepavyko. Prašo jungtis prie kažkokios tai “@google.com” sąskaitos, bet su mano Gmail’o duomenimis įleisti nelabai norėjo. Gal kažkur atskirai reikia registruotis, gal kokio kvietimo reikia – labai nesigilinau.

Kyla klausimas dėl offline prisijungimo. Kiek pavyko išsiaiškinti, tai toks dalykas realizuotas sekančiai. Pirmą kartą, kai jungiatės – yra reikalingas internetas. Prisijungus pirmą kartą prie Google paskiros, prisijungimo duomenis yra išsaugojami ir padaromas lokalus vartotojo įrašas. Po šito pirmo karto jau galima jungtis ir be interneto, offline režimu. Vėliau, tikriausiai lokalus ir internetiniai vartotojo įrašai yra sinchronizuojami, bet tikriausiai ne daug ką ir sinchronizuoti reikia (neskaitant Google Gears). Aišku kiek naudos iš darbo offline režimu – yra klausimas. Žinoma yra Google Gears ir prie kokių Google Docs gal bus galima padirbėti, bet apskritai – nelabai bus ką veikti. Nors iš esmės be interneto šiaip ar taip šiais laikais nebūna ką veikti.

Normaliai išbandyti sistemos nepavyko, nes dėl neaiškiu priežasčių jį pas mane periodiškai pakibdavo. Gal būt dėl virtualios mašinos, ar dar dėl kažko. Iš esmės ką reikėjo viską spėjau pamatyti. Ir aplamai nėra ką ten ypatingai žiūrėti – viskas kaip ir aišku, ir viską ką galima ten pamatyti, galima pamatyti ir dabar per naršyklės langą.

[Papildyta ]

Gan išsamus ir įdomus Google Chrome OS pristatymas. Parodomi keli galimi praktiniai pavyzdžiai – ką ir kaip galima daryti su šia operacine sistema. Taip pat parodoma, kad vis gi tai yra truputi daugiau nei naršyklė – failų naršymas, paveiksliukų/video peržiūra atskiruose langeliuose (kurie, kiek supratau, vadinasi “panels”), pokalbių programa (Google Talk) taip pat atskirame langelyje ir su savo tab’ais. Taip pat patiko, kad .xls failai atsidarė ne per Google Docs, o kažkodėl per Office Live (Microsoft Office Web Applications) – auditorija net truputi nusijuokė. :)

, , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Hi-fi tapkių e-šopas, arba kai devigner’iams nebūna ką veikti

- Lap. 19, 2009, Tema: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Reikėjo čia kažkada paruošti keletą tinklapių dizaino pavyzdžių ir štai kas gavosi iš to, kai truputi užgroja fantazija (žolės tai lygtais nevartoju), ir kai atsiranda truputi laisvo laiko. Prisipažinsiu, bendras dizaino vaizdas nėra mano, bet  kosmetiniai pakeitimai, detalės ir turinys – mano, taip sakant, atsipalaidavusios fantazijos vaisius – truputi atsigavo, pailsėjo nuo darbų ir panašiai. :)

Е-supershop

P.S. devigners – people who can both develop and design (developer + designer).

, , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Smagūs uždavinukai vaikams

- Lap. 18, 2009, Tema: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Smagus uždavinukai vaikams(pasididina)

Dabar dėmesio – klausimas: ką rūkė autorius? :)

VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Grupė DDT – Vilnius, 2009

- Lap. 12, 2009, Tema: įvykiai, muzika
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

DDTVakar įvyko rusiško roko grupės DDT koncertas Vilniuje. Tai buvo trečias grupės koncertas Lietuvoje. Pirmasis įvyko dar prieš 12 metų, o paskutinieji du – 2007 ir šiais metais. Ši maža pertrauka tarp paskutinių koncertų negali nedžiuginti, net kažkaip nesitikėjau, kad taip greit vėl atvažiuos.

Reikia tikėtis, kad Lietuva ir ateityje bus įtraukta į grupės turus. Kaip minėjo Ševčiukas, tai jis šiuo atžvilgiu problemos nemato – jis yra visai patenkintas Lietuvos publika, ir po paskutinių koncertų suprato, kad grupė čia yra laukiama. Galima pabrėžti tai, kad buvo iš ties daug jaunimo. Kas byloja, kad grupė yra gan šiuolaikinė, ir potencialas rengti čia koncertus ateityje tikrai yra. Taip pat aplamai, srautas rimtesnių grupių iš Rusijos pasidarė gan intensyvus (visokie Akvarium, Splin ir kiti atvažiuoja vos ne kasmet) – matomai tokiems koncertams yra poreikis ir jie neblogai atsiperka.

Kas dėl manęs, tai jau buvo mano antras DDT koncertas. Galiu pasakyti, kad DDT visada išlieka ant lygio ir nusivilti būtų sunku – tiek garso kokybės atžvilgiu, tiek atlikimo kokybės atžvilgiu, tiek dėl originalumo. Grupė niekada nekartoja tos pačios programos – atvažiuoja visada su nauja. Šį kartą tai buvo eksperimentinė programa, kuri dar nėra susiformavusi iki galo ir kuri dar net neturi pavadinimo, tačiau braižas jautėsi.

Programa iš tikro įspūdinga – instrumentaliniai-lyriniai nukrypimai su video ir šviesos efektais, šiek tiek eilėraščių ir, žinoma, naujos dainos,  kurių buvo tikrai ne viena ir kuriuos dar nėra pasirodžiusios kuriam nors albume. Naujos dainos nebuvo lengvos, net pats Ševčiukas pagrojo elektrinė gitara, ką jis daro ne taip dažnai. Taip pat į programą įtrauktą ir viena sunkiausių (tikras heavy rock’as) grupės dainų “В бой” iš jau išleisto albumo, kuri kiek galima suprasti, tikrai veža patį Ševčiuką.

Koncertas ir vėl buvo įvairiapusiškas (čia nešnekant apie naują programą – jį neužėmė visą koncerto laiką) – šiek tiek sunkaus roko (ir net truputi “repo” :D), šiek tiek džiazo, eilėraščiai, senos gerai pažįstamos lengvesnės dainos. Vietomis atrodė, kad žiūri kažkokį spektaklį – eilėraščių deklamavimas, truputi vaidinimo, video-šviesos efektai, ir žinoma nepakartojami Ševčiuko šokiai.

Koncertą galima būtų suskirstyti į tris dalis plius bisas. Pirmoje dalyje, kaip sakė Ševčiukas, visų kietų grupių koncertų pradžioje publiką apšildo kokie nors atlikėjai. Tačiau prisipažino, kad jie nėra kieta grupė (“крутые бывают лишь яйца”), todėl pasakė, kad publiką apšildys jie patys – atliekant senas, gerai žinomas dainas. Antra dalis prasidėjo instrumentaliniu gabaliuku su visokiais efektais – tikrai užvėžė.. ir prasidėjo ta naujoji grupės programa. Trečioje dalyje grupė atliko senas, gerai pažįstamas dainas.

Bisas eilinį kartą neapsiėjo be dainų “Родина” ir tradiciškai paskutinės – “Это всё”. Taip pat Ševčiukas net sutiko sugroti “Что такое осень” – daina, kuri tapo šlageriu (net ir tarp tų, kurie nežino kas yra DDT), ir kuri, kaip juokavo pats Ševčiukas, grupei jau seniausiai nusibodo, dėl ko jie privengia ją dainuoti.

Šį kartą ir vėl grupė neskubėjo nulipti nuo scenos – koncertas truko net 2.5 valandos. Turint omenyje atlikėjų amžių ir tai, kad tai jau buvo 28-tas koncertas ture – tai tikrai didelė pagarba grupei, kad neatrodė pavargę, buvo linksmi ir atgrojo išties netrumpą koncertą. Ševčiukas tikrai buvo geros nuotaikos – pokštavo, šypsojosi ir visai kitaip “draugavo” su publika. Man šis koncertas pasirodė šviesesnis nei praeitas, su daugiau pozityvo. Aišku ir praeitas, ir šis koncertai buvo tiesiog nuostabūs, bet jie tikrai buvo skirtingi.

Atsisveikindamas Ševčiukas kaip visada palinkėjo daugintis (“Размножайтесь, дорогие, размножайтесь!”), mylėti Tėvynę (“Любите Родину, мать вашу!”) ir pasisakė už.. už Lietuvos ir Rusijos liaudžių draugystę, nepaisant visų tų pykčių tarp politikų. Taip pat pažadėjo, kad sugrįš pas mus dar po kokių dviejų metų – jau su išbaigtą programą.

Lauksim grįžtant. :)

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Sendaikčių turgus – mūsų vaikystės žaislai ir kitokie pričindalai

- Lap. 09, 2009, Tema: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +7 (balsų: 9)

Nors ir nesu labai ilgai gyvenęs CCCP’e, bent jau tam amžiuje, kai kažką protu suvoki, bet vis gi atmintyje liko šiokios tokios nostalgijos – vaikiškiems žaislams ir visokiems apyvokos daiktams. Užmačiau viename tinklapyje įrašą apie Советские вещи, ir tikrai daug daiktų iš ten prisimenu, kai kuriuos net labai gerai. Dar šiek tiek iš savų prisiminimų radau ir kitų dalykų.

Blogi ar geri tai buvo laikai ir daiktai – ne esmė, ne apie tai šnekėsiu. Svarbu, kad viskas tai buvo ir tai buvo atskira epocha – nei pridėsi, nei atimsi. Nutariau pasidalinti savo nostalgijomis ir su jumis. Gal kai kur ir nusišnekėsiu truputi, ir galit pataisyti mane – aš vis gi tuomet buvau dar pakankamas “škietas“. ;)

1. Turbūt vienas žinomiausių tuo metu atributų. Dar kamšteliai buvo ne metaliniai, ne kieti – o iš folijos, panašiai kaip dabar grietinės indeliai būna užklijuoti. Dar buvo tuo metu ir alaus buteliai (atrodo, buvo pilstomas ir limonadas į tokius), kurie dar ilgiau išsilaikę – iki tol, kai atėjo naujo “formato” buteliai su prailgintu kakleliu.Kefyro/pieno butelis

2. Irgi labai žinomas tų metų daiktas – … (toliau)

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +7 (balsų: 9)

Paieška

Archyvas

  • 2012 (1)
  • 2011 (9)
  • 2010 (43)
  • 2009 (97)