callia – Понемножку about viską

Pasirodė finalinė uTorrent (µTorrent) 2.0 versija. Iš naujų funkcijų išskirčiau dvi – tai UDP protokolo palaikymas ir uTP (µTP) protokolo palaikymas, kuris iki šiol buvo tik alpha ir beta versijose. Nemaišykite vieną su kitu – UDP (User Datagram Protocol) yra ne naujas internetinis protokolas, o uTP (uTorrent transport protocol) – tai yra gan naujas, specialiai torrentams sukurtas “protingas” protokolas.

Šį protokolą vadinu protingu dėl to, kad pagrindinė jo idėja skamba taip:

uTP skirtas tam, kad BitTorrent klientai negriautu internetinio ryšio, tuo tarpu išnaudojant visą nepanaudotą kanalo pralaidumą (angl. bandwidth).

Tai reiškia, kad torrentų siuntimas išnaudos internetinį ryšį “protingai” – t.y. netrukdys naršymui internete ir dirbs “tikrame” foniniame režime. Turbūt daugelis buvo susiduręs su tokia problema, kad įjungus torrentus pilnu pajėgumu, ypač jei siunčiamės ne iš Lietuvos, tai naršyti tampa praktiškai nebeįmanoma. Nežinau.lt dar buvo straipsnis apie tai “Įjungus torrent programą neina naršyti interneto. Ką daryti?”

Viskas su to straipsniu yra gerai, ir tas pralaidumo apribojimas yra gerai. Tačiau yra vienas “BET” – Lietuvoje vos ne visi mano žinomi interneto tiekėjai siūlo tokius interneto planus, kuriuose kanalų pralaidumas su Lietuva ir su užsieniu skiriasi, ir skiriasi labai ženkliai. Todėl tas griežtas pralaidumo apribojimas praranda prasmę, nes jei siunčiant iš užsienio pagauname kokį nors gerą lietuvį su kosminiais greičiais – jam irgi galios tas mūsų nustatytas apribojimas, dėl ko jokių kosminių greičių nepamatysim.

Iki šiol buvo kelios išeitys:

• kad pamatyti kosminius greičius reikėdavo išjungti laikinai apribojimą ir pažiūrėti ar pasigavome kokį nors lietuvį;
• aplamai nenaudoti apribojimo (tinka, kai patys tuo metu nenaršome internete, nes kitaip torrentų siuntimas negyvai užmuša visą ryšį);
• naudoti kokią nors gudresnę trečios šalies trafiko valdymą programą (tiesa pasakius ieškojau ir nelabai kažką padoraus radau – gal blogai ieškojau).

Grįžtant prie mūsų baranų, su uTP prokolu atsirado ir ketvirtas pasirinkimas – su šio protokolu iš esmės nebereikės griežtai riboti torrentų siuntimo maksimaliai leidžiamą apkrovą, nes uTP protokolas padarys tai už jūs automatiškai. Kaip tai veikia praktiškai ir ar tikrai veikia – patvirtinti faktais negaliu, bet iš pirmų įspūdžių vizualiai lyg ir veikia. Pabandžiau paleisti torrentą, siuntimo greitis buvo daugmaž maksimalus (toks, kokį suteikia tiekėjas pagal mano turimą planą) – pabandžiau panaršyti, užkrauti youtube.com, vimeo.com ir panašiai. Torrento siuntimo greitis sumažėjo, o naršymas vyko kaip niekur nieko, tarsi torrento siuntimas ir nebuvo paleistas.

Po visų šitų gerų dalykų kilo ir keli klausimai apie uTP protokolą. Protokolo specifikacijoje, kuri yra tik juodraščio stadijoje (angl. draft) minimi tik DSL ir kabelinis modemai (angl. cable modem), ir neminimi jokie maršrutizatoriai, kurie iš esmės irgi turi visokias eiles ir kitus teletrafikinius dalykus. Ta prasmė neaišku kuriame lygyje veikia tas protokolas, bet panašu, kad ne vieno kompiuterio tinklo plokštės ribose. T.y. jei torrentas siunčiamas viename potinklio kompiuteryje, o naršoma iš kito – tai uTP įvertina viso potinklio srautą, ar ne?

Kitas klausimas – ar uTP protokolas veikia tik tarp tų, kurie jau turi parsisiuntę uTorrent 2.0 (ar kitą klientą su uTP palaikymu), ar tarp visų torrento siuntimo dalyvių (angl. peer, seed). Kažkaip būtų nelabai logiška, jei tarp visų. Tačiau jei ne tarp visų – tai irgi blogai, nes tada šis protokolas neveiks pilnu pajėgumu iki tol, kol visi jo nepradės naudotis. Ir iki tol neaišku kaip uTP reguliuos apkrovas. Nors šiaip jau dabar pažiūrėjus torrento siuntimų dalyvių sąrašą – prie daugumos matosi, kad jie jau naudoja uTP. Nors šitoje vietoje vėl neaišku – klientai skirtingų versijų, vienur yra uTP, kitur nėra.

Kalbant apie uTP protokolą, paminėjau tik uTorrent klientą, tačiau, kiek supratau, tas protokolas nėra uždaras ir tikriausiai bus implementuotas ir kituose klientuose. O gal jau net ir yra kur nors implementuotas.

P.S. piratavimo neskatinu. Telaimina jus LANVA. ;))

Neseniai Opera savo forumuose paskelbė svetainių apie Opera sąrašo atnaujinimo akciją. Nutariau padalyvauti ir aš. Ir štai, ant dienų Opera fan sites puslapis pagaliau buvo atnaujintas. Ir ką gi mes turime.. – atsirado viena Lithuanian nuoroda.

Su tuo aš jūs visus ir sveikinu. :)

Praūžė čia šiokia tokia reklamos banga apie vieną gan įdomią interneto tarnybą-žaidimą (net nežinau kaip tai pavadinti) – Akinator. Užkabino ir mane ši banga, ir tas žaidimas. Esu matęs jį ir anksčiau prieš 1-2 metus, tačiau tuo metu tas buriakas tikrai nebuvo toks pasikaustęs ir toli gražu ne taip dažnai teisingai atlikdavo tai, ką žadėjo. Tačiau šis projektas turi tokią savybę – mokytis ir plėsti savo duomenų bazę. Todėl pabandžius dabar – tikrai nustebino. Duomenų bazė ryškiai padidėjo ir dabar Akinator galima pavadinti tikru magu.

Ką gi daro tas aladinas iš arbatinuko? Esmė šio žaidimo tokia – jūs mintyse sumastote kokį nors personažą, o buriakas jį atspėja. Personažas gali būti tikras, realiai egzistuojantis arba nors ir animacinis Liūtas Karalius, šiuo atžvilgiu tai yra nesvarbu. Pora dalykų, kurie yra svarbus – personažas turi būti gan žinomas (jūsų kaimynas Petras arba pirmos klasės mokytoja – tikriausiai buriako duomenų bazėje nebus surasti). Taip pat jūs turite pakankamai gerai pažinoti tą personažą, kurį sugalvojote. Tiek, kad galėtumėte teisingai atsakyti į klausimus apibūdinančius jūsų personažą.

Būtent tokius apibūdinančius klausimus jums ir uždavinės tas tardytojas-buriakas –  ”ar jūsų sugalvotas personažas yra vyras”, “ar jis ilgais plaukais”, “ar jis yra realiai egzistuojantis”, “ar jis yra animacinis personažas” ir panašiai. Į šiuos klausimus jūs galite atsakyti – “taip”, “turbūt taip”, “nežinau”, “turbūt ne” ir “ne”. Po 10-20 tokių klausimų buriakas parodys jums atspėta personažą. Atsakinėjant, jūs turite būti sąžiningi, nes priešingu atveju Akinatoriui jus nustebinti nelabai pavyks.

Netikite? Išbandykite patys. Mano praktiškai visus personažus ir veikėjus atspėjo. … (toliau)

Mažas pranešimas spaudai: net nežinau, kaip čia korektiškiau pateikti šį įrašą, kad (ne)būčiau (ne)teisingai suprastas ar apkaltintas kokios nors ten nesantaikos kurstyme. Pabandykit nepriimti viską už gryną pinigą – čia yra gera dozė ironijos, nieko įžeist nenoriu. :)

Lietuviškos dainos apie karą – taip taip, pasirodo yra ir tokių. Netyčia ėjau pro šalį (kartais užsuku į tuos kraštus) ir užmačiau per televizorių vienos lietuviškos dainos klipą – apie karius ir apie jų nelengvą kasdienybę. Pamatęs ir išgirdęs tokį krikaziablį, man kilo tokia logiška mintis – “nejuokinga? užtat apie karą!” Vėliau šiaip ne taip atradom, kad tai yra Rojaus Tuzų daina (kažkaip iškart apie juos ir pagalvojau, bet nebuvau tikras). Daina vadinasi – “Aš norėčiau žinot”, kurią šiaip drąsiai būtų galima pavadinti – “Visoms skylutėms – dedikuoju” (ypač neužlopytoms, ir linkiu joms užsilopyti).

Kažkaip Lietuvos kontekste keistokai skamba tokios dainos, ypač po karinės tematikos visokių rusiškų grupių (kaip ДДТ) – į kurių pusę, įtariu, Meškėla tikrai žiūrėjo neužsimerkęs. Gal dar ir kokios Metallic’os kažkiek įtakos yra. O gal ir nėra, o gal ir nusišneku, na bet nesvarbu. Tikriausiai Meškėla pagalvojo ir nutarė – “O ką mes? Mes irgi su kiaušiniai su plaukais!” Paėmė švarų lapą, tušinuką – ir atsisėdo prie Word’o viena ranka rašyti, o kita – braukyti per akordus, gimdant šedevrą.

Daina nėra tokia, kad būtų grynai patriotinė, kaip liaudiškos dainos kokių nors Thundertale’ų. Daina, apie kurią rašau – tiesiog baladė apie karius, ir net pasakyčiau, kad internacionalinė. Tad nacijų kontekste nieko neturėčiau įžeisti ir išjuokti. Bet vis vien lietuviškai dainos apie karą skamba tiesiog neįprastai – ke ke ke. Panašiai skambėtų japoniškos dainos apie neapsakomo grožio Afrikos džiungles begalinės Amazonės pakrantėse. Bet kas ten žino, gal Meškėla pramuš ledus ir daugiau tokių dainų atsiras.

Nors Meškėla po savo dalyvavimų visokiuose Valinsko žvaigždžių fabrikėlių – liko ne be minusų mano akyse, tačiau prieš Rojaus Tuzus nieko blogo neturiu. Kaip tik priešingai – stilius jų yra visai neblogas, galima sakyti, kad net mano skonio – nesigilinant į detales, dainų žodžius ir panašiai. Tiesiog ne tiek daug iš jų kažką girdėjęs esu, kad vienareikšmiškai vertinti, bet aplamai – tai vos ne aukso grynuolis šalia visokių Blondzvonkų ir kitokių Šemdevintų paDangų.

Šiaip neklausykit manęs, jei nesigilinti į tiesiogines asociacijas ir į kalambūrą apie “lietuviškos dainos apie karą” – tai daina yra nebloga, vokalas energingas, muzika su “draivu” ..ir apie skylutę šalme. :)

Pradžiai maža pastabėlė, kad nelikčiau neteisingai suprastas – nieko bendro aš su vampyrais neturiu (su zombiais irgi), Drakulos klanui nepriklausau. Tiesiog aprašomas filmas, jei žiūrėti objektyviai, turi šiokių tokių novatoriškų idėjų, į kurias aš visada žiūriu su tam tikra doze romantikos ir fantazijos. Nesvarbu – ar tai yra apie vampyrus, ar apie Matricas, ar apie kitus abrikosus.

Yra du konkuruojantys panašaus tipo filmai – apie zombius, ir apie vampyrus. Šios žanrus sieja žmogaus-kraujui neatsparus padarai, taškomi į visas septynias puses smegenys ir visokie kitokie dalykai, kurie susyja su mariomis kraujo. Nepasakyčiau, kad šie du žanrai man yra artimi, bet kaip ten bebūtų, filmai apie vampyrus yra labiau rafinuoti – vis gi vampyrams yra ne svetimas intelektas, o kartais jie aplamai yra pranašesni už žmones.

Filmas “Aušros kariai” – yra apie vampyrus, bet ištaškytų smegenų kiekis ir kitokie bjauriems-nebaisiems-siaubo filmams būdingi bruožai – atitinka filmus apie zombius. Skaityk, intelektualūs vampyrai – virsta bukiais galvijais-zombiais. Ir tai filmą, su gan įdomia idėja – tik pagadino, šie elementai, mano akimis – jie tik trukdė. Nei ten baisu buvo, nei ten ypatingai bjauru (šiais laikais niekuo nenustebinsi) – tiesiog truputi “ne į temą”. Taip pat, kad jei į teletabius įdėtų erotines scenas. … (toliau)

Google’as daug žino apie interneto platybių tyrinėtojus-naršytojus – tai jau visi žino ir tai yra vieša paslaptis. Bet ką konkrečiai žino Google’as apie jūsų pomėgius? Ant dienų netyčia atsidūriau Google Ads nustatymų puslapyje ir pamačiau ką konkrečiai Google’as žino apie mane. Pasirodo visai puikiai mūsų didysis brolis žino kuo aš domiuosi, taip pat, tikriausiai žinos kuo domitės ir jūs.

Kaip ir kam renkama tokia informacija? Nieko ypatingai gudraus ir stebuklingo čia nėra – sausainiukų (angl. cookies) pagalba yra fiksuojami visi jūsų apsilankymai tinklapiuose, kur yra sudėtos tekstinės Google Ads reklamos (gal dar ir kitų Google “paslaugų” pagalba). O reikia to tam, kad tos pačios Google reklamos būtų parenkamos ir rodomos remiantis apie jus surinkta informacija. Rezultate, jei domitės ir lankotės šuniukų ir kitokių naminių papūgų auginimo tinklapiuose, tai jums nebus siūlomi greitieji karate apmokymo kursai.

Į privatumo klausimus susijusius su Google’u – nesigilinsiu. Į šiuos klausimus jau daugelis ir dėmesio beveik nekreipia, o kartais ir aplamai žiūri į tai su gera doze ironijos. Blogiausiu atveju vis vien niekur nepasislėpsime – pribrendus terorizmo aktui iš jūsų pusės, net ir telefono skambučius kažkas gali paklausyti. Todėl kartais geriau nepasiduoti paranojai ir negalvoti kiekvieną minutę, kad esi stebimas. Nežinojimas – tai palaima.

Kaip ten bebūtų, tikrai įdomu pamatyti kokius duomenis Google’as tyliai renka ir ką žino apie jūsų pomėgius bei jūs dominančias temas – gal jis tai žino net geriau už jūs? :)

Tuo tarpu, kai Lietuvoje priimami įstatymai, saugojantis nepilnamečius nuo visokių peredastiškumų, užsienio žaidimai šlovina tautų, lytinių pakraipų ir kitų abrikosų visokeriopą toleranciją. Šiaip įdomu, klausimas lygiagrečia tema – ar pas mus kažkas prižiūri žaidimų rinką? Ar ten galima ir alkoholį reklamuoti iki 22 valandos, ir narkotikus vartoti, ir per žmones važinėti. Aišku, kalbant apie visokius GTA ir šiaip apie bėgiok-žudyk-grožėkis-kroviaką-ir-kitais-skraidančiais-smegenų-likučiais žaidimus – tai “Dragon Age: Origins” tik gero mokina, o ir scenos labiau grožinės (neįvertinant pakraipų).

Eilinį kartą truputi nukrypau, įrašas ne apie tai – žodžių žiūrim toliau. :) … (toliau)

Praėjo mano (ir ne tik mano) vieno laukiamiausio filmo Avatar premjera. Toliau liko The Road – tikriausiai bus gan sunkus ir rimtas filmas. Taip pat gal reikės dar naujovišką Sherlock’ą pažiūrėti, nors iš jo labai daug nesitikiu – kažkaip labai jau spidermenus visokius priminė savo treileriais.

Tačiau radau dar vieną neblogą variantą, kurį galima įrašyti į intensyviai laukiamųjų sąrašą. Nors priežastis yra šiek tiek subjektyvi ir suprantama turbūt tik tiems, kas yra žaidęs žaidimą Fallout ir ypač trečia šio žaidimo dalį. Visumoje dar neaišku kas gausis iš to filmo – gal tai bus eilinis holivudiškas lakstyk-žudyk šlamštelis, gal iš tikrųjų bus galima lyginti su Fallout’u, o gal filmas net ir Fallout’o akyse nemačiusiems žiūrovams patiks.

Hm, aš vis dar neįvardinau apie ką aš čia šneku?  Nieko keisto – gi senas intrigantas aš. Dar pora trūūūmpų pastraipų mano stiliuje – ir prasitarsiu. :)

Na gerai, šneku aš apie naują filmą su gan gerai žinomu šiltuose kraštuose afro-negru – Denzel Washingtonu. Filmo pavadinimas – “The Book of Eli“. Filmas yra post-apokaliptinis veiksmo vesternas, ar kažkoks panašus kokteilis. Galima sakyti post-2012. Vieniems patinka žiūrėti/filmuoti pačias apokalipses, kitiems – kas būna po tų visokių spec-efektų ir pasaulio-pabaigų. Filmą “The Book of Eli” būtų galima priskirti prie antro tipo, ir jis yra ne šiaip sau post-apokaliptinis, bet iš tikrųjų primena Fallout’ą. Pažiūrėkit patys:

Paveiksliukas paimtas iš Kotaku.com

Gan įspūdingas panašumas, tiesa?

Šiaip ar taip, iš filmo vis dar nieko ypatingo nesitikiu – gal geriau tikėtis per mažai ir paskui būti maloniai nustebintam, nei nusivilti. Režisieriai – The Hughes Brothers – savo vardais ir portfolio irgi nieko įspūdingo nežada, bet nespręskim iš anksto. Fallout’o mėgėjams šiaip ar taip teks pasižiūrėti.

Laukti filmo liko ne daug, ir, bent jau Amerikoje, premjera įvyks iškart po Naujųjų – sausio 15d. Tikiuosi ir pas mus labai neužvėluos.

Treileriai:

Iš pradžių tai turėjo būti daug piktesnis įrašas apie Kalėdas, bet paskui prisiverčiau nepasiduoti per daug neigiamai įtakai. Tačiau nieko ypatingai teigiamo – irgi neparašysiu. :)

Nu nemėgstu aš tos nenuoširdžios šventės, ir ypatingai visą tą šurmulį aplink ją, kuris prasideda jau nuo lapkričio. Visi tie pramoginiai kalėdinių eglučių užžiebimai, matavimosi pas ką eglutė šustresnė, pašėlę ir išprotėję žmonės maximuose, dovanų ieškojimo tragedija, ir kiti abrikosai. Vieni iš to uždirba, o kiti šiaip iš proto kraustosi ir duodami iš savęs užsidirbti.

Kalbėdamas apie Kalėdas (ir apie Vėlykas) vis prisimenu mano vieno mokyklos laikų mokytojo retorinį klausimą: “Ką reiškia švęsti Kalėdas ar Velykas namie artimųjų ar draugų rate? Ar jums būtų malonu, jeigu jūsų draugai nuvažiuotų švęsti jūsų gimtadienį be jūsų?”

Gal vis gi neužmirškime, kad tai yra religinė šventė (ir tikrai ne komercinė, ir ne šou verslas), o ne eilinė proga susirinkti ir paragauti tuos dvidešimt aštuonis patiekalus (ar kiek ten jų), kad paskui dar pora savaičių būtų sunku pagalvoti apie visas tas silkes ir kitokius grybus.

Iš Kalėdinių atviručių, tai patiko šitą va:

Rob Sheridan paveiksliukas (www.rob-sheridan.com/sketchblog)

Šiaip ar taip – linkėjimai ir linksmų. ;)

Praėjusiame įraše jau rodžiau šitą grafiką, ir, kaip žadėjau, parašysiu šiek tiek daugiau detalių apie ką viskas tai yra.

Šis grafikas skirtas Opera 10.50 pre-alpha versijai, kuri ant dienų pasirodė internete viešam testavimui. Ši versija yra labai ankstyvoje stadijoje ir, kaip tikina kūrėjai, yra labai nestabili. Tačiau kūrėjai buvo patys ant tiek patenkinti savo darbo pasiekimais, kad nutarė šiek tiek suintriguoti prieš Kalėdas ir Operos vartotojus. Aš ant šitos naujienos užsiroviau būtent tuo metu, kai intensyviai rašiau įrašą apie Opera funkcijas – gavosi šioks toks sutapimas, ir du įrašai iš eilės apie Operą. … (toliau)