Birželis, 2009
Star Wars kitaip, arba Eilinis Džedajaus Sugrįžimas (pasiilgot?)
Esu senas Žvaigždžių Karų (Star Wars) visatos didelis ne taip, kad fanatas – greičiau mėgėjas. Bet didelis. Iš pradžių, dar vaikystėje, kažką mačiau kino teatre – nors ir nieko neprisimenu ką ten mačiau. Paskui žiūrėjau per juodai-baltą Šilelį trijų serijų ciklą per Videokauką (Rolando Maskoliūno). Vėliau išleido 20-metines atnaujintas Žvaigždžių Karų versijas – kurias žiūrėjau per video-magnetofoną (kažkada ir tokie prietaisai buvo). Daugmaž tuo metu taip pat pasirodė ir naujas – Pirmas Žvaigždžių Karų Epizodas (Star Wars: Episode I – The Phantom Menace), kurį vieną kartą taip pat spėjau pažiūrėti per “magę”. Na, o vėliau jau prasidėjo divIksai, sidi, dividi ir kitokie abrikosai, per kuriuos kelis epizodus pažiūrėjau dar kažkiek kartų.
Paskutinį epizodą (Star Wars: Episode III - Revenge of the Sith) jau buvo galimybė pažiūrėti kino teatre. Po šio epizodo ir vėl dar kartą visus kitus epizodus teko peržiūrėti, nes PAGALIAU atsirado galimybę visą tą epopėją sujungti į vieną visumą – to Star Wars’ų gerbėjai laukė jau kelis metus.
Štai tokia trumpai-vidutiniškai-ilga įžangą į tai, kad gerbiamasis Džedajus ir vėl grįžta! (Šitoje vietoje turėtų pasigirsti žaliojo neoninio lempo-kardo bžui-bžui garsas ir piktojo-raudonojo-džedajaus raudonų akių blykštėlėjimas tamsoje). Ir pagal viską greitu laiku vėl teks peržiūrinėti visus epizodus.
Kur jis, nafig, grįžta? – paklausite Jūs – juk Darth Vader’is demistifikuotas, Imperatorius sėkmingai numestas pasikrauti nuo branduolinio reaktoriaus, galaktikoje vyrauja taika-družba-ževačka. O grįžta jis vieno tikrojo Žvaigždžių Karų visatos fano Adywan dėka, kuris liko žiauriai-nemaloniai nustebintas Darth Vader’io ružavą neonkę paskutiniojoje Karų versijoje. Todėl spjovė, patrynė rankom, surado dar vaikystėje močiutes padovanotą spalvotųjų flomasterių rinkinį ir ėmėsi photošopinti.
Koks gi šio gerbiamo tapytojo nuopelnas? Jis totaliai perdirbo visus efektus, panaikino daugybę klaidų (šešeiliai ne į tą pusę, operatoriaus kamera atspindyje, Čiubaka su pamirštais nusivilkti MaikloDžordno marškinėliais, kraujo pėdsakai iš rankos nukirstos lightsaber’iu – ir panašius “bugus”). Visas pakeitimų sąrašas yra surašytas aukščiau pateiktoje nuorodoje į forumą, ir taip pat vizualiai visus pakeitimus galite pamatyti galerijoje. Keletas pavyzdžių:
Aš likau tikrai nustebintas ir sužavėtas padarytu darbu, ir jau siunčiuosi trailerį. Kažin ar patys Lucalfilm’o montažininkai padarytų geriau – daugelis to pradėjo abejoti.
Kas būtų, jei paroje būtų 28 valandos, arba planas-chuliganas
Turbūt kiekvienas iš mūsų nors kartą gyvenime verkė, kad 24 valandų per parą nifiga neužtenka – reikia rinktis tarp mokslų, tarp darbo, gyvenimo.. o gal tiesiog atsisakyti miego? ;)
Juokai juokais, bet yra gan stipri argumentais pagrįsta teorija apie tai – kaip prailginti parą ir padaryti ją 28 valandų. Teorijos autoriai užduoda tokius mums visiems artimus klausimus: neišsimiegate, nes keltis reikia per anksti? nespėjate skirti daugiau laiko savo pramogoms/darbams/šeimai, kai staiga pradeda vakarėti? einate vėlai miegoti, nes nebuvote pavargę ir laiku vakare nenorėjote miego?
Toliau jie siūlo prailginti parą iki 28 valandų, kas praktiškai atsakytų į tuos aukščiau iškeltus klausimus. Kaip tai gautųsi matematiškai? Paprastai, kaip dukartdu – savaitėje yra 7 dienos po 24 valandų, arba galėtų būti – 6 dienos po 28 valandas. Darbo savaitė sudarytų 4 dienos, o savaitgalį 2 dienos (arba iš viso 56 valandos) – vuuhuu, savaitgaliai būtų ilgesni. ;) Įdomiausia dalis yra tai, kad jūsų miegas ar darbo laikas nepriklausytų nuo saulės padėties (grafikas kažkiek matosi paveiksliuke). Kitaip tariant, vieną dieną jus miegate kol tamsu, kita miegate kai jau švinta, o gali gautis ir taip, kad dirbti teks per naktį (nors gal tai jau kitaip vadintųsi).
Kaip jau sakiau, yra šioje teorijoje ir tikrai prasmingų dalykų, ji tikrai ne šiaip sau iš piršto laužta, nes čia tikrai viskas gerai apskaičiuota. Iš kur susitaupo tiek laiko? Juk nenukenčia nei jūsų miego kasdieninis laikas, o savaitgaliai net ir pailgėja. Laikas susitaupo natūraliai, nes vienos (septintos) dienos visokie pasiruošimo darbai iškrenta iš jūsų grafiko – t.y. vienu kartu mažiau ruošėtės į darbą, mažiau pietaujat, grįžinėjat namo ir panašiai. Žodžiu, šioks toks fintas ausimis, bet logikos visame tame tikrai yra.
Paveiksliukas paimtas iš www.teleread.org
Gal ir nesu labai didelis knygų ryjikas – gilioje vaikystėje kelias knygas buvau skaitęs net kelių mėnesių bėgyje (gal net iki metų). Tačiau kaip ten bebūtų, knygas kaip pačias vertinu ir gerbiu, ir perskaityti keletą puslapiukų prieš miegą, laukiant kavinėje kol atneš pietus, arba kokioje nors kitoje “šventoje vietoje” – garbės reikalas, kurio dažniausiai nepraleidžiu. Kadangi paminėjau tokias vietas, kur vieną ir tą pačią knygą (žinau yra ir tokių, kurie skaito skirtingas knygas priklausomai nuo dislokacijos vietos) tampyti kišenėje yra problematiška – todėl papasakosiu kaip kitaip galima skaityti knygas. Kalba, žinoma, eina apie elektronines knygas.
Neseniai CreAtive rašė apie naująjį Amazon Kindle DX knygų skaitytuvą ir su tuo susijusi artėjanti popierinių knygų galą. Deja šis prietaisas skirtas tik JAV rinkai. Tačiau el. knygų skaitytuvai, gal ir mažiau žinomi, bet jau prieinami ir Lietuvoje – Šilas aprašė HanLin eReader V3 skaitytuvą.
Pirmą kartą apie tokius prietaisus išgirdau ir susidomėjau gana seniai. Gal tokio tipo prietaisai yra iš ties naudingi ir labai patogūs, bet aš kol kas vis vien žiūriu į juos gan skeptiškai. Visų pirma, man atrodo nelogiška jų kaina. Jų savikaina gal ir atitinka realybe, bet, kai už panašiai pinigų išeina normalus delninukas arba net vis populiarėjantys netbook’ai, kurie turi daug didesnį funkcionalumą – tai pirkti elektroninių knygų skaitytuvą tiesiog nekyla ranka.
Antras dalykas, kuris man taip pat yra svarbus – šie prietaisai kuriami taip, kad būtų kuo labiau panašesni į knygas, t.y. kad skaitant juos būtų panašūs pojūčiai kaip ir skaitant tikrąsias knygas. Rezultate gaunasi taip, kad ir šių prietaisų dydžiai ne daug kuo skiriasi nuo tikrų knygų, o tai reiškia, kad jiems galioja tai, ką įvardinau aukščiau – darosi sudėtinga visuomet nešiotis su savimi. Taip, prie tokių prietaisų komplekte dažniausiai būna visokie dėklai ir kiti pričindalai, bet padėties tai ypatingai negelbėja, bent jau mano akyse.
Padėtį gelbėja kitas – tikrai mobilus prietaisas, kuris iš tikro dažniausiai būna kažkur kišenėje. Kalbu apie mobiliuosius telefonus. Šiuo elektroninių knygų skaitymo prietaisu naudojus jau gan ilgai. Skaitau pagrinde grožinę literatūrą, o ne techninę, kurioje būna visokių grafikų, schemų, lentelių ir panašiai (nors, jei turėčiau galimybė, tai ir techninę taip skaityčiau). Grožinei literatūrai skaityti pilnai užtenka vien tekstinio formato.
Labai mandro mobiliako tam reikalui nereikia. Užtenka java-appletų palaikymo, o jei smartphone’as su kokiu nors Symbianu ar kitokiu Androidu – tai išvis valio civilizacijai ir aukštosioms technologijoms. Aišku dar patogiau būna, jei skaitymo ekranas yra didesnis. Pirmas mano skaitymo aparatas buvo Sony Ericsson k700 su gan primityviu ekranu (176 x 220 rezoliucija). Dabar turiu šiek tiek didesniu ekranu, ir šiaip protingesni, kad ir softą geresnį įmanoma surasti. Šiuo metu naudoju QReader aplikacija Symbian’ui (S60 3rd Edition) ir, galima sakyti, pilnai patenkintas.
Beje tiems, kurie nori mėgautis literatūra lietuvių kalba, yra dar gan ne maža problema pereinant prie elektroninių knygų – lietuviškų knygų elektroniniu formatu tikrai nėra tiek daug, kaip pavyzdžiui anglų arba rusų kalbomis, kuriomis galima surasti praktiškai bet kokią knygą. Gal tai ir laikina, gal ir su popierinėmis knygomis panašių problemų būna, tačiau tendencija tokia tikrai yra. Kuzmarkis.lt pasiūlė tam reikalui įkurti slaptą eknygų mėgėjų būrelį – kviečiu ir Jūs prisidėti prie elektroninių knygų populiarinimo Lietuvoje, jei tai tikrai domina. ;)
Microsoft Certified Technology Specialist sertifikatai
Sutrumpintai – MCTS, bet šustriau skamba pilnai – Microsoft Certified Technology Specialist. ;)
Neseniai išlaikiau pirmuosius man reikiamus Microsoft egzaminus - “[70-536] TS: Microsoft .NET Framework 2.0 – Application Development Foundation” ir “[70-562] TS: Microsoft .NET Framework 3.5, ASP.NET Application Development”.
Šiandien pagaliau gavau du laiškus – tiesiai iš Steven’o Ballmer’io rankų. Jis net pasirašė ant poros popierių ir sakė: “jei ką, tai tu, šita, – skambyk man”. Jei kas ne v kurse, tai Steven Ballmer dabar užima Bill’o Gates’o kėdę – t.y. pasirašinėja visokių programuotojų (ir ne tik jų) sertifikatus, palaiko ryšį, nu ir dar keletą milijardų žalių prilaiko.
Laiškai buvo du (nežinau kodėl nesugebėjo sutalpinti į vieną dviejų popieriaus lapų). Štai kaip atrodė: … (toliau)
Filmas “Taken” (2008), arba Slaptiagentai Irgi Verkia (ir laužo kaulus)
Filmas tikrai paliko įspūdį ir šiaip tikrai yra vertas dėmesio veiksmo filmas, bent jau vieną kartą pažiūrėti, tai tikrai verta. Pavadinčiau šį filmą geriausiu 2008 metų veiksmo (gryno veiksmo) filmu. Aišku, ir be kabliukų neapsiėjo. Ko šitam filmui iš tikro trūksta, tai idėjos ir siužeto. Pats siužetas iš esmės nėra nei naujas, nei kažkuo aplamai ypatingas. Pavogė dukrą – tėtis puola gelbėti – happyendas. Štai ir visas siužetas. Kas vaikystėje matė, pavyzdžiui, kokį nors “Commandos” su terminatoriumi-Švarcu, statyta prieš ~20 metų – tai tikrai pamatys analogijas.
Rezultate filmas iš siužeto pusės net šiek tiek prailgo – kelis kartus jau beveik buvo pasiektas tikslas, bet vis truputi pavėluojama ar šiaip nepasiseka – ir vėl veiksmas persikelia į kitą vietą toliau, pagal gan linijinę ir numatomą grandinę. Susidaro šioks toks įspūdis, kad filmas vietomis nenatūraliai prailgintas, nors ir taip yra palyginus ne ilgas (kas net su jo linijiniu siužetu yra greičiau pliusas). Ant galo susidarė įspūdis, kad filmo “įdomumo/įtampos kreivė” vystosi ne iš apačios į viršų, o atvirkščiai – pradžioje sudomina tas kietas bičas savo kietais veiksmais, o kuo toliau į mišką, tuo labiau partizanai valgyt nori.
Yra žmonių kam siužetas net patiko – … (toliau)
Opera 10 kalbos tikrinimas (redaguota: 2010-01-22)
Opera nuo 10-tos beta versijos palaiko kalbos tikrinimą (angl. spellchecking). Nors gan seniai naudoju Opera 10 (dar nuo ankstyvų alpha versijų), bet kalbos tikrinimo malonumus pradėjau patirt tik nuo tada, kai pradėjau rašyti blogą. Dabar šis funkcionalumas man tikrai labai praverčia, ir jau nebegaliu suprasti, kaip galėjau be to gyventi anksčiau. ;)
Taigi, kaip sudiegti norimos kalbos žodynus kalbos tikrinimui į Operą?
Pirmas būdas
Papildomas kalbas galima sudiegti iš pačios Operos. Spaudžiame bet kokio puslapio formoje (mums reikiamą kontekstinį menių pamatysit tik kokiam nors teksto įvedimo lauke) dešinį mygtuką ir surandame ką nors panašaus į Dictionaries -> Add/Remove dictionaries. Jei Dictionaries nėra – tai reikia pažymėti varnelę Check spelling, iš to paties kontekstinio meniu. Surandame mums reikiamas kalbas, spaudžiame OK ir vykdome tolimesnes visiems aiškias instrukcijas.
Jeigu nerandame norimų kalbų, tai jums reikia atnaujinti dictionaries.xml failą, kurį reikia įdėti į tą patį katalogą, kur ir kalbos žodynus (diegiant žodynus antruoju būdu, žr. žemiau). Pagal idėją, šis failas turi ir taip būti po švaraus Operos įdiegimo, bet jei neturit – tai galit parsiųsti iš čia.
Antras būdas
Jei nepavyko pirmas būdas, arba neradote reikiamos kalbos, arba norite įdėti kokios nors specifinės kalbos žodyną, tada bandome taip:
- Opera kalbos tikrinimui naudoja OpenOffice žodynus – nueiname ir parsisiunčiame mums reikiamų kalbų žodynus;
- išpakuojam parsiųstus žodynus į “Dictionary” katalogą Operos “Profile” kataloge (bus kažkas panašaus į “C:\Users\UserName\AppData\Roaming\Opera\Opera\dictionaries” arba “C:\Documents And Settings\UserName\Application Data\Opera\Opera\profile\dictionaries”, kokiam nors Linux’e kažkur irgi turėtų būti toks katalogas);
- perkraunam Opera.
Sudiegus kalbų žodynus (nesvarbu kokiu būdų), dar kartą spaudžiame bet kokio puslapio formoje, einame į Dictionaries ir turėtume pamatyti mūsų sudiegtas kalbas. Pasižymime norimą, ir vualia – Opera pradeda braukti piktai raudona linija mūsų žioplas klaidas. Nepergyvenkite – po tokio tikrinimo klaidų tikrai liks pakankamai, kaip gramatinių, taip ir loginių. Todėl perskaityti, ką parašėte vis vien reikės.
Safari 4 Final (naršyklių holywar tęsiasi)
Neilgai laukiant po Opera 10 Beta, pasirodė ir Safari 4 finalinė versija. Kalbėsiu apie Windows versiją, dėl Mac’ų nežinau – ten ir taip visuomet Safari buvo.
Iki šiol kažkada, jau gan seniai, bandžiau vieną iš pirmųjų bugovų betų (jau gal kokie metai nuo to praėjo?) – kuri tikrai jokio gero įspūdžio, apart bugų ir lužinėjimų, nepaliko. Ši versija buvo išėjusi, kai dar nebuvo netikėtai išėjęs Google Chrome (kurio išėjimas vėliau, kaip išsiaiškins, tikrai turės savo įtakos ne tik Safariui, bet ir kitoms naršyklėms).
Po gan ilgo laiko (prieš keletą mėnesių) tarpo buvo išėjus jau daug stabilesnė Safario Beta versija, kuri jau iš tikro turėjo kuo pasigirti. Visų pirma ir veikė stabiliai, ir šiaip naujoviškų pribumbasų turėjo, o kas svarbiausia – žiauriai greitai veikė (bent jau kas liečiasi puslapių vartimą, ypač su kruvom javascripto ir kitokiais Ajax’ais). Viskas tai naujojo Nitro varikliuko dėka. Ir tai yra tikrai ne tušti žodžiai (testavimai buvo atlikti dar su Safari 4 Beta versija).
Būtent po šios Safario Betos mano pradėjo atrodyti, kad Chrome’as tikrai padarė gan stiprią įtaką Safariui (o gal čia atvirkščiai buvo, tik chronologiškai kitaip gavosi, o gal čia taip ir turėjo gautis). Tačiau mano akimis Safari 4 man paliko didesnį įspūdį nei Chrome’as. Taip, Safari šiek tiek “sunkesnė” naršyklė, bet greičio atžvilgiu – tai ne tik nenusileidžia, bet vietomis gal net ir pranoksta Chrome’ą. Chrome’as – vietomis yra per daug minimalistinis. Na, tuo Google’as iš esmes ir siekia.
Kaip ten bebūtų, nors Opera 10 jau gan seniai surenka 100/100 taškų Acid3Теst’e, palaiko HTML5 ir naujus CSS effectus (nerašo ar griežtai pagal standartus) ir kitus abrikosus - tačiau Safaris 4 yra tai padaranti pirmoji stabilios versijos naršyklė. Kas konkrečiai pasikeitė po paskutinės Beta versijos, nelabai pastebėjau, pagrinde tie patys pagrindiniai navarotai – Top Site, Cover Flow, pašustrinta History, bet ir ta Beta jau buvo gan stabili. Tik ir tereikėjo laukti kol bus pataisyti keli stabilumo bugai ir kol užsifinalins. Pilnas Safari4 navarotų ir pribumbasų sąrašas yra net iš 150 featere’ų – matyt Apple’as nori paimti kiekiu.
Manau situacija dar pasikeis po FireFox 3.5 išėjimo, kuris irgi žada naują ir greitą varikliuką, po ko visokiems Chrome’ams ir Safari’ams gali vėl tekti tenkintis antroju planu. Tačiau kaip dabar bebūtų, FireFox’as 3.5 ar tai prasmingai, ar tai natūraliai – bet vėluoja. O aš, kaip senas ir lojalus Operšikas, vis vien lauksiu (ir tikiu – sulauksiu) paspartintos pagal paskutinius naršyklių holywar’o mados klyksmą – Operos, kodiniu pavadinimu Carakan. ;) Lygtais kažkada buvo šnekėta, kad tai ir bus Opera 10, tačiau kol kas didelės spartos pakitimo nepasijautė (lyginant su Chrome, Safari 4) – todėl tikėkimės vėliau dar sulauksime ko trokštame. ;)
Šiokia tokia išvada: jei Google Chrome yra konkurencinga naršyklė, tai Safari 4 – manau dar labiau konkurencinga, ypač kai dar turi Mac’ų segmentą.
Mano žiūrėti filmai
Kadangi jau pradėjau rašyti apie filmus (o apie juos žadu rašyti ir ateityje), tai pasidomėjau ar nėra kokio nors IMDB plugin’o wordpress’ui, kuris leistų reitinguoti filmus ir susieti juos su IMDB. Visiškai ko norėjau – neradau, bet radau vieną neblogą daiktą – WP Movie Ratings. Po šiokio tokio apdirbimo rašpiliu, tas daiktas visai tiko mano reikmėm.
Pasinaudojus šiuo plugin’ų surašiau ir sudariau savo žiūrėtų filmų biblioteka – Mano filmai. Prie filmų yra nuoroda į filmą IMDB bazė, mano įvertinimas, kai kur trumpa mano reziumė, o kai kur bus ir nuoroda į detalesnę apžvalgą. Iš esmės viskas ką ir norėjau. ;)
Filmai, žinoma, ne visi kuriuos mačiau – tiesiog tie, kuriuos žiūrėjau neseniai, kurie paliko įspūdį (gerą ar labai blogą), arba tiesiog kuriuos netyčia prisiminiau. Ateityje gal pridėsiu daugiau savo nuomonių ir apžvalgų prie šių filmų.
Filmas “Terminator 4″, arba Čeburginatoriaus Sugrįžimas Keturi
Pažiūrėjom Terminatorių 4, arba liaudiškai – Čeburginatorių. Ypatingai neužkabino, kaip iš visagalio Batman’o (Christian’o Bale’o) tikėjausi kažko daugiau. Dar kažkaip iš pradžių galvojau, kad ir režisierius tas pats – Chris Nolan, kuris režisavo abi naujojo Batman’o dalis ir The Prestige‘a (kurį ypatingai vertinu), bet pasirodo prie Čeburginatoriaus C. Nolan’as vis dėl to neprisidėjo, kaip ir Terminatoriaus papakarlas – James Cameron. C. Bale’as man jau pradėjo patikti gan seniai – dar nuo Equlibrium‘o. Ir patinka ne vien dėl to, kad tiesiog gerai pavaro, kad bėgu į visus jo filmus. Patinka dėl objektyvių priežasčių – nes patiko keli iš eilės matyti filmai su juo.
Grįžtant prie pačio Čeburginatoriaus, tai nesu šios epopėjos didelis fanas. Pirmieji du Terminatoriai gal ir yra savo laiku kultiniai filmai, bet dabar man juos žiūrint – nelabai kokių nostalgijų kyla. Atrodo kaip eiliniai lakstyk-žudyk-nugalėk filmai. Tik tiek, kad net ir dabar gan šiuolaikiškai tos dvi dalys žiūrisi (pavyzdžiui lyginant su trečiuoju Terminatoriumi). Trečia dalį aplamai vis dar nepabaigiau žiūrėti. Buvau pradėjęs žiūrėti, paskui kažkaip nutruko žiūrėjimas, o daugiau vis neprisiruošiu pabaigti vien tam, kad varnelė pažymėti.
Tačiau iš ketvirtos dalies tikėjausi, kaip jau sakiau, kažko daugiau ir, kas svarbiau, kažko naujo šioje epopėjoje. Nes pasikeitė ir režisierius, ir aktoriai, ir.. nepatikėsit, bet šiame Terminatoriuje nėra net gerbiamo Kalifornijos gubernatoriaus, aka Švarco. Nors vienoje vietoje žiūrovus beveik privertė patikėti, kad Švarcas vis dėlto sudalyvavo ir šioje Čeburatoriaus dalyje – o kaip gi T-800 kitu veidu nei Švarcas. Pasirodo tai buvo tik pigi “poddelka”.
Eilinį kartą grįžtant prie pačio filmo, tai … (toliau)
Hello, world arba kaip vsio начаналось
Gulėjau rytoj apie 28-tą valandą pietų, ir pagalvojau, kad galvoti yra smagu – nu, tai paėmiau ir dar kartą pagalvojau. O pagalvojau, kad pagaliau pribrendo laikas pasirūpinti savuoju “gyvu žurnalu”, tinklarasčiu arba tiesiog liaudiškai-internetiškai – BLOG’u.
Kaip aš ėjau prie šito? Šiaip tai daugmaž visada turėjau norą dalintis savo mintimis su plačiuoju internetu. Tai IRC/ICQ visokie buvo ir ten išsiliedavai, tai kokiam forume savo trigrašį įpaišydavau, tai dar kur nors – bet viskas tai buvo gilioje jaunystėje ir to ne visada užtekdavo, nesijausdavai kažkokiu tai konkrečiu vienetu.
Kažkada seniau aš irgi buvau pasikūręs savo šiokį tokį internetinį projektuką. Buvo tai apie 2003 metų pabaigoje (kaip pagalvoji, tai nei seniai, nei neseniai, bet kaip ten bebūtų visgi virš 5 metų praėjo). Gyveno tas projektas apie metus aktyviuoju gyvenimu, ir paskui, kai galutinai aptingau ir baigėsi entuziazmas, tai dar kokius 1-2 metus šiaip voliojosi, niekam nereikalingas ir užmirštas.
Atrodė tas reikalas taip:
Tais metas pasaulinė BLOG’osfera, jei gerai pamenu, tik pradėjo vystytis, o Lietuvoje tai ir aplamai nelabai pamenu, kad kažkas jau pasivadintų tuo egzotišku pavadinimu – weBLOG’as. Tada niekas nesuprasdavo kas tai per abrikosai tie BLOG’ai ir su kokiu padažu jie valgomi, visi turėjo savo tiuninguotus, animuotus “houmpeidžus” ir buvo laimingi. Na, šiaip tuo metu gal jau ir toliau internetinė bendruomenė buvo pažengusį, visgi nebe akmens amžius jau buvo – bet vienas kitas šustrai-kietas animuotas gif’o-flash’inis mygtukas vis gi pasitaikydavo.
Mano projektas irgi buvo baisiai … (toliau)
-
Mane galima rasti:
