Filmų RSS RSS Google Reader

Birželis 11, 2009

Kas būtų, jei paroje būtų 28 valandos, arba planas-chuliganas

- Bir. 11, 2009, Tema: pamąstymai
VN:F [1.9.13_1145]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Turbūt kiekvienas iš mūsų nors kartą gyvenime verkė, kad 24 valandų per parą nifiga neužtenka – reikia rinktis tarp mokslų, tarp darbo, gyvenimo.. o gal tiesiog atsisakyti miego? ;)

Juokai juokais, bet yra gan stipri argumentais pagrįsta teorija apie tai – kaip prailginti parą ir padaryti ją 28 valandų. Teorijos autoriai užduoda tokius mums visiems artimus klausimus: neišsimiegate, nes keltis reikia per anksti? nespėjate skirti daugiau laiko savo pramogoms/darbams/šeimai, kai staiga pradeda vakarėti? einate vėlai miegoti, nes nebuvote pavargę ir laiku vakare nenorėjote miego?

Toliau jie siūlo prailginti parą iki 28 valandų, kas praktiškai atsakytų į tuos aukščiau iškeltus klausimus. Kaip tai gautųsi matematiškai? Paprastai, kaip dukartdu – savaitėje yra 7 dienos po 24 valandų, arba galėtų būti – 6 dienos po 28 valandas. Darbo savaitė sudarytų 4 dienos, o savaitgalį 2 dienos (arba iš viso 56 valandos) – vuuhuu, savaitgaliai būtų ilgesni. ;) Įdomiausia dalis yra tai, kad jūsų miegas ar darbo laikas nepriklausytų nuo saulės padėties (grafikas kažkiek matosi paveiksliuke). Kitaip tariant, vieną dieną jus miegate kol tamsu, kita miegate kai jau švinta, o gali gautis ir taip, kad dirbti teks per naktį (nors gal tai jau kitaip vadintųsi).

Kaip jau sakiau, yra šioje teorijoje ir tikrai prasmingų dalykų, ji tikrai ne šiaip sau iš piršto laužta, nes čia tikrai viskas gerai apskaičiuota. Iš kur susitaupo tiek laiko? Juk nenukenčia nei jūsų miego kasdieninis laikas, o savaitgaliai net ir pailgėja. Laikas susitaupo natūraliai, nes vienos (septintos) dienos visokie pasiruošimo darbai iškrenta iš jūsų grafiko – t.y. vienu kartu mažiau ruošėtės į darbą, mažiau pietaujat, grįžinėjat namo ir panašiai. Žodžiu, šioks toks fintas ausimis, bet logikos visame tame tikrai yra.
28 valandų para

,
VN:F [1.9.13_1145]
 
Įvertinimas: 0 (balsų: 0)

Knygos – kaip aš jas skaitau (ir kaip neskaitau)

- Bir. 11, 2009, Tema: laisvalaikis, naudinga
VN:F [1.9.13_1145]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Paveiksliukas paimtas iš www.teleread.org

Gal ir nesu labai didelis knygų ryjikas – gilioje vaikystėje kelias knygas buvau skaitęs net kelių mėnesių bėgyje (gal net iki metų). Tačiau kaip ten bebūtų, knygas kaip pačias vertinu ir gerbiu, ir perskaityti keletą puslapiukų prieš miegą, laukiant kavinėje kol atneš pietus, arba kokioje nors kitoje “šventoje vietoje” – garbės reikalas, kurio dažniausiai nepraleidžiu. Kadangi paminėjau tokias vietas, kur vieną ir tą pačią knygą (žinau yra ir tokių, kurie skaito skirtingas knygas priklausomai nuo dislokacijos vietos) tampyti kišenėje yra problematiška – todėl papasakosiu kaip kitaip galima skaityti knygas. Kalba, žinoma, eina apie elektronines knygas.

Neseniai CreAtive rašė apie naująjį Amazon Kindle DX knygų skaitytuvą ir su tuo susijusi artėjanti popierinių knygų galą. Deja šis prietaisas skirtas tik JAV rinkai. Tačiau el. knygų skaitytuvai, gal ir mažiau žinomi, bet jau prieinami ir LietuvojeŠilas aprašė HanLin eReader V3 skaitytuvą.

Pirmą kartą apie tokius prietaisus išgirdau ir susidomėjau gana seniai. Gal tokio tipo prietaisai yra iš ties naudingi ir labai patogūs, bet aš kol kas vis vien žiūriu į juos gan skeptiškai. Visų pirma, man atrodo nelogiška jų kaina. Jų savikaina gal ir atitinka realybe, bet, kai už panašiai pinigų išeina normalus delninukas arba net vis populiarėjantys netbook’ai, kurie turi daug didesnį funkcionalumą – tai pirkti elektroninių knygų skaitytuvą tiesiog nekyla ranka.

Antras dalykas, kuris man taip pat yra svarbus – šie prietaisai kuriami taip, kad būtų kuo labiau panašesni į knygas, t.y. kad skaitant juos būtų panašūs pojūčiai kaip ir skaitant tikrąsias knygas. Rezultate gaunasi taip, kad ir šių prietaisų dydžiai ne daug kuo skiriasi nuo tikrų knygų, o tai reiškia, kad jiems galioja tai, ką įvardinau aukščiau – darosi sudėtinga visuomet nešiotis su savimi. Taip, prie tokių prietaisų komplekte dažniausiai būna visokie dėklai ir kiti pričindalai, bet padėties tai ypatingai negelbėja, bent jau mano akyse.

Padėtį gelbėja kitas – tikrai mobilus prietaisas, kuris iš tikro dažniausiai būna kažkur kišenėje. Kalbu apie mobiliuosius telefonus. Šiuo elektroninių knygų skaitymo prietaisu naudojus jau gan ilgai. Skaitau pagrinde grožinę literatūrą, o ne techninę, kurioje būna visokių grafikų, schemų, lentelių ir panašiai (nors, jei turėčiau galimybė, tai ir techninę taip skaityčiau). Grožinei literatūrai skaityti pilnai užtenka vien tekstinio formato.

Labai mandro mobiliako tam reikalui nereikia. Užtenka java-appletų palaikymo, o jei smartphone’as su kokiu nors Symbianu ar kitokiu Androidu – tai išvis valio civilizacijai ir aukštosioms technologijoms. Aišku dar patogiau būna, jei skaitymo ekranas yra didesnis. Pirmas mano skaitymo aparatas buvo Sony Ericsson k700 su gan primityviu ekranu (176 x 220 rezoliucija). Dabar turiu šiek tiek didesniu ekranu, ir šiaip protingesni, kad ir softą geresnį įmanoma surasti. Šiuo metu naudoju QReader aplikacija Symbian’ui (S60 3rd Edition) ir, galima sakyti, pilnai patenkintas.

Beje tiems, kurie nori mėgautis literatūra lietuvių kalba, yra dar gan ne maža problema pereinant prie elektroninių knygų – lietuviškų knygų elektroniniu formatu tikrai nėra tiek daug, kaip pavyzdžiui anglų arba rusų kalbomis, kuriomis galima surasti praktiškai bet kokią knygą. Gal tai ir laikina, gal ir su popierinėmis knygomis panašių problemų būna, tačiau tendencija tokia tikrai yra. Kuzmarkis.lt pasiūlė tam reikalui įkurti slaptą eknygų mėgėjų būrelį – kviečiu ir Jūs prisidėti prie elektroninių knygų populiarinimo Lietuvoje, jei tai tikrai domina. ;)

, , , , , ,
VN:F [1.9.13_1145]
 
Įvertinimas: +1 (balsų: 1)

Paieška

Archyvas

  • 2011 (9)
  • 2010 (44)
  • 2009 (98)