Filmų RSS RSS Google Reader

Rugpjūtis, 2009

Garantinis remontas ir kitos žmogaus teisės, arba “kuris čia kupranugarius?”

- Rugp. 31, 2009, Tema: naudinga
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Garantinis remontasPagaliau per ~10-15 metų kontuperinės patirties, ir man pirmą kartą teko susidurti su dabartine garantinio kompiuterių remonto sistema. Truputi pasiguosiu, padejuosiu, pasipiktinsiu dėl esamos sistemos – gal ir ne visiškai argumentuotai, o tiesiog iš pykčio. O gal ir kokių patarimų išgirsiu.

Ar turi žmogus kokias nors realias teises palengvinančias-paspartinančias garantinį remontą? Arba pardavėjas kokias nors pareigas – per kiek dienų privalo sutaisyti/pakeisti prekę? Pavyzdžiui, jei intensyviai apeliuoti į tai, kad darbai stovi, vaikai be žaidimų sėdi, žmona be supermamų – jūk gryni nuostoliai? Apie visokius gudrius įstatymus prisiskaitęs visokiuose delfiuose ir kitokiuose lietryčiuose, kad klientas visada teisus, kad gali be čekio, be nieko ateiti ir reikalauti naujos prekės vietoj sugedusios ir panašiai. Bet iki tokio lygio, kad per teismus ar kaip nors panašiai ginti savo teises į tas garantijas – tai gal geriau vis gi ramiai palauksiu.

O viskas buvo taip.. Išjungiau vakar kompą po sėkmingo dienos darbo, atsigulėm miegoti,  ir po kokių 10 minučių tik “bdžžžžž!” iš kito kambario – kažkas sprogo. Pagalvojom, kad gal musės kokią šluotą ant žemės numėtė – ir miegojom toliau ramiai. Ryte atsikeliu, bandau įjungti kompiuterio aparatą – nulis emocijų (visgi kompiuteris). Patikrinau laidus – ar iš tikro čiukča kompą prie elektros tinklo pajungė? Su liežuviu palaižiau – lyg ir tvarkoje viskas, 220V eina kaip niekad. Turbūt vis gi koks nors kondensatorius maitinimo bloke prinoko ir su fejerverkais iššovė – tą tikriausiai ir girdėjom.

Maitinimo blokas ir motininė plokštė pirktos visai neseniai – tai neilgai mastant nutempiau į garantinį. Po pusdienio paskambino iš garantinio ir pranešė, kad iš tikrųjų maitblokis atmetė kanopas. Toliau man maloniai buvo pranešta, kad “viskas čia tvarkoje, čia nieko tokio – po savaitės-dviejų paskambysim ir galėsit atsiimti klientą namo”. Nieko sau, galvoju, nepraeis ir pusmečio, o jau kompą atgausiu – greitai bičiukai dirba.

Kas keista pasirodė – kai paklausiau “kodėl, kai pirkau naujas dalis – jos buvo pristatytos per dieną?”, bet man kažką sumurmėjo, kad dabar atseit tokių maitinimo blokų nėra, reikia užsakyti ir laukti, kol atveš. Tačiau vėliau kažkodėl sugalvojo kitas priežastis – kad schema vis gi kitokia: iš vietinio garantinio dalys yra siunčiamos didmenininkui, kuris ir nusprendžia ką toliau veikti su tomis dalimis. Dėl tokių ilgų procedūrų viskas tiek ir užtrunka. Bet klausimas – ar turi nuo tokios schemos kentėti galutinis vartotojas? Kvepia gryna biurokratiją, kuri viską ir stabdo. Konkrečių pardavėjų čia nekaltinu, tikiu kad tokia situacija yra standartinė. Šiaip truputi pikta, ir atrodo nelogiška.

Neįkertu logikos. Vietiniai (iš mano garantinio) pažiūrėjo ir patys pamatė, kad tam tikra dalis yra tikrai sugedus. Toliau jie siunčia tą dalį didmenininkui, laukia kol dalis bus ten patikrinta ir gražintas pakaitalas (juk dažniausiai tai būna visiškai nauja dalis?). Bet kodėl negali man duoti kitos identiškos dalies iškart? Nors ir su užstatu. Jeigu didmenininko atsakymas bus neigiamas – t.y. kad gal dalis buvo sugadinta dėl mano kaltės ar dar dėl kažko, tai tegu jie pasilieka tą užstatą, nes vis vien šiaip ar taip tektų pirkti naują. Jei garantinė patikra praeina teigiamai – tai gražina pardavėjams tą dalį  ir parduoda kažkam kitam, arba atsikeičia vėl su manim, ir viskas. O dabar turi sėdėti ir laukti – kur logika?

Šiaip šį kartą dar pavyko susitarti, kad įdėtų laikiną maitinimo bloką, nors ir ne tokį galingą, bet iš esmės – kuriam laikui turėtų užtekti. Tačiau paleidus viską namie dar paaiškėjo, kad ir integruota tinklo plokštė liko “ne ryšio zonoj” – nei BIOS’e, nei prie Device’ų jos nebesimato. Taip kad, šį kartą į garantinį reikės siusti visą motininę, kurios laikiną pakaitalą kažin ar gausiu. Ir tada jau iš tikro laukia dvi savaitės prastovų.

Ar gal vis gi yra kokių teisininkų, ar šiaip rimčiau su tuo susidūrusių? Gal vis dėl to kažkiek įmanoma įrodyti, kad esi ne kupranugarius ir kad garantiniame paspartintų visą tą “taisymo” procesą? ;)

, , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Opera 10 Final artėja – arba kelelis tolimas, kelelis artimas

VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

OperaOpera vis intensyviau štampuoja Release Candidate’us (RC) – šią savaitę išėjo jau antrasis . Tokie tempai ne šiaip sau – rugsėjo 1d. Opera, kaip ir daugelis visokiausių kitų sričių atstovų, planuoja pradėti naują sezoną, išleisdama Opera 10 finalinė versija.

Kelias iki finalinės versijos nebuvo trumpas – Opera 10 Alpha 1 versija buvo išėjusi 2008-ų metų gruodį, o tam tikrų funkcijų kelias prasidėjo dar nuo Opera 9.5+. Praktiškai nuo to laiko ir tenka naudoti šią versiją – iš pradžių šiaip pabandžiau, o paskui atgal atsistatyti būtų buvę problematiška. Dėl ko taip ir laukiu kol išeis finalinė versija. ;) Tiesa, versijos nuo gan seniai stabiliai veikė ir lūžinėdavo ne dažniau nei įprastos stabilios (stable) versijos.

Kas naujo bus pristatyta Opera 10 – jei lyginti su Opera 9.5+, tai tiesa pasakius, man asmeniškai, kaip tikriausiai ir daug kam kitam, jau būtų sunku įvardinti. Nes visos tos naujovės jau kaip lyg ir ne naujovės – daugelis Operos vartotojų seniausiai išbandę ir sėkmingai naudoja gana stabilias Beta versijas (o kai kurie tas naujovės ir nuo Alpha versijų bandosi). Kaip pati Opera pristatinėja naujausias ir svarbiausias funkcijas galima susipažinti Opera 10 RC puslapyje.

Kaip nebūtų gaila, į Opera 10 finalinę versiją kol kas neįeis funkcija, kuri laikoma išties revoliucine – Opera Unite. Tiesa ši funkcija nebuvo įtraukiama ir į Beta versijas (buvo prieinama tik specialiose versijose). Todėl galima būtų numatyti, kad neįeis ir į finalinę. Labai jau netikėtai buvo pasirodžiusi ši funkcija – tai įvyko visai neseniai, ir kai Opera 10 buvo jau Beta stadijoje. Akivaizdu, kad reikia daugiau laiko, kad ištobulinti šią revoliucinę technologiją – ir, manau, čia Operai reikėtų paskubėti, nes iš to “revoliucingumo” gali nieko ir neišdegti (konkurentai nemiega).

, , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

MCPD: ASP.NET Developer 3.5 sertifikatas

- Rugp. 26, 2009, Tema: programavimas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

MCPDStengiames nestovėti vietoje, ir tą progą, paskui Microsoft Certified Technology Specialist sertifikatus, ant dienų pagaliau išlaikiau Microsoft Certified Profesional Developer (MCPD): ASP.NET Developer 3.5 sertifikatą. Turint daugiau noro, yra kur tobulėti ir toliau – .NET Framework 3.5 Windows Forms, Windows Presentation Foundation (WPF), ADO.NET ir panašiai. Tačiau nelabai už ilgo pasirodys .NET Framework 4.0, kas truputi atbaido norą taip skubiai tobulintis, nes, tikriausiai, atsiras nauji egzaminai – ir reikės arba laikyti naujus, arba atnaujinti (laikyti “upgrade”) senus.

CertificatesKas įdomu, tai pasirodo sertifikatų pristatymas jau yra už papildomą mokestį. Norint užsakyti sertifikatų pristatymą – microsoft.com siunčia į kažkokį tai “third-party” tinklapį, kur už pristatymą siūlo atsikratyti 9.95$ už vieną sertifikatą (ir po 0.99$ už kiekvieną papildomai). Anksčiau pristatymas ir visi kiti pribumbasai buvo įskaičiuoti į egzamino kainą ir Microsoft’as už tai neprašė nieko papildomai mokėti.

Tiesa dabar visus “popierius” galima tvarkytis elektroniniu būdu per MCP svetainę – atsisiųsti sertifikatus PDF/XPS formatu, atspausdinti, persiųsti darbdaviui ar kitiems partneriams, ir panašiai. Buvo tokia galimybė ir anksčiau, bet pagrindas kažkaip vis gi buvo “gyvi” sertifikatai, o el. paslaugos kaip priedas – o dabar atvirkščiai. Taip pat dar ne taip seniai elektroniniai sertifikatai nelabai atspindėjo tiesą (į rankas gavau kiek kitokius, nei buvo pasiekiami elektroniškai) – pavyzdžiui parašas vis dar buvo B. Gates’o, o ne S. Ballmer’io. Dabar jau viskas tvarkoje, ir galima apsieiti be popierinių variantų.

, , , , , , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Filmas “9-asis rajonas” (“District 9″), arba krevetės – irgi žmonės

- Rugp. 24, 2009, Tema: kinas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 2)

District 9Į filmą ėjau daugmaž suvokiant kas laukia, ir kažko per daug nesitikėjau – ir, tikriausiai, pavyko tinkamai nusistatyti, nes filmas tikrai patiko.

Tačiau įspūdžiai po filmo vis gi buvo dvejopi. Iš vienos pusės – kažkas originalaus, įtraukiančio ir verto dėmesio, bet iš kitos pusės – filmas sausokas, ir ne grynai pramogai. Kažkokių tai kontraversiškų idėjų jame ypatingai nėra, todėl aš pasakyčiau, kad filmas skatina ne protinį, o labiau emocinį suvokimą – gebėjimą pergyventi, užjausti. Iš fantastinių veiksmo (sci-fi action) filmų, kaip jį poziocionoja IMDB (plius dar drama ir trileris), dauguma pripratę laukti arba gryną veiksmą, arba būtent intelektualinius vingius, o ne spaudimą ant sąžines – “kokie žmonės žiaurus”. Gal dėl to šiek tiek ir yra tas nusivylimas.

Kitaip tariant, nors šį filmą ir pradėjo vadinti, kad jis taps būtent sci-fi klasika, bet aš išskirčiau labiau ne sci-fi dedamąją, bet dramos ar bent jau trilerio. Sci-fi dalykėliai – ateiviai, energetiniai ginklai, erdvėlaiviai ir kita – tai tik naujoviškos priemonės papasakoti apie tokius dalykus, kaip žmonių netolerancija, eilinio žmogaus nereikšmingumas, meilė galu gale ir panašiai. Nieko nesakau – tos priemonės puikiai tiko ir padėjo perduoti tinkamą atmosferą, tačiau tai nekeičia filmo esmės – “apie seną naujai ir kitu kampu”.

Filmą pagal tematiką būtų galima lyginti su Diena, kai sustojo Žemė. Tačiau filmo originalumas yra ne pačioje idėjoje ar siužete, bet pateikimo technikoje. Nelabai įprasta yra sėdėti kino teatre ir žiūrėti naujienų reportažą (iš kokio nors karšto taško Irake), kuris remtas realiais-fantastiniais įvykiais, kurių dar negalėjo būti, tačiau jie pateikiami kaip faktai. Tas pateikimas atrodo tikrai įtikinamai, ir rezultate tarsi įsilieji į tų įvykių atmosferą. Būtent tai ir yra stiprioji filmo dalis.

Filmo aktoriai taip pat nėra “žvaigždėti” – daugmaž Lūšnynų Milijonieriaus lygio, pririnkti vos ne iš identiškų lūšnynų. Toks filmo kūrėjų žingsnis dėl aktorių yra pagerbtinas. Gal tai ir nesuteiks filmui papildomo reitingo ir “žiūromumo”, tačiau tai dar kartą pabrėžia, kad filmo esmė yra gilesnė, nei įprasta, kai tenka išpūtus akis žiūrėti į Brad’o Pitt’o fizionomiją, ar į Angelina Jolie formas. Mažai žinomi aktoriai suteikia filmui daugiau realistiškumo, “dokumentalisticizmo” – kas ir yra režisieriaus Neill Blomkamp pagrindinis arkliukas.

Ir vis gi aš nepatarčiau prieš einant į filmą tikėtis kažko labai įspūdingo – filmas tikrai vertas dėmesio, bet gali nuvilti, jei tikėsitės per daug. Jis tiesiog šiek tiek kitoks, iš serijos “filmai ne visiems”. Tačiau ko ko, o veiksmo mano akimis buvo tikrai pakankama – antra filmo dalį pagal veiksmo kiekį galima nors ir su Transformeriais lyginti. Pradėjus žiūrėti šį filmą, geriau atmesti kažkokias pašalines mintis, atsipalaiduoti ir bandyti įsilieti į filmo įvykių atmosferą – ką padaryti, filmo pateikimo technikos dėka, turėtų būti nesunku. Tuomet filmas pasibaigs nespėjus ir įkvėpti.

Įvertinimai:


(Beje, įdomu kodėl ateivių veidai “užcenzuruoti”) ;)

, , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 2)

Šešių rankos paspaudimų teorija

VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Six_degrees_of_separationPerskaičiau kolegės shiny pasidejavimus apie feisbuko išdaigas ir prisiminiau tokia vieną įdomią teoriją – gal panašią ir feisbukis remiasi? Aišku, kai jis randa tavo geriausią kiemo draugą, su kuriuo taip smagiai žaisdavai kareivėliais ir kitokiomis mašinkomis, kuris išvis su niekuo nesusijęs (tik užsiregistravo veidoknygoje), ir apie kurį tu pats seniausiai pamiršęs – tai pažiūri į dangų, nusišypsai ir pamojuoji ranka Brother’iui.

Ta teorija net ir pavadinimą savo turi – “Šešių rankos paspaudimų teorija” arba “Six degrees of separation“. Kodėl būtent šešių? Kiek supratau, tai yra nemoksliškai-statistiškai išvestas skaičius – kažkurio tai iš bandymų suvidurkintas dydis. Teorijos esmė paprasta – visi  jūs pažįstat Baraką Obamą, Maiklo Džordano žmoną (buvusią), Schumacherio vaikystes trenerį – ir kitas įžymybes. Nežinojot? ;) Žinoma, pažįstat ne asmeniškai – o per šešis tarpininkus. Juk ne tiek ir daug, tiesa.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo šiek tiek neįtikėtina, bet racijos ir logikos tame tikrai yra. Taip pat kažkiek įrodyta moksliškai ar šiaip savaime susiklosčiusiais faktais. Pavyzdžiui, paminėtame wikipedijos įraše net minima apie feisbuko aplikaciją, kuri remiasi šia teorija. Su šia aplikacija buvo paskaičiuota, kad ~5 milijonus vartotojų skiria vidutiniškai 5.7 tarpininkai – kas eilinį kartą patvirtina teoriją.

Nenoriu girtis savo neįspūdingais ryšiais ar panašiai, bet galiu pabandyti pateikti pavyzdį, įrodantį šią teoriją, pagal save. ;) Pavyzdžiui, aš tikrai tikiu, kad “pažįstų” Obamą:

1 laipsnis. Dirbu su Microsoft technologijom ir esu susitikęs su Microsoft atstovais Lietuvoje.

2 laipsnis. Tegul su tais, su kuo aš buvau susitikęs, patys nebuvo susitikę su microsoft’ininkais iš Amerikos, tačiau atstovybėje dauguma tarpusavyje yra pažįstami (nėra tokia didelė ta atstovybė).

3 laipsnis. Kažkas iš tos atstovybės tikrai matėsi su Amerikos microsoftininkais.

4 laipsnis. Kas nors iš šių amerikiečių tikrai matė Steve’ą Ballmer’į ar Bill’ą Gates’ą (per kokį nors korporatyvą, pristatymą ar dar per belekur).

5 laipsnis. Ballmer’is ir Gates’as, jei ne patys asmeniškai matėsi su Obama, tai su kuo nors iš administracijos – tai tikrai.

6 laipsnis. KasNors iš administracijos matėsi su prezidentu.

Daugmaž taip aš įsivaizduoju tą teoriją. Pasigilinus, tai grandinė gal net ir trumpesnė galėtų gautis.

Kas dėl visokių skeptiškų įvertinimų, kaip pavyzdžiui -  “jeigu įsivaizduoti, kad kokiose nors Afrikose džiunglėse vis dar egzistuoja neatrasta gentys – tai visa teorija dužta į šipulius”. Teorijos šalininkai į tai atsako paprastai – “išimtys tik įrodo taisyklę”. ;) Taip pat, kaip jau minėjau, tas skaičius – šeši – yra suvidurkintas. Grandinės gali būti ilgesnės, gali būti trumpesnės.

, , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

XPS vs PDF

VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Kaip Microsoft’as moka reklamuoti savo produktus – visi žinom. “Internet Explorer 8″ – saugiausia naršyklė, naršyklių palyginimo lentelė, na ir XPS (Microsoftinis PDF’o konkurentas) žymiai geresnis už PDF’ą, savaime aišku. ;)

XPS vs PDFXPS vs PDF 2

Šaltinis microsoft.com, MCP puslapis.

, , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Windows 7Čia yra iš esmės ištrauka iš anksčiau skelbto ilgo įrašo apie Windows 7 užduočių juostą. Tiesiog aš norėjau daugiau dėmesio į tai akcentuoti, bet šis patarimas truputi pasimėtė “ilgoje įžangoje”, todėl archyvavimo ir SEO tikslais šiek tiek pasikartosiu atskirame įraše.

Kaip ir minėjau, gan nuo seniai naudojau ir labai pripratau prie dviejų stipriai palengvinančių darbą programų – Taskbar Shuffle ir Taskix. Programos praktiškai atlieka analogišką darbą, tiesiog vienu metu Taskbar Shuffle nepalaikė 64bit operacinės sistemos, dėl ko teko ieškoti alternatyvos, ir radau – Taskix. Programos visiškai “lengvos”, minimalistinės ir beveik nerija resursų, o savo darbą atlieka puikiai. Šios programos suteikia galimybė stumdyti užduotis užduočių juostoje ir uždarinėti tas užduotis vienų viduriniu pelės mygtuko paspaudimu (kaip tai yra dabar įprasta naršyklėse)  - ir viskas.

Deja, su Windows 7 šios programos kol kas dar neveikia. Ir nežinia ar veiks. Pagalvojus – gi smulkmena, bet aš be to nebegaliu. ;) Visi, ką prie to pripratinau – irgi žliumbia krokodilo ašaromis. Nors po Windows 7 išleidimo su nauja užduočių juosta jie turi ką žaisti – bando prisipratinti prie naujos elgsenos be visų tų senų middle-click’ų (su mintim, kad gal vis gi iš tikro patogu) – tačiau man vis vien trūksta seno gero Taskbar Shuffle’o ar Taskix’o. Ypač kai dabar vidurinis mygtukas elgėsi visiškai priešingai, nei pripratau – vietoj uždarymo – atsidaro. ;)

Šiaip ne taip radau vieną laikiną (tikiuosi, kad laikiną) sprendimą, kaip būtų galima apeiti vidurinio mygtuko standartinę elgseną ant Windows 7 – tai Taskbar Overlord. Šis dalykas veikia macro principu (parašytu AutoHotkey pagalba) – kas nėra nei patikimą, nei aplamai nieko gero. Kaip ten bebūtų – tai nors kažkiek veikia. Ne visada, bet veikia. Šiam momentui nieko geresnio surasti nepavyko.

Taip pat su įjungtu Taskbar Overlord,  spaudžiant kairiuoju mygtuku ant sugrupuotų užduočių – atsidaro paskutinis naudojamas langas. Standartiškai Windows 7 šiuo atveju po pirmo paspaudimo atsiranda atidarytų langų thumbnail’ai (esant išjungtam Aero – matomas tik plikas sąrašas!), ir tik po antro paspaudimo galima atidaryti reikiamą langą – tikrai nelabai patogu. Tačiau su šiuo dalyku galima gyventi ir nekeičiant standartinės elgsenos, nes yra kita funkcija: laikant ctrl klavišą ir spaudžiant mygtuką (ctrl+click) – atsidaro paskutinis atidarytas langas, o jei spausti kelis kartus – langai keisis eilės tvarka. Nors aš padaryčiau atvirkščiai: be ctrl – atsidaro paskutinis atidarytas langas, su ctrl – tegul rodo tą sąrašą ar dar kam ko reikia.

P.S.  šiame įraše nebekeliu diskusijų apie tai kokia bloga ar gera Windows 7 užduočių juosta. Tiesiog pasidalinau kaip man buvo patogu dirbti iki Windows 7, prie ko labai pripratau ir ko man trūksta naujoje užduočių juostoje. Ir kiek žinau, panašiai pripratusiu tikrai ne aš vienas. ;)

, , , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Ispanijos rinktinė – 2009-tų metų Europos krepšinio čempianato aidai avansu

- Rugp. 19, 2009, Tema: sportas
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Eurobasket 2009 logotipasAnt dienų buvo paskelbta galutinė Ispanijos rinktinė, kurį vyks į Europos krepšinio čempionatą Lenkijoje. Nors savo šalies negalės atstovauti Berni Rodriguezas, Jose Manuelis Calderonas ir atsistatydinęs Carlosas Jimenezas, tačiau talentų Ispanijos rinktinėje tikrai netruks. Sudėtis:

Pau Gasolis, Marcas Gasolis, Rudy Fernandezas, Ricky Rubio, Juanas Carlosas Navarro, Victoras Claveras, Felipe Reyesas, Carlosas Cabezas, Raulis Lopezas, Sergio Llullas, , Alexas Mumbru, Jorge Garbajosa.

Tiesą pasakius, likau apakęs – ant atsarginių žaidėjų suolelio praktiškai nėra ką sodinti, praktiškai visi verti startinio penketo. Apie šios rinktinės galimus rezultatus nieko nesakau – rezultatus lemia ne vien žvaigždžių kiekis komandoje. Tačiau pagal individualius meistriškumus Ispanijos rinktinė – neabejotina favoritė.

, , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Windows 7 – ar iš tikrųjų naujasis taskbar’as toks geras? [2 dalis]

- Rugp. 13, 2009, Tema: apžvalgos, pamastymai
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Windows 7 TaskbarPo netikėtai užpuolusio lyrinio nukrypimo apie skandalingąją Windows Vista, grįžtu prie Windows 7 naudojimo. Windows 7 judėjimas po IT pasaulį vis labiau įsibėgėja – ir jau ne tik laukimo stadijoje, bet ir, po Windows 7 RTM išleidimo, vis plačiau praktiniame naudojime. Aišku ir be nemalonių atradimų neapsieina.

Kaip jau žinoma, ir kaip labiausiai išreklamuota, pagrindinė (bent jau iš vizualios pusės) Windows 7 naujovė ir išskirtinis braižas – yra naujasis taskbar’as (užduočių juosta?), kuri apjungė ir senosios užduočių juostos funkcijas, ir quicklaunch’o, ir dar nemažai ką bando pasiūlyti valdant paleistas (ir nepaleistas) programas. Ši naujovė iš pirmo žvilgsnio visiems patinka – tikriausiai dėl to, kad visiems seniai pabodo senasis užduočių juostos funkcionalumas ir norėjosi kažko naujo. Juk nieko ypatingai naujo užduočių juostoje neatsirado nuo pat Windows 95, gal tik tiek, kad Windows 98 atsirado “quick launch” funkcija – nors, kad būti tikslesniam, net ne su Windows 98, o su Internet Explorer 4.

Pradėjus naudotis naująja užduočių juosta – vienareikšmiškai man buvo sunku įvertinti naują siūlomą funkcionalumą. Šią naujovę galima būtų palyginti  su prieštaringai iš pradžių vertinama Microsoft Office 2007 Fluent Ribbon (parinkčių juosta?) – naujoviška, graži ir iš pradžių labai neįprasta. Po kiek laiko, kai žmones apsiprato (ypač tie, kurie nėra labai konservatyviai  nusiteikę IT srityje – kaip visokios valstybinių įstaigų “bobutės”, kurios vos ne per prievartą verčiamos dirbti kompiuteriais) – suprato ir pradėjo vertinti iš ties nemenka Ribbon’o funkcionalumą.

Kalbant apie “nemenką”, neturiu omeny didelį-perteklinį funkcionalumą, o kaip tik – patogų, “kontekstinį”, kai funkcijos yra siūlomos tokios, kokių reikia (pagal programos supratimą). Nors kai kurių, rečiau naudojamų, dalykų iki šiol tenka ieškoti vos ne su žiburiu. Čia iš serijos, kai kažkas viską gražiai sutvarko, sudeda į savo vietas – ir nebeeina nieko surasti ten kur buvo. Patys Microsoftininkai dabar labai didžiuojasi Ribbon’o atradimų, žada ir toliau jį tobulinti ir kitaip vystyti. Tuo tarpu tokio tipo meniu juostas jau galima pamatyti ir ne tik Microsoft’o produktuose.

Kas dėl Windows 7 užduočių juostos, iš kurios tiek daug laukiama – aš ją nevertinčiau taip teigiamai (nors irgi tikėjausi kažko daugiau). Gal ir čia tiesiog reikia laiko apsiprasti. Visų pirmą dėl to, kad yra keli nelogiški dalykai, prieštaraujantis senai praktikai. Pavyzdžiui, nuo kada pelės vidurinio mygtuko paspaudimas ant tabo atidaro dar vieną naują tabą? Jau net pačiam Internet Explorer’yje šis funkcionalumas padarytas analogiškai kaip ir visose normaliose naršyklėse – tabai užsidaro, paspaudus ant jų su viduriniu mygtuku. Man dažniau reikia uždarinėti programas ar atidarytus failus, nei atidarinėti naujus – nauji failai/tabai atidaromi dažniausiai kitais būdais (iš failinės sistemos, per “File -> Open”, ir panašiai).

Taip pat, jei atidarytos kelios vienodos programos, pagal nutylėjimą užduočių juostoje jos yra sugrupuojamos į vieną mygtuką. Toliau, kad pasirinkti vieną iš jų reikia paspausti du kartus – vieną, kad išsiskleistų grupė, ir antrą, kad pasirinkti norimą. Nuo kada tam, kad įjungti norimą programą iš užduočių juostos, reikia maigyti po dešimt kartų? Programų pavadinimų teksto slėpimas užduočių juostoje (rodomos tik ikonėlės) – taip pat ginčytinas privalumas. Gal MacOS’o mėgėjams tai atrodo labiau įprasta, bet man tai nėra labai patogu.

Kitas faktorius, kad prisipratinti prie naujosios užduočių juostos reikia ne tik vartotojams, bet ir programų kūrėjams. Nes naujoje užduočių juostoje yra kelios naujovės, kurias gali išnaudoti kitos programos – vidinių tabų programoje palaikymas (naršyklių, teksto redaktorių tabai), neseniai (recently) atidarytų failų istorijos palaikymas, patogesnis naujų tabų atidarymas ir panašiai. Šiam momentui tas naujoves palaiko beveik tik Microsoft produktai – Microsoft Office aplikacijos, Internet Explorer ir panašiai. Nors kažką girdėjau ir apie Firefox’o įskiepius, taip pat ir Google Chrome savo beta versijose kažką jau pradeda su tuo daryti.

Reikia truputi laiko – ir šis funkcionalumas bus prieinamas daugelyje programų. Integruoti jį – tikrai neturėtų kūrėjams užimti daug pastangų. Bet, kad naujosios užduočių juostos potencialas atsiskleistų pilnai – net ir tų kosmetinių prisiderinimų gali neužtekti. Čia jau reikia labiau visą valdymo ir programų junginėjimo vieningą koncepciją išmąstyti šiek tiek per naują, ir kad visos programos išnaudotų tą potencialą identiškais būdais. Nes kas buvo tobulinta nuo 95-tų Windows’ų čia ne visur tinka. Žodžiu, reikia laiko.

Mano užduočių juosta

Viskas, ką aš aprašiau aukščiau, yra standartinis Windows 7 funkcionalumas pagal nutylėjimą. Laimei visokie standartiniai quicklaunch’ai niekur nedingo. Todėl, po visų eksperimentų, paėmiau aš ir išjungiau visus tuos grupavimo navarotus, parsisiunčiau mano mylimą TrueLaunchBar, be kurio jau velnias žino kiek metų gyvent nebegaliu – ir rezultate ne kažin kas ir liko nuo tų Windows 7. Vizualiai ta pati Windows Vista, tik kad su padidintomis (32×32) ikonėlėmis užduočių juostoje (galima naudoti ir mažas).

Kol kas normaliai nepavyko paleisti tik man priimtino “vidurinių pelės mygtuko poelgio” – kad programos užsidarinėtu, spaudžiant ant jų šį mygtuką. Anksčiau aš tam reikalui naudojau Taskbar Shuffle arba Taskix. Ir ant tiek pripratau prie to dalyko, kad be jų dabar jau labai sunku. Radau tik vienintelį dalyką, kaip būtų galima apeiti vidurinio mygtuko lygą ant Windows 7 – tai Taskbar Overlord. Šis dalykas veikia macro principu (parašytu AutoHotkey pagalba) – kas nėra nei patikimą, nei aplamai nieko gero. Kaip ten bebūtų – tai nors kažkiek veikia. Ne visada, bet veikia. Šiam momentui nieko geresnio surasti nepavyko.

Tai tiek pamąstymų apie vieną pagrindinių Windows 7 vartotojo sąsajos naujovių. Geras tas dalykas ar ne – spręsti ir naudotis jums. O aš vis dėl to lieku prie nuomonės, kad vystyti tą dalyką gal ir reiktų toliau, tačiau mano kasdieniniam darbui jis dar yra per žalias ir prieštaraujantis ilgainiui suformuotiems įpročiams.

, , , , , , , , , , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Microsoft boot screenNesu labai didelis Windows Vista priešas – viskas man ten padoriai sukosi virš dviejų metų ir jokių bėdų nemačiau – Windows’ai kaip Windows’ai, ir tiek. Matyt PIBCAK‘as irgi nemaža įtaka turi – pradeda naudotis visokie neišprusę juseriai nuo ankstyvių alpha-beta versijų, dar su praeito amžiaus kontuperiais – ir viskas jiems stabdo, lūžinėja, ir visaip kitaip verčia keiktis. Kaip ten bebūtų, manau, kad Vista savo durną šlovę užtarnavo pagrinde ne dėl techninių dalykų, o dėl marketingo ir psichologinių faktorių.

Kaip gyvas pamenu, kad Windows XP pradžia buvo vos ne identiškai bloga, tačiau Windows Vista atsiradimo metu jau visa IT rinka buvo gan stipriai kitokia – viskas sparčiai socializavosi-demokratizavosi, webdunulizavosi, Google’zavosi, Macintoshavosi ir panašiai. Tačiau Microsft’as su savo Vista vis dar bandė atrodyti galingu, nepriklausomu monopolistu, kuriam viskas galima. Kas iš to gavosi? – Bill’as Gate’as paliko savo postą. Nu gerai, gal ne visai dėl to jis tą savo postą paliko. ;)

Bet kokiu atveju nieko gero iš to Microsoft’ui vis vien nebuvo, ir, manau, ta pamoka Microsoft’ui išėjo į naudą – buvo apie ką pamamastyti dėl savo įvaizdžio ir naujųjų IT rinkos tendencijų. Rezultate Vista gavosi tarsi lūžio taškas, tačiau plačiuoju mastu šie Windows’ai liko labiau už to lūžio taško – senoje atkarpoje, o ne naujos kartos pradžia.

Neseniai jau rašiau, kad pastaruoju metu Microsoft’o požiūris stipriai pasiketė. Jau jie pripažįsta ir net nebijo dalyvauti socialiniuose tinkluose (pavyzdžiui Facebook, Twitter). Nauji web-projektai webdunulizuojasi – pradžioje šiek tiek nevykęs, bet evoliuciškai svarbus, Live Search, dabar vis labiau apsukas didinantis Bing. Naujų projektų yra ir daugiau, ir ne tik internetiniai. Pavyzdžiui, dar vienas Microsoft’o lūžio taškas, prieštaraujantis seniems ir stipriems principams: tokiuose projektuose, kaip SharePoint 2010 oficialiai ir pilnai bus palaikomas Mozilla Firefox; atviro kodo (open source) Hyper-V integracijos komponentų išleidimas Linux sistemoms; Microsoft pripažino Linux sistemas kaip savo konkurentą ir panašiai.

Kalbant apie Microsoft’o demokratizaciją – įvykis, dėl Windows 7 E versijos – nesiskaito. ;) Microsoft’as parodė, kad vis dėl to, atsiprašant, turi kiaušus – viskam yra savo ribos. Nors iš pradžių ir buvau Euro sąjungos pusėje – galvojau, kad taip ir reikia tam pasipūtėliui Microsoft’ui. Tačiau likau sužavėtas paskutiniuoju Microsoft’o žingsniu, dėl kurio pajutau jam kažkokią tai naujovišką pagarbą. Nors, tiesa pasakius, ypatingai nesigilinau kuo ten viskas baigėsi ir ar jau iki galo baigėsi.

Na, daug apie Vistos nesėkmes nenoriu išsiplėsti – jau ir taip daug apie tai per visokiausius galus rašyta ir šnekėta. Sakau nenoriu, bet jau išsiplėčiau. Et, nemoku trumpai rašyti. ;)) Teks palikti kitam įrašui apie tai, ką norėjau parašyti, kas liečiasi Windows 7 naudojimą.

, , , ,
VN:F [1.9.22_1171]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)
  • Puslapis 1 iš 2
  • 1
  • 2
  • >

Paieška

Archyvas

  • 2012 (1)
  • 2011 (9)
  • 2010 (43)
  • 2009 (97)