Filmų RSS RSS Google Reader

Ilgai lauktas “The Witcher 2″, ir truputi apie naująją arkadinių RPG kartą

- Geg. 23, 2011, Tema: žaidimai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

FYI (jūsų informacijai, tsakant): eksperimentiniais tikslais pabandžiau parašyti įrašą tokiam lengvam, “on-the-fly” režime. T.y. maždaug – ką galvoju, tą rašau. Nesigilinant į smulkmenas, nesiekiant tobulumo, neperskaitant kiekvieną sakinį po dešimt kartų ( o tik po penkis). Kitaip tariant – dėl malonumo, o ne kad gautųsi darbas dėl darbo. Rezultate tikriausiai gavosi gan subjektyvus ir kritiškas įrašas. O šiaip tai, sąžiningumo dėlei pasakysiu – “The Witcher”, bent jau pirmą dalį, laikau vienu stipriausių visų laikų RPG.

Logo of The Witcher 2

Optimistiška įžanga

Visų pirmą, prieš pradedant apie blogus dalykus, reiktų pažymėti, kad “The Witcher 2″ yra iš ties kokybiškas, gerai apgalvotas ir kruopščiai padarytas žaidimas – kalbant globaliai ir vertinant visų kitų RPG (ir ne tik RPG) žaidimų visumoje. Šis žaidimas turi stiprų literatūrinį pagrindą, su savo unikaliu pasauliu, žaidimo RPG dedamosios ir personažo vystymas – taip pat nėra grynos kopijos krūvos kitų RPG žaidimų. Atmosfera, personažai ir jų įgyvendinimas – taip pat aukštos kokybės. Atrodytų, ko daugiau reikia?

Techninė specifikacija

“The Witcher 2″ žaidimo varikliukas tikrai neliko nepastebėtas. Kai kur jis net buvo įvardintas, kaip vienas pažangiausių ir gražiausių šiuo metu, tokiu – kokiu prieš kurį laiką buvo laikomas Crysis varikliukas. Toks, pagal kurį būtų galima spręsti ar jūsų kompiuteris dar yra pakankamai naujas. Ypatingai galingiems kompiuteriams (su penkiomis vaizdo plokštėmis ir kilograminiais procesorių branduoliais) papildomai net buvo pasiūlyta atskira speciali opcija – “Uber sampling“.

Prigąsdintas visais šitais dalykais, aš irgi pradėjau bijoti dėl savo aparato. Ir ne veltui, nes iš pradžių man pavyko išgauti tik 10-15 fps’ų su minimaliais nustatymais (tiesa pasakius ir su aukštesniais panašiai buvo). Tačiau paskui truputi pamachinavus su draiveriais, išjungus 3D Vision’ą (tiksliau apskritai išinstaliavus) – situacija pagerėjo iki visai pakenčiamos. Išgavau 30-50 fps’ų prie vidutinių-aukštų nustatymų. Vaizdo plokštė praktiškai nekaito – tai, matyt, dar ir rezervo pasilikau.

Medžiagų atsparumas.. tfiu tu! T.y. žaidimo mechanika

Gerai, gal ir iš tikrųjų gražus tas varikliukas, tik tiek, kad labai jau statinis visas tas grožis. Ta prasme, kas liečiasi žaidimo mechanikos – tai gryna tragedija, nusikaltimas ir bausmė lenkiškame variante. Pasaulis ir visi mūsų baltaplaukio herojaus judesiai yra ant tiek kampuoti, kad nori-nenori prisimeni apie lanksčią TombRaiderę, kad ir iš pačių pirmiausių versijų (kai dar papų tarp pikselių nesimatė).

Žaidimo eiga yra nepaklusni ir nejautri. Pavyzdžiui, ne duokdiev kur nors reikės užlipti kopėčiomis – gausit pažiūrėti gan ne trumpa lipimo animacinį filmuką, kurio nei sustabdysi, nei pagreitinsi. Gal ir keistai skamba, bet pabandžius – suprastumėt. Mane tokios smulkmenos nervuoja dar nuo Darkwing Duck laiku.

Gulintys daiktai sunkiai pataiko po kursoriumi – dažnai reikia kokius penkis kartus apsisukti (o mūsų raganius nėra labai apsukrus, ypač mažame plote), kad pagaliau užtaikyti besivoliojantį daiktų maišą ar didelę-bet-kažkodėl-nepastebimą dėžę. Į duris pataikyti sunku, o kai kuriuose duryse-praėjimuose išvis įsijungia kažkokia neaiški animacija (panašiai kaip lipant kopėčiomis), kurią ir vėl nei išjungsi, nei pagreitinsi.

Per kovas mūsų herojus išdarinėja įvairius salto ir piruetus tarsi cirko akrobatas, tačiau lygioje vietoje pašokti ar ką nors peršokti – nesugeba, tarsi senas karo veteranas. Aišku, neįskaitant kokių dviejų vietų, kur pagal siužetą numatyta, kad paspaudus pelės mygtuką raganius nušoka ar užlipa ant gan aukštos pakylos. Bet čia retas atvejis, tad nesidžiaukit, nes nepermatomų sienų ar šiaip nedidelių kliūčių – tikrai daugiau pasitaikys. Nebent pasiseks ir šalia bus kopėtėlės – oo, ne.. vėl laukti kol įlips!

Suarkadėjimas

Žaidimo išsisaugojimas – taip pat kreivas, ala – “Labas, pristafkės! Aš jau čia.” Jau pačioje pradžioje teko kelis kartus nuobodžiai kartoti vieną atkarpą su nubėk-nulipk-gaukmalkųnuokrūvosblogiečių-mirk-nubėk-nulipk-gaukdarkartą-irt.t. Kokio velnio man neduoda saugotis kada ir kur aš noriu? Ne strelialkę gi kažkokią žaidžiu, kad maitinti mane visais šitais checkpoint’ais. Suprantu, kad taip sudėtingiau suderinti skriptus, bet kad jie ir taip kreivi ir nuobodus.

Visi tokie nuobodžiai įkyrūs dalykai tikrai neskatina žaisti šį žaidimą sunkesniame režime – nes kovos yra tikrai ne lengvos, o herojus – tikrai ne tankas, ir gauna malkų gan greitai. Žinoma, išmokus daugiau kung-fu veiksmų, prisigėrus visokių eleksirų ir naudojant magiškus fokusus-pokusus – viskas tampa daug logiškiau.. nabettačiau vis vien.

Viskas tai, gal ir nebūtų taip baisu, bet suarkadėjimas jaučiasi ant kiekvieno kampo. Ši Witcher dalis yra dar vienas žingsnis link pasaulio užvaldymo konsolėmis. Iš pradžių kažkoks tai interaktyvus filmas “Mass Effect 2″ – nei šaudyklė, nei RPG, nei išvis suprasi kas su vienu vieninteliu klavišu, kuris daro viską. Paskui “Neverwinter Nig..” t.y. “Dragon Age 2″ – gal ir geresnis variantas vertinant aplamai, bet kaip RPG – tai, sakyčiau, irgi žingsnis atgal. Labiau realtime-strategy su gudresniu siužetu, o ne RPG. Dar būtų galima pridėti ir metų (jei ne pastarojo penkmečio) nusivylimą – “Gothic IV”. Nors apie šį žaidimą, kaip apie RPG, tai gal reikėtų išvis patylėti. Blemba, aš noriu žaisti RPG, o ne filmus žiūrėti, kur man parodoma kada, kur ir KĄ reikia skubiai paspausti, jau nekalbant apie tai – kur man galima eiti, o kur kelią užtvėrė netikėti forsmažorai. Absurdų absurdas.

Kad būtų aiškiau ką turiu omeny, tai “The Witcher 2″ atsirado tokie amazingly-unbelievable mini-žaidimai, kaip – “paspausk laiku tokį ir tokį mygtuką, lygiai tokių ir tokių laikų, nes kitaip tau bus kranty”. Iš pradžių bėgiojimas nuo drakono (ne spoileris, nes tai pamatysit pačioje žaidimo pradžioje) – kur užtenka net vieną kartą praleisti reikiamą kombinaciją ir turėsit kartoti atkarpą iš naujo. Nėra ten sunku, tiksliau net lengviau nei lengva, bet šitame ir yra pagrindinis blogis – nenoriu aš tokiu interaktyvių filmukų. Geriau jau parodytų paprastą intro-video, kur aš galėčiau gurkštelėt arbatos, kol mūsų herojai pabėgs nuo visų tų drakonų, vietoj to, kad kvailai spoksot į ekraną ir gaudyti momentą, kada kažką reikės paspausti.

Toliau žaidime mus laukia afigienai įdomios kumštynės kovos. Pamenat pirmoje dalyje net turnyrai traktiruose buvo. Tai vat, tokie turnyrai bus ir antroje dalyje – kas dar yra pusė velnio, bet kas daug baisiau, tai vietomis tokios kovos yra įterptos ir kaip siužeto dalis, kai reikia ką nors vaizdingai primušti. Viskas ką jums reikės padaryti per šias kovas – tai vėl tam tikru laiku paspausti kelis kartus reikiamą mygtuką, ir būtent tokį, kokį jums parodys ant ekrano. Iš ties žiauriai įdomios ir permainingos kovos gaunasi.. Ech, laukiu nesulaukiu kada visas toks pat interaktyvus Mortal Combat’as pasirodys. Mortal-Guitar Hero kažkoks tai. Aš dar suprantu, kai reikia vieną kartą nuo drakono pabėgti, bet kai lygiai pat tokias nesąmones įdeda ir vietoj muštynių – tai nu nafig, kas čia per žarptica tundroje.

Optimistiška reziumė

Stiprioji pirmos “The Witcher” dalies vieta buvo – siužetas ir atmosfera. Gal siužetas iš literatūrinės pusės ir nebuvo itin vingiuotas ir išmanus, bet iš žaidimo pusės – siužeto pateikimas tikrai įtraukė, jis nebuvo nuobodus ir išlaikė ilgą laiką prie žaidimo nepaisant visų tų baisių ilgų krovimosi. Ir išlaikė taip, kad artėjant pabaigai, nepradėdavai galvoti – “Šiaip jau galėtų ir greičiau baigtis..”

Nors “The Witcher 2″ daugmaž dar tik įtrečdalėjau žaisti, bet panašu, kad siužeto vystymas, atmosfera, personažai – vėl gi bus vos ne vienintelis dalykas, kuris patrauks žaidimą ir privers susitaikyti su neapsukriu raganiumi ir tais bukais arkadiškais pričindalais.

Įspūdžiui susidaryti

Tikiu, kad iš video įspūdis susidarys labai teigiamas, priešingai nei aš gąsdinau:

Dar įvertinkit superinteraktyvias duris ant 5:33 minutės. Jei teisingai supratau, tai filmuke sako, kad žaidimas toje vietoje sulėtėja, nes lygtais papildomai pakrauna lokaciją. Tačiau realiai žaidime, kai kelis kartus reikia pirmyn-atgal pro tokias duris praeiti – tai nunafig, atsiprašau. Kai kopėčiomis laipioja – tipo irgi antrą aukštą krauna, ar kaip ten?


, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Komentarai (2)

  • Tamagochi
    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0 (from 0 votes)

    Visai vykusi apžvalga:) Irgi mėgstu lošti rpg, bet witcher kažkodėl tai netraukė. Dabar pas mane laukia eilės Fable 3.

    • Aleksanderis
      VN:F [1.9.22_1171]
      Rating: 0 (from 0 votes)

      Fable kiek nebandžiau – tai ten dar didesnė arkada, nuo pat pradžių pritraukta prie konsolių (Fable 2 ant PC lygtais išvis nebuvo?) Bet šiuo atveju, tai nėra ko pikti, nes toks savitas stilius pasirinktas buvo nuo pat pradžių. O toliau jau – geimerių skonio reikalas. :)

      Dėl Witcher – bent jau pirmoje dalyje, kai dar visiems nepažįstamas žaidimas buvo, nuo nepažįstamų kūrėjų, tai pradžioje reikėjo truputi persilaužyti ir prisiderinti, kad paskui pasinerti galutinai. Su Witcher 2 daugumai jau paprasčiau, nes labiau pažįstamas daiktas. Na bet vis vien, ne be kabliukų.

Parašykite komentarą


9 − vienas =

Paieška

Archyvas

  • 2012 (1)
  • 2011 (9)
  • 2010 (43)
  • 2009 (97)