Filmų RSS RSS Google Reader

Lapkritis, 2009

Microsoft egzaminai ir sertifikatai

- Lap. 30, 2009, Tema: IT ir kompiuterija, naudinga
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

MCTS sertifikataiAtsiranda vis daugiau klausiančių apie Microsoft’o egzaminus, todėl turbūt pats laikas parašyti daugiau detalių apie visą eigą. Nors niuansų gali būti ir daugiau, bet tikiuosi, kad po šio įrašo bus nors aišku nuo ko pradėti, kur kreiptis.

Kursai, mokymasis – kaip pasiruošti egzaminui

Pradedant nuo kursų ar mokymosi – tai kursų lankyti nebūtina, mokytis galima savarankiškai. Galima mokytis pagal specialias Microsoft’o palaikomas knygas (vadinamos Training Kit), kurios yra rašomas konkrečiai tam tikram egzaminui – pavyzdžiui, “MCTS Self-Paced Training Kit (Exam 70-431): Microsoft SQL Server 2005 Implementation and Maintenance” arba “MCTS Self-Paced Training Kit (Exam 70-536): Microsoft® .NET Framework Application Development Foundation, Second edition“. Šių knygų privalumas tas, kad jos pritaikytos konkrečiam egzaminui – iškart susidaro įspūdis kas bus egzamine, ką reikia žinoti. Todėl, net ir gerai išmanant egzamino dalyką, šias knygas pavartyti prieš egzaminą tikrai nepakenks.

Tiesa, tokių knygų, pritaikytų konkrečiam Microsoft egzaminui ne visada įmanoma rasti – arba egzaminai būna nauji, ir knygos dar nespėja išeiti, arba egzaminas nėra labai populiarus, arba dar dėl kitų priežasčių. Tada lieka skaityti visokias kitas knygas apie egzaminų dalykus arba remtis patirtimi (tikrai  ne visada pasiteisina, nes būna suktų, praktikoje ne dažnai pasitaikančių klausimų). Iš esmės Microsoft’as daugmaž aprašo kokie gebėjimai (angl. skills) bus tikrinami – pavyzdžiui, “TS: Microsoft .NET Framework – Application Development Foundation“. Ten pat pateikiama ir rekomenduojama literatūra pasiruošimui.

Kas dėl profesionalių kursų – pačiam neteko susidurti. Mano atveju užteko patirties ir šiek tiek literatūros. Anksčiau vienas populiariausių lygtais buvo Kompetencijos Ugdymo Centras Vilniuje, bet jei neklystų, jis užsidarė. Taip kad, dėl kursų nieko konkretaus nepatarsiu, tačiau manau, kad be jų dažniausiai galima apsieiti.

Egzaminavimas – kur kreiptis, kur laikyti

Pereinant prie egzaminų. Už Microsoft egzaminus yra atsakingi taip vadinami Microsoft Sertifikuoti Egzaminų Tiekėjai (Microsoft Certified Exam Providers). Vienas iš jų, ir šiaip turbūt vienas pagrindinių, ir mano vienintelis žinomas – yra egzaminavimo centras Prometric. Savo ruožtu Prometric turi atstovus Lietuvoje (šiuo metu tik Vilniuje ir Kaune). Truputi painu ir neaišku – viens kitam suteikia teisės teikti egzaminavimo paslaugas, na bet ne apie tai.

Užsiregistravus Prometric’e, galima pasirinkti reikiamą egzaminą ir vietą, kur egzaminas bus laikomas. Lietuvos filialų kontaktai taip pat ten yra. Prieš registruojantis į konkretų egzaminą – galima pasiskambinti ir pasidomėti, jei kas bus neaišku. Užsiregistravus ir sumokėjus – atvykstate pasirinktu laiku į pasirinktą filialą ir laikote egzaminą. Nieko papildomai derinti su pačiais egzaminavimo atstovais nereikia – jų darbas iš esmės susiveda į prieigos prie Prometric egzamino ir egzamino vietos suteikimą.

Mokėjimas vyksta internetu per Prometric svetainę, su kreditine kortele. Egzaminų kaina, kai aš laikiau paskutinį kartą, buvo 50$ už bandymą. Kainos gal ir gali skirtis, priklausomai nuo egzamino ar dar nuo ko nors – kiek man teko laikyti, kaina buvo 50$. Taip pat galima paieškoti ar nėra kokių nors akcijų – pavyzdžiui, nemokamas perlaikymas, ar šiaip kokios nors kitos nuolaidos, kurios būna gan dažnai. Pavyzdžiui viena akcija vis dar atrodo galioja – nuolaidos nuo 15% iki 25%.

Kiek man teko laikyti egzaminus, tai laikiau Kaune. Jei nėra galimybės susimokėti internetu, tai galima bandyti tartis ir individualiai – tada egzaminavimo atstovai patys užregistruos jūs Prometric’e, o susimokėti galima bus grynais. Tačiau šiuo atveju kaina gali skirtis – gali gautis brangiau, ir nežinau kaip dėl akcijų, nuolaidų – gal irgi nebegalios.

Sertifikatai

Kas dėl “popierių” –  tai jau truputi apie tai rašiau, kad popierinių sertifikatų Microsoft’as nebesiunčia, t.y. sertifikato atsiuntimas nebe įeina į egzamino kainą. Pasikeitė Microsofto’o politika šiuo atžvilgiu, kas yra nenuostabu šiais internetiniais laikais – gyvas popierius nebėra toks pat svarbus, kaip anksčiau. Norint užsakyti sertifikatų pristatymą – microsoft.com siunčia į kažkokį tai siuntimo paslaugų tinklapį, kur už pristatymą siūlo atsikratyti 9.95$ už vieną sertifikatą (ir po 0.99$ už kiekvieną papildomai).

Jokios problemos tame, kad iškart negaunate popierinio sertifikato, nėra. Visus “popierius” galima tvarkytis elektroniniu būdu per MCP svetainę (prieiga suteikiama po pirmo išlaikyto egzamino) – atsisiųsti sertifikatus PDF/XPS formatu, atspausdinti, persiųsti darbdaviui ar kitiems partneriams, ir panašiai. Dirbant IT srityje darbdaviui popierinis variantas nebėra toks svarbus.

Tai lygtais tiek. Konkrečiais atvejais gali būti ir daugiau niuansų – todėl klauskit, ir jei žinosiu, atsakysiu. ;)

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Opera 10.10 su finalinė versija Opera Unite

- Lap. 23, 2009, Tema: programos
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Opera 10.10
Pasirodė nauja naršyklės versija – Opera 10.10. Ši versija pasižymi ne tik klaidų pataisymų ir funkcionalumo patobulinimais, bet ir Opera Unite finalinė versija – kas ir yra pagrindinė šios versijos naujovė.

Nors Opera Unite jau gan seniai prieinama, ir kai kurie jau bando išnaudoti šią technologiją (o šį dalyką galima drąsiai vadinti nauja technologija), sukurti naujas tarnybas ir panašiai, tačiau po finalinės versijos išleidimo tikėtina, kad apsukos dabar dar labiau padidės. Nes Opera Unite pasidarė stabilesnė ir atsirado papildomų funkcijų (pavyzdžiui, Opera Unite proxy, kuris turėtų padėti išspręsti problemas su ugniasienėmis arba neturint “tiesioginio išėjimo” į internetą). Taip pat atsirado daugiau informacijos eiliniams vartotojams ir dokumentacijos programuotojams apie Opera Unite tarnybų kūrimą.

Opera Unite: nuo ko pradėti (smagiu sekretorės-bobutės balsu)

Daugiau nuorodu

P.S. O Operos Update funkcionalumas kaip visada neveikia taip kaip turėtų. Laiku dar nei karto negavau pranešimo apie atnaujinimą. Gal dar kas pražiopsojo. :)

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Google Chrome OS – pirmi vaizdai

- Lap. 20, 2009, Tema: apžvalgos, pamastymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Google šią savaitę paviešino Google Chrome OS išeities kodus, kas reiškia, kad kiekvienas gali parsisiųsti ir išbandyti ankstyvą šios operacinės sistemos versija. Nutariau ir aš parsisiųsti virtualios mašinos jau sukompiliuotos sistemos atvaizdą, ir išbandyti ją.

Pasileidus Google Chrome OS, pamačiau daugmaž tai, ko ir tikėjausi. Ir tai tikrai nėra panašu į kažkokį tai Google Linux (Google vėliau patvirtino, kad tai nėra tikroji Chrome OS), kuris buvo eilinis “lengvas Linux’as” su įprasta GNOME sąsaja. Tai kas gi yra tikroji ta Google Chrome OS? Galimas šios operacines tendencijas ir koncepcijas buvau aprašęs anksčiau. Ir dabar tuo dar karta įsitikinau – naujoji operacinė sistema praktiškai yra ne daug daugiau nei vien tik naršyklė.

Viduje, žinoma, gal ir yra pilnavertė operacinė sistema, bet tai nelabai ką bendro turi su standartiniu funkcionalumu (bent jau kol kas). Sistemos pagrindinė koncepcija būtent ir yra – “viskas, ko jums reikia, pasiekiama per naršyklę”, kitaip tariant – online operacinė sistema.

Prisijungimo prie sistemos langas atrodo taip:Google Chrome OS login screen

Kaip gi prisijungti prie sistemos? Pabandžiau visokius standartinius “root” prisijungimus ir kitokius abrikosus – neprijungė. Paskui pastebėjau, kad prie prisijungimo vardo automatiškai prilipdoma galunė “gmail.com”. Ir pasidarė viskas aišku – suvedam Gmail sąskaitos duomenis, ir mes viduje. Gan įdomus sprendimas (ateities planamas – užskaitau), bet aišku tas sprendimas nėra netikėtas.

Štai kaip atrodo pradinis (ir turbūt beveik vienintelis – skirtis gali nebent tik viduje užkrauti tinklapiai) sistemos langas:Google Chrome OS pagrindinis langas

Naršyklė su laikrodukų kampe ir tiek. Ir dar su vienu neaiškiu pirmu tab’u, kuriame spėju ir yra vienas svarbiausiu sistemos funkcionalumu. Tikriausiai ten turėtų būti kažkas panašaus į “Start menu”. Tačiau prie to daikto man pasijungti nepavyko. Prašo jungtis prie kažkokios tai “@google.com” sąskaitos, bet su mano Gmail’o duomenimis įleisti nelabai norėjo. Gal kažkur atskirai reikia registruotis, gal kokio kvietimo reikia – labai nesigilinau.

Kyla klausimas dėl offline prisijungimo. Kiek pavyko išsiaiškinti, tai toks dalykas realizuotas sekančiai. Pirmą kartą, kai jungiatės – yra reikalingas internetas. Prisijungus pirmą kartą prie Google paskiros, prisijungimo duomenis yra išsaugojami ir padaromas lokalus vartotojo įrašas. Po šito pirmo karto jau galima jungtis ir be interneto, offline režimu. Vėliau, tikriausiai lokalus ir internetiniai vartotojo įrašai yra sinchronizuojami, bet tikriausiai ne daug ką ir sinchronizuoti reikia (neskaitant Google Gears). Aišku kiek naudos iš darbo offline režimu – yra klausimas. Žinoma yra Google Gears ir prie kokių Google Docs gal bus galima padirbėti, bet apskritai – nelabai bus ką veikti. Nors iš esmės be interneto šiaip ar taip šiais laikais nebūna ką veikti.

Normaliai išbandyti sistemos nepavyko, nes dėl neaiškiu priežasčių jį pas mane periodiškai pakibdavo. Gal būt dėl virtualios mašinos, ar dar dėl kažko. Iš esmės ką reikėjo viską spėjau pamatyti. Ir aplamai nėra ką ten ypatingai žiūrėti – viskas kaip ir aišku, ir viską ką galima ten pamatyti, galima pamatyti ir dabar per naršyklės langą.

[Papildyta ]

Gan išsamus ir įdomus Google Chrome OS pristatymas. Parodomi keli galimi praktiniai pavyzdžiai – ką ir kaip galima daryti su šia operacine sistema. Taip pat parodoma, kad vis gi tai yra truputi daugiau nei naršyklė – failų naršymas, paveiksliukų/video peržiūra atskiruose langeliuose (kurie, kiek supratau, vadinasi “panels”), pokalbių programa (Google Talk) taip pat atskirame langelyje ir su savo tab’ais. Taip pat patiko, kad .xls failai atsidarė ne per Google Docs, o kažkodėl per Office Live (Microsoft Office Web Applications) – auditorija net truputi nusijuokė. :)

, , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Hi-fi tapkių e-šopas, arba kai devigner’iams nebūna ką veikti

- Lap. 19, 2009, Tema: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Reikėjo čia kažkada paruošti keletą tinklapių dizaino pavyzdžių ir štai kas gavosi iš to, kai truputi užgroja fantazija (žolės tai lygtais nevartoju), ir kai atsiranda truputi laisvo laiko. Prisipažinsiu, bendras dizaino vaizdas nėra mano, bet  kosmetiniai pakeitimai, detalės ir turinys – mano, taip sakant, atsipalaidavusios fantazijos vaisius – truputi atsigavo, pailsėjo nuo darbų ir panašiai. :)

Е-supershop

P.S. devigners – people who can both develop and design (developer + designer).

, , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Smagūs uždavinukai vaikams

- Lap. 18, 2009, Tema: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Smagus uždavinukai vaikams(pasididina)

Dabar dėmesio – klausimas: ką rūkė autorius? :)

VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Grupė DDT – Vilnius, 2009

- Lap. 12, 2009, Tema: įvykiai, muzika
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

DDTVakar įvyko rusiško roko grupės DDT koncertas Vilniuje. Tai buvo trečias grupės koncertas Lietuvoje. Pirmasis įvyko dar prieš 12 metų, o paskutinieji du – 2007 ir šiais metais. Ši maža pertrauka tarp paskutinių koncertų negali nedžiuginti, net kažkaip nesitikėjau, kad taip greit vėl atvažiuos.

Reikia tikėtis, kad Lietuva ir ateityje bus įtraukta į grupės turus. Kaip minėjo Ševčiukas, tai jis šiuo atžvilgiu problemos nemato – jis yra visai patenkintas Lietuvos publika, ir po paskutinių koncertų suprato, kad grupė čia yra laukiama. Galima pabrėžti tai, kad buvo iš ties daug jaunimo. Kas byloja, kad grupė yra gan šiuolaikinė, ir potencialas rengti čia koncertus ateityje tikrai yra. Taip pat aplamai, srautas rimtesnių grupių iš Rusijos pasidarė gan intensyvus (visokie Akvarium, Splin ir kiti atvažiuoja vos ne kasmet) – matomai tokiems koncertams yra poreikis ir jie neblogai atsiperka.

Kas dėl manęs, tai jau buvo mano antras DDT koncertas. Galiu pasakyti, kad DDT visada išlieka ant lygio ir nusivilti būtų sunku – tiek garso kokybės atžvilgiu, tiek atlikimo kokybės atžvilgiu, tiek dėl originalumo. Grupė niekada nekartoja tos pačios programos – atvažiuoja visada su nauja. Šį kartą tai buvo eksperimentinė programa, kuri dar nėra susiformavusi iki galo ir kuri dar net neturi pavadinimo, tačiau braižas jautėsi.

Programa iš tikro įspūdinga – instrumentaliniai-lyriniai nukrypimai su video ir šviesos efektais, šiek tiek eilėraščių ir, žinoma, naujos dainos,  kurių buvo tikrai ne viena ir kuriuos dar nėra pasirodžiusios kuriam nors albume. Naujos dainos nebuvo lengvos, net pats Ševčiukas pagrojo elektrinė gitara, ką jis daro ne taip dažnai. Taip pat į programą įtrauktą ir viena sunkiausių (tikras heavy rock’as) grupės dainų “В бой” iš jau išleisto albumo, kuri kiek galima suprasti, tikrai veža patį Ševčiuką.

Koncertas ir vėl buvo įvairiapusiškas (čia nešnekant apie naują programą – jį neužėmė visą koncerto laiką) – šiek tiek sunkaus roko (ir net truputi “repo” :D), šiek tiek džiazo, eilėraščiai, senos gerai pažįstamos lengvesnės dainos. Vietomis atrodė, kad žiūri kažkokį spektaklį – eilėraščių deklamavimas, truputi vaidinimo, video-šviesos efektai, ir žinoma nepakartojami Ševčiuko šokiai.

Koncertą galima būtų suskirstyti į tris dalis plius bisas. Pirmoje dalyje, kaip sakė Ševčiukas, visų kietų grupių koncertų pradžioje publiką apšildo kokie nors atlikėjai. Tačiau prisipažino, kad jie nėra kieta grupė (“крутые бывают лишь яйца”), todėl pasakė, kad publiką apšildys jie patys – atliekant senas, gerai žinomas dainas. Antra dalis prasidėjo instrumentaliniu gabaliuku su visokiais efektais – tikrai užvėžė.. ir prasidėjo ta naujoji grupės programa. Trečioje dalyje grupė atliko senas, gerai pažįstamas dainas.

Bisas eilinį kartą neapsiėjo be dainų “Родина” ir tradiciškai paskutinės – “Это всё”. Taip pat Ševčiukas net sutiko sugroti “Что такое осень” – daina, kuri tapo šlageriu (net ir tarp tų, kurie nežino kas yra DDT), ir kuri, kaip juokavo pats Ševčiukas, grupei jau seniausiai nusibodo, dėl ko jie privengia ją dainuoti.

Šį kartą ir vėl grupė neskubėjo nulipti nuo scenos – koncertas truko net 2.5 valandos. Turint omenyje atlikėjų amžių ir tai, kad tai jau buvo 28-tas koncertas ture – tai tikrai didelė pagarba grupei, kad neatrodė pavargę, buvo linksmi ir atgrojo išties netrumpą koncertą. Ševčiukas tikrai buvo geros nuotaikos – pokštavo, šypsojosi ir visai kitaip “draugavo” su publika. Man šis koncertas pasirodė šviesesnis nei praeitas, su daugiau pozityvo. Aišku ir praeitas, ir šis koncertai buvo tiesiog nuostabūs, bet jie tikrai buvo skirtingi.

Atsisveikindamas Ševčiukas kaip visada palinkėjo daugintis (“Размножайтесь, дорогие, размножайтесь!”), mylėti Tėvynę (“Любите Родину, мать вашу!”) ir pasisakė už.. už Lietuvos ir Rusijos liaudžių draugystę, nepaisant visų tų pykčių tarp politikų. Taip pat pažadėjo, kad sugrįš pas mus dar po kokių dviejų metų – jau su išbaigtą programą.

Lauksim grįžtant. :)

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Sendaikčių turgus – mūsų vaikystės žaislai ir kitokie pričindalai

- Lap. 09, 2009, Tema: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +5 (balsų: 7)

Nors ir nesu labai ilgai gyvenęs CCCP’e, bent jau tam amžiuje, kai kažką protu suvoki, bet vis gi atmintyje liko šiokios tokios nostalgijos – vaikiškiems žaislams ir visokiems apyvokos daiktams. Užmačiau viename tinklapyje įrašą apie Советские вещи, ir tikrai daug daiktų iš ten prisimenu, kai kuriuos net labai gerai. Dar šiek tiek iš savų prisiminimų radau ir kitų dalykų.

Blogi ar geri tai buvo laikai ir daiktai – ne esmė, ne apie tai šnekėsiu. Svarbu, kad viskas tai buvo ir tai buvo atskira epocha – nei pridėsi, nei atimsi. Nutariau pasidalinti savo nostalgijomis ir su jumis. Gal kai kur ir nusišnekėsiu truputi, ir galit pataisyti mane – aš vis gi tuomet buvau dar pakankamas “škietas“. ;)

1. Turbūt vienas žinomiausių tuo metu atributų. Dar kamšteliai buvo ne metaliniai, ne kieti – o iš folijos, panašiai kaip dabar grietinės indeliai būna užklijuoti. Dar buvo tuo metu ir alaus buteliai (atrodo, buvo pilstomas ir limonadas į tokius), kurie dar ilgiau išsilaikę – iki tol, kai atėjo naujo “formato” buteliai su prailgintu kakleliu.Kefyro/pieno butelis

2. Irgi labai žinomas tų metų daiktas – … (toliau)

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +5 (balsų: 7)

7 Taskbar Tweaker – išsvajotas išsigelbėjimas

- Lap. 05, 2009, Tema: naudinga, programos
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Pagaliau tai įvyko! Viską ko man truko Windows 7 užduočių juostoje (plius dar kelios ten neaprašytos smulkmenos) – dabar galima sukonfigūruoti su 7 Taskbar Tweaker programos pagalba. Vienareikšmiškai “musthave” visiems Windows 7 vartotojams, kuriems reikia šiek tiek daugiau laisvės su ta naująja Windows užduočių juosta. Ir svarbu viskas tikrai gražiai veikia. Dabar jau tikriausiai jokių smulkių (bet įkyrių) priekaištų Windows 7 užduočių juostai nebeturėsiu. :)
7 Taskbar Tweaker

Gaila, kad pats Microsoft’as nepasirūpina tokiai dalykais. Aš to labiausiai nesuprantu – kodėl pats Microsoft’as nesugeba padaryti tokių smulkmenų. Juk kai kurie dalykai išties yra ne visiems patogūs – ilgalaikiai įpročiai, patirtis su kitomis operacinėmis sistemomis, ir panašiai. Sukuri nesudėtingą, bet lankstų parametrų konfigūravimo galimybe – ir visi patenkinti, visi gali sukonfigūruoti taip, kaip kiekvienam patogu.

P.S. Tiesa, vis dėlto prisiminiau apie dar vieną nesąmonę – darbas su Internet Explorer (kartais prireikia darbo reikalais) ir jo tabais – yra tikras vargas, nes kiekvienas tabas užduočių juostoje rodomas kaip atskiras langas. Kas mano akimis yra grįžimas atgal į praeitį, kai naršyklėje aplamai nebūdavo jokių tabų, o užduočių juostoje buvo gal koks 10 atidarytų Internet Explorer’ių. Ir kas baisiausiai, kaip aš suprantu, tai Microsoft’as tai padarė kaip pavyzdį kitoms programoms – t.y. taip turėtų veikti visos programos, kurių sąsajos yra su tabais. Todėl kažkaip prisibijau, kad kai kurie kūrėjai iš tikro pasieks šiuo pavyzdžiu.

Aš asmeniškai aplamai daugiau nei vieno naršyklės lango nelabai kada naudoju – kažkaip visi tabai dažniausiai telpa į vieną langą. Todėl man patogiausia yra, kai visi atidaryti naršyklėje puslapiai (tabai) atitinka viena užduotį užduočių juostoje (task’ą taskbar’e). Todėl atvejis su Internet Explorer’iu mano akimis atrodo išvis visišku marazmu.

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Žmogus kosmose be skafandro – ar įmanoma išgyventi?

VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 4)

Kosmosas

Vietoj įvado – serialų teigiama įtaka

Užnešė mane čia ant fantastinių-kosminių serialų-filmų po FireFly ir Serenity. Dabar bandau žiūrėti BattleStar Galactica (1978) reekranizaciją – Battlestar Galactica (2004). Serialas nėra tobulas, vietomis keistas ir absurdiškas, kad net su santabarbara norisi palyginti. Ir žiūriu jį daugmaž vien tam, kad pažiūrėti kuo gi ten viskas baigsis. Laimei serialas jau užbaigtas.

Žodžiu, serialas  iš serijos – “Nejuokinga? Užtat apie kosmosą.”, dėl ko fantastikos mėgėjams gali kažkiek net patikti. Tačiau fantastiniai dalykai ten ir baigiasi daugmaž ties to kosmosu – viskas kita ten panašu į įprastinį gyvenimą iš kokio nors amerikoniško filmo apie povandeninį laivą, kuriame полна-жопа-огурцов visokių tetų ir dėdžių rimtais veidais. Jokių ten lightsaber’ių, lazerių, technonanologijų, ir net ateivių nėra – praktiškai vien žmonės ir tosteriai. Dėl ko aš šį serialą taip ir vadinu – amerikonišku žiūralu, permerktu amerikoniškame patriotizme (mes visi šustriausi, visokiausi ir labiausiai mylim savo tėvynę), skirtu Techaso fermeriams, kuriame pasakojama apie povandeninį laivą kosmoso platybėse.

Nors serialas ir kreivokas, bet paskatino šiek tiek pamąstyti, pasidomėti ir paieškoti faktų. Už tokį paskatinimą – dar vienas pliusas tokiam laiko praleidimui, vis šioks toks švietimas ir akiračio praplėtimas. Į pilnai moksliškus paaiškinimus aš nepretenduoju, gal žemiau kai kur ir nusišnekėsiu – galėsite pataisyti. ;)

Tai va, pažiūrėjau vieną minėto serialo seriją, kurioje buvo atlikta žmonių evakuaciją iš dehermetezotos laivo dalies be skafandrų. Kitaip tariant, žmones kelioms sekundėms atsidūrė atvirame kosmose be skafandrų. Iš pradžių skeptiškai nusijuokiau, paskui susidomėjau ir nutariau paieškoti informacijos apie tai – nesu linkęs neigti net ir absurdiškiausius liapsusus be svarių argumentų. Pasirodo, teoriškai tai visai įmanomas dalykas – žmogus atvirame kosmose gali išbūti be skafandro apie 90 sekundžių be ypatingų tolimesnių organizmo sutrikimų. Aišku, tai yra labai pavojinga ir namuose to geriau nekartoti, ypač be tėvų priežiūros.

Hipotezės

Tai kaip gi ten yra iš tikro? Nors dėl to “iš tikro”, kiek supratau, vis gi 100% įrodymų nėra, bet kai kurios nesąmonės iš visokių holivudinių filmų – vis dėl to paneigiamos. Populiariausios iš tokių stereotipinių nesąmonių (arba dalinai nesąmonių) yra sekančios:

1. Žmogus sprogs į šipulius, be abejonės.

2. Dėl žemo slėgio užvirs žmogaus kraujas – sako išprusę fizikai, kurie žino, kad medžiagų agregatinių būsenų kitimo temperatūros priklauso nuo slėgio.

3. Žmogus akimirksniu taps ledo gabalu, kaip gi kitaip. (Prisimenam filmą “Red Planet“, kur bičas kosmose nusiėmė skafandrą – kuo jam viskas ir baigėsi).

4. Žmogus užsižiebs kaip degtukas nuo saulės spindulių, čia ir avinui aišku.

5. Žmogus momentaliai praras sąmone ir atsijungs amžinu miegu, kaip dabar pamenu.

Dėl 3 ir 4 – tai šie atvejai kartais nagrinėjami kaip du priešingi atvejai. Vienu atveju – galima atsidurti “pavėsyje” (pavyzdžiui, kosminio laivo), dėl ko bus be galo šalta. Kitu atveju – užsižiebti nuo saulės spindulių. Kitaip tariant pavėsyje bus absoliutus nulis (-273 °C), o ant saulės – +500-600 °C. Kai kurie dar siūlo sukiotis kaip šašlykas ant iešmo, kad sviltume tolygiai. ;))

Pabrėžiu, kad čia tik kai kurių hipotezės ir nuomonės, kurios susiformavo visokių pseudo-mokslinių filmų dėka, kuriuose būna daug liapsusų (tyčinių dėl komercinių sumetimų arba netyčinių dėl pigių mokslinių konsultantų) – kaip minėtas “Red Planet”, “Mission to Mars“, “Sunshine” ir panašiai.

Paneikim šias hipotezės?

1. Dėl viso kūno sprogimo – klausimas, bet plaučiai gali iš tikro sprogti dėl to, kad oras žmogaus organizme išsiplės dėl stipriai sumažėjusio išorinio slėgio. Viskas čia panašu į problemas su nardymu – azoto perteklius, dekompresija ir kita. Žodžiu daug niuansų, kurie yra šiek tiek kita istorija.

Esmė čia paprasta – reikia ko greičiau išleisti visą orą, kad neplyštų plaučiai. Tikėtina, kad tai bus padaryta refleksiškai, kai suprasit, kad jums galas – prarėksit “Žaliaaa rūtaaa, kad mane kur!!” (tik su mažesne cenzūra). Tas rėksmas, su kuriuo išeis ir visas oras, bus išsigelbėjimas nuo neišvengiamos dekompresijos.

2. Slėgis gali nukristi iki tiek, kad kraujo virimo temperatūra prilygs žmogaus kūno temperatūrai. Tačiau vakuume (slėgis artimas nuliui) tokia riba nėra pasiekiama. Tam padeda ir “gerai pragalvota” žmogaus kraujotakos sistema, kuri pakankamai gerai palaiko reikiama kraujo slėgį. Kol dirbs širdis – kraujas tikrai neužvirs.

3. Nors kosmose ir yra šalta, tačiau šiluma kosmose beveik nepersiduoda. Kosmosui aplamai nelabai pritaikoma temperatūros savoka. Vakuume ant tiek mažai dalelių, kad temperatūros efektas tiesiog neturi kaip pasireikšti. Kitaip tariant, kosmosas – tai labai geras termoizoliatorius. Jeigu žmogus atsidurs kosmose be skafandro, jis greičiausiai pajaus lengvą vėsumą, nes pradės garuoti vanduo nuo odos paviršiaus. Bet kokiu atveju į kietą ledinę būseną – žmogus nepavirs jokiu būdu. Beje, dėl gero šilumos izoliavimo patiko kontrargumentas – jeigu kosmosas geras termoizoliatorius, tai kaip tada Saulės šiluma pasiekia Žemės atmosferą? ;)

4. Nudegimai nuo tiesioginių saulės spindulių – tikrai įmanomi, bet ne iki tokio lygio, kad būtų galima sudegti akimirksniu.

5. Žmogus praranda sąmone tuo atveju, kai į smegenis patenka kraujas be deguonies. Tol kol išeis visas deguonis iš kraujo ir į smegenis papuls kraujas jau be deguonies – praeis apie 10-15 sekundžių. Nėra taip mažai. Be sąmones žmogus kosmose gali išgyventi dar apie minutę – t.y. po tiek laiko žmogų dar būtų galima atgaivinti be ypatingų pasekmių sveikatai.

Visa eiga

O dabar iš eilės – kas ir kokia tvarka viskas vyks, jei žmogus papuls į atvirą kosmosą be skafandro.

Visų pirmą ką patirs žmogus – tai oro išplėtimas plaučiuose ir virškinimo trakte dėl išorinio slėgio kritimo. Šansus išgyventi galima padidinti staigiai iškvėpus visą orą. Neiškvėpus oro, plaučiai gali plyšti, arba į kraujotaką tiesiog papuls oro burbulai – ir tas, ir anas reiškia greitą mirtį.

Nesant atmosferiniam slėgiui, pradės garuoti vanduo nuo akių ir burnos. Taip pat pradės kilti raumenų temperatūra, ko pasiekoje padidės kai kurių kūno dalių tūris. Dėl to pradės plyšti kapiliarai, tačiau tai bus nepakankama tam, kad pradėtų plyšti oda.

Po kelių sekundžių azotas kraujuje taip pat pradės sudaryti burbuliukus, kurie trukdys gerai kraujotakai, dėl ko kai kurios kūno dalys nebegaus reikiamo deguonies kiekio ir nustos funkcionuoti.

Ant kūno dalių, kurios bus atviros saulės spinduliams, atsiras ultravioletiniai nudegimai. Nepaisant stipraus šalčio – staigus sušaldymas negresia, nes šiluma nuo kūno sklis labai lėtai.

Apie 10-15 sekundžių žmogus bus sąmonėje, blaivaus proto ir galės aktyviai veikti, ko gali pakakti išsigelbėjimui. Po šių sekundžių smegenys pradės jausti deguonies nepakankamumą, žmogus praras regėjimo ir orientacijos pojūčius. Nepaisant to, smegenys vis dar išliks gyvos, o širdis vis dar dirbs. Jeigu po 90 sekundžių žmogus bus patalpintas į deguonies kamerą, jis pakankamai greitai atgaus sąmonę ir rimtų poveikių organizmui nebus. Tačiau regėjimas gali iškart ir neatsistatyti, o tik po kažkiek laiko.

Praėjus 90 sekundžių, jei žmogų išgelbėti nepavyks, slėgis kraujuotokoje nukris iki tiek, kad kraujas vis dėl to pradės stipriai kaisti ir gali net užvirti, o širdis sustos dirbti. Po šito momento, atgaivinti žmogaus bus nebeįmanoma.

Kas dėl ne pilno kūno kontakto su atviru kosmosu (pavyzdžiui, skylėta skafandro pirštinė ar prakiuręs batas) – tai čia aplamai ne toks baisus dalykas. Toje kūno dalyje gali kilti didelis skausmas ir ta dalis gali nustoti funkcionuoti dėl pablogėjusios kraujotakos, tačiau po savalaikio grįžimo į įprastą aplinką – viskas atsistato be ypatingų pasekmių.

Vietoj išvados

Svarbiausia išvada – papuolus į atvirą kosmosą, žmogus akimirksniu tikrai nemirs, nesprogs ir net kurį laiką nepraras blaivaus proto. Išgyventi be skafandro kosmose įmanoma iki 90 sekundžių. Šis įdomus faktas eilinį kartą patvirtina koks gyvybingas yra žmogaus organizmas.

Aš asmeniškai po šitų faktų pradėjau mažiau bijoti kosmoso. Aišku be skafandro pasivaikščiojimas kosmose nebūtų labai malonus, bet jei skafandre atsirastų kokia maža skylutė – tai ne taip ir baisu. ;)

Daugiau informacijos

Jei kam bus įdomu daugiau paskaityti:

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 4)

Pipec podkralsia nezametno, arba baimės akys diiidelės (n-14)

- Lap. 02, 2009, Tema: juokinga ir įdomu
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Žiūrėti su garsu. ;)

Jei kas neprisimena, tai šį filmuką “įgarsino” летун Славик-незаменимый, tas kuris nuo stogo šoko. ;)

, ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +2 (balsų: 2)

Paieška

Archyvas

  • 2012 (1)
  • 2011 (9)
  • 2010 (43)
  • 2009 (97)