Sausis, 2010
Opera paskaičiavo ir mano tinklaraštį – Opera fan sites
Neseniai Opera savo forumuose paskelbė svetainių apie Opera sąrašo atnaujinimo akciją. Nutariau padalyvauti ir aš. Ir štai, ant dienų Opera fan sites puslapis pagaliau buvo atnaujintas. Ir ką gi mes turime.. – atsirado viena Lithuanian nuoroda.
Su tuo aš jūs visus ir sveikinu. :)
Praūžė čia šiokia tokia reklamos banga apie vieną gan įdomią interneto tarnybą-žaidimą (net nežinau kaip tai pavadinti) – Akinator. Užkabino ir mane ši banga, ir tas žaidimas. Esu matęs jį ir anksčiau prieš 1-2 metus, tačiau tuo metu tas buriakas tikrai nebuvo toks pasikaustęs ir toli gražu ne taip dažnai teisingai atlikdavo tai, ką žadėjo. Tačiau šis projektas turi tokią savybę – mokytis ir plėsti savo duomenų bazę. Todėl pabandžius dabar – tikrai nustebino. Duomenų bazė ryškiai padidėjo ir dabar Akinator galima pavadinti tikru magu.
Ką gi daro tas aladinas iš arbatinuko? Esmė šio žaidimo tokia – jūs mintyse sumastote kokį nors personažą, o buriakas jį atspėja. Personažas gali būti tikras, realiai egzistuojantis arba nors ir animacinis Liūtas Karalius, šiuo atžvilgiu tai yra nesvarbu. Pora dalykų, kurie yra svarbus – personažas turi būti gan žinomas (jūsų kaimynas Petras arba pirmos klasės mokytoja – tikriausiai buriako duomenų bazėje nebus surasti). Taip pat jūs turite pakankamai gerai pažinoti tą personažą, kurį sugalvojote. Tiek, kad galėtumėte teisingai atsakyti į klausimus apibūdinančius jūsų personažą.
Būtent tokius apibūdinančius klausimus jums ir uždavinės tas tardytojas-buriakas – ”ar jūsų sugalvotas personažas yra vyras”, “ar jis ilgais plaukais”, “ar jis yra realiai egzistuojantis”, “ar jis yra animacinis personažas” ir panašiai. Į šiuos klausimus jūs galite atsakyti – “taip”, “turbūt taip”, “nežinau”, “turbūt ne” ir “ne”. Po 10-20 tokių klausimų buriakas parodys jums atspėta personažą. Atsakinėjant, jūs turite būti sąžiningi, nes priešingu atveju Akinatoriui jus nustebinti nelabai pavyks.
Netikite? Išbandykite patys. Mano praktiškai visus personažus ir veikėjus atspėjo. … (toliau)
Užlopyk skylutę skyletam šalme – arba lietuviškos dainos apie karą (Rojaus Tuzai – “Aš norėčiau žinot”)
Mažas pranešimas spaudai: net nežinau, kaip čia korektiškiau pateikti šį įrašą, kad (ne)būčiau (ne)teisingai suprastas ar apkaltintas kokios nors ten nesantaikos kurstyme. Pabandykit nepriimti viską už gryną pinigą – čia yra gera dozė ironijos, nieko įžeist nenoriu. :)
Lietuviškos dainos apie karą – taip taip, pasirodo yra ir tokių. Netyčia ėjau pro šalį (kartais užsuku į tuos kraštus) ir užmačiau per televizorių vienos lietuviškos dainos klipą – apie karius ir apie jų nelengvą kasdienybę. Pamatęs ir išgirdęs tokį krikaziablį, man kilo tokia logiška mintis – “nejuokinga? užtat apie karą!” Vėliau šiaip ne taip atradom, kad tai yra Rojaus Tuzų daina (kažkaip iškart apie juos ir pagalvojau, bet nebuvau tikras). Daina vadinasi – “Aš norėčiau žinot”, kurią šiaip drąsiai būtų galima pavadinti – “Visoms skylutėms – dedikuoju” (ypač neužlopytoms, ir linkiu joms užsilopyti).
Kažkaip Lietuvos kontekste keistokai skamba tokios dainos, ypač po karinės tematikos visokių rusiškų grupių (kaip ДДТ) – į kurių pusę, įtariu, Meškėla tikrai žiūrėjo neužsimerkęs. Gal dar ir kokios Metallic’os kažkiek įtakos yra. O gal ir nėra, o gal ir nusišneku, na bet nesvarbu. Tikriausiai Meškėla pagalvojo ir nutarė – “O ką mes? Mes irgi su kiauš.. su plaukais!” Paėmė švarų lapą, tušinuką – ir atsisėdo prie Word’o viena ranka rašyti, o kita – braukyti per akordus, gimdant šedevrą.
Daina nėra tokia, kad būtų grynai patriotinė, kaip liaudiškos dainos kokių nors Thundertale’ų. Daina, apie kurią rašau – tiesiog baladė apie karius, ir net pasakyčiau, kad internacionalinė. Tad nacijų kontekste nieko neturėčiau įžeisti ir išjuokti. Bet vis vien lietuviškai dainos apie karą skamba tiesiog neįprastai – ke ke ke. Panašiai skambėtų japoniškos dainos apie neapsakomo grožio Afrikos džiungles begalinės Amazonės pakrantėse. Bet kas ten žino, gal Meškėla pramuš ledus ir daugiau tokių dainų atsiras.
Nors Meškėla po savo dalyvavimų visokiuose Valinsko žvaigždžių fabrikėlių – liko ne be minusų mano akyse, tačiau prieš Rojaus Tuzus nieko blogo neturiu. Kaip tik priešingai – stilius jų yra visai neblogas, galima sakyti, kad net mano skonio – nesigilinant į detales, dainų žodžius ir panašiai. Tiesiog ne tiek daug iš jų girdėjęs esu, kad vienareikšmiškai vertinti, bet aplamai – tai vos ne aukso grynuolis šalia visokių mudoZvonkių ir kitokių Šemdevintų paDangų.
Šiaip neklausykit manęs, jei nesigilinti į tiesiogines asociacijas ir į kalambūrą apie “lietuviškos dainos apie karą” – tai daina yra nebloga, vokalas energingas, muzika su “draivu” ..ir apie skylutę šalme. :)
Filmas “Aušros kariai” (“Daybreakers”) – yra filmai apie zombius, ir yra apie vampyrus
Pradžiai maža pastabėlė, kad nelikčiau neteisingai suprastas – nieko bendro aš su vampyrais neturiu (su zombiais irgi), Drakulos klanui nepriklausau. Tiesiog aprašomas filmas, jei žiūrėti objektyviai, turi šiokių tokių novatoriškų idėjų, į kurias aš visada žiūriu su tam tikra doze romantikos ir fantazijos. Nesvarbu – ar tai yra apie vampyrus, ar apie Matricas, ar apie kitus abrikosus.
Yra du konkuruojantys panašaus tipo filmai – apie zombius, ir apie vampyrus. Šios žanrus sieja žmogaus-kraujui neatsparus padarai, taškomi į visas septynias puses smegenys ir visokie kitokie dalykai, kurie susyja su mariomis kraujo. Nepasakyčiau, kad šie du žanrai man yra artimi, bet kaip ten bebūtų, filmai apie vampyrus yra labiau rafinuoti – vis gi vampyrams yra ne svetimas intelektas, o kartais jie aplamai yra pranašesni už žmones.
Filmas “Aušros kariai” – yra apie vampyrus, bet ištaškytų smegenų kiekis ir kitokie bjauriems-nebaisiems-siaubo filmams būdingi bruožai – atitinka filmus apie zombius. Skaityk, intelektualūs vampyrai – virsta bukiais galvijais-zombiais. Ir tai filmą, su gan įdomia idėja – tik pagadino, šie elementai, mano akimis – tik trukdė. Nei ten baisu buvo, nei ten ypatingai bjauru (šiais laikais niekuo nenustebinsi) – tiesiog truputi “ne į temą”. Taip pat, kad jei į teletabius įdėtų erotines scenas. … (toliau)
Ką apie jūs žino Google – gal daugiau nei jūs patys žinot apie save?
Google’as daug žino apie interneto platybių tyrinėtojus-naršytojus – tai jau visi žino ir tai yra vieša paslaptis. Bet ką konkrečiai žino Google’as apie jūsų pomėgius? Ant dienų netyčia atsidūriau Google Ads nustatymų puslapyje ir pamačiau ką konkrečiai Google’as žino apie mane. Pasirodo visai puikiai mūsų didysis brolis žino kuo aš domiuosi, taip pat, tikriausiai žinos kuo domitės ir jūs.
Kaip ir kam renkama tokia informacija? Nieko ypatingai gudraus ir stebuklingo čia nėra – sausainiukų (angl. cookies) pagalba yra fiksuojami visi jūsų apsilankymai tinklapiuose, kur yra sudėtos tekstinės Google Ads reklamos (gal dar ir kitų Google “paslaugų” pagalba). O reikia to tam, kad tos pačios Google reklamos būtų parenkamos ir rodomos remiantis apie jus surinkta informacija. Rezultate, jei domitės ir lankotės šuniukų ir kitokių naminių papūgų auginimo tinklapiuose, tai jums nebus siūlomi greitieji karate apmokymo kursai.
Į privatumo klausimus susijusius su Google’u – nesigilinsiu. Į šiuos klausimus jau daugelis ir dėmesio beveik nekreipia, o kartais ir aplamai žiūri į tai su gera doze ironijos. Blogiausiu atveju vis vien niekur nepasislėpsime – pribrendus terorizmo aktui iš jūsų pusės, net ir telefono skambučius kažkas gali paklausyti. Todėl kartais geriau nepasiduoti paranojai ir negalvoti kiekvieną minutę, kad esi stebimas. Nežinojimas – tai palaima.
Kaip ten bebūtų, tikrai įdomu pamatyti kokius duomenis Google’as tyliai renka ir ką žino apie jūsų pomėgius bei jūs dominančias temas – gal jis tai žino net geriau už jūs? :)
-
Mane galima rasti:
