Filmų RSS RSS Google Reader

Autorius: Aleksanderis

Pasikeitė RSS adresai

- Rugs. 30, 2012, Tema: kita
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

RSSGoogle uždaro savo Feedburner tarnybą:

The Google Feedburner APIs have been officially deprecated as of May 26, 2011 will be shut down on October 20, 2012.

 

Ryšium su tuo keičiasi tinklaraščio RSS adresai. Nauji adresai (a vdrug dar kada nors ką nors parašysiu):

VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Kapeikos, futbolas & rock’n'roll

- Bir. 08, 2011, Tema: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Kapeikos

Radau užkulisiuose vieną tokią įdomią “kavos skarbonkę”, pilną kapeikų. Ir pati skarbonkė, ir jos turinys – manyčiau, dabar jau galima vertinti kaip visai neblogą eksponatą:

Monetų skarbonkė

Pagrindinis turinys yra tarybinių metų kapeikos, tačiau yra keletas ir įdomesnių vienetų. Žinoma, su jokiais numizmatais matuotis nenoriu, niekad ypatingai nieko nekolekcionavome – tiesiog šiaip užsiliko ir išsisaugojo.

Futbolas

Įdomiausi ir vaizdžiausi prisiminimai apie šitą kapeikų skarbonkę – yra šiek tiek keistoki, ir nesusyja su jokiomis nostalgijomis apie senus laikus, kai kažką galima buvo nusipirkti vos už tris ar ten penkiolika kapeikų. O susyja tie prisiminimai su vaikystės pramogomis – ši pilna monetu skarbonkė buvo mano su broliais vienas einamiausių žaislu, kurį naudodavome stalo žaidimams. Tai jau buvo, kai tos kapeikos nebegaliojo. Nors gal ir anksčiau prasidėjo. … (toliau)

, ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Ilgai lauktas “The Witcher 2″, ir truputi apie naująją arkadinių RPG kartą

- Geg. 23, 2011, Tema: žaidimai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

FYI (jūsų informacijai, tsakant): eksperimentiniais tikslais pabandžiau parašyti įrašą tokiam lengvam, “on-the-fly” režime. T.y. maždaug – ką galvoju, tą rašau. Nesigilinant į smulkmenas, nesiekiant tobulumo, neperskaitant kiekvieną sakinį po dešimt kartų ( o tik po penkis). Kitaip tariant – dėl malonumo, o ne kad gautųsi darbas dėl darbo. Rezultate tikriausiai gavosi gan subjektyvus ir kritiškas įrašas. O šiaip tai, sąžiningumo dėlei pasakysiu – “The Witcher”, bent jau pirmą dalį, laikau vienu stipriausių visų laikų RPG.

Logo of The Witcher 2

Optimistiška įžanga

Visų pirmą, prieš pradedant apie blogus dalykus, reiktų pažymėti, kad “The Witcher 2″ yra iš ties kokybiškas, gerai apgalvotas ir kruopščiai padarytas žaidimas – kalbant globaliai ir vertinant visų kitų RPG (ir ne tik RPG) žaidimų visumoje. Šis žaidimas turi stiprų literatūrinį pagrindą, su savo unikaliu pasauliu, žaidimo RPG dedamosios ir personažo vystymas – taip pat nėra grynos kopijos krūvos kitų RPG žaidimų. Atmosfera, personažai ir jų įgyvendinimas – taip pat aukštos kokybės. Atrodytų, ko daugiau reikia?

Techninė specifikacija

“The Witcher 2″ žaidimo varikliukas tikrai neliko nepastebėtas. Kai kur jis net buvo įvardintas, kaip vienas pažangiausių ir gražiausių šiuo metu, tokiu – kokiu prieš kurį laiką buvo laikomas Crysis varikliukas. Toks, pagal kurį būtų galima spręsti ar jūsų kompiuteris dar yra pakankamai naujas. Ypatingai galingiems kompiuteriams (su penkiomis vaizdo plokštėmis ir kilograminiais procesorių branduoliais) papildomai net buvo pasiūlyta atskira speciali opcija – “Uber sampling“.

Prigąsdintas visais šitais dalykais, aš irgi pradėjau bijoti dėl savo aparato. Ir ne veltui, nes iš pradžių man pavyko išgauti tik 10-15 fps’ų su minimaliais nustatymais (tiesa pasakius ir su aukštesniais panašiai buvo). Tačiau paskui truputi pamachinavus su draiveriais, išjungus 3D Vision’ą (tiksliau apskritai išinstaliavus) – situacija pagerėjo iki visai pakenčiamos. Išgavau 30-50 fps’ų prie vidutinių-aukštų nustatymų. Vaizdo plokštė praktiškai nekaito – tai, matyt, dar ir rezervo pasilikau.

Medžiagų atsparumas.. tfiu tu! T.y. žaidimo mechanika

Gerai, gal ir iš tikrųjų gražus tas varikliukas, tik tiek, kad labai jau statinis visas tas grožis. Ta prasme, kas liečiasi žaidimo mechanikos – tai gryna tragedija, nusikaltimas ir bausmė lenkiškame variante. Pasaulis ir visi mūsų baltaplaukio herojaus judesiai yra ant tiek kampuoti, kad nori-nenori prisimeni apie lanksčią TombRaiderę, kad ir iš pačių pirmiausių versijų (kai dar papų tarp pikselių nesimatė).

Žaidimo eiga yra nepaklusni ir nejautri. Pavyzdžiui, ne duokdiev kur nors reikės užlipti kopėčiomis – gausit pažiūrėti gan ne trumpa lipimo animacinį filmuką, kurio nei sustabdysi, nei pagreitinsi. Gal ir keistai skamba, bet pabandžius – suprastumėt. Mane tokios smulkmenos nervuoja dar nuo Darkwing Duck laiku.

Gulintys daiktai sunkiai pataiko po kursoriumi – dažnai reikia kokius penkis kartus apsisukti (o mūsų raganius nėra labai apsukrus, ypač mažame plote), kad pagaliau užtaikyti besivoliojantį daiktų maišą ar didelę-bet-kažkodėl-nepastebimą dėžę. Į duris pataikyti sunku, o kai kuriuose duryse-praėjimuose išvis įsijungia kažkokia neaiški animacija (panašiai kaip lipant kopėčiomis), kurią ir vėl nei išjungsi, nei pagreitinsi.

Per kovas mūsų herojus išdarinėja įvairius salto ir piruetus tarsi cirko akrobatas, tačiau lygioje vietoje pašokti ar ką nors peršokti – nesugeba, tarsi senas karo veteranas. Aišku, neįskaitant kokių dviejų vietų, kur pagal siužetą numatyta, kad paspaudus pelės mygtuką raganius nušoka ar užlipa ant gan aukštos pakylos. Bet čia retas atvejis, tad nesidžiaukit, nes nepermatomų sienų ar šiaip nedidelių kliūčių – tikrai daugiau pasitaikys. Nebent pasiseks ir šalia bus kopėtėlės – oo, ne.. vėl laukti kol įlips!

Suarkadėjimas

Žaidimo išsisaugojimas – taip pat kreivas, ala – “Labas, pristafkės! Aš jau čia.” Jau pačioje pradžioje teko kelis kartus nuobodžiai kartoti vieną atkarpą su nubėk-nulipk-gaukmalkųnuokrūvosblogiečių-mirk-nubėk-nulipk-gaukdarkartą-irt.t. Kokio velnio man neduoda saugotis kada ir kur aš noriu? Ne strelialkę gi kažkokią žaidžiu, kad maitinti mane visais šitais checkpoint’ais. Suprantu, kad taip sudėtingiau suderinti skriptus, bet kad jie ir taip kreivi ir nuobodus.

Visi tokie nuobodžiai įkyrūs dalykai tikrai neskatina žaisti šį žaidimą sunkesniame režime – nes kovos yra tikrai ne lengvos, o herojus – tikrai ne tankas, ir gauna malkų gan greitai. Žinoma, išmokus daugiau kung-fu veiksmų, prisigėrus visokių eleksirų ir naudojant magiškus fokusus-pokusus – viskas tampa daug logiškiau.. nabettačiau vis vien.

Viskas tai, gal ir nebūtų taip baisu, bet suarkadėjimas jaučiasi ant kiekvieno kampo. Ši Witcher dalis yra dar vienas žingsnis link pasaulio užvaldymo konsolėmis. Iš pradžių kažkoks tai interaktyvus filmas “Mass Effect 2″ – nei šaudyklė, nei RPG, nei išvis suprasi kas su vienu vieninteliu klavišu, kuris daro viską. Paskui “Neverwinter Nig..” t.y. “Dragon Age 2″ – gal ir geresnis variantas vertinant aplamai, bet kaip RPG – tai, sakyčiau, irgi žingsnis atgal. Labiau realtime-strategy su gudresniu siužetu, o ne RPG. Dar būtų galima pridėti ir metų (jei ne pastarojo penkmečio) nusivylimą – “Gothic IV”. Nors apie šį žaidimą, kaip apie RPG, tai gal reikėtų išvis patylėti. Blemba, aš noriu žaisti RPG, o ne filmus žiūrėti, kur man parodoma kada, kur ir KĄ reikia skubiai paspausti, jau nekalbant apie tai – kur man galima eiti, o kur kelią užtvėrė netikėti forsmažorai. Absurdų absurdas.

Kad būtų aiškiau ką turiu omeny, tai “The Witcher 2″ atsirado tokie amazingly-unbelievable mini-žaidimai, kaip – “paspausk laiku tokį ir tokį mygtuką, lygiai tokių ir tokių laikų, nes kitaip tau bus kranty”. Iš pradžių bėgiojimas nuo drakono (ne spoileris, nes tai pamatysit pačioje žaidimo pradžioje) – kur užtenka net vieną kartą praleisti reikiamą kombinaciją ir turėsit kartoti atkarpą iš naujo. Nėra ten sunku, tiksliau net lengviau nei lengva, bet šitame ir yra pagrindinis blogis – nenoriu aš tokiu interaktyvių filmukų. Geriau jau parodytų paprastą intro-video, kur aš galėčiau gurkštelėt arbatos, kol mūsų herojai pabėgs nuo visų tų drakonų, vietoj to, kad kvailai spoksot į ekraną ir gaudyti momentą, kada kažką reikės paspausti.

Toliau žaidime mus laukia afigienai įdomios kumštynės kovos. Pamenat pirmoje dalyje net turnyrai traktiruose buvo. Tai vat, tokie turnyrai bus ir antroje dalyje – kas dar yra pusė velnio, bet kas daug baisiau, tai vietomis tokios kovos yra įterptos ir kaip siužeto dalis, kai reikia ką nors vaizdingai primušti. Viskas ką jums reikės padaryti per šias kovas – tai vėl tam tikru laiku paspausti kelis kartus reikiamą mygtuką, ir būtent tokį, kokį jums parodys ant ekrano. Iš ties žiauriai įdomios ir permainingos kovos gaunasi.. Ech, laukiu nesulaukiu kada visas toks pat interaktyvus Mortal Combat’as pasirodys. Mortal-Guitar Hero kažkoks tai. Aš dar suprantu, kai reikia vieną kartą nuo drakono pabėgti, bet kai lygiai pat tokias nesąmones įdeda ir vietoj muštynių – tai nu nafig, kas čia per žarptica tundroje.

Optimistiška reziumė

Stiprioji pirmos “The Witcher” dalies vieta buvo – siužetas ir atmosfera. Gal siužetas iš literatūrinės pusės ir nebuvo itin vingiuotas ir išmanus, bet iš žaidimo pusės – siužeto pateikimas tikrai įtraukė, jis nebuvo nuobodus ir išlaikė ilgą laiką prie žaidimo nepaisant visų tų baisių ilgų krovimosi. Ir išlaikė taip, kad artėjant pabaigai, nepradėdavai galvoti – “Šiaip jau galėtų ir greičiau baigtis..”

Nors “The Witcher 2″ daugmaž dar tik įtrečdalėjau žaisti, bet panašu, kad siužeto vystymas, atmosfera, personažai – vėl gi bus vos ne vienintelis dalykas, kuris patrauks žaidimą ir privers susitaikyti su neapsukriu raganiumi ir tais bukais arkadiškais pričindalais.

Įspūdžiui susidaryti

Tikiu, kad iš video įspūdis susidarys labai teigiamas, priešingai nei aš gąsdinau:

Dar įvertinkit superinteraktyvias duris ant 5:33 minutės. Jei teisingai supratau, tai filmuke sako, kad žaidimas toje vietoje sulėtėja, nes lygtais papildomai pakrauna lokaciją. Tačiau realiai žaidime, kai kelis kartus reikia pirmyn-atgal pro tokias duris praeiti – tai nunafig, atsiprašau. Kai kopėčiomis laipioja – tipo irgi antrą aukštą krauna, ar kaip ten?

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Nemirtingi rock-remixai, arba kas “popsui” ir nesisapnavo

- Geg. 18, 2011, Tema: juokinga ir įdomu, muzika
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Vaikšto per internetus keletas įdomiai ir gražiai sukombinuotų rock-remix’ų.

Nirvana vs Europe – The Final Teen Spirit (by Wax Audio)

… (toliau)

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Trijų akordų Eurovizija – ar mes jau tai girdėjome anksčiau?

- Geg. 15, 2011, Tema: juokinga ir įdomu, muzika
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

eurovision2011Iš vienos pusės muzikoje gali būti begalybė kombinacijų iš įvairių natų, jų aukščių (dažnių) ir ilgumų, bet iš kitos pusės sakoma, kad maždaug pusę visų parašytų dainų galima sugroti su tais pačiais trimis akordais.

Kartais melodijos tyčia atkartojamos arba tik šiek tiek pakeičiamos, norint sugroti su žmogaus pasąmonėje įsitvirtintais muzikiniais atvaizdais. O kartais atkartojamos beveik netyčia, nes patys kompozitoriai irgi turi pasąmonę, kurioje būna įsitvirtinusios įsimintinos melodijos.

Nesu koks nors didelis muzikologas, ir Eurovizija žiūrėjau patogiai įsitaisęs ant sofos – o kas daroma po ilgos dienos nuo 22-23 valandų vakaro ant sofos, turbūt minėti nereikia, ypač kai tiek lopšinių dainuoja. Retkarčiais atsimerkiant, kai vietoj lopšinių pradėdavo bumbsėti kokią nors Gruziją, vis gi išgirdau keletą “trijų akordų melodijų”, kurios pasirodė tarsi kažkokios pažįstamos. Nežinau, gal čia tik man vienam taip?

Žinoma, dažnai atlikėjai specialiai pasirenka visokių ABBA’ų stiliuką, tuo net neslėpdami – na, toks jau muzikinius stilius pasirenkamas, kad bent kažkiek daugiau balsų pritraukt. Pavyzdžiui Azerbaidžanas, nors ir nepavyko tiksliai nustatyti ką jis man priminė, bet kažką priminė – ir panašu, kad Kelly Family. Kažkaip kertasi man Azerbaidžano daina su dainomis – “Every Baby“, “An Angel” ir “Fell in Love with an Alien“.

Tiek to, paliekam nugalėtojus, panašu, kad jie tikrai tik netyčia į pasąmonę sulindo, ieškodami žinomų motyvų. Tačiau toliau įdomiau – trečią vietą užėmę Švedai. Aš beveik tikras, net su savo nemuzikinė klausa, kad Švedijos dainos melodija (bent jau jos dalis) yra vienas prie vieno su kita, sena ir gan žinoma daina – “Marie Laforet – Manchester & Liverpool“. Be to būgnų riff’as – irgi yra sėkmingai nutyrintas, vienas žinomiausių būgnininkų riff’ų.

Kad aiškiau nurodyti panašumus, pabandžiau tai sudėti į video:

Beje, “Mančester-Liverpool” melodija jums taip pat gali būti žinoma dėl to, kad ši melodija ilgą laiką grodavo žiniose (в программе “Время”, tsakant), prieš orų prognozes. Kai kurie ją taip ir atsimena – “orų prognozės melodija”.

Daugiau neypatingai ką įsiminiau, bet ir klausiau tik viena ausimi (gal net tik puse jos), bet panagrinėjus detaliau, tai gal ir prie kitų eurovizinių dainų būtų galima prikibti.

Pilnos dainų versijos:

P.S. Šiaip iš šitos Eurovizijos labiausiai patiko dekoracijos – tikrai buvo gražūs wallpaper’iai už atlikėjų nugarų, ant didelio panoraminio ekrano.

, , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Kodėl tiek mažai įrašų?

- Geg. 04, 2011, Tema: kita, tinklaraščiai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Pagrindinė priežastis, kad įrašo paruošimas užima daug laiko – ypač su mano sugebėjimais “trumpai” rašyti. Dėl to kartais atrodydavo, kad gaunasi “darbas dėl darbo” – o tokios ideologijos aš labai nepripažįstu. Taip ir neišmokau rašyti greitai ir produktyviai, kad būtų ir laikas sveikas, ir autorius sotus.. ir skaitytojams įdomu.

Kita priežastis – “internetinis gyvenimas” pasiskirstė per visokius socialinius tinklus: Facebook’as, Google Reader ir kitokie Twitter’iai. Visi tie tinklai padeda rašyti ir dalintis trumpomis mintimis bei radiniais – “greitai ir produktyviai” (nors dėl “produktyviai” – dar klausimas). Aišku, tai ne tas pats, kaip tikras tinklaraštis, bet “saviraiškai” kartais užtenka ir pomikrobloginti.

Rezultate jau ir pats baigiu pasiklysti kur, kas ir kaip, o tinklaraštyje kaupiasi tik juodraščiai, kuriuos sutvarkymui ir “pagimdymui” -  sunku surasti laiko, arba tiesiog jo pagailo.

 

Tą progą, autoriaus teisėmis truputi “papiarinsiu”, kur galima mane dar rasti, jei kažkas norėtų bendrauti ir sekti (arba “followinti”, kalbant šiuolaikine kalba):

Google+ – šiuo metu tikriausiai pagrindinis tinklas, kur būnu.

 

callia.lt puslapis Facebook’e – čia dubliuojasi visi įrašai iš tinklaraščio, tačiau kartais įdomius, juokingus ir kitokius absurdus parašau tiesiai šiame puslapyje, ir tai nepatenka į tinklaraštį.

callia.lt filmai ir filmų RSS – kad neteršti tinklaraštį, čia bandau fiksuoti visus žiūrėtus filmus, ir stengiuosi juos  trumpai ir lakoniškai aprašyti. Jei kam įdomios tokios filmų subjektyvios mini apžvalgėlės su nuorodomis į visokius imdb.com’us – welcome.

Twitter – Šiuo metu labiau stebiu (followin’u), pats kažką parašau tik retkarčiais. Ir vis dar nesuvokiu kaip neišprotėja tie, kurie “followina” kokius 400-500 twitterintuojų. Ar gyvenimui tada dar lieka laiko? :)

Shared from Google Reader – čia dalinosi tuo, ką randu įdomaus savo RSS srautuose. Panašu, kad šis daiktas jau persikraustė į Google+.

VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Back to the Future – tolimoji “dabartis”

- Bal. 20, 2011, Tema: kinas, pamąstymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Vakar, šiandien, rytoj…

Prisiruošiau pagaliau peržiūrėti seną gerą vaikystės trilogiją – Back to the Future (1985-1990). Gan smagiai susižiūrėjo, ir neatrodė, kad toks jau senas tas filmas (aišku, ypatingai nesižvelgiant į retro-specefektus).

Pirmą kartą visą tą reikalą žiūrėjau, kaip ir Žvaigžių Wars’us, gilioje jaunystės vaikystėje per mažiuką juoda-baltą Šilelį, per tuometinę “linkomaniją” – Videokauką. Praėjo kažkiek laiko, ir dabar jau galiu tai matyti FullHD kokybėje, 1920 ant 1080 rezoliucijos. Štai jums ir kelionės laiku.

Pirmam trilogijos filmui, kuris pasirodė 1985 metais, ne už ilgo gresia jubiliejus – 30 metų. Iš vienos pusės lyg ir nieko tokio, ne pirmas ir nepaskutinis kultinis filmas perkopęs tokį barjerą. Tačiau iš kitos pusės filmas yra apie keliones laiku, ir čia prasideda įdomesnioji dalis, nes būtent į 2015-uosius metus (t.y. praktiškai į mūsų laiką) ir buvo kuriam laikui papuolę trilogijos herojai.

Tikrai buvo smagu pažiūrėti į mūsų dabartį žmonių akimis, kurie gyveno prieš 25-30 metų, ir kuriems tai buvo tolimoji ateitis. Iš vienos pusės, kai kur jie persistengė su skraidančiais dalykais, robotais ir nanotechnologiškais rūbais, tačiau iš kitos pusės – nei kontuperių ant kiekvieno kampo, nei mobiliųjų telefonų (nekalbant apie išmanosius). O vat su plokščiaekraniais telikais ant sienų – tai tikrai pataikė. Nors kaip namams gal kiek ir didoki vietomis buvo. … (toliau)

, , , , , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Roxette @ Vilnius – check (HTC Desire video filmavimo kokybė – ne check)

- Kov. 23, 2011, Tema: įvykiai, muzika
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Mini-video įrašas į archyvą. Trumpas, nes tik tiek pavyko atrinkti, o daugiau ne kažin kas matosi/girdisi. ;)

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Smagioji (ir gražioji) geometrija – tai, ko nemato mūsų akys

- Kov. 12, 2011, Tema: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Jeigu kubas yra trimatis kvadrato analogas, tai hiperkubas (arba teseraktas) yra keturmatis kubo analogas. Jis sudarytas iš 8 kubų, 24 kvadratų, 32 briaunų, 16 viršūnių, ir štai taip smagiai jis atrodo:

http://www.youtube.com/watch?v=S_DIQqT455c

Įspūdingai, tiesa?

Jeigu kažkam to per mažai ir smegenys dar be vargo tokius vaizdelius išveža, tai kad maža nepasirodytų. galima paminėti ir tai, kad hiperkubas yra viso labo tik atskiras N-kubo atvejis. Kur N – dimensijų skaičius. Pavyzdžiui, linija yra 1-kubas, kvadratas – 2-kubas, įprastas kubas – 3-kubas, o toliau.. smagiau.

N-cube© wiki.org paveiksliukas

Taip, kad, jei kažkam 4-kubas dar yra per paprasta – tai dar rasit kur tobulėti. Kubų nuo 1 iki 6 dimensijų vizualizacija:

O jeigu dar kažkam ir kubų neužteks, tai N dimensijose gali būti ne tik kubai, bet ir įvairios kitos geometrinės figūros. Pavyzdžiui, hipersfera:

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Laukėte? Sutikite – naujasis iPad2

- Kov. 01, 2011, Tema: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Naujojo iPad2 apžvalga – nuo šiol jis daug funkcionalesnis, erdvesnis, garsesnis, amazingesnis ir incrediblesnis. Šis Apple gaminys pozicionuojamas kaip tarpinis variantas tarp planšetinio kompiuterio iPad ir stalafono iTable. Kitaip tariant, tikrai vertas dėmesio ipirkinys.

, ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Paieška

Archyvas

  • 2012 (1)
  • 2011 (9)
  • 2010 (43)
  • 2009 (97)